e7bc673d-d270-4cd9-b482-dfd0eb58d1bb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-440-197/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35974-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2.2.2. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, nuteistajam E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta jam bausmė 10 (deÅ¡imt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pratęstos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. E. B. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Psichotropines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centre pagal 2016 m. balandžio 14 d. aktÄ Nr. A3-14090 (t. 1, b. l. 51), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip daiktus, uždraustus apyvartoje. Daiktus (tuščios pakuotės, du vokai su lyginamaisiais biologiniais pavyzdžiais, supakuoti kartoninėje dėžutėje), perduotus teismui kartu su baudžiamÄ ja byla, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. E. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekių psichotropinių medžiagų, t. y. 2017 m. liepos 17 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nuo (duomenys neskelbtini) namo vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. G., gim. 1970 m., žinodamas, kad Å¡io automobilio bagažinėje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis buvo įdėta labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, t. y. 3 561,09 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 649,498 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias gabeno K. miesto gatvėmis nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur 9.40 val. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3. Apelianto nuomone apygardos teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nes teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , įrodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, buvo neobjektyvus jo atžvilgiu, nesistengė iÅ¡analizuoti visų įrodymų, priimti teisėta ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , nesilaikė suformuotos teismų praktikos, rėmėsi tik kaltinimÄ pagrindžiančiomis prielaidomis ir aplinkybėmis, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir visas abejones aiÅ¡kino jo nenaudai. 3.1.

Nuteistasis nurodo, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina tai, kad teismo iniciatyva buvo apklausti liudytojai R. A. ir A. V., kurių parodymai yra prieÅ¡taringi bei prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nuosprendyje vadovaujamasi policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie tik konstatavo faktÄ , kad jo vairuojamame automobilyje buvo rastas paketas, tačiau nevertino, kad jie vienas kitam prieÅ¡tarauja ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatos.

Be to, nepatikrino Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumo ir patikimumo. Nuteistasis pripažįsta, kad jo vairuojame automobilyje buvo rastas paketas, tačiau apie paketÄ nieko nežinojo, automobilis jam nepriklauso. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nevertino automobilio savininko V. G. parodymų, jog automobilio bagažinė nerakinama, kÄ patvirtino ir liudytojai R. A. ir A. V.. 3.2. Apeliantas analizuoja liudytojų R. A. ir A. V. parodymus ir nurodo juose esančius prieÅ¡taravimus, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, t. y. aplinkybių susijusių su automobilio sustabdymu ir to kaip E. B. elgėsi iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio.

Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje įraÅ¡ytos ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės, t. y. tai, jog automobilyje jautėsi miltelių kvapas. 3.3. Nuteistasis pažymi, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, kad tÄ dienÄ vyko į kapus, kuriuos patvirtino ir liudytojai R. A. ir A. V.. Be to, jo nekaltumÄ patvirtina ir kiti įrodymai, t. y. 2017 m. liepos 17 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota krata atlikta pas V. G.. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių susijusių su automobilio savininku, t. y. ar V.

G. tuo metu buvo neišvykęs į užsienį ar jau grįžęs, jo pirštų atspaudų ir DNR, nors ant „Opel Vectra“ bagažinės dangčio paliktas rankos piršto pėdsakas, kuris jam nepriklauso, o taip pat automobilio bagažinės užrakto, todėl liko nepaneigtas faktas, kad ji rakinosi. 3.4. Pirmosios instancijos teismas daro nepagrįstas išvadas, kad jis žinojo apie automobilyje buvusias medžiagas, nes jų nepatvirtina jokie įrodymai. Nuteistasis teigia, kad nematė jokio paketo bagažinėje, nes jos nebuvo atidaręs, todėl jam iš viso net nebuvo žinoma apie jo svorį, todėl nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. 3.5.

Nuosprendyje nepagrįstai remiamasi ta aplinkybe, kad „Mercedes Benz ML 350 4MATIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikti du mobilaus ryÅ¡io telefonai, nes Å¡i aplinkybė nebuvo tirta teisiamojo posėdžio metu ir jo apie tai niekas nieko neklausė. Nuteistasis nurodo, kad neneigia fakto, kad jam priklauso tie telefonai, tačiau juos paprasčiausiai pamirÅ¡o automobilyje ir neturėjo jokių kitų priežasčių juos ten palikti. Teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis davė parodymus apie važiavimÄ Ä¯ kapines ir blogÄ savijautÄ po dviejų savaičių, yra neteisinga ir prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams, t. y. jis tÄ sakė jau 2017 m. liepos 17 d. jį sulaikiusiems pareigÅ«nams, tai patvirtino 2017 m. liepos 18 d.

Kauno apylinkės teisme, nurodė ir 2017 m. liepos 20 d. skunde. 3.6. Apelianto nurodo, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas slaptas sekimas, taikomos procesinės prievartos priemonės, tačiau jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų neužfiksuota, todėl nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Be to, teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos ir nepagrįstai nurodė, jog jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia. Taip pat nenustatė aplinkybių įrodančių jo ryšį su rasta psichotropine medžiaga, kad būtų nustatytas disponavimas. 3.7.

Nuteistojo nuomone pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , nes visiÅ¡kai netyrė ji teisinančių įrodymų ir neturėdamas neginčijamų įrodymų, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. 3.8. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, kurį yra aiÅ¡kiai neteisėta ir pažeidžia BK 54 straipsnio nuostatas. VisiÅ¡kai nevertinta jo Å¡eiminė padėtis, jog turi mažametį vaikÄ , kuriuo rÅ«pinasi vienas, nes žmona dėl sveikatos bÅ«klės neturi jokių galimybių juo pasirÅ«pinti.

Be to, rÅ«pinasi savo motina, kurios bÅ«klė yra kritiÅ¡ka, jo paties sveikata dėl pareikÅ¡tų neteisėtų kaltinimų Å¡iuo metu yra labai bloga, todėl teismas, atsižvelgdamas į pateiktus medicininius duomenis, privalėjo skirti medicininę ekspertizę, kuri bÅ«tų nustačiusi ar jis dėl sveikatos bÅ«klės iÅ¡ viso turi galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , teigiamai charakterizuojamas, registruotas darbo biržoje, socialiniai ryÅ¡iai labai stiprÅ«s, todėl turi bÅ«ti taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis 4.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas. Kauno apygardos teismas neteisingai traktavo nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų subjektyviuosius požymius, santykį su objektyviaisiais požymiais, todėl priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo 6.

Apeliantas nurodo, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Nuteistasis E. B. teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su tuo, kaip jis mano, liudytojų R. A. ir A. V. parodymų netinkamu vertinimu, nes jų parodymai prieÅ¡tarauja vienas kito ir kitiems bylos įrodymams.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudedamųjų dalių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Remiantis objektyviuoju neÅ¡aliÅ¡kumo aspektu bendriausia prasme reikalaujama, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonių.

SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, Nr. 2K-198/2009, Nr. 2K-195/2010). Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad baudžiamojo proceso metu turi bÅ«ti pakankamai garantijų, paÅ¡alinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo, kad nebÅ«tų prielaidų manyti, jog teismas suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas turi iÅ¡ankstinę nuomonę ar nusistatymÄ kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas.

Be to, pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vados, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-333-511/2015, Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-118-222/2017, Nr. 2K-12-511/2017).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, svarbu tai, ar tokia abejonė paremta faktiniais duomenimis, rodančiais Å¡aliÅ¡kumo požymių buvimÄ . Taigi įrodymų tyrimo rezultatų vertinimas, į kurį atkreipia dėmesį apeliantas E. B. savo apeliaciniame skunde, negali bÅ«ti siejamas su teismo Å¡aliÅ¡kumu.

8. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, o ir apeliantas skunde nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį suinteresuotumÄ byla, taigi subjektyvus Å¡aliÅ¡kumas nenustatytas. Siekiant konstatuoti objektyvų Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Tokių duomenų Å¡ioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra.

9. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl nuteistojo E. B. teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nebuvo pažeista. Dėl nusikalstamos veikos 10. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir bÅ«tinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 260 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ E. B. pripažintas kaltu, dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, Å¡iame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų.

Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (kasacinės baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-458/2013, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-43/2014).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog E. B. kaltė dėl disponavimo, konkrečiai Å¡ioje byloje – gabenimo, psichotropinėmis medžiagomis 2017 m. liepos 17 d. yra grindžiama tik prielaidomis. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavę, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Tokiu bÅ«du, visas kompleksas įvairių teisės Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra neginčytinai ir nustatyta tvarka įrodyti.

12. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibÅ«dinančių pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ . Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodyti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Kita vertus, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir panaÅ¡iai.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006).

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. liepos 17 d. E. B. vairuojamo automobilio „Opel Vectra“ bagažinėje buvo gabentas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, t. y. 3 561,09 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 649,498 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias gabeno K. miesto gatvėmis nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur 9.40 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šios aplinkybės nustatytos remiantis paties nuteistojo E. B., taip pat liudytojų A. V., R. A. parodymais, apžiūros (t. 1, b. l. 9-15), specialistų tyrimų (t. 1, b. l. 49-51) metu surinktais faktiniais duomenimis. Šie įrodymai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje ir šiuo aspektu jų niekas neginčija, nusikalstamos veikos objektyvioji pusė įrodyta.

14. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, norint konstatuoti veikoje nusikaltimo sudėtį, bÅ«tina įrodyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad gabena draudžiamas medžiagas ir siekia tai daryti. Apie kaltės formÄ , rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių Å¡altinis gali bÅ«ti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai, objektyvi bylos aplinkybių visuma.

15. Nuteistasis E. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neigė, kÄ nors žinojęs apie jo vairuojamo automobilio bagažinėje esančias psichotropines medžiagas. Jis parodė, kad savaitgalį iÅ¡ ofiso automobilių turguje pasiėmė automobilio „Opel Vectra“ raktelius, kadangi pirmadienį, liepos 17 d., ruošėsi važiuoti tvarkyti uoÅ¡vių kapus. Automobilis priklauso jo klasės draugui V. G., rakteliai bÅ«davo ofise. Tuo automobiliu naudojosi nuo 2016 m. pradžios iki 2017 m. kovo mėnesio, nes buvo pardavęs savo automobilį ir pas V.

G. buvo paprašęs pavažinėti, iki įsigys savo automobilį. Kovo mėnesį uoÅ¡vienė įsigijo automobilį „Mercedes Benz“ ir davė jam naudotis, tačiau ant Å¡io automobilio nebuvo kablio, vadinamo farkopu, priekabai kabinti. Tada pirmadienį ryte anksti atsikėlė, pasiėmė savo maÅ¡inÄ ir važiavo pasiimti „Opel“, savo maÅ¡inÄ paliko Vėtrungės g. Å¡alia „Opel“, sėdo į „Opel“ ir važiavo link kapų iÅ¡sinuomoti priekabos, statybinių medžiagų pirkti.

Nepamena ar su Gustaičiu tarėsi, kad jam paskolins tai dienai automobilį, lyg tai kalbėjo, tiksliai negali pasakyti, nelabai atsimena. Raktelius turguje pasiėmė iš Martyno, kurį pažįsta, bet daugiau su juo pažįstamas V. G.. Atrodo, kad Martynui sakė, jog važiuos kapų tvarkyti. V. G. lyg ir sakė, kad turėjo kažkur išvažiuoti darbo reikalais, gal į užsienį. Važiuojant jį sustabdė kelių policija ir bagažinėje rado narkotikus, jis apie tai tikrai nieko nežinojo.

Klausė, kur važiuoja, atsakęs, kad tvarkyti kapų. PareigÅ«nai iÅ¡ karto ėjo į bagažinę tikrinti, jį pasodino į pareigÅ«nų maÅ¡inÄ . Kad jie atidarė bagažinę ir kad kažkÄ rado, matė, o kÄ rado, sužinojo tik sėdint maÅ¡inoje. Neatsimena, ar policijos pareigÅ«nai klausė ar veža kÄ nelegalaus, ar turi nelegalių daiktų. Dėl automobilio dokumentų netvarkingumo policijos pareigÅ«nai priekaiÅ¡tų lyg ir neturėjo, dokumentai buvo automobilyje, daiktų dėtuvėje.

Kaip ir kokiu bÅ«du jo vairuojamame automobilyje „Opel“ atsirado 3,5 kg narkotinės medžiagos nežino. Automobilis, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, dar buvo laikomas maÅ¡inų turguje, kieme Vėtrungės g. irgi bÅ«davo. PriekabÄ planavo iÅ¡sinuomoti „Lukoil“ kolonėlėje, pakeliui link kapinių. Su priekaba bÅ«tų vežęs žvyrÄ , smėlį, juodžemį. Reikėjo iÅ¡ vidaus supilti žemes, smėlį, nes ten buvo nukasta, kai tvorelę darė. Kai sėdo į automobilį, jo neapžiÅ«rėjo.

16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. B. parodė, kad Å¡io nusikaltimo jis nepadarė. Jis dėl savo bÅ«senos, kai jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, paaiÅ¡kino, jog jis nesijaudino dėl paties sustabdymo fakto, o tik po to, kai automobilio bagažinėje buvo surastas paketas, kaip paaiÅ¡kėjo su narkotikais, jis iÅ¡ tiesų susijaudino. Jis taip pat nurodė, kad telefono aparatus paliko savo automobilyje „Mercedes Benz ML 350 4MATIC“ neturėdamas kažkokio tikslo, o tiesiog manydamas, kad jam jų neprireiks. Automobilyje „Opel Vectra“ rastas telefono aparatas be SIM kortelės jam nepriklauso ir nieko apie jį paaiÅ¡kinti negali. Dokumentus apie gaminių, reikalingų kapo sutvarkymui, užsakymÄ jis pateikė vėliau, nes reikėjo laiko juos surinkti, bet Å¡iÄ aplinkybę dėl kapo tvarkymo jis nurodė iÅ¡ karto sulaikymo metu.

17. IÅ¡ liudytojų policijos pareigÅ«nų A. V. ir R. A. parodymų pirmosios instancijos teisme seka, jog E. B. vairuojamÄ automobilį jie sustabdė patikrinimui pagal gautÄ informacijÄ iÅ¡ kolegų, kad galimai Å¡iuo automobiliu gabenamos narkotinės medžiagos. Buvo nurodyti automobilio numeriai ir vairuotojo pavardė. Pirmiausiai apžiÅ«rėjo automobilio salonÄ , o po to bagažinę. Automobilio bagažinėje rado polietileninį maiÅ¡elį ar susuktÄ paketÄ . Kiek pamena, polietileniniame maiÅ¡elyje dar buvo susuktas gniužulas.

Įtarė, kad tai gali būti narkotinė medžiaga. Ten buvo kažkokie milteliai, labai aitraus kvapo, kaip baliklio, kaip acetono. Įtarė, kad tai metamfetaminas, nes jis labai smirdi. Kvapas atsirado tik tada, kai buvo praplėštas paketas. Maišelis nebuvo slėptas, užkištas, o buvo padėtas ant bagažinės grindų. Nė vienas iš jų neprisimena, ar bagažinės atidarymas kėlė techninių kliūčių, bet jeigu būtų reikėję laužti ar jėga atidarinėti, tai tikrai prisimintų.

Liudytojas A. V., apibÅ«dindamas vairuotojo bÅ«senÄ , nurodė, kad, kiek pamena, vairuotojas buvo sutrikęs, susijaudinęs, matėsi, kad žmogus jaudinasi, stovėjo pasimetęs, drebėjo rankos ir kojos. Tiksliai negalėjo pasakyti, ar susijaudinimas buvo sustabdžius, ar kai buvo tikrinama bagažinė. Gi liudytojas R. A. nurodė, kad su vairuotoju problemų nebuvo, elgėsi ramiai. Abu patvirtino aplinkybę, kad suradus paketÄ su milteliais, vairuotojas klausė, ar gali paskambinti advokatei. Be to, Å¡is liudytojas nurodė, kad, kÄ vairuotojas aiÅ¡kino dėl automobilio, tiksliai neatsimena, bet lyg sakė, jog automobilis pasiskolintas iÅ¡ draugo ir jis nežino kas jame yra.

Vairuotojas paklaustas dėl paketo, ko gero irgi paaiškino, kad tai ne jo automobilis ir jis nežino, kokie daiktai jame yra.

18. Taigi, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo nustatytas tik psichotropinių medžiagų radimo faktas. Minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apklausti. Byloje yra tik liudytojo A. V. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 8), kuriame nieko nenurodyta apie nuteistojo savijautÄ radus psichotropines medžiagas, kuriÄ kaip iÅ¡skirtinę Å¡is liudytojas nurodė apklausiant jį pirmosios instancijos teisme. Tokiu bÅ«du, labiau tikėtini liudytojo R. A. parodymai, jog vairuotojas buvo ramus.

Taip pat Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime nieko nėra apie tai, kad automobilis buvo sustabdytas, gavus iÅ¡ kolegų informacijÄ apie galimai gabenamas psichotropines medžiagas. Liudytojas A. V. parodė, kad Å¡ios aplinkybės nenurodė tarnybiniame praneÅ¡ime, nes to prašė kriminalinės policijos pareigÅ«nai, bet negalėjo nurodyti nė vieno iÅ¡ tų pareigÅ«nų, kad bÅ«tų galima patikrinti Å¡iÄ informacijÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo pagrindu sustabdyti E. B. vairuojamÄ automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis jau automobilio apžiÅ«ros metu apžiÅ«ros protokole nurodė, jog automobilis yra V.

G. ir jis tÄ automobilį pasiskolino 2017 m. liepos 17 d., apie 9 val., vienai dienai, kad nuvažiuoti į kapus apsitvarkyti, o kas guli bagažinėje – nežino (t. 1, b. l. 12). Å is jo pareiÅ¡kimas sutampa su jo parodymais viso proceso metu, o taip pat ir su liudytojo R. A. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu netgi nebuvo tikrinama Å¡i E. B. nurodoma aplinkybė, o buvo pasitenkinta vien psichotropinių medžiagų radimo faktu. Be to, iÅ¡ liudytojų A. V. ir R. A. parodymų seka, jog specifinis kvapas automobilyje atsirado, tik praplėšus bagažinėje rastÄ paketÄ .

Tai rodo, jog E. B., paimdamas V. G. automobilį „Opel Vectra“, negalėjo pagal specifinį kvapÄ suprasti, jog automobilyje yra kažkokios medžiagos, tuo labiau, kad jos yra psichotropinės.

19. Apelianto gynėja apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l.

2) minėtos aplinkybės patvirtinimui pateikė dokumentus – užsakymÄ dėl paminklo, tvorelės ir pamato pagaminimo, kuriame užsakovu nurodytas E. ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Nr. 3632050, kuriame pirkėju nurodytas E. B. (t. 1, b. l. 189, 190). Tokiu bÅ«du liko nepaneigta nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog jis 2017 m. liepos 17 d. važiavo tvarkyti kapinių ir jam buvo reikalingas automobilis, prie kurio galima prikabinti priekabÄ gaminių pervežimui. Apygardos teismas tokius E. B. aiÅ¡kinimus vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ , tačiau tam nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų.

20. Liudytojas V. G. parodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2017 m. liepos 17 d. važiavo jo draugas E. B., priklauso jam. TÄ dienÄ 9 val. ryto, liudytojas iÅ¡važiavo į užsienį – SuomijÄ darbo reikalais. Dirba UAB „Plastpakas“ direktoriumi ir iÅ¡važiavo į SuomijÄ su partneriu susitarti dėl Å¡aldytuvų. Automobilį „Opel Vectra“ tÄ dienÄ jis paliko daugiabučio namo kieme. Liudytojas patvirtino aplinkybę, jog E. B. anksčiau važinėjo tuo automobiliu gal apie pusmetį.

Po to jis įsigijo savo automobilį ir nuo to laiko tuo automobiliu nesinaudojo. Vieni automobilio raktai buvo pas liudytojÄ , o kiti – buvo palikti maÅ¡inų turguje, nes maÅ¡ina ten dažnai stovėjo. E. B. raktus gavo ne iÅ¡ jo, iÅ¡ turgaus. Kas jam atidavė raktus nežino, tačiau jie palikti turguje pas M. Ž., kuris ten turi savo firmÄ . Jeigu kam reikia, tas ir pasiima tÄ maÅ¡inÄ . Jis pats turi kitÄ , firmos maÅ¡inÄ ir su ja pastoviai važinėja ir darbo, ir asmeniniais reikalais. E. B. jam neskambino ir nesakė, kad liepos 17 d. jam reikės automobilio, apie tai jam nebuvo žinoma.

V. G. negalėjo tiksliai pasakyti datos, kada paskutinį kartÄ tuo automobiliu iki liepos 17 d. naudojosi, nes ja važinėjo retai, jei reikėdavo pervežti sunkius krovinius. Automobilis daugiabučio kieme iki liepos 17 d. stovėjo gal dvi savaites. Automobilio dokumentai visÄ laikÄ buvo maÅ¡inoje. E. B. galėjo pasiimti tÄ maÅ¡inÄ dėl to, kad ir anksčiau buvo važinėjęs, susitarimo tokio nebuvo, bet galėjo pasiimti. Apie rastas narkotines medžiagos žino, o kieno jos nežino. Taip pat jis nepamena, kas buvo sudėta automobilio bagažinėje, bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad automobilio bagažinėje jokio mėlynos spalvos maiÅ¡o nebuvo, į bagažinę buvo pakrovęs plastmasinių dirbinių gaminimo formas (t. 1, b. l. 105).

Automobilis užsirakindavo. Užraktas centrinis, viskas užsirakindavo vienu kartu. Bagažinei atidaryti nereikėjo ypatingų pastangų, tokio dalyko, kaip bagažinės spynelių defektas, nebuvo. „Opel Vectra“ turėjo defektų, sulamdymų, buvo gavęs į galinę automobilio dalį. Ar bagažinė rakinosi, negali pasakyti, nes rakindavo su centriniu užraktu. Teoriškai negalėjo būti neužrakinta, bet praktiškai visaip gali būti, nes automobilis senas, 2000 m.

21. Taigi, liudytojo V. G. parodymais nustatyta, jog nuteistasis E. B. galėjo naudotis jo automobiliu „Opel Vectra“. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis pats naudodavosi Å¡iuo automobiliu, kai reikėdavo pervežti sunkius krovinius. Tai sutampa su E. B. aiÅ¡kinimais, jog minėtÄ automobilį pasiėmė bÅ«tent tokiu tikslu – pervežti kapo sutvarkymui reikalingas medžiagas ir gaminius. Be to, nors liudytojas ir parodė, kad automobilis buvo rakinamas centriniu užraktu, bet tuo pačiu paaiÅ¡kino, jog jis netikrino, ar tuo pat metu užsirakindavo ir bagažinė.

Tai neprieÅ¡tarauja ir liudytojų A. V. bei R. A. parodymams dėl patekimo į bagažinę, jog nereikėjo tam papildomų pastangų. Liudytojas taip pat nurodė, kad automobilis turėjo defektų, buvo gavęs smÅ«gį bÅ«tent į galinę automobilio dalį. Å i aplinkybė patvirtinama ir 2017 m. liepos 17 d. transporto priemonės apraÅ¡e Nr. 247 užfiksuotais duomenimis: „galinis bamperis turi apibraižymų“ (t. 1, b. l. 19-20). Tokiu bÅ«du liko nepaÅ¡alinta abejonė, kad į automobilio bagažinę buvo galima patekti ne tik turint automobilio raktÄ .

Todėl apygardos teismo iÅ¡vada, jog, įvertinus tai, kad E. B. automobilio raktÄ pasiėmė prieÅ¡ keletÄ dienų iki 2017 m. liepos 17 d., o kitas „Opel Vectra“ raktas buvo rastas 2017 m. liepos 17 d. kratos metu V. G. namuose, kiti asmenys be V. G. ar E. B., turinčių raktus, žinios negalėjo patekti į automobilio bagažinę, yra tik prielaida. Tuo labiau, kad Å¡ios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebandyta aiÅ¡kintis.

22. Negali bÅ«ti nuteistojo kaltės įrodymu ir apygardos teismo nurodoma aplinkybė, kad jis, 2017 m. liepos 18 d. apklausiamas po sulaikymo, atsisakė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, o parodymus davė tik po dviejų savaičių. Tai, teismo manymu rodo, kad jis, nors ir teigė esÄ s nekaltas, tačiau vengė iÅ¡ karto nurodyti bet kokias įvykio aplinkybes. Tačiau E. B. paaiÅ¡kino, jog atsisako duoti parodymus, nes yra sukrėstas, blogai jaučiasi – pakilęs kraujo spaudimas ir skauda klubo sÄ narį (t. 1, b. l. 117-118).

Išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes jis davė 2017 m. liepos 31 d. Pažymėtina, jog šie parodymai iš esmės sutampa su jau minėtais E. B. aiškinimais, užfiksuotais dar sulaikymo metu 2017 m. liepos 17 d. automobilio apžiūros protokole, todėl negalima daryti išvados, jog nuteistasis vengė duoti parodymus. Tuo labiau, kad pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį, duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos.

23. Apygardos teismas iÅ¡tyrė 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(4466)-IS1-5288, iÅ¡ kurios matyti, kad rankos pirÅ¡to pėdsakas, rastas ant automobilio „Opel Vectra“ bagažinės dangčio, yra tinkamas asmeniui identifikuoti, paliktas ne E. B. rankomis. Ant tyrimui pateiktų maišų, kuriuose yra milteliai, yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 53-55), o taip pat 2017 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(4466)-IS1-5763, iÅ¡ kurios matyti, kad ant pateiktų tirti tampono su nuoplova automobilio vairo, paketo ir trijų maišų, paimtų 2017 m. liepos 17 d. apžiÅ«rint automobilį „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (t. 1, b. l. 61-62). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokių tyrimo rezultatų negalima vertinti kaip teisinančių E. B., nes nuo tyrimui svarbių objektų buvo paimti pėdsakai asmens identifikavimui netinkami. Tačiau 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(4466)-IS1-5288 kategoriÅ¡kai nurodyta, kad rankos pirÅ¡to pėdsakas, rastas ant automobilio „Opel Vectra“ bagažinės dangčio, paliktas ne E. B. rankomis.

Tai patvirtina nuteistojo nurodomÄ aplinkybę, kad pasiimdamas šį automobilį jis bagažinės nebuvo atidaręs. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandyta iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam galėtų priklausyti Å¡is pėdsakas. Tuo tikslu net nebuvo tikrinta kriminalinės policijos duomenų bazė. Taigi, apygardos teismo iÅ¡vada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių nusikalstamai veikai iÅ¡tirti, yra nepilnai pagrįsta.

24. Taip pat apygardos teismas pažymėjo, kad E. B., atvykęs automobiliu „Mercedes Benz ML 350 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemÄ prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡iame automobilyje paliko du mobiliojo ryÅ¡io telefonus – „Iphone“ ir „Samsung“ su SIM kortelėmis. Automobilio „Opel Vectra“ kratos metu automobilio salone, daiktų dėtuvėje, plastmasiniame maiÅ¡elyje buvo rastas telefonas „Samsung“ be SIM kortelės ir lapelis su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“ (galimai PIN kodu), kitų ryÅ¡io priemonių nerasta nei minėtame automobilyje, nei E. B. asmens kratos metu.

Teismas iÅ¡ to padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is, persėsdamas į automobilį „Opel Vectra“, kuriuo gabeno psichotropines medžiagas, konspiracijos tikslais visas su savimi turėtas mobiliojo ryÅ¡io priemones paliko automobilyje „Mercedes Benz“. Tačiau kokių įrodymų pagrindu tokia iÅ¡vada dėl konspiracijos padaryta nenurodyta. Tuo labiau, kad E. B. automobilyje „Mersedes Benz ML 350 4MATIC“ rasti telefono aparatai net nebuvo tirti, nesiaiÅ¡kinta kokie galimi kontaktai juose užfiksuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl galimų kontaktų buvo apžiūrėtas tik vienas telefono aparatas „Samsung GT-19300“. Galima tik spėti, jog tai būtent tas telefono aparatas, kuris buvo rastas E. B. vairuotame automobilyje „Opel Vectra“, nes apžiūros protokole nenurodyta jokių duomenų apie tai kada, kur ir iš ko jis paimtas (t. 1, b. l. 63-70). Iš apžiūros protokolo seka, jog šis telefono aparatas priklauso J. G., kuri su šia nusikalstama veika nebuvo siejama.

25. Ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis E. B. atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. – vykdomas slaptas sekimas (t. 1, b. l. 72-89, 91-98). Šių priemonių taikymo metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1, b. l. 90, 99). Sutiktina su teismo išvada, jog tai nei paneigia, nei patvirtina E. B. kaltę, kadangi minėti duomenys buvo renkami jau po nusikalstamos veikos padarymo.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šios procesinės prievartos priemonės, net ir įvertinus E. B. kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., buvo taikytos gana vėlai: E. B. sulaikytas 2017 m. liepos 17 d., paleistas iš suėmimo 2017 m. rugsėjo 12 d., o elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė pradėta vykdyti tik 2017 m. rugsėjo 29 d., o slaptas sekimas dar vėliau – tik spalio 12 d.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ištirtus įrodymus, iškėlė tris galimas versijas dėl psichotropinių medžiagų atsiradimo automobilio „Opel Vectra“ bagažinėje:

1) medžiagas be V. G. ir E. B. žinios padėjo nenustatytas asmuo;

2) medžiagas E. B. nežinant padėjo V. G. ar kitas asmuo su V. G. žinia;

3) medžiagas padėjo arba pats E. B., arba V. G., arba kitas asmuo, žinant apie tai E. B.. Å ių versijų analizė, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tai, ar kaltinamasis E. B. žinojo apie gabenamas psichotropines medžiagas, tai yra leidžia spręsti ar jis veikė tiesiogine tyčia. 26.1. Teismas pirmÄ jÄ versijÄ , kad medžiagas be V. G. ir E. B. žinios padėjo nenustatytas asmuo, atmetė kaip prieÅ¡taraujančiÄ elementariai logikai, nes nuteistojo versijÄ teismo manymu, kad automobilio bagažinės užraktas buvo sugedęs, todėl į automobilį esÄ galėjo patekti paÅ¡aliniai asmenys ir taip palikti jame maiÅ¡Ä su metamfetaminu, paneigia liudytojų A.

V. ir R. A. parodymai apie tai, kad automobilio patikrinimo metu jokių problemų su bagažinės užraktu nebuvo, o automobilio savininkas V. G. taip pat kad automobilis užsirakindavo centriniu užraktu, bagažinės spynelės defekto nebuvo, taigi nepatvirtino, kad automobilio bagažinė neužsirakindavo. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad E. B. automobilio raktÄ pasiėmė prieÅ¡ keletÄ dienų iki 2017 m. liepos 17 d., o kitas „Opel Vectra“ raktas buvo rastas 2017 m. liepos 17 d. kratos metu V.

G. namuose. Taigi kiti asmenys be V. G. ar E. B. žinios automobilio raktų negalėjo turėti. Tačiau iš pirmiau aptartų šių liudytojų parodymų seka, jog galimybė patekti į automobilio bagažinę ir be rakto buvo. Teismas taip pat nurodė, jog pagal neteisėtoje psichotropinių medžiagų prekyboje galiojančius įkainius, surastas labai didelis metamfetamino kiekis yra didelės vertės, todėl neįtikėtina, kad pašalinis asmuo tokias medžiagas tiesiog paliktų daugiabučio namo kieme stovinčiame svetimame automobilyje, visiškai nesiimdamas priemonių užtikrinti jų saugumo ir neprieinamumo kitiems asmenims.

Su Å¡ia teismo iÅ¡vada bÅ«tų galima sutikti, jeigu bÅ«tų kategoriÅ¡kai nustatyta, jog E. B. tikrai žinojo apie bagažinėje esančias psichotropines medžiagas. 26.2. Apygardos teismo manymu byloje surinkti duomenys paneigia ir kitÄ galimÄ versijÄ , t. y., kad psichotropines medžiagas E. B. nežinant padėjo V. G. ar kitas asmuo su V. G. žinia. Teismas, paneigdamas Å¡iÄ versijÄ , nurodė, jog liudytojas V. G. buvo apklaustas liudytoju kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, o taip pat ir teisme, patvirtino tik faktÄ , kad E. B. buvo leidęs naudotis automobiliu, tačiau teigė nieko nežinantis, kad automobilyje buvo psichotropinės medžiagos, kad automobilį bÅ«tent 2017 m. liepos 17 d. pasiims E. B., t. y. apskritai neigė bet kokias sÄ sajas su nagrinėjamu įvykiu.

Tokiu bÅ«du teismas jo manymu padarė vienintelę galima logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jei automobilyje psichotropinės medžiagos bÅ«tų buvusios padėtos paties V. G. ar kito asmens su V. G. žinia, V. G. nebÅ«tų leidęs paÅ¡aliniams asmenims, tame tarpe E. B., nieko nežinančiam apie tai, tuo automobiliu naudotis. Tačiau, vėl gi tokia iÅ¡vada nepatvirtina, jog E. B. žinojo apie psichotropines medžiagas. 26.3. Pirmosios instancijos teismo manymu galima tik viena logiÅ¡ka nustatytas įvykio aplinkybes atitinkanti versija – medžiagas padėjo arba pats E. B., arba V.

G. ar kitas asmuo, žinant apie tai E. B.. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kokiomis aplinkybėmis automobilyje „Opel Vectra“ atsirado maišuose įpakuoti milteliai, savo sudėtyje turintys didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, o taip pat nebuvo surinkta įrodymų, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo V. G. ar dar koks nors kitas asmuo. Tačiau teismas konstatavo, kad bet kuriuo atveju, remiantis aukščiau aptartais motyvais, jog tai, kad automobilyje „Opel Vectra“ yra psichotropinės medžiagos, E. B. buvo žinoma.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nurodomas teiginys, kad E. B. buvo žinoma apie psichotropines medžiagas, yra tik prielaida, o ne tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais pagrįsta iÅ¡vada dėl jo kaltės. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog E. B. suvokė, kad gabena draudžiamas medžiagas ir siekia tai daryti. 26.4. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma ne tik tiesioginiais, bet netiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Teismas konkrečiai nenurodė, kokie tie netiesioginiai įrodymai yra. Apie tai galima spręsti tik iš nuosprendyje nurodytų versijų aptarimo ir pirmųjų dviejų atmetimo bei trečiosios, teismo manymu, - pasitvirtinimo. 26.5.

Negali bÅ«ti E. B. kaltės įrodymu ir apygardos teismo nurodoma aplinkybė, kad, sprendžiant apie jo tyčios turinį, yra tai, kad E. B. 2007 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, t. y. anksčiau teistas už pasikėsinimÄ organizuotoje grupėje gaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslÄ jas platinti. Tokiu bÅ«du, E. B. jau ir anksčiau buvo susidÅ«ręs su psichotropinėmis medžiagomis, todėl neabejotinai suvokė medžiagų, kuriomis disponavo, savybes ir jų kiekį.

Iš tiesų tai būtų svarbi aplinkybė, jeigu šioje konkrečioje byloje būtų kategoriškai nustatyta, jog E. B. žinojo apie automobilio bagažinėje gabenamas psichotropines medžiagas, jos ten buvo padėtos jo paties arba jam žinant kito asmens.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡ioje dalyje pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog E. B. kaltė dėl psichotropinių medžiagų – metamfetamino gabenimo 2017 m. liepos 1 d. automobilio „Opel Vectra“ bagažinėje yra grindžiama tik prielaidomis. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius, kaltės formÄ bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad tiek LAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavę, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

28. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, jog neteisėtai gabena labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. jis žinojo, kad automobiliu „Opel Vectra“ neteisėtai gabena psichotropines medžiagas bei numanė apie jų kiekį, suvokė gresiančiÄ atsakomybę, t. y. suvokė aplinkybes, sudarančias BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykÄ ir objektyviuosius požymius, yra pagrįsta tik prielaidomis, o ne neginčijamais įrodymais.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau aptartas abejones, kurių Å¡iuo metu jau neįmanoma paÅ¡alinti, daro iÅ¡vadÄ , jog E. B. dėl veikos numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi bÅ«ti iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 30. Nepriklausomai nuo to, jog E. B. yra iÅ¡teisinamas, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu paimta psichotropinė medžiaga, (metamfetaminas), saugoma Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (t. 1, b. l.

51) sunaikintina kaip uždrausta apyvartoje, o tuščios pakuotės, du vokai su lyginamaisiais biologiniais pavyzdžiais, supakuoti kartoninėje dėžutėje, perduotos teismui kartu su baudžiamÄ ja byla, vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, sunaikintini kaip menkaverčiai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

E. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . E. B. kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti ir grÄ Å¾inti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Psichotropines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centre pagal 2017 m. rugpjūčio 14 d. aktÄ Nr. A3-14090, sunaikinti kaip daiktus, uždraustus apyvartoje.

Daiktus (tuščios pakuotės, du vokai su lyginamaisiais biologiniais pavyzdžiais, supakuoti kartoninėje dėžutėje), perduotus teismui kartu su baudžiamÄ ja byla, sunaikinti kaip menkaverčius. Teisėjai Valdimaras Bavėjanas Laima Garnelienė Linas Å iukÅ¡ta