2024-05-15 Nr. AB-7861-3-66-3-00036-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-28-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00036-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 43.5.1.1; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan,

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V. N. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. gegužės 13 d. gautas pareiškėjo V. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) veiką atitinkant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje numatytus savavaldžiavimo požymius ir paskirti atsakingiems asmenims ANK numatytas nuobaudas; 2) įpareigoti VRK paneigti visuomeninei organizacijai „Baltosios pirštinės“ pateiktą jo garbę ir orumą žeminančius, pasitikėjimą jo asmeniu menkinančius teiginius; 3) skubos tvarka išduoti jam Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo stebėtojo pažymėjimą; 4) išreikalauti iš visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ raštišką patvirtinimą (nuorašą arba originalą) apie VRK sprendimą neišduoti jam rinkimų ir referendumo stebėtojo pažymėjimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. gegužės 9 d. elektroniniu paštu gavo visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ pranešimą, kad: „Jūsų paskyra www.baltosiospirstines.lt yra deaktyvuota dėl to, kad pagal VRK taisykles negalite būti stebėtojas. Konkreti priežastis, kurią nurodo VRK – šiurkštūs pažeidimai“. Tokia veika yra neteisėta ir prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai į skaidrius rinkimus, Konstitucijoje numatytoms pilietinėms teisėms ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nuostatoms. VRK atsisakymas neišduoti jam Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo stebėtojo pažymėjimo atitinka ANK 518 straipsnyje numatytus savavaldžiavimo požymius. Nėra tikrovę atitinkančių aplinkybių, įrodančių, kad menami „šiurkštūs pažeidimai“ buvo ir yra įrodyti teisinę galią turinčiais raštais arba teismų sprendimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Rinkimų kodekso) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pareiškėjo reikalavimai: pripažinti VRK veiką atitinkant ANK 518 straipsnyje numatytus savavaldžiavimo požymius ir paskirti atsakingiems asmenims ANK numatytas nuobaudas ir įpareigoti VRK paneigti visuomeninei organizacijai „Baltosios pirštinės“ pateiktą jo garbę ir orumą žeminančius, pasitikėjimą jo asmeniu menkinančius teiginius, kyla ne iš administracinių teisinių santykių, todėl nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti VRK paneigti visuomeninei organizacijai „Baltosios pirštinės“ pateiktą jo garbę ir orumą žeminančius, pasitikėjimą jo asmeniu menkinančius teiginius, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje yra įtvirtintos normos dėl garbės ir orumo gynimo, kai apie asmenį yra paskleidžiami duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad garbės ir orumo gynimas reglamentuojamas Civiliniame kodekse, ginčai dėl garbės ir orumo yra civilinio pobūdžio, todėl jie nagrinėtini vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022 ir kt.). Todėl pareiškėjas dėl minėto reikalavimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas taip pat prašo skubos tvarka išduoti jam Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo stebėtojo pažymėjimą.

Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Vadovaujantis Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalimi, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų (skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą, skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės bei skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo), taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Minėtas pareiškėjo reikalavimas dėl stebėtojo pažymėjimo išdavimo nepatenka tarp tų Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų, kurie gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas yra teismingas Regionų administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija dėl nurodytų argumentų pareiškėjo skundą atsisako priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1, 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. N. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Veslava Ruskan