2020-04-29 Nr. AB-8603-3-61-3-00609-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-707-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00609-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“ (toliau – ir Raštas), naikinant ir akto pagrindus.

2. Pareiškėja nurodė, kad paskolos sutartis 7 766,08 Eur su 5 proc. bankinėmis mokėjimo palūkanomis tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra ir nebuvo sudaryta. NMA neteisėtai veikdama be teisinio pagrindo pasisavino 8 807 (1 041,60 + 7 766,08) Eur 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d. Todėl pareiškėja nesutinka su atsakovo, jos manymu, neteisingu, nesąžiningu, neobjektyviu veikimu – paramos pasisavinimu ginčijamu Raštu.

3. Pareiškėja teigė, kad ginčijamu Raštu galbūt buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis – piktnaudžiaujant valdžia neatlygintinai pasisavinta parama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, perduota pareiškėjai pagal paramos sutartį Nr. 17-1011877239-1.

4. Pareiškėjos nuomone, NMA neteisingai siekia praturtėti – pasisavinti Europos žemės ūkio garantijų fondo nuosavybę, skirtą pareiškėjai kaip paramą už geros žemės būklės išsaugojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1307/2013 bei 73/2009 III priedą. Teigė, kad paramai perduoti yra vienintelis kriterijus pagamintos produkcijos realizacija 69,51 Eur iš ha.

5. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodo, kad dėl NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SP1-554(11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ vyko teisminis ginčas, kuris buvo baigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017, kurioje NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SP1-554(11.2.12E) pripažintas teisėtu, galiojančiu bei sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos prašymu panaikinti NMA Raštą ir pažymėjo, kad skundžiamas Raštas nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 8 dalies ir 11 dalies prasme bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalies prasme (individualus administracinis sprendimas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia), nes juo NMA neišreiškė valios dėl sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų, tik informavo apie skolos ir palūkanų išskaičiavimą. Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei.

8. Teismo posėdyje kaip liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad NMA neturi teisės reikalauti iš pareiškėjos 7 766,08 Eur sumos su 5 proc. metinėmis palūkanomis, nes tarp pareiškėjos ir atsakovo nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Be to, NMA nėra įgaliota atstovauti Europos žemės ūkio garantijų fondui, todėl neturėjo teisės išskaičiuoti pareiškėjai skirtos paramos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“, naikinant ir akto pagrindus, kuriuo pareiškėja informuojama apie tai, jog palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d., ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų NMA neturi.

11. Teismas nustatė, kad skola ir palūkanos, apie kurių išskaičiavimą nurodoma NMA skundžiamame Rašte, susidarė pagal NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-554(11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“. Dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme vyko ginčas, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutine ir neskundžiama (įsiteisėjusia) 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017 patvirtinus, kad NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SP1-554(11.2.12E) yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl nagrinėjamu atveju pakartotinai nesprendžiamas klausimas dėl NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. SP1-554(11.2.12E) pagrįstai ir teisėtai nustatytos grąžintinos 7 766,08 Eur skolos ir skaičiuotinų palūkanų, negrąžinus skolos per nurodytą terminą.

12. Teismas nurodė, kad ginčijamame Rašte pareiškėja informuojama apie tai, jog palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d., ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų NMA nebeturi. Rašte taip pat nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų su vėlesniais pakeitimais Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 punktu. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl priskaičiuotos skolos ir už laiku nesumokėtą skolą skaičiuotinų palūkanų jau yra išspręstas minėta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas NMA turėjo teisę išskaičiuoti susidariusią skolą ir palūkanas iš pareiškėjos.

13. Teismas pažymėjo, kad NMA yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai), 1 punktas). Vienas iš NMA uždavinių yra administruoti valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas ir užtikrinti jų naudojimo kontrolę (Nuostatų 8.1.p.). NMA, įgyvendindama šį uždavinį, turi teisę priimti sprendimus dėl paramos lėšų suteikimo (Nuostatų 10.1 punktas), sudaryti sutartis su paramos gavėjais ir kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos (Nuostatų 10.2 punktas), nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą (Nuostatų 10.4 punktas), priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų (Nuostatų 10.5 punktas).

14. NMA Rašte nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 17.2 punktu, kuriame įtvirtintas vienas iš grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų – grąžintinų lėšų įskaitymas, taip pat, kad grąžintinų lėšų įskaitymas netaikomas grąžintinoms lėšoms, apie kurias skolininkas nebuvo informuotas, kaip nurodyta Taisyklių 13.1 punkte, grąžintinoms lėšoms, susidariusioms įgyvendinant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai techninę paramą ir taikant su ja susijusį pridėtinės vertės mokestį, ir grąžintinoms lėšoms, kai iškeltos įmonių ar fizinių asmenų bankroto bylos ar įmonių restruktūrizavimo bylos, jeigu įskaitymo galimybė nenumatyta restruktūrizavimo plane; grąžintinų lėšų įskaitymas taikomas ir tuo atveju, kai administruojančioji institucija priima sprendimą leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis. Teismas pažymėjo, kad NMA tinkamai informavo pareiškėją apie grąžintinas lėšas – NMA 2015 m. kovo 23 d. lydraščiu Nr. BR6-4394(3.144) informavo pareiškėją apie 2015 m. vasario 12 d. sprendimą (pranešimas pareiškėjai įteiktas 2015 m. kovo 26 d.).

15. Teismas nurodė, kad Taisyklių 20 punkte numatyta, jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba raštą apie atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.

16. Teismas konstatavo, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo seka, jog atsakovas NMA vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas bei pagrįstai ir teisėtai taikė grąžintinų lėšų įskaitymą, kaip vieną iš grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų, priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą – Raštą apie atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą. Todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėja V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje įvykdyti teisingumą ir užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugą, nes nenagrinėjo nei vieno byloje pateikto įrodymo ir dokumento, pagrindžiančio skundo reikalavimus. Taip pat teismas neištyrė ir neįvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, susijusių su pagaminta produkcija ir jos realizavimu. Tokiu būdu teismas paneigė pareiškėjos teisę į veiksmingą teisminę gynybą, sprendime nėra jokių teisinių motyvų, ignoruojami Europos Sąjungos teisės aktai, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas nesiekė išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės.

19. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neturinčia prejudicinės galios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1202-858-2017, kurioje buvo išreikšta subjektyvi teisėjų nuomonė ir pareiškėjos skundas atmestas.

20. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos E. P. ir I. P. turėjo nusišalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi jos yra suinteresuotos, nes dalyvavo nagrinėjant ankstesnes bylas. Kadangi jos nenusišalino, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

21. Pareiškėja nurodo, kad NMA be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, pažeidusi Europos Sąjungos teisę, skundžiamame 2018 m. sausio 15 d. akte pasisavino Europos žemės ūkio garantijų fondo pareiškėjai skirtą paramą 2017 m., o teismas šių aplinkybių neteisėtai neįvertino, tokiu būdu šališkai proteguodamas tai, kas yra neteisinga, tokiu būdu sukeldami abejones dėl neskaidrumo, suinteresuotumo nevykdyti teisingumą. Teisiškai nemotyvuotu sprendimu teismas pažeidė pareiškėjos teisėtą lūkestį dėl efektyvios teisės į teisminę gynybą realizacijos, teisinio saugumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių, objektyvumo, realumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo, konstitucinės teisinės valstybės principus, bei parodė teismo šališkumą pareiškėjos atžvilgiu.

22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde pateikia visą eilę argumentų, tačiau pateiktos interpretacijos dėl sprendimo nepagrįstumo ir formalumo yra nepagrįstos. Pareiškėja apeliaciniame skunde visiškai nenurodo, kas konkrečiai, jos nuomone, parodo pirmosios instancijos teismo sprendimo formalumą. NMA nuomone, teismas sprendimu tinkamai įvertino susidariusią situaciją, sprendime nuosekliai, detaliai ir motyvuotai atliko teisinį situacijos vertinimą bei priėmė pagrįstą sprendimą.

24. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog NMA sprendime Nr. SP1-554 nurodomos skolos (kuri išskaičiuota ir NMA raštu pareiškėja apie tai informuota) susidarymo priežastys, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką dėl šios normos taikymo, jog svarbus prejudicinių faktų aspektas yra tas, kad pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tuomet, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, be to, pagrįsdamas šią išvadą, LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog teismo padarytos išvados ir teisiniai vertinimai negali būti tapatinami su prejudiciniais faktais, teismo padarytos išvados ir teisiniai vertinimai turi precedento galią kitoje byloje tik tiek, kiek jame pateiktas teisės aiškinimas yra aktualus kitoje byloje. Nagrinėjamu atveju NMA sprendimas Nr. SP1-554 LVAT pripažintas teisėtu, galiojančiu bei sukeliančiu pareiškėjai konkrečias teisines pasekmes, be to, turi prejudicinę galią šioje byloje.

25. Atsakovas pažymi, kad NMA raštu informavo pareiškėją apie tai, jog palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d. ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų NMA neturi. NMA rašte taip pat nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad NMA teisėtai ir pagrįstai taikė grąžintinų lėšų įskaitymą ir tinkamai NMA raštu informavo apie tai pareiškėją, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

27. Byloje nustatyta, kad NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendime Nr. SP1-554 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ nustatė, jog dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos (STIS) klaidos sankcijos pagrindinei tiesioginių išmokų daliai dėl pakartotinio tyčinio GAAB reikalavimo pažeidimo parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus (neskiriama pagal 2013 metų paraišką) buvo pritaikyta po to, kai išmoka jau buvo išmokėta, pakartotinai įvertinus 2013 metų paraišką susidarė 7 911,12 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA (b. l. 56–62). Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota NMA 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-4394(3.144.), kuriame nurodoma susidariusią skolos sumą pervesti į NMA sąskaitą (b. l. 63–64).

28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, kuriame, be kita ko, buvo ginčijamas ir NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. SP1-554 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, pareiškėjos skundą atmetė.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi (byla Nr. A-1202-858/2017), išnagrinėjęs pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. Z. skundą NMA ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai NMA, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą atmetė (b. l. 67–83).

30. NMA skundžiamu 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“ pareiškėją informavo, kad palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d., ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų NMA nebeturi. Sprendime taip pat nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų su vėlesniais pakeitimais Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 punktu (b. l. 10–11).

VI. 31. Taisyklių 17.2 punkte įtvirtintas vienas iš grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų – grąžintinų lėšų įskaitymas, taip pat, kad grąžintinų lėšų įskaitymas netaikomas grąžintinoms lėšoms, apie kurias skolininkas nebuvo informuotas, kaip nurodyta Taisyklių 13.1 punkte, grąžintinoms lėšoms, susidariusioms įgyvendinant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai techninę paramą ir taikant su ja susijusį pridėtinės vertės mokestį, ir grąžintinoms lėšoms, kai iškeltos įmonių ar fizinių asmenų bankroto bylos ar įmonių restruktūrizavimo bylos, jeigu įskaitymo galimybė nenumatyta restruktūrizavimo plane; grąžintinų lėšų įskaitymas taikomas ir tuo atveju, kai administruojančioji institucija priima sprendimą leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis.

32. Taisyklių 20 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba raštą apie atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.

33. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas NMA sprendimas yra priimtas vykdant NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-554 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, t. y. vykdant kitą administracinį sprendimą, kuris yra galutinis. Pareiškėja išnaudojo visas NMA 2015 m. vasario 12 d. sprendimo apskundimo galimybes, skundė šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pareiškėjos skundai yra atmesti. Taigi administracinis sprendimas, kuris tapo galutiniu administraciniu sprendimu, kurio apskundimo galimybės yra išnaudotos, turi būti vykdomas.

34. Pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių ir nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas, kaip administruojančioji institucija, pritaikiusi vieną iš Taisyklėse nustatytų grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų, būtų pažeidusi pareiškėjos, kaip skolininko teises, ar Taisyklėse nustatytas procedūras.

35. Nepagrįsti yra pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos E. P. ir I. P. turėjo nusišalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi jos yra suinteresuotos, nes dalyvavo nagrinėjant ankstesnes bylas.

36. Dėl šio pareiškėjos motyvo akcentuotina, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant 2016 m. kovo 24 d. sprendimą su nagrinėjama bylą susijusioje byloje, teisėjos E. P. ir I. P. nedalyvavo.

37. Teisėjo institucinė veikla nėra laikoma teisėjo šališkumu. Be to, ABTĮ 43 straipsnio 5 dalis nustato negalimumą nagrinėti (priimti sprendimą dėl bylos esmės) teisėjui tapačią bylą kelis kartus, tačiau neriboja galimybės nagrinėti susijusias bylas. Teisėjui nagrinėjant susijusias bylas, kaip ir kitais atvejais, jeigu proceso dalyviui kyla abejonių dėl teisėjo šališkumo, teisėjui gali būti reiškiamas nušalinimas. Tačiau pareiškėja teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo ir nušalinimo teismui nereiškė.

38. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, proceso teisės normų nepažeidė, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė