2026-01-21 Nr. AB-1495-3-61-3-02587-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-551-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02587-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tomkara“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33362, kuriuo UAB „Tomkara“ paskirta galutinė 2 100 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Bendrovė baudžiama už tai, kad nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d. leido dirbti Bendrovės naudai darbuotojui – mūrininkui D. A. (toliau – ir darbuotojas) statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrindama, kad pasirašius su darbuotoju darbo sutartį, jis dirbtų tik turėdamas socialinį draudimą, t. y. apie tai būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) teritoriniam skyriui bei jis būtų Bendrovės apdraustųjų socialiniu draudimu sąraše. VDI vertino, kad šiais veiksmais pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nustatančias atsakomybę juridiniam asmeniui už nelegalų darbą.

2.2. VDI vertino, kad Bendrovė, būdama atsakingu asmeniu, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi neužtikrino, kad statybvietėje esantys darbuotojai turėtų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir ID), tokiais veiksmais pažeidė Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas leido dirbti vienam iš Bendrovės darbuotojų, nustatyta tvarka nepranešęs apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, už ką jam skirta 1 000 Eur bauda. Šios aplinkybės vertintos netinkamai.

2.3. Tarp Bendrovės ir jos darbuotojo, trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečio D. A. 2021 m. liepos 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 37 (toliau – ir Darbo sutartis). Darbo sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad Darbo sutartis galioja iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. Darbo sutarties priedu Nr. 2 jos galiojimo terminas pratęstas iki 2025 m. liepos 4 d. Darbo sutarties šalys sulygo dėl Darbo sutarties keitimo į neterminuotą. Pareiškėjo 2024 m. sausio 13 d. nurodymu Bendrovės buhalterija pradėjo deklaruoti VSDFV informacinėje sistemoje pokyčius dėl Darbo sutarties keitimo iš terminuotos į neterminuotą pagal Darbo sutarties priedu Nr. 3 šalių suderintus Darbo sutarties pakeitimus. Darbo santykiai tarp UAB „Tomkara“ ir darbuotojo tęsiasi nuo 2021 m. liepos mėnesio, todėl neįsivaizduotina situacija, kad Bendrovė dėl kokių nors priežasčių siektų, jog darbuotojas dirbtų nelegaliai. Ginčo laikotarpis, t. y. 2024 m. sausio 13 d.–2024 m. sausio 24 d., VSDFV informacinėje sistemoje atsispindi kaip D. A. draudiminis laikotarpis ir šios aplinkybės niekada nesikeitė. Byloje nenustatyti nei objektyvūs, nei subjektyvūs nelegalaus darbo požymiai, todėl pareiškėjas nepagrįstai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nors Nutarime minimo darbuotojo ID VDI patikrinimo metu iš tikro buvo negaliojantis ir negalėjo būti suformuotas dėl to, kad VSDFV informacinėje sistemoje vyko informacijos keitimo procesas, tai savaime nereiškia, kad darbuotojas nebuvo identifikuotas Statybos įstatymo 221 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip šias aplinkybes nepagrįstai vertino atsakovas. Rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad prieš įleidžiant D. A. į statybvietę, jis buvo patikrintas, kaip tą nustato Statybos įstatymas ir tik įsitikinus, kad pastarasis dirba ir turi su savimi visus patekti į statybvietę būtinus dokumentus, priimtas sprendimas jį įleisti. Todėl Nutarimo išvados dėl Statybos įstatymo 221 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo, kaip ir baudimas už tai yra nepagrįsti. Nutarimas, sukeliantis pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, nėra tinkamai pagrįstas, kadangi VDI neįvertino esminę reikšmę turinčių faktinių situacijos aplinkybių.

3. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad Bendrovės buhalterė suklydo, apsirikusi pateikė ne tas formas, kurios sistemos buvo atmestos, tačiau vėliau ištaisytos. Su D. A. sudaryta Darbo sutartis visada buvo galiojanti. Visa kita bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojas, ištaisius klaidas, patikrinimo metu socialinį draudimą turėjo, tačiau atsakovas nevertino tų aplinkybių. Situacija susiklostė dėl žmogiškos klaidos, objektyviai pareiškėjas nesiekė tokių padarinių.

4. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Bendrovė baudžiama už tai, kad nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d. leido dirbti Bendrovės naudai darbuotojui, neužtikrindama, kad pasirašius su juo Darbo sutartį, darbuotojas dirbtų tik turėdamas socialinį draudimą, t. y. apie tai būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui bei jis būtų Bendrovės apdraustųjų socialiniu draudimu sąraše. Šiais veiksmais Bendrovė nesilaikė DK 42 straipsnio reikalavimų bei pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nustatančias atsakomybę juridiniam asmeniui už nelegalų darbą. Pareiškėjas, būdamas atsakingu asmeniu, nesilaikė Statybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi neužtikrino, kad statybvietėje esantys darbuotojai turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, tokiais veiksmais pažeidė Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalies nuostatas. VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką tinkamai skyrė UAB „Tomkara“, kaip juridiniam asmeniui baudą, finansinę sankciją.

5.2. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai 2024 m. sausio 20 d. atliko planinį nelegalaus darbo patikrinimą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur vykdomi bendrabučio statybos darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sienų mūrijimo bei pamatų montavimo darbus vykdė UAB „Tomkara“ darbuotojai. Patikrinus bendrovės VSDFV apdraustųjų sąrašus nustatyta, kad nėra duomenų apie darbuotojo D. A. draudimą. Pastarojo socialinio draudimo Bendrovėje laikotarpio pabaiga yra pažymėta 2024 m. sausio 15 d., nerasta kitų duomenų apie jo draudėjus VSDFV sistemoje. 2024 m. sausio 20 d. susipažinus su VSDFV UAB „Tomkara“ sistemos išrašu matyti, kad 2024 m. sausio 15 d. nurodyta paskutinė D. A. UAB „Tomkara“ socialinio draudimo laikotarpio data (fiksavimo data 2024 m. sausio 16 d.), nurodyta draudžiamųjų pajamų suma 2 985,80 Eur bei VSDFV įmoka 746,16 Eur.

5.3. 2024 m. sausio 23 d. patikrinus VSDFV informacinę sistemą apie UAB „Tomkara“ apdraustuosius nustatyta, kad pakeista informacija apie apdraustąjį D. A., nurodant jo socialinio draudimo laikotarpio pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d., panaikinti buvę įrašai apie laikotarpio pabaigą 2024 m. sausio 15 d. bei nurodytos pajamų bei įmokų sumos. Dėl minėtų įrašų pateikimo ir koregavimo gautas atsakymas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. vasario 5 d. duomenimis, UAB „Tomkara“ VSDFV Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EDAS) pateikė elektroniniu parašu pasirašytus socialinio draudimo pranešimus apie D. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1SD), valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2SD), prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (forma PT-2SD). D. A. statybos objekte (duomenys neskelbtini), darbdaviui žinant, laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d. dirbo be socialinio draudimo, t. y. kaip UAB „Tomkara“ darbuotojas, tačiau nebūdamas įmonės VSDFV apdraustųjų sąraše. VDI patikrinimo metu D. A. dirbo neįdarbintas, teikti atitinkamus socialinio draudimo pranešimus Bendrovė pradėjo tik po VDI atlikto patikrinimo. Statybvietėje dirbęs asmuo (D. A.) VDI inspektoriams pateikė negaliojantį ID, neturėjo kitų asmens identifikavimo priemonių, nepateikė jų VDI inspektoriams. Dėl netinkamo Bendrovės darbo organizavimo ir nepakankamos darbuotojų veiksmų kontrolės tapo įmanoma tokia situacija, kai statybvietėje dirbo asmuo su negaliojančiu ID.

5.4. Bendrovės direktorius, būdamas atsakingu asmeniu, privalėjo asmeniškai kontroliuoti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Šiuo atveju Bendrovės direktorius neužtikrino, jog Bendrovės veikla būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Todėl, juridinis asmuo UAB „Tomkara“ atsakomybėn traukiamas už fizinio (atsakingo) asmens (Bendrovės direktoriaus) priešingus teisei veiksmus (neveikimą).

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

7. VSDFV paaiškino, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir VSDFV įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų / prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 16.21 papunkčiu nustatyta, kad kai asmeniui keičiasi darbo sutarties rūšis, jei dėl to apdraustajam asmeniui keičiasi nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas pateikiami 1-SD ir / ar 2-SD pranešimai su 96 priežasties kodu. VSDFV Klaipėdos skyriui per EDAS 2024 m. sausio 13 d. ir 2024 m. sausio 22 d. teikti 1-SD pranešimai Nr. 20231103 apie D. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo atmesti dėl neteisingai nurodyto pranešimų pateikimo priežasties kodo ir duomenys į registrą neįrašyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 1-SD buvo atmestas dėl nurodyto neteisingo pranešimo pateikimo priežasties kodo, o 2024 m. sausio 15 d. teiktas pranešimas 2-SD įrašytas į registrą, nurodant atleidimo datą 2024 m. sausio 15 d., susidarė situacija, kad VDI atliekamo patikrinimo metu, registre buvo įrašyti duomenys apie darbuotojo atleidimą, bet neįrašyti duomenys apie jo socialinio draudimo pradžią. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu, ID galiojimo panaikinimas laikytinas pagrįstu ne dėl informacijos keitimo proceso, o dėl draudėjo netinkamai vykdytos pareigos pateikti teisingus duomenis apie apdraustąjį.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1. VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl UAB „Tomkara“ galimų darbo įstatymų pažeidimų. Atlikę tyrimą ir įvertinę surinktus duomenis, VDI inspektoriai 2024 m. vasario 27 d. UAB „Tomkara“, atstovaujamai direktoriaus T. B., surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0893-0112 (toliau – ir Protokolas). VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai Protokole konstatavo, kad UAB „Tomkara, atstovaujama direktoriaus T. B., nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d. leido dirbti Bendrovės naudai mūrininku darbuotojui D. A. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau neužtikrino, kad pasirašius su juo Darbo sutartį, jis dirbtų tik turėdamas socialinį draudimą, t. y. apie tai būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui bei jis būtų Bendrovės apdraustųjų socialiniu draudimu sąraše, tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 punkto ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Taip pat UAB „Tomkara“, būdama statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statytojo įgaliotu asmeniu, nesilaikė Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, t. y. nesilaikė kontrolės, kad 2024 m. sausio 20 d. atlikto patikrinimo metu objekte dirbantis, atliekantis mūro darbus darbuotojas dirbtų tik turėdamas ID.

9.2. VDI inspektoriai konstatavo, kad surinkti tyrimo metu įrodymai, kita dokumentinė medžiaga, nekelia abejonių dėl UAB „Tomkara“, kaip juridinio asmens ir jo atsakingo asmens T. B. padarytų administracinių nusižengimų, t. y. Bendrovė, neužtikrindama, kad statybos objekte asmenys dirbtų tik pateikę skaidriai dirbančių asmenų ID, pažeidė imperatyvius Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o taip pat leidus dirbti nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

9.3. VDI, remdamasi Protokole nurodytomis aplinkybėmis, 2024 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 33362, kuriuo UAB „Tomkara“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1 000 Eur baudą; už Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 2 100 Eur baudą. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, UAB „Tomkara“ paskirta galutinė nuobauda – 2 100 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

10. Dėl pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), DK, Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Sistemos naudojimo taisyklės), Taisyklių nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Teismas nustatė, kad Darbo sutartis su D. A. buvo sudaryta terminuotam laikotarpiui, o pagal pasirašytą priedą, Darbo sutartis nuo 2024 m. sausio 1 d. tapo neterminuota, dėl šio pakeitimo Bendrovė turėjo pateikti patikslintą pranešimą apie valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1SD). Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 13 d. pateikė 1-SD Nr. 20231103 pranešimą dėl socialinio draudimo pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d., tačiau jis buvo atmestas dėl klaidų. Bendrovė 2024 m. sausio 15 d. pateikė 2SD pranešimą apie D.

A. socialinio draudimo pabaigą 2024 m. sausio 15 d., šis pranešimas neatmestas ir priimtas, tačiau, nepaisant to, darbuotojas ir toliau dirbo Bendrovės naudai. Po VDI atlikto patikrinimo, Bendrovė 2024 m. sausio 22 d. pateikė patikslintą pranešimą PT-2SD, vėliau tą pačią dieną pateikė 1SD pranešimą, kuris vėl buvo atmestas dėl klaidų. Galiausiai Bendrovė 2024 m. sausio 22 d. 15.54 val. pateikė 1SD pranešimą apie D. A. socialinio draudimo pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d. Teismas priėjo prie išvados, kad VDI patikrinimo atlikimo metu, t. y. 2024 m. sausio 20 d., D.

A. dirbo neįdarbintas nustatyta tvarka, Bendrovė teikti atitinkamus SD pranešimus pradėjo tik po VDI atlikto patikrinimo. Teismas sprendė, jog UAB „Tomkara“, būdama darbdaviu bei leisdama darbuotojui nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d. atlikti darbines funkcijas Bendrovės naudai, tačiau nustatyta tvarka nepateikdama pranešimo apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, pažeidė imperatyvius DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas pripažino, jog pareiškėjo veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, o jos pažeidimą byloje patvirtina surinktų įrodymų visuma.

11. Dėl pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalyje, teismas vadovavosi minėta Užimtumo įstatymo norma, Statytos įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir priėjo prie išvados, kad UAB „Tomkara“, būdama statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliota rangove, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad visi statybvietėje esantys asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, turėtų kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ar įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę ir pateiktų jį (juos) VDI patikrinimo metu. Teismas nustatė, jog statybvietėje dirbęs asmuo (darbuotojas), VDI inspektoriams pateikė negaliojantį ID, neturėjo kitų asmens identifikavimo priemonių ir nepateikė jų VDI inspektoriams. Teismas sprendė, jog Bendrovė nepakankamai rūpestingai atliko savo pareigas ir neužtikrino, kad statybos objekte negalėtų dirbti asmenys be skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų, todėl vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad nepakankama Bendrovės darbo organizavimo kontrolė niekaip nepašalina Bendrovės atsakomybės.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su VSDFV informacinėje sistemoje vykusiais informacijos keitimo procesais, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi ir priėjęs prie išvados, kad asmens skaidriai dirbančio ID galiojimas buvo panaikintas ne dėl informacijos keitimo proceso, o dėl draudėjo netinkamai vykdytos pareigos pateikti teisingus duomenis apie apdraustąjį. Aptaręs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, teismas pažymėjo, kad: administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma; neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti; įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, o nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.

13. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo nuostatomis baudos skyrimo aspektu, nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažymėjo, jog VDI, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę. Teismas vertino, kad VDI paskyrė teisingas bei proporcingas baudas, kurių dydžiai atitinka sankcijose numatytus baudų vidurkius, o galutinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui galutinė nuobauda nustatyta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų, nėra pagrindo jų laikyti per griežtomis.

14. Teismas atmetė Bendrovės argumentus, kad Nutarimu nubaustas pažeidimo nepadaręs asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalimis, šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priėjęs prie išvados, kad Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, pareiškėjo padaryta veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl likusių šalių argumentų.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti VDI Nutarimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su VDI nustatytais Bendrovės padarytais pažeidimais, ir nurodo, jog:

16.1. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, susijusių su darbuotojo įdarbinimo aplinkybėmis. Nors VDI nustatė, kad darbuotojas tariamai dirbo be socialinio draudimo nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d., pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog Darbo sutartis buvo sudaryta, o socialinio draudimo duomenys buvo koreguojami pagal VSDFV informacinės sistemos nustatytą tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad duomenų atnaujinimo procesas VSDFV sistemoje vyko teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo vykdomas atsižvelgiant į buhalterijos pateiktus pranešimus. Bendrovė veikė taip, kaip ją techniškai apribojo VSDFV informacinės sistemos funkcionalumas ir neturėjo jokios diskrecijos savo veiksmuose. Šias aplinkybes patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens 2024 m. kovo 13 d. raštas Nr. (7.2E) DV_S-17879, kurį pareiškėjas yra pateikęs į bylą. Ginčo laikotarpis – 2024 m. sausio 13 d.–2024 m. sausio 24 d.– yra aiškiai užfiksuotas VSDFV informacinėje sistemoje kaip draudiminis laikotarpis darbuotojui ir šie duomenys niekada nebuvo paneigti ar pakeisti.

16.2. Teismas neįvertino, kad pranešimai buvo pateikti siekiant tikslinti socialinio draudimo registracijos duomenis, o ne įteisinti nelegalų darbą. Tai, kad pareiškėjas aktyviai vykdė dokumentų korekcijas, įrodo, kad jis siekė tinkamai laikytis įstatymų, o ne juos pažeisti. Pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad Darbo sutartis buvo sudaryta, o socialinio draudimo duomenys buvo koreguojami pagal nustatytą tvarką. Teismas apsiribojo formaliu situacijos įvertinimu, byloje nenustatė nei subjektyviosios Bendrovės veiksmų pusės – dėl ko iš tikro buvo atliekami pakeitimai ir tikslinimai, nei objektyvios tiesos, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

16.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė statybvietėje dirbančių asmenų identifikavimo tvarką. Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalis reglamentuoja skaidraus darbuotojo kodo naudojimą siekiant užtikrinti darbo santykių skaidrumą ir atitiktį socialinio draudimo bei mokesčių apskaitos reikalavimams. Tačiau VDI Nutarimas ir teismo išvada nepagrįstai ignoravo objektyvias aplinkybes, rodančias, kad pareiškėjas ėmėsi visų būtinų veiksmų užtikrinti tinkamą skaidraus darbuotojo kodo taikymą. Nors patikrinimo metu negaliojo darbuotojo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas, tai buvo techninis neatitikimas dėl duomenų atnaujinimo VSDFV informacinėje sistemoje, o ne realus identifikavimo trūkumas. Teismas nevertino to, kad VDI patikrinimo metu pareiškėjas jau buvo inicijavęs atitinkamų duomenų korekcijas ir vykdė pareigas, numatytas teisės aktuose. Pareiškėjas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad darbuotojas buvo identifikuotas prieš patenkant į statybvietę, tačiau šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos teismo sprendime.

17. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su Bendrovės padarytais pažeidimais ir akcentuoja, kad administracinės bylos aplinkybės buvo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtos, o teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 33362, priimto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui UAB „Tomkara“, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad UAB „Tomkara“, būdama darbdaviu bei leisdama D. A. nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d. atlikti darbines funkcijas įmonės naudai, tačiau nustatyta tvarka nepateikdama pranešimo apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią, pažeidė imperatyvius Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pareiškėjo veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, taip pat pažeista Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalis, paskirta bauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė esminius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas susiklosčiusioje situacijoje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui sankcija buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė: i) Užimtumo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 30 d.) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris nustato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos; ii) Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

24. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. <...>

25. Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalis nustato, kad už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 000 eurų.

26. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

27. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. <...>

28. Sistemos naudojimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 20 d. iki 2024 m. gegužės 8 d.) 24 punktas nustato, kad jeigu EDAS Elektroninis pranešimas netenkina šių Sistemos naudojimo taisyklių 23.1–23.6 punktuose nustatytų reikalavimų, jis yra atmetamas ir siuntėjas apie tai informuojamas, nurodant atmetimo priežastį. Sistemos naudojimo taisyklių 26 punktas numato, kad tais atvejais, kai Elektroninis pranešimas yra atmestas, laikoma, kad Elektroninis pranešimas nebuvo priimtas ir pranešimą reikia pateikti iš naujo.

29. Taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2024 m. balandžio 25 d.) 16.21 punktas nustato, kad 1-SD ir / ar 2-SD pranešimai pateikiami, kai asmeniui keičiasi darbo sutarties rūšis, jei dėl to apdraustajam asmeniui keičiasi nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas (priežasties kodas – 96). Taisyklių 120.2 punktas nustato, kad socialinio draudimo pranešimais, kuriuose galimai yra neteisingų ar nepagrįstų duomenų, pateikti duomenys į Registrą neįrašomi, kol bus atliktas pateiktų duomenų teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas. <...>

30. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

31. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.

32. Nagrinėjamu atveju remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad:

32.1. Pareiškėjo sudaryta terminuota darbo sutartis su D. A. nuo 2024 m. sausio 1 d. tapo neterminuota;

32.2. Pareiškėjas 2024 m. sausio 13 d. pateikė socialinio draudimo pranešimą, kuris buvo atmestas dėl klaidų;

32.3. 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjas pateikė socialinio draudimo pranešimą apie D. A. socialinio draudimo pabaigą 2024 m. sausio 15 d., kuris buvo priimtas;

32.4. 2024 m. sausio 20 d. VDI atliko planinį nelegalaus darbo patikrinimą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad nėra duomenų apie darbuotojo D. A. draudimą ir pateiktas SD ID negalioja;

32.5. Pareiškėjas po VDI atlikto patikrinimo 2024 m. sausio 22 d. pateikė socialinio draudimo pranešimus: i) 11 val. 5 min., kuris buvo atmestas dėl klaidų; ii) 15 val. 52 min., kuris buvo atmestas dėl klaidų; iii) 15 val. 54 min. apie D. A. socialinio draudimo pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d., kuris buvo priimtas.

32.6. Remdamasi byloje surinktais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ginčo situacija pagal susiklosčiusių santykių esmę atitiko Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatytų pažeidimų sudėtį. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus apie darbuotojų žmogiškąsias klaidas, nes šie argumentai nepaneigia, o patvirtina atsakovo poziciją, kad nagrinėjamu atveju buvo nelegalus darbas ir darbas neturint galiojančio nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo darbuotojai žinojo / turėjo žinoti, kad pranešimai Sodrai buvo priimti (pranešimas apie terminuotų darbo santykių pabaigą) ar nepriimti (pranešimai apie neterminuotus darbo santykius) ir taisykles, kad darbuotojas gali dirbti tik tinkamai pranešus Sodrai, darbuotojas turi turėti galiojantį nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Taigi skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatuota, kad: i) pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 20 d. leido dirbti Bendrovės naudai mūrininku darbuotojui D. A. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau neužtikrino, kad pasirašius su juo Darbo sutartį, jis dirbtų tik turėdamas socialinį draudimą, t. y. apie tai būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui bei jis būtų Bendrovės apdraustųjų socialiniu draudimu sąraše; ii) pareiškėjas, būdamas statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statytojo įgaliotu asmeniu, neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, t. y. nesilaikė kontrolės, kad 2024 m. sausio 20 d. atlikto patikrinimo metu objekte dirbantis, atliekantis mūro darbus darbuotojas dirbtų tik turėdamas ID.

33. Teisėjų kolegija vertina, jog priimant skundžiamą Nutarimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybes, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Nenustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nėra jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga. Pareiškėjo apeliaciniame skunde taip pat nėra įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, o abstraktus nesutikimas nėra pagrindas keisti paskirtą ekonominę sankciją. Taigi pareiškėjui paskirta sankcija atitinka padaryto nusižengimų pobūdį ir nėra pagrindo ją sumažinti.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis