e7bc9a4c-baf4-47af-a5ac-cd4ea0cb3020 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03070-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. vasario 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Modestai Jusytei, Ilonai Okunevičienei, Dianai Abent, dalyvaujant skundÄ padavusiam A. P. (A. P.), nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ir nukentėjusiajai E. R., vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal A.

P. (toliau ir – PareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1491-2020 (toliau ir – Nutarimas) panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2020 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 109 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d.

E. R. pagal skelbimÄ dėl nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), susitarusi dėl buto nuomos, į V. L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 110 eurų, tačiau butas jai nebuvo iÅ¡nuomotas, pinigų neatgavo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pinigai D. P. nurodymu buvo pervesti į A. P. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.51 val. sukčiavimo bÅ«du įgytus pinigus – 110 eurų A. P. iÅ¡grynino bankomate (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais A. P. įgijo ir realizavo neteisėtu bÅ«du įgytus 110 eurų.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 109 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ A. P. paskirta 130 eurų dydžio bauda, taip pat jis įpareigotas iki 2020 m. lapkričio 15 d. atlyginti E. R. padarytÄ 110 eurų turtinę žalÄ . A. P. skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimÄ ir nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. jam paskambino pažįstamas, kuris paprašė paslaugos leisti pervesti į jo sÄ skaitÄ 550 eurų, kuriuos reikia atiduoti jo pažįstamai, kuri neturi sÄ skaitos, pats yra užsienyje, pinigai labai reikalingi.

Ä® jo sÄ skaitÄ buvo pervesti minėti pinigai. Jo paprašė 520 eurų iÅ¡gryninti, o 30 eurų pervesti į nurodytÄ sÄ skaitÄ . 520 eurų mieste atidavė nepažįstamai merginai, kuri jam paskambino. Už tÄ pervedimÄ jokios naudos negavo. Vėliau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad pinigai buvo gauti sukčiavimo bÅ«du. Jis apie tai nežinojo, pasirodė, kad jam skambino kitas vaikinas, kuris prisistatė jo draugo duomenimis. Minėto vaikino nematė, jokio ryÅ¡io su juo neturi. PaaiÅ¡kino, kad pats tapo sukčiavimo auka, nežinojo, kad pervesti pinigai gauti sukčiavimo bÅ«du.

Jam inkriminuojama, jog jis išsigrynino 110 eurų, ir juos realizavo, tačiau tai netiesa, nes suma buvo 520 eurų. Nurodo, kad visus pinigus atidavė, todėl jokio realizavimo nebuvo. Kadangi byloje yra abejonių keliančių duomenų, administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukiama, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o skundžiamas Nutarimas naikintinas. Akivaizdu, kad byloje surinkti duomenys nebuvo nuodugniai ištirti ir įvertinti, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisinės valstybės principams (b. l. 2-3).

Institucija atsiliepime į A. P. skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti NutarimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad PareiÅ¡kėjas nenurodo faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindÄ pakeisti ar panaikinti priimtÄ nutarimÄ , todėl skundas nepagrįstas ir netenkintinas. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga dėl nusižengimo surinkta iÅ¡samiai ir tinkamai. Jam inkriminuotas administracinis nusižengimas atitinka padarytÄ veikÄ , skirta bauda yra tinkama pasiekti nuobaudos tikslams.

Institucija mano, kad byla išnagrinėta objektyviai, išsamiai, visapusiškai įvertinti įrodymai ir aplinkybės, teisėtai ir pagrįstai paskirta bauda (b. l. 5). Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad galvojo, jog jam paskambino jo draugas E., pavardės nežino. Jis jo paklausė, ar jis galėtų pervesti pinigus, nes merginai iš užsienio ateina pinigai ir ji negali jų priimti, nes turi skolų antstoliams. Jis jo paklausė, ar pinigai gauti ne sukčiavimo būdu, jam atsakė, kad ne. Jam pasakė, kad užsienyje dirba žmogus ir pervedinėja pinigus.

Patikimas draugas, negalvojo, kad jį apgaus. Su draugu bendravo normaliai, susitikdavo, šiek tiek sukėlė įtarimų, kad ne E. skambina, nes tyliai kalbėjo, sakė, kad balsas nusėdęs. Klausė, ko tyliai šneka, bet iš jo numerio buvo skambinta, nekilo mintis asmeninių detalių paklausinėti pokalbio metu. Bandė pakalbinti, kad skambinantysis parodytų savo kalbėjimo manieras, buvo panašu, kad tai jo draugas. Tuomet jis sutiko padėti draugui, jis sakė, kad perskambins už 20 min. Pasakė, kur nuvažiuoti ir kad ten išeis panelė su vaiku, nuvažiavo ten ir parašė jam, kad jis jau vietoje.

Išėjo mergina, dar jis jos paklausė, kodėl jai negalima pervesti pinigų, ji pasakė, kad ji turi skolų antstoliams. Jis turėjo 520 eurų iÅ¡gryninti, o 30 Eur pervesti į sÄ skaitÄ , kur jam davė. Tas draugas E. yra kalėjime, kuris jam skambino, o užsienyje yra tas žmogus, kuris norėjo panelei pinigus pervesti. D. P. ir V. L. nepažįsta. Jam sukėlė įtarimų visa Å¡i situacija, tačiau jis iÅ¡grynino pinigus ir juos perdavė. Jam nekilo įtarimų dėl to, kad nepažįsta merginos, kuriai perdavė pinigus, jis nieko blogo negalvojo, nes pasitikėjo draugu, jis jo pažįstamas.

Skunde yra klaida, t. y. nurodyta, kad jam skambino panelė, bet ji jam neskambino, jis bendravo su tuo žmogumi ir jis pats jai paskambino ir pasakė, kur laukti, ji išėjo, jis jai padavė pinigus. Su ta mergina, kuriai atidavė pinigus susitiko centre, kur (duomenys neskelbtini), kur motinos su mažais vaikais gyvena. Nieko nežino apie jokius telefonus, pinigus į jo sÄ skaitÄ pervedė V. L., galvojo, kad ji ir yra tas žmogus iÅ¡ užsienio, kuris turi pervesti pinigus. Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiÅ¡kino, kad nei A.

P., nei E. R. nepažįsta. Jis iÅ¡ A. P. draugo, kuris yra čia, pataisos namuose, nusipirko telefonÄ , sutarė, kad per mėnesį jam sumokės pinigus už jį. Jis sumokėti pinigų neįstengė, norėjo grÄ Å¾inti telefonÄ A. P. draugui, tačiau jis atgal nepriėmė, sakė, kad jam reikia pinigų. Tuomet jis rado asmenį, kuris nupirks jo telefonÄ â€“ L. S., kurie per savaitę turėjo sumokėti pinigus už telefonÄ . Taigi, jis L. S. davė savo žmonos banko sÄ skaitos numerį, kad jis galėtų pervesti pinigus už telefonÄ .

L. S. jo žmonai pervedė pinigus už telefonÄ , o žmona persiuntė tuos pinigus tam asmeniui, iÅ¡ kurio jis įsigijo telefonÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad A. P. nepažįsta. PaaiÅ¡kino, kad rugpjūčio 28 d. gavo į savo sÄ skaitÄ pinigų. Ėjo vienas, kitas, trečias, ketvirtas, penktas pavedimai, nežiÅ«rėjo už kÄ . Vakare jai paskambino D. P., ji jo paklausė, už kÄ tie pinigai, jis jai pasakė, kad kameros draugas paprašė sÄ skaitos, nes jam skolingi žmonės. Vėliau jis jai pasakė, į kokiÄ sÄ skaitÄ ji turi pervesti tuos pinigus, paklausė, kiek iÅ¡ viso gavo pinigų.

IÅ¡ viso ji gavo 550 eurų, visus tuos pinigus pervedė A. P.. Jis žadėjo parÅ«pinti kameros draugui telefonÄ , bet tiksliai nežino, nesigilino. Rugsėjo 1 d. jai paskambino iÅ¡ Tauragės policijos komisariato ir pasakė, kad į jos sÄ skaitÄ Ä¯plaukė pinigai, klausė, ar ji butÄ nuomoja, bet ji nenuomojo. PažiÅ«rėjo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , pasirodo, tie pinigai buvo atėję už buto nuomÄ iÅ¡ skirtingų žmonių, pasirodo, kad jos sÄ skaita buvo naudojama, kad apgauti žmones. Rugsėjo 2 d. jai paskambino D.

P., ji paklausė dėl tų pinigų už nuomÄ , jis pasakė, kad ten jo kameros draugui kažkas skolingas pinigų, kai ji pasakė, kad į jÄ kreipėsi policija, jis pasakė, kad kameros draugas panaudojo jos sÄ skaitÄ aferai. D. P. liepė pervesti pinigus į A. P. sÄ skaitÄ , nes jo kameros draugas taip paprašė. IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 2 d. E. R. pareiÅ¡kimo dėl pasisavintų pinigų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 13.00 val. ji pamatė skelbimÄ ,,Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“, kad yra nuomojamas butas (duomenys neskelbtini).

Parašė asmeniui, pasivadinusiam ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio paprašė telefono numerio, tačiau jai paaiÅ¡kino, kad yra darbe, todėl gali bendrauti per ,,Facebook“. PaaiÅ¡kino, kad mėnesinė buto nuoma yra 110 eurų. Sutarė, kad ji atliks rezervacijos mokestį – 55 eurus. PaaiÅ¡kino, kad jai atsiuntė sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, V. L. vardu, ir ji iÅ¡kart pervedė 55 eurus. Po to pervedė dar 55 eurus, ir sutarė, kad butas bus paliktas jai. Sutarė, kad su ,,(duomenys neskelbtini)“ susitiks sekmadienį.

Teigė, kad minėtame bute gyveno tėvai. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. parašė ,,Facebook“ minėtam asmeniui, tačiau jis nieko neatrašė. Po to pamatė praneÅ¡imÄ , kuriame buvo teiraujamasi, ar nėra nukentėjusiųjų dėl ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo buto. Atsirado ne vienas asmuo, kuris bandė iÅ¡sinuomoti minėtÄ butÄ iÅ¡ to paties asmens. Jai padaryta turtinė žala – 110 eurų (b. l. 7). Prie E. R. 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kimo pridėtos bankinio pervedimo ir susiraÅ¡inėjimo su ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Facebook“ programoje nuotraukos (b. l. 8-21).

IÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. L. 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34847-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo). Atliekant ikiteisminį tyrimÄ telefonu susisiekta su V. L.. Ji paaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) asmenys padarė bankinius pavedimus, kurių bendra suma 550 eurų.

Vakare paskambino vyras D. P., kuris paaiÅ¡kino, kad už skolas asmenys pervedė pinigus, kuriuos ji turi pervesti į A. P. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). V. L. padarė pavedimÄ Ä¯ minėtÄ sÄ skaitÄ , teigia, jog nesuprato, kad pinigai gauti sukčiavimo bÅ«du (b. l. 22). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 10 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad buvo apklausiama V. L., kuriai pasiÅ«lius papasakoti visÄ , kas jai gali bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, parodė, kad nežino, kas įdėjo skelbimÄ apie nuomojamÄ butÄ ,,Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, nes niekada jokio buto nenuomojo.

PaaiÅ¡kino, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“ ji neturi anketos pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Jos asmeninė paskyra yra V. L.. Kam priklauso anketa „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Nurodo, kad turi banko sÄ skaitÄ Swedbanke, jos numeris yra (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. į jai priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 550 eurų. Minėta pinigų suma buvo pervesta iÅ¡ skirtingų asmenų, t. y. E. R. pervedė du kartus po 55 eurų (viso 110 eurų), K.

B. pervedė du kartus po 110 eurų (viso 220 eurų), M. Č. pervedė 55 eurus, R. Å . pervedė 20 eurų, R. U. 55 eurus, S. V. pervedė 50 eurų, V. P. pervedė 50 eurų. Visi pinigai buvo pervesti 2020 m. rugpjūčio 28 d., visuose pavedimuose buvo minima buto nuoma. Teigia, kad nustebo, jog sÄ skaita pasipildė pinigais, kadangi niekas jokių pinigų jai pervesti neturėjo, tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.00 val. laukė sutuoktinio (susituokė 2020 m. vasario 20 d.) D. P. vaizdo skambučio, kuris Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

D. P. jai paskambino sutartu laiku, todėl ji jo paklausė, iÅ¡ kur jai į sÄ skaitÄ pervesti pinigai, nes jai kilo įtarimas, kad jis žino. D. P. jai pasakė, kad pinigai priklauso kameros draugui, neva į jos sÄ skaitÄ pinigus pervedė asmenys, kurie jam buvo skolingi. Po to D. P. liepė pinigus pervesti į A. P. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad minėtus pinigus 2020 m. rugpjūčio 28 d. pervedė į nurodytÄ sÄ skaitÄ , paskirtyje nurodydama – perlaida. Apie tai, kad pinigai yra gauti sukčiavimo bÅ«du, teigia nežinojusi, jokio buto nenuomoja ir jokio A.

P. nepažįsta (b. l. 24-25). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad E. R. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, jai padaryta 110 eurų turtinė žala (b. l. 27). IÅ¡ ,,Swedbank“ pateikto A. P. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad V. L. 2020 m. rugpjūčio 28 d. į minėtÄ sÄ skaitÄ pervedė 550 eurų; tÄ pačiÄ dienÄ 20.51 val. iÅ¡ minėtos sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninti 520 Eur; 2020 m. rugpjūčio 29 d. buvo padarytas 30 Eur pavedimas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, E. B. 1996-03-25; 2020 m. rugpjūčio 29 d. 20.22 val.

į sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ta 50 Eur (b. l. 28-29). IÅ¡ 2020 m. spalio 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo Nr. 85-ANR_N-3007-2020 matyti, kad D. P. pripažintas kaltu pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 eurų dydžio bauda su įpareigojimu iki 2020 m. gruodžio 30 d. atlyginti E. R. padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 110 eurų (b. l. 30-34). IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka (b. l. 41-42).

Skundas tenkintinas. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn. ANK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už žinomai neteisėtu bÅ«du gauto turto, kurio vertė nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimÄ ar realizavimÄ . Nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinėtinas ir ANK 109 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja arba realizuoja žinomai neteisėtu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti.

Taigi bÅ«tinos administracinės atsakomybės pagal ANK 109 straipsnio 1 dalį kilimo sÄ lygos yra tiek neteisėta turto kilmė (pirminis jo gavimo bÅ«das), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja ar realizuoja bÅ«tent neteisėtu bÅ«du gautÄ turtÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas žinomai neteisėtu bÅ«du gauto turto įgijimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį ir neteisėtÄ turto gavimo bÅ«dÄ .

Byloje ginčo, kad į A. P. sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, kad jis juos iÅ¡grynino, dalį jų fiziniu bÅ«du perdavė kitam asmeniui, o dalį – pervedė dar kitam asmeniui, nėra. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino draugas, vardu E., jis jo paklausė, ar bÅ«tų galima pervesti pinigus į jo sÄ skaitÄ , nes merginai iÅ¡ užsienio ateina pinigai ir ji negali jų priimti, nes turi skolų antstoliams. Jis jo paklausė, ar pinigai gauti ne sukčiavimo bÅ«du, jam atsakė, kad ne.

Jis nieko blogo neįtarė, draugas patikimas, su juo bendravo, todėl nusprendė jam padėti. Jis iÅ¡grynino pinigus ir juos perdavė merginai, nieko nežino apie jokius telefonus, pinigus į jo sÄ skaitÄ pervedė V. L., galvojo, kad ji ir yra tas žmogus iÅ¡ užsienio, kuris turi pervesti pinigus. Byloje apklausti liudytojai pateikė visai skirtingas nagrinėjamo įvykio versijas, taip pat nurodė, kad A. P. nepažįsta, tÄ patvirtino ir pats A. P.. Teismas, įvertinęs A. P. skundo argumentus ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina A.

P. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 109 straipsnio 1 dalyje, požymių, o bÅ«tent – kaltės. Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat teismo posėdžio metu apklausęs du liudytojus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, jog A. P., iÅ¡gryninęs į jo sÄ skaitÄ pervestus pinigus, žinojo, kad jie buvo gauti neteisėtu bÅ«du ar kad jis pats juos įgijo neteisėtu bÅ«du. Nors, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, tarp jų ir tai, kad A.

P. paskambino jo patikimas draugas E., nors to patikimo draugo pavardės jis nežino, jo draugas sėdi kalėjime ir skambino iÅ¡ kalėjimo, kai tuo tarpu pataisos įstaigoje esantiems nuteistiesiems skambinimas telefonu yra kontroliuojamas ir ribojamas, kad tÄ pačiÄ dienÄ dalį pinigų A. P. pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, E. B., A. P. nurodoma versija iÅ¡ dalies kelia tam tikrų abejonių jos patikimumu, tačiau vis tik teismo nurodytų minėtų abejonių byloje esančių įrodymų pagrindu nepakanka jos paneigti ir konstatuoti, kad A.

P. žinojo apie jam pervestų ir iÅ¡grynintų pinigų neteisėtÄ gavimo pobÅ«dį ar kad jis juos įgijo neteisėtu bÅ«du. Nors apie asmens kaltę sprendžiama ne vien pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų neabejotinai patvirtinti, kad A. P. žinojo, jog į jo sÄ skaitÄ pervesti ir jo iÅ¡gryninti pinigai yra gauti neteisėtu bÅ«du. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, jog institucijos nutarime iÅ¡ esmės nurodyti tik objektyvieji A.

P. veikos – įgijimo ir realizavimo – požymiai, tačiau iÅ¡ kokių duomenų institucijos atstovas, priimdamas nutarimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad A. P. žinojo, kad pinigai buvo gauti neteisėtu bÅ«du apskritai nenurodyta; institucijos atsiliepimas į skundÄ yra apskritai deklaratyvus, jame nurodyta, kad A. P. inkriminuotas administracinis nusižengimas atitinka padarytÄ veikÄ , byla iÅ¡nagrinėta objektyviai, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai įvertinti įrodymai ir aplinkybės, teisėtai ir pagrįstai paskirta bauda, tačiau kuo tai konkrečiai grindžiama, tarp jų ir kaip pasireiÅ¡kė A.

P. kaltė, žinant, kad pinigai įgyti neteisėtu bÅ«du, nedetalizuojama. Vien tai, kad į jo sÄ skaitÄ buvo pervesti neteisėtu bÅ«du gauti pinigai savaime nereiÅ¡kia, kad A. P. įgijo ir realizavo neteisėtu bÅ«du gautus pinigus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Kaip minėta, įvertinus byloje esančius įrodymus, iÅ¡lieka pagrįsta abejonė dėl A. P. kaltės įrodytumo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad A. P. įgijo ir realizavo neteisėtu būdu įgytus 110 eurų. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. P. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas, n u t a r i a : A. P. skundÄ patenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimÄ Nr. 18-ANR_N-1491-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ prieÅ¡ A. P. nutraukti. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Asta Benetytė