e7c2a979-1e50-4f0d-a396-e022d7cac8f2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1819-264-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11324-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditorės UAB „Gilius ir Ko“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Gilius ir ko“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei UAB „Kitokia energija“ dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iÅ¡ sutarties. n u s t a t ė :

Ginčo esmė Kreditorė UAB „Gilius ir Ko“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl 15330,45 Eur skolos, 2759,40 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 102 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) ir 181,50 Eur advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „Kitokia energija“. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – piniginių lėšų ar turtinių teisių priklausančių skolininkei ir esančių skolininkės atsiskaitomosiose sÄ skaitose, įmonės kasoje ar pas trečiuosius asmenis areÅ¡tÄ , kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, turtinių teisių areÅ¡tÄ , nepraneÅ¡us skolininkei.

PraÅ¡ymÄ grindė aplinkybėmis, kad skolininkė nereaguoja į raginimus, ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, turtinė skolininkės padėtis yra sunki, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas – jų nesiėmus teismo įsakymo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Gilius ir Ko“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Kitokia energija“ turtui.Teismas nurodė, kad kreditorė nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikÅ¡to praÅ¡ymo bÅ«tinumÄ .

Kreditorė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad praÅ¡oma priteisti bendra 18089,85 Eur skolos suma skolininkei yra didelė, kad skolininkė sÄ moningai vengia įsipareigojimo, gali turtÄ paslėpti, perleisti kitiems asmenims, taip iÅ¡vengiant prievolės kreditorei įvykdymo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kreditorė neįrodė bÅ«tinumo taikyti skolininkei praÅ¡omus turtinius suvaržymus, vien aplinkybė, kad skolininkė nesumoka kreditorės reikalaujamos sumos rodo teisinio konflikto tarp Å¡alių egzistavimÄ , tačiau ji neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.Taip pat teismas nurodė, kad tai, jog kreditorės reikalavimas nėra užtikrintas jokiomis CK numatytomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pažymėjo, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti laikomasi ir Å¡alių interesų pusiausvyros principo, o tai reiÅ¡kia, kad kreditorės interesams neturėtų bÅ«ti teikiamas prioritetas. Atskirojo skundo teisiniai argumentai Atskirajame skunde kreditorė UAB „Gilius ir Ko“ praÅ¡o panaikinti 2016-06-02 Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15913-955/2016 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės — taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skolininkės UAB „Kitokia energija“ piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sÄ skaitose, įmonės kasoje bei pas trečiuosius asmenis, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kreditorės nuomone, teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .Teismas formaliai įvertino situacijÄ nurodydamas, kad kreditorė neįrodė 18 089,85 Eur skolÄ esant didele suma skolininkei. Kreditorė nesutinka su teismo nuomone, kadangi Å¡iai dienai realiai nėra žinoma, kiek skolų (ne vykdymo procese) kitiems kreditoriams turi skolininkė, o praÅ¡oma priteisti bendra 18 089,85 Eur dydžio skola netgi juridiniam asmeniui akivaizdžiai yra laikytina solidžia ir didele.

Nors teismas nurodė, jog kreditorei nepateikiant duomenų patvirtinančių skolos suma esant didele skolininkei, negalima konstatuoti Å¡io fakto, tačiau tokia teismo argumentacija bei kreditorės teisių pažeidimo tęsimas realiai apsunkina keliÄ kreditorei įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .InformacijÄ apie realiÄ skolininkės turtinę padėtį iÅ¡ skolininkės gali iÅ¡reikalauti bÅ«tent antstolis, kadangi ginčo atveju yra naivu tikėtis, jog skolininkė, nevykdanti piniginės prievolės kreditorei, gera valia reaguos į praÅ¡ymus pateikti kreditorei informacijÄ apie savo finansinę padėtį, kuriÄ kreditorė galėtų pateikti teismui kaip įrodymÄ , jog yra grėsmė bÅ«simo teismo įsakymo neįvykdymui.

Dalies teismo nurodytos informacijos kreditorė, skirtingai nei antstolis, apskritai neturi galimybės gauti nei iÅ¡ viešųjų registrų duomenų (pvz., privalomai neregistruotinas turtas, apyvartos žiniaraščiai, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡ai ir kt), nei, juolab, iÅ¡ įsipareigojimų nevykdančios skolininkės.VÄ® „Registrų centras“ pateikti skolininkės finansinės atskaitomybės duomenys už praėjusius finansinius metus iÅ¡ esmės yra beverčiai dėl jų neaktualumo.

Bent kiek realiÄ skolininkės finansinę situacijÄ Â galėtų patvirtinti nebent finansinės ataskaitos, skolininkės parengtos bei pateiktos civilinės bylos užvedimo dienai. Kreditorė iÅ¡ esmės nesutinka su teoriniais teismo argumentais dėl sÄ lyginai neįrodytos aplinkybės dėl didelės įsiskolinimo sumos, kadangi bÅ«tent tokia įsiskolinimo suma skolininkės atžvilgiu gali bÅ«ti net ir metinė skolininkės apyvarta. Teismui priėmus skundžiamÄ nutartį kyla klausimas, kokio gi dydžio įsiskolinimo suma, teismo manymu, yra laikytina pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Juolab, iÅ¡ pridedamo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog skolininkė neturi privalomai registruotino nekilnojamojo turto, skolininkės skola SoDrai yra 778,92 Eur. Atitinkamai, įvertinant, kad jau yra susidaręs tokio dydžio įsiskolinimas SoDrai, kreditorės piniginė prievolė yra laikoma didele ir jÄ bÅ«tina užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės UAB „Gilius ir Ko“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Kitokia energija“ turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra bÅ«tina nustatyti dvi sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .Apeliantės teigimu teismas formaliai įvertino situacijÄ nurodydamas, kad kreditorė neįrodė 18 089,85 Eur skolÄ esant didele suma skolininkei, be to, Å¡iai dienai realiai nėra žinoma, kiek skolų kitiems kreditoriams turi skolininkė, o praÅ¡oma priteisti bendra 18 089,85 Eur dydžio skola netgi juridiniam asmeniui akivaizdžiai yra laikytina solidžia ir didele.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.).

Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra Å¡alies, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju kreditorė nepateikė teismui jokių įrodymų apie skolininkės turtinę padėtį, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kimo suma skolininkei yra didelė. Taip pat kreditorė nenurodė motyvų, kodėl turtinės vertės pareikÅ¡tas reikalavimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui.

Tai, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore, kad neturi nekilnojamojo turto ar, kad turi įsiskolinimÄ SoDrai nepagrindžia aplinkybės, jog gali egzistuoti reali grėsmė teismo įsakymo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, nes, tai nereiÅ¡kia, kad skolininkė neturi kito turto (kilnojamojo turto, piniginių lėšų, etc.), iÅ¡ kurio galėtų padengti kreditorės reikalaujamÄ sumÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien aplinkybė, kad skolininkė nesumoka kreditorės reikalaujamos sumos rodo teisinio konflikto tarp Å¡alių egzistavimÄ , tačiau ji neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.Be to, Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui gali bÅ«ti laikoma didelė, Å¡i aplinkybė pati savaime negali bÅ«ti vertinama kaip besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Savaime didelės vertės pareikÅ¡tas reikalavimas negali bÅ«ti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areÅ¡tas) nepadidina turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ ieÅ¡kinį, masės ar jo vertės. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1099-186/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Kreditorė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad praÅ¡oma priteisti bendra 18089,85 Eur skolos suma skolininkei yra didelė, kad skolininkė sÄ moningai vengia įsipareigojimo, gali turtÄ paslėpti, perleisti kitiems asmenims, taip iÅ¡vengiant prievolės kreditorei įvykdymo.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad informacijÄ apie realiÄ skolininkės turtinę padėtį iÅ¡ skolininkės gali iÅ¡reikalauti bÅ«tent antstolis.

Tačiau Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Ä®vertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Atmetus apeliantės UAB „Gilius ir Ko“ atskirÄ jį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Aušra Baubienė