e7c0ee49-17db-4605-812d-e781e7b3af92 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-5316-897/2013Proceso Nr. 2-06-3-03433-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 116.4; (S) 44.1; 44.2; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4;44.2.4.1; 44.5.2; 44.5.2.1; 44.8.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, Vilmai Petraitienei, Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovei I.

P., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovei K. B. (Č.), atsakovės atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovo antstolio Aleksandro Selezniovo atstovei advokato padėjėjai AuÅ¡rinei Zaburienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovams K. B. (Č.), antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Incurance Company“ SE filialas Lietuvoje, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės K.

B. (Č.) padarytÄ 9345,00 Lt turtinę žalÄ dėl daiktų neiÅ¡saugojimo; priteisti iÅ¡ antstolio Aleksandro Selezniovo 5000,00 Lt neturtinės žalos, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė K. B. (Č.) iÅ¡ jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalininkų, jai nežinant, nupirko minėto buto dalį. Atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto.

Teismas ieÅ¡kinį patenkino ir antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad apie priverstinio iÅ¡keldinimo procedÅ«rÄ ji nieko nežinojo ir negalėjo joje dalyvauti dėl, jos nuomone, pateisinamos priežasties, o sužinojusi, kad yra iÅ¡laužtos jos buvusio buto durys, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad visi jos daiktai yra iÅ¡keldinti pagal turto apraÅ¡Ä Ä¯ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei atvažiavus į garaÅ¾Ä pasiimti daiktų, paaiÅ¡kėjo, kad trÅ«ksta vertingų daiktų, kaip pavyzdžiui bronzinio Å¡viestuvo, 12-os žvakių, kuris yra iÅ¡komplektuotas (vertė 12000,00 Lt), 3 metalinių dekoratyvinių staliukų (vertė 1500,00 Lt), virtuvinių įrankių (vertė 300,00 Lt), metalinių įrankių (vertė 800,00 Lt), iÅ¡ viso dingo daiktų už 18175,00 Lt, o sugadintų daiktų už 1500,00 Lt.

Dėl daiktų vagystės kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , tačiau tyrimas buvo sustabdytas. IeÅ¡kovei įkainavus daiktus realiomis kainomis, žala sudaro 9345,00 Lt. Visi daiktai yra įsigyti prieÅ¡ 20 metų, jokių įsigijimo dokumentų ieÅ¡kovė neturi. Dėl minėtos žalos ieÅ¡kovė kaltina atsakovę K. B. (Č.), kuri buvo antstolio įpareigota saugoti iÅ¡keldintus daiktus. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, antstolis privalėjo kiekvienÄ daiktÄ suraÅ¡yti ir nufilmuoti, tačiau ieÅ¡kovė nekaltina antstolio prisidėjus prie daiktų dingimo, tik praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo 5000,00 Lt neturtinės žalos, nes dėl netinkamų antstolio veiksmų ieÅ¡kovė patyrė didžiulį sukrėtimÄ ir stresÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas palaikė ieÅ¡kinį, praÅ¡o grÄ Å¾inti žalvarinį staliukÄ arba kompensuoti pinigais. Staliuko saugotojas buvo K. B. (Č.), todėl ji ir turi atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad apie iÅ¡keldinimo procedÅ«rÄ Å¾inojo, tačiau tÄ naktį nenakvojo namuose ir iÅ¡keldinime nedalyvavo. Apie tai, kokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ iÅ¡keldinimo procedÅ«ra jai padarė, nenori detalizuoti.Atsakovė K. B. (Č.) atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pati iÅ¡keldinimo procedÅ«roje nedalyvavo, dalyvavo jos įgaliotas asmuo J. P., be to, pati ieÅ¡kovė taip pat nedalyvavo, nors buvo apie tai buvo informuota. IeÅ¡kovės daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka, filmuojant procedÅ«rÄ , buvo saugiai sudėti į garaÅ¾Ä , iÅ¡ kurio ji pati jos pageidaujamu laiku pasiėmė. Mano, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio nepagrindė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais jos nuosavybės teisę į ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus, nepateikė Å¡ių daiktų įsigijimo dokumentų, jų vertės, tinkamumo naudoti pagal paskirtį.Teismo posėdžio metu atsakovė K.

B. (Č.) patvirtino, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad neturėjo kur laikyti ieÅ¡kovės daiktų, todėl susitarė su garažo savininku A. B., kad priimtų ieÅ¡kovės daiktus pasaugoti į savo garaÅ¾Ä . Negali pasakyti, ar tarp ieÅ¡kovės daiktų buvo žalvarinis staliukas.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mauras Urbonavičius papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė buvo informuota apie iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ buto, jai buvo asmeniÅ¡kai įteikti raginimai iÅ¡sikelti, tam turėjo 7 savaites, pati iÅ¡keldinime nedalyvavo, iÅ¡keldinimas buvo filmuojamas, surastas asmuo, pas kurį daiktai buvo saugomi.

Atsakovė ėmėsi visų veiksmų, kad iÅ¡keldinimas bÅ«tų sklandus, o ieÅ¡kovė nesirÅ«pino iÅ¡keldinimu, žalos dydis neparemtas jokiais įrodymais, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas nepagrįstas.Atsakovas antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti neturtinę žalÄ , nes įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio veiksmų.Teismo posėdžio metu atsakovo Aleksandro Selezniovo atstovė paaiÅ¡kino, kad antstolis vykdė iÅ¡keldinimÄ pagal įstatymÄ , iÅ¡keldinimas buvo filmuojamas.

IeÅ¡kovei buvo suteikta galimybė pačiai iÅ¡sikraustyti, tÄ patvirtina įteikti raginimai. IeÅ¡kovės sveikata ir iki iÅ¡keldinimo nebuvo gera, o duomenų, kad po iÅ¡keldinimo ypatingai susirgo, nėra.Trečiasis asmuo „BTA Incurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį antstolio atžvilgiu atmesti. Apie teismo posėdį trečiajam asmeniui praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ trečiajam asmeniui nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L.

B. paaiÅ¡kino, kad pasiimant daiktus iÅ¡ garažo dalyvavo pati ieÅ¡kovė, atsakovės įgaliotas asmuo, garažo savininkas. Daiktai buvo sudėti tvarkingai, maiÅ¡uose, kas juose buvo ieÅ¡kovė netikrino, kai kÄ pati ieÅ¡kovė paprašė iÅ¡mesti, kai kÄ siÅ«lė pasiimti Å¡alia garažo stovintiems žmonėms. Pagrindinė pretenzija kilo dėl dingusio bronzinio ar žalvarinio staliuko.Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. P. paaiÅ¡kino, kad turėjo įgaliojimÄ veikti atsakovės K.

B. (Č.) vardu tvarkant reikalus susijusius su buto, iÅ¡ kurio buvo vykdomas iÅ¡keldinimas, įsigijimu. Dalyvavo vykdant iÅ¡keldinimÄ ir ieÅ¡kovei pasiimant daiktus iÅ¡ garažo. IeÅ¡kinys atmestinas.Dėl turtinės žalos atlyginimoIeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės K. B. (Č.) 9345,00 Lt turtinės žalos, nes atsakovė netinkamai saugojo ieÅ¡kovei priklausančius daiktus, kurie buvo iÅ¡vežti nežinia kur po ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, ko pasekoje dalis daiktų buvo pavogti, o likusi dalis sugadinti.

Civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos įstatymo įtvirtintos sÄ lygos:

1) asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių nuostolių (CK 6.247 str.);

3) asmens kaltė dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir 4) kilusi žala, turto netekimas ar nuostoliai (CK 6.249 str.). IeÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkintas tik tuomet, kai ieÅ¡kovas įrodo visas Å¡ias keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jos kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas ar atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Neteisėti veiksmai yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Neteisėti veiksmai nepreziumuojami, todėl jų faktÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas.IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad antstolis vykdė ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimÄ nepažeisdamas teisės normų, t.y. iÅ¡ gyvenamosios patalpos buvo iÅ¡keldintas bÅ«tent vykdomajame raÅ¡te nurodytas asmuo, t.y. ieÅ¡kovė, Å¡ia aplinkybę patvirtina vykdomasis raÅ¡tas (b.l. 6-7). IeÅ¡kovei gera valia neįvykdžius antstolio raginimo ir neiÅ¡sikėlus iÅ¡ buto, jai 2012-07-13 buvo įteiktas patvarkymas dėl iÅ¡keldinimo vykdymo (b.l 73-74).

IeÅ¡kovei nedalyvaujant iÅ¡keldinime, ji buvo iÅ¡keldinta priverstine tvarka, dalyvaujant policijos ir turto saugotojo įgaliotam asmeniui. IeÅ¡kovė iÅ¡keldinta su visu jai priklausančiu turtu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis turto apraÅ¡as, kuriame iÅ¡vardinti visi iÅ¡ buto iÅ¡keldinti daiktai (b.l. 9-16). IÅ¡keldinamas turtas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 22 p. nebuvo įkainotas, nes antstolis neturėdamas tokios galimybės, neprivalėjo įkainoti apraÅ¡e iÅ¡vardinto turto. Pati ieÅ¡kovė taip pat negali pateikti jokių įrodymų apie įsigytÄ turtÄ , jo vertę, svorį, teigia, kad daiktai įsigyti senai, prieÅ¡ 20 metų.

IeÅ¡kovė žalvarinio staliuko pasigedo atsiimant daiktus iÅ¡ garažo, tai užfiksuota ir daiktų atsiėmimo akte (b.l. 17), tačiau nei atsakovai, nei liudytojai Å¡io fakto, kad bÅ«tent toks staliukas buvo supakuotas ir padėtas saugoti garaže nepatvirtino, atvirkščiai teigė, kad atsiimant daiktus iÅ¡ garažo pati ieÅ¡kovė dalino kai kuriuos savo daiktus Å¡alia stovintiems žmonėms. Kaip jau minėta byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Turto netekimo ar sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto netekimo ar sugadinimo priežastis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad jai padaryta 9345,00 Lt žala, stačiau ji nepateikė jokių turto įsigijimo vertės ar nuosavybės įrodymų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t.y pasiekimas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.B. v V.R.N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v.

G.R. ir kt.., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Byloje nėra akivaizdžių įrodymų įrodančių atsakovės K. B. (Č.) kaltę ir neteisėtus veiksmus. Kadangi įvertinus įrodymus nenustatyta atsakovės kaltė, nenustatyti ir atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės 9345,00 Lt žalos atmestinas.Dėl neturtinės žalos atlyginimoNeturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis turėjo teisinį pagrindÄ pradėti vykdymo veiksmus, t.y. priverstinio iÅ¡keldinimo procedÅ«rÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. IeÅ¡kovė teigia, kad antstolis netinkamai surašė turto apraÅ¡Ä ir daiktai perduoti saugojimui nežinia kur, tačiau iÅ¡ antstolio ir atsakovės K. B. (Č.) atsiliepimų matyti, kad iÅ¡keldinimas iÅ¡ buto buvo įvykdytas laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

Šį faktÄ teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė ir liudytojai. Kaip nurodo antstolis savo atsiliepime, ieÅ¡kovei gera valia neįvykdžius antstolio raginimo ir neiÅ¡sikėlus iÅ¡ buto, jai 2012-07-13 buvo įteiktas patvarkymas dėl iÅ¡keldinimo vykdymo, kuris buvo numatytas 2012-07-27. Apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo žinomas iÅ¡keldinimo laikas, liudija faktas, kad 2012-07-20 antstolio kontoroje buvo gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ (b.l. 75-76), o pažyma iÅ¡ medicinos įstaigos apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę gauta 2012-07-27 (b.l. 32), t.y. jau po įvykdyto iÅ¡keldinimo procedÅ«ros.

Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama ne visais, o tik įstatyme numatytais atvejais arba tais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nei LR CK nei LR antstolių įstatymas nenumato turtinės žalos atlyginimo dėl antstolio veiksmų. Tai, jog teisės aktai nenumato neturtinės žalos antstolių veikloje padarytų pažeidimų patvirtinta ir gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 nutartis c.b.

Nr. 2A-415/2013; 2013-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316/2013). Net ir tuo atveju, jei teisės aktai numatytų galimybę iÅ¡ antstolio ar antstolio padėjėjų dėl jų veikloje padarytų pažeidimų (netikslumų) reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kusi Å¡alis turėtų įrodyti, kad jos patirti iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir jų priežastys yra tokio lygmens, kad juos bÅ«tų galima vertinti pakankamai reikÅ¡mingais, lyginant su eiliniais.

Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne bet kokie dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, nepatogumai gali bÅ«ti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalÄ atlygintinÄ pinigais. Jei dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, nepatogumai ir bÅ«tų nustatyti, bet jie ir jų padariniai bÅ«tų realiai galimai nuspėjami jau iÅ¡ anksčiau ar sÄ lygoti kitų priežasčių, pavyzdžiui, paties asmens neadekvataus situacijos vertinimo, tokiam asmeniui negalima bÅ«tų pripažinti teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo2013-05-14 nutartis c.b.

Nr. 2A-316/2013). Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė nenurodo, kokius fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ar kitokias neigiamas pasekmes ji patyrė dėl tariamai neteisėtų antstolio veiksmų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus ar kitokius nepatogumus, kad neabejotinai galima bÅ«tų teigti, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ antstolio 5000,00 Lt neturtinės žalos atmestinas, kaip neteisėtas, nepagrįstas ir neįrodytas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (LR CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų nepriteistinos. Tuo tarpu, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteistinos visos pastarųjų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Atsakovo antstolio Aleksandro Selezniovo atstovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl 726,00 Lt ir 665,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (b. l. 82-84, 98-102). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovė praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo paprašė papildomai priteisti 665,50 Lt, tuo tarpu iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų ir mokėjimo pavedimo kvito matyti, kad patirtos iÅ¡laidos yra 746,17 Lt.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teisingos yra 746,17 Lt išlaidos, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1472,17 Lt (426 Eur) bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė K. B. (Č.) nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.Priteisti atsakovo Aleksandro Selezniovo naudai iš ieškovės I.

P. 1472,17 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du Lt 14) (426 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 30-9-00145-12.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                          Lina Tamulevičienė