e7bd1ffe-182f-46bb-890d-db539307d0ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-251/2014 Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5.                                                                              (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-760-252/2012 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė: pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ , diskriminavo ieÅ¡kovÄ ir taikė jam dvigubus teisingumo standartus; pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieÅ¡kovo teises pagal nagrinėjamus ieÅ¡kinius civilinėse bylose; priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 151000 Lt teisingÄ atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2005-11-11 ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ teisminės gynybos dėl jo konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų paÅ¡alinimo bei dėl to padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai, nagrinėję minėtÄ civilinę bylÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , nes byla yra neiÅ¡nagrinėta daugiau kaip penkeri metai dėl atsakovo Vilniaus apygardos teismo veiksmų, t. y. skiriant teismo posėdžius kas pusę metų ir vėliau.

Tokiu bÅ«du, vilkindamas ir neiÅ¡nagrinėdamas bylos per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ nuo Kauno apygardos teismo veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, kuriais buvo suvaržytos jo teisės ir įstatymu saugomi interesai reikalauti pripažinti neteisėtus veiksmus dėl sistemingo jo teisės į laisvę ir saugumÄ pažeidimo, teisės į kankinimo uždraudimÄ pažeidimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

Tokiais veiksmais atsakovas sistemingai vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu ir taikė dvigubus teisingumo standartus pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius nagrinėjamose civilinėse bylose, dėl ko pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 str. ir LR Konstitucijos 28, 29, 33, 109 str. IeÅ¡kovo manymu, patirtÄ neturtinę žalÄ sudaro 50000 Lt atlyginimas už teisės į teisingÄ civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas, taip pat 50000 Lt atlyginimas už teisės į veiksmingÄ teisinę gynybÄ nuo Kauno apygardos teismo veiksmų pažeidimas bei 50000 Lt atlyginimas už diskriminacijos vykdymÄ ir dvigubų teisingumo standartų taikymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Be to, padarytÄ 1000 Lt turtinę žalÄ patvirtina 2010-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-41/2010, kuria jam paskirta 1000 Lt bauda už atsakovo Vilniaus apygardos teismo darbo kritikÄ ir reikalavimÄ nuÅ¡alinti nuo tolimesnio civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimo. Tokiu bÅ«du, atsakovas Lietuvos Respublika privalo sumokėti viso 151000 Lt kaip teisingÄ atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių pažeidimus.Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikti reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Vilniaus apygardos teismas nepažeidė ieÅ¡kovo teisės į veiksmingÄ teisminę gynybÄ , nes pats ieÅ¡kovas viso civilinės bylos proceso metu sÄ moningai veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , keletÄ kartų nepaÅ¡alino teismo nurodytų jo pareiÅ¡kimų bei praÅ¡ymų trÅ«kumų, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas jo iniciatyva.Atsakovas LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tik tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų Å¡iam atsakomybės atsiradimui, valstybė neatsako už teismo sprendimus, kurie yra priimti iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ . Tik konstatavus teisėjo kaltę padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės.       II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš A. B., 41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog procesinis sprendimas priimtas dar 2011-03-22 (civilinei bylai suteiktas Nr. 2-3811-258/2011), o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2012-10-23, kuria Vilniaus apygardos sprendimas paliktas galioti.Teismo vertinimu, ieškovo nurodymas, kad ieškinį grindžia civilinių bylų Nr. 2-1800-262/2010, Nr. 2-1007-393/2009, Nr. 2-6131-619/2011 ir kitų bylų medžiaga yra abstraktaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstas (CPK 177 str. 2 d).

Teismas pažymėjo, jog Panevėžio apygardos teismas dar 2011-09-02 nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, jog įrodymus teismui teikia šalys, ieškovas turi teisę susipažinti su prašomomis išreikalauti bylomis ir pasidaryti jų nuorašus, turi galimybę bylose esančius įrodymus pats pateikti teismui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas į teismo posėdį neatvyko, procesinėmis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais nesinaudojo (CPK 42 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo nurodymas remtis minėtų civilinių bylų medžiaga iš esmės vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas, ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 1 d., 2 d.). Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl savo asmeninių interesų, todėl teismui nėra pareigos rinkti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad civilinę bylÄ Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad byla iÅ¡nagrinėta per neproporcingai ilgÄ laikÄ , pažeidžiant lygybės principÄ . Nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija, taikomi, kaip nurodo ieÅ¡kovas, dvigubo teisingumo standartai (CPK 177 str. 1 d., 178 str.). PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovo teiginiams, atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į ieÅ¡kinį detaliai iÅ¡dėstė, dėl kokių priežasčių užsitęsė ieÅ¡kovo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimas.

BÅ«tent pats ieÅ¡kovas viso civilinės bylos Nr. 2-3811-258/2011 proceso metu sÄ moningai veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , keletÄ kartų nepaÅ¡alino teismo nurodytų jo pareiÅ¡kimų bei praÅ¡ymų trÅ«kumų, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas jo iniciatyva, be to, bylos proceso metu A. B. Å¡eÅ¡is kartus reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus tiek bylÄ nagrinėjusiems teisėjams, tiek ir visam apygardos teismui (visi Å¡ie praÅ¡ymai dėl nuÅ¡alinimų buvo atmesti aukÅ¡tesnių teismų kaip nepagrįsti ir neįrodyti), už piktnaudžiavimÄ procesine nuÅ¡alinimo teise jis buvo du kartus baustas piniginėmis baudomis. Šias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka.

Teismas, palikdamas Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ galioti, 2012-10-23 nutartyje konstatavo, kad „ieÅ¡kovas nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, kurie sÄ lygotų bÅ«tinumÄ naikinti teismo sprendimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io tarp esÄ prieÅ¡ingų teisei Kauno apygardos teismo veiksmų, atliktų civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, ir ieÅ¡kovo nuodytos 224500 Lt dydžio žalos, kuri ieÅ¡kovui nebuvo priteista civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005.

Nurodytas teisinis priežastinis ryÅ¡ys visuomet turi bÅ«ti ne abstraktus, o konkretus, neatitrÅ«kęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų.”. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir Å¡ioje byloje A. B. laikosi tos pačios teismų ir teisėjų Å¡alinimo taktikos ir nesiekia greito bylos iÅ¡nagrinėjimo. Teismas pažymėjo, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu besikreipiantys į jÄ asmuo pakankamai aiÅ¡kiai formuluoja savo reikalavimÄ ir to reikalavimo pagrindimÄ (Teismų praktika Nr. 14, psl. 154).Teismas nurodė, kad Valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos.

Teismo veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia nei instancine tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintÄ teismų nepriklausomumo principÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti.

Pagal ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų civilinėje byloje buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės į veiksmingÄ teisinę gynybÄ . Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai, iÅ¡skyrus reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , nėra reikalavimai pripažinti ieÅ¡kovui kokias nors teises ar ginti jo teises kuriuo nors kitu teisių gynimo bÅ«du, nurodytu CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme. Tokie reikalavimai negali bÅ«ti laikomi materialiaisiais teisiniais reikalavimais,o nurodytos aplinkybės, kurios galėtų bÅ«ti pareikÅ¡to reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ faktinis pagrindas, byloje neįrodytos ir nepasitvirtino bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka.

Be to, iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta esminių teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad civilinę bylÄ Nr. 1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjusiam teisėjui dėl jo veiksmų, atliktų nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ , bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis, o teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota jam padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ .

Taigi nėra konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo nurodytÄ civilinę bylÄ , atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas pripažino, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.Taip pat teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , jog jam padarytÄ 1000 Lt turtinę žalÄ patvirtina 2010-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-41/2010.

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas patyrė 1000 Lt turtinę žalÄ , nėra pateikta. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesine nuÅ¡alinimo teise skirta 1000 Lt bauda, yra įsiteisėjusi (b. l. 2).Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikoma diskriminacija, dvigubi teisingumo standartai ir panaÅ¡iai. IeÅ¡kovo teiginiai deklaratyvÅ«s, reikalavimai nepagrįsti, ir todėl atmestini (CPK 12, 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimÄ kaip absoliučiai negaliojantį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neiÅ¡sprendė nei vieno ieÅ¡kinio reikalavimo, nenurodė motyvų ir argumentų, kuriais atmetė pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

2. Vilniaus apygardos teismas civilinę bylÄ Nr. 2-3811-258/2011 nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai , byla iÅ¡nagrinėta per neprotingai ilgÄ laikÄ , pažeidžiant lygybės principÄ . IeÅ¡kovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija ir taikomi dvigubo teisingumo standartai. Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti LR Teisingumo ministerija praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ .

Nurodo, kad apygardos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinis skundas netenkintinas.Å io apeliacinio proceso dalykÄ sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieÅ¡kovo A.

B. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktus, tai yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai – sprendime nėra motyvų (sutrumpintų motyvų), dėl kurių neiÅ¡spręsti visi pareikÅ¡ti reikalavimai ar reikalavimai atmesti.

Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Apeliantas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ , diskriminavo ieÅ¡kovÄ ir taikė jam dvigubus teisingumo standartus; pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieÅ¡kovo teises pagal nagrinėjamus ieÅ¡kinius civilinėse bylose ir tuo pagrindu priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 151000 Lt atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimÄ , ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtų veiksmų pripažinimas (ieÅ¡kinio reikalavimas) apskritai nėra savarankiÅ¡kas materialinis reikalavimas, jis yra tik viena iÅ¡ nustatinėtinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kuriÄ konstatavus bei esant nustatytoms kitoms CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms spręstina dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo.

Dėl Å¡ios priežasties nelaikytinas pagrįstu apelianto argumentas, kad teismas nepasisakė dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų ir yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendime nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, dėl kurių neiÅ¡spręsti visi pareikÅ¡ti reikalavimai ar reikalavimai atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negalima pripažinti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas pateikia tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė nei vieno ieÅ¡kinio reikalavimo, nenurodė motyvų ir argumentų, kuriais atmetė pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutikti negali. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pats ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant apygardos teisme nebuvo pakankamai aktyvus, nes neatvyko į teismo posėdį, nesinaudojo procesinėmis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiÅ¡kinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neteikė teismui įrodymų, o nurodė remtis jo iÅ¡vardijamų civilinių bylų medžiaga, teismas pagrįstai laikė kaip ieÅ¡kovo bandymÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkelti teismui, kai nebuvo CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad pats ieÅ¡kovas civilinės bylos Nr. 2-3811-258/2011 proceso metu veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nepaÅ¡alindamas teismo nurodytų jo pareiÅ¡kimų bei praÅ¡ymų trÅ«kumų.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimas buvo atidedamas paties ieÅ¡kovo iniciatyva. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami nuÅ¡alinimai bylÄ nagrinėjusiems teisėjams, tiek ir visam apygardos teismui, sudarė sÄ lygas, kad užsitęsė bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu ieÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų, kad Vilniaus apygardos teismas civilinę bylÄ Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad byla iÅ¡nagrinėta per neproporcingai ilgÄ laikÄ ar pažeidžiant lygybės principÄ .

Byloje ieÅ¡kovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija ar taikomi dvigubo teisingumo standartai.CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad apeliantas neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinio netenkinti.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                    Audronė Jarackaitė                                                                  Marytė Mitkuvienė                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė