Legislator Case Law & Legislation
e7bc0664-143f-47c5-b175-9d86c4060078 AI generated

e7bc0664-143f-47c5-b175-9d86c4060078 · Kauno apygardos teismas

Case Number e7bc0664-143f-47c5-b175-9d86c4060078
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

     Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajai A. L., gynėjoms advokatėms Jolantai Vienažindytei, Onai Klinavičienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aÅ¡tuonių klasių iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistas 1 kartÄ : 2007-11-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslÄ , atidirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos ar nevalstybinėse organizacijose ir              R.

Legislator headnote

AI generated

e7bc0664-143f-47c5-b175-9d86c4060078 · Kauno apygardos teismas: Po to R. M. stipriau braukė V. J. per kaklÄ ir truputį įpjovė. Daugiau jis peiliu V. J. nebadė, paliko jį gulintį, nieko netvarkė, peilį iÅ¡sinešė, duris užrakino. Peilis buvo kruvinas, jis taip pat buvo Å¡iek tiek iÅ¡sikruvinęs rankÄ ir rÅ«bus, ar buvo iÅ¡sikruvinęs R. M., jis nematė. Jis buvo iÅ¡sigandęs, R. M. patarė jam iÅ¡mesti peilį ir jis jį iÅ¡metė į G. ežerÄ . Su R. M. jie susitarė niekam nieko nesakyti, tačiau jis nuėjo pas tetÄ ir jai papasakojo, kas atsitiko , paskui viskÄ papasakojo ir broliui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                         Baudž. byla Nr. N1-140-60/2011                                                                                              (Proceso Nr. 52-1-00705-10)                                                                                    Procesinių sprendimų kategorijos:                                                                 1.2.3.1; 2.3.6.4.5. (S)      KAUNO APYGARDOS TEISMAS      N U O S P R E N D I S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2011 m. kovo 28 d.

     Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajai A. L., gynėjoms advokatėms Jolantai Vienažindytei, Onai Klinavičienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aÅ¡tuonių klasių iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistas 1 kartÄ : 2007-11-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslÄ , atidirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos ar nevalstybinėse organizacijose ir              R.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, bedarbis, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas,              kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              M. D. ir R. M. 2010 m. liepos 2 d. apie 15. val., veikdami bendrininkų grupe, buto (duomenys neskelbtini), Alytuje virtuvėje, asmeninio konflikto su V.

J. metu, tyčia, bendrais veiksmais, M. D. sudavus ranka sėdinčiam ant kėdutės nukentėjusiajam V. J. vienÄ smÅ«gį į kairio antakio sritį, vienÄ kartÄ Ä¯spyrus į galvos sritį, R. M. ranka sudavus ne mažiau dviejų kartų į veido sritį ir ne mažiau dviejų kartų į krÅ«tinės sritį, M. D. virtuviniu peiliu duriant nukentėjusiajam ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus į kaklo ir deÅ¡inės pusės krÅ«tinės ir pilvo sritis, R. M. tuo pačiu virtuviniu peiliu duriant nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės pilvo ir krÅ«tinės sritis, tuo padarė V.

J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl besirezorbuojančios kraujosruvos kairės akiduobės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nekiauryminių durtinių – pjautinių žaizdų krÅ«tinės lÄ stos kairėje ir deÅ¡inėje pusėje bei pavirÅ¡inės pjautinės žaizdos kaklo deÅ¡inėje pusėje, ir sukėlė jam fizinį skausmÄ , o dėl kiauryminio į pilvaplėvės ir krÅ«tinplėvės ertmę krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sužalojimo su kepenų diafragminio pavirÅ¡iaus ir deÅ¡inio diafragmos kupolo pažeidimo bei storosios ir plonosios žarnų pažeidimo, kiauryminio į pilvaplėvės bei krÅ«tinplėvės ertmę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimo su kairio diafragmos kupolo pažeidimu, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl ko nukentėjusysis V.

J. 2010 m. liepos 18 d. Alytaus S. K. ligoninėje mirė, t.y. tyčia nužudė nukentėjusįjį V. J..              K. M. D. kaltu, padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , prisipažino, tačiau duoti parodymus teismo posėdyje atsisakė, motyvuodamas tuo, kad viskÄ paaiÅ¡kino ir teisingus parodymus davė ikiteisminiame tyrime.              2010-07-19 įtariamajam M. D. įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 29 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis prisipažino pilnai, ir parodė, kad 2010-07-02 jis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko V.

J. ir R. M.. Jie jam tik pažįstami, jo tėvas S. D. su jais bendrauja. R. M. ir V. J. pasiÅ«lė eiti iki tėvo buto, jis sutiko. V. J. parduotuvėje nupirko vyno, jis su Rolandu palaukė lauke. VynÄ gėrė visi trys, laukė jo tėvo, bet jis ilgai negrįžo. Nesulaukę tėvo, iÅ¡siskirstė, V. J. išėjo namo, o jis su R. M. „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko 2 litrų talpos alaus butelį ir gėrė prie (duomenys neskelbtini) ežero. R. pasidarė bloga, jis pasiÅ«lė eiti į namus pas V.

J., sakė, kad V. jis davė 20 litų nupirkti maisto ir vyno. Atėję pas V. J. visi trys gėrė atsineÅ¡tÄ alų virtuvėje. IÅ¡gėrus alų, R. M. paprašė, kad V. duotų jam penkis litus iš duotų dvideÅ¡imties litų. V. davė. Už tuos pinigus jiedu su Me. nupirko butelį alaus ir vėl grįžo pas V. J.. Begerdami šį alų, jie kalbėjosi ir susipyko, įvyko konfliktas. V. J. pradėjo apkalbėti jo tėvÄ , iÅ¡vadino jį asilu, pasakė, kad tėvui dar padarys, kadangi jis neatėjo kažkur sutartu laiku.

Jį tai labai sunervino ir jis trenkė ranka V. J. į veidÄ , prakirto antakį, iÅ¡ antakio truputį bėgo kraujas. R. M. bandė jį raminti ir jis apsiramino, toliau gėrė alų. Kai alus baigėsi, R. M. vėl paprašė V. J. penkių litų, bet Å¡is pasakė, kad nebeturi. Tada R. M. rankomis sudavė kelis smÅ«gius V. J. į veidÄ , Å¡is po Å¡ių smÅ«gių nugriuvo ant žemės, tada R. M. nugriuvusiam V. J. spyrė koja, kiek buvo smÅ«gių, buvo pasakyti negali. Paskui R. M. pakėlė      V.

J. nuo žemės, jiedu kalbėjo, kad yra draugai ir abu apsiverkė. Po to V. J. iÅ¡ stačiaus padavė R. M. kažkiek virÅ¡ dviejų litų. R. M. supyko, kad V. J. jam melavo, jog pinigų neturi ir vėl trenkė V. ranka į galvÄ , V. vėl nugriuvo ant žemės. P. V. atsikėlė, atsisėdo ant kėdutės ir vėl pradėjo apkalbinėti jo tėvÄ , jį vadino asilu, jau net nepamena kaip jį vadino. Kadangi V. J. jo tėvÄ Â Ä¯Å¾eidinėjo, jis labai supyko ir spyrė V. J. koja vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ .

Po Å¡io spyrio V. nugriuvo nuo kėdės ant žemės, ten kiek pagulėjo, o atsistojęs pasakė, kad eina pas kaimynus. V. J. išėjus į koridorių, jį pasivijo R. M. ir spyrė į nugarÄ sritį, V. pargriuvo, atsikėlęs pasakė, kad eina miegoti. Jie su R. M. jam miegoti neleido, todėl V. J. vėl grįžo į virtuvę, atsisėdo ant kėdės prie kriauklės. Jiedu atsisėdo su R. M. sėdėjo prie stalo. Pokalbio jis neatsimena, bet R. M. vėl spyrė V. J. du kartus į galvÄ , Å¡is nugriuvo nuo kėdės, atsitrenkdamas į spintelę.

Tada jis pamatė virtuvėje ant palangės peilį, jį pagriebė ir dÅ«rė V. J. keturis kartus į deÅ¡inį Å¡onÄ . Peilis buvo virtuvinis, rudu kotu, koks peilio ilgis nežino, geležtė galėjo bÅ«ti 10-15 cm ilgio. Kodėl tÄ peilį paėmė, jis nežino, peiliu smÅ«giavo V. J. į Å¡onÄ , peilį laikė deÅ¡ine ranka. Kai jis keturis kartus smÅ«giavo peiliu V. J. į Å¡onÄ , R. M. pasakė, kad peilį duotų jam, paėmė peilį, pridėjo jį V. J. prie kaklo ir kelis kartus pabraukė, bet neįpjovė, tik nubrozdino odÄ .

Po to R. M. stipriau braukė V. J. per kaklÄ ir truputį įpjovė. Daugiau jis peiliu V. J. nebadė, paliko jį gulintį, nieko netvarkė, peilį iÅ¡sinešė, duris užrakino. Peilis buvo kruvinas, jis taip pat buvo Å¡iek tiek iÅ¡sikruvinęs rankÄ ir rÅ«bus, ar buvo iÅ¡sikruvinęs R. M., jis nematė. Jis buvo iÅ¡sigandęs, R. M. patarė jam iÅ¡mesti peilį ir jis jį iÅ¡metė į G. ežerÄ . Su R. M. jie susitarė niekam nieko nesakyti, tačiau jis nuėjo pas tetÄ ir jai papasakojo, kas atsitiko , paskui viskÄ papasakojo ir broliui.

Å is iÅ¡kvietė policijÄ . V. J. telefono jis neėmė, nematė, kad jį bÅ«tų ėmęs R. M.. (t. 1, b. l. 151-154).2010-07-19 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu įtariamasis M. D. patvirtino savo parodymus. Tame tarpe, M. D. parodė, kad  su V. J. 2010-07-02 jiedu susipyko begerdami M. D. tėvo namuose, nes V. J. nepalankiai atsiliepė apie jo tėvÄ . Apklausiamas teisėjo, M. D. taip pat parodė, kad vėliau, begerdami su R. M. prie (duomenys neskelbtini) ežero, jiedu vėl kalbėjosi apie V.

J., jis sakė, kad V. J. jam atsibodo, kad apgaudinėja tėvÄ , kad reikės V. J. kada nors „duoti į galvÄ â€œ. Sugrįžus pas V. J. ir ten toliau geriant, pastarasis tėvÄ vėl įžeidinėjo, vadino asilu, todėl jis supykęs smÅ«giavo V. J. į veidÄ ir prakirto antakį. Vėliau jie gėrė toliau, o R. M. papraÅ¡ius pinigų ir V. J. atsisakius jų duoti, smÅ«gius rankomis ir kojomis V. J. sudavė R. M.. Nuo R. M. smÅ«gių V. J. buvo pargriuvęs, vėliau atsikėlė., po to V.

J. mušė jis, suduodamas smÅ«gį koja V. J. į veidÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio V. J. vėl pargriuvo ir kurį laikÄ gulėjo atsimerkęs, atrodė kaip nualpęs. Po to V. J. pasakė einÄ s pas kaimynus, bet R. M. jį pasivijo, įspyrė į nugarÄ , ir V. J. vėl nugriuvo. Jiedu taip pat neleido V. J. eiti miegoti, liepė sėdėti virtuvėje. Ant kėdutės sėdinčiam V. J. R. M. spyrė du kartus į galvÄ , o jis paėmė nuo palangės peilį ir keturis kartus dÅ«rė V. J. į deÅ¡inį Å¡onÄ .

Paėmęs iÅ¡ jo peilį, R. M. perbraukė juo V. J. per kaklÄ , po to dÅ«rė į kaklÄ . Tada, paėmę smulkius pinigus, jiedu iÅ¡ V. J. namų išėjo, R. M. patartas, peilį jis iÅ¡metė. Kodėl badė V. J. peiliu, pasakyti negali, nužudyti jo nenorėjo. (t. 1, b. l. 156-159).             2010-12-16 įtariamajam M. D. įteikus naujÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis parodė, kad laikosi parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu, ir kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (t. 1, b.l.164-165).             2010-07-21 parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 167-175) užfiksuota, kad įtariamasis M.

D. parodė vietÄ prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡metė virtuvinį peilį ir kur narų pagalba peilis buvo surastas.              2010-07-30 daiktų atpažinimo protokole (t. 2, b. l. 27-30) užfiksuota, kad įtariamasis M. D. daiktų atpažinimo metu atpažino ir parodė peilį, su kuriuo dÅ«rė V. J..              2010-07-28 parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 2-25) užfiksuota, kad įtariamasis M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namÄ ir butÄ (duomenys neskelbtini), kur jis sudavė smÅ«gius ir dÅ«rė peiliu V.

J..              Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 110) konstatuota, kad M. D. pilnai orientuotas, jam skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga.              Liudytoja L. M. parodė, jog ji yra M. D. teta, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Ä® jos namus 2010 m. vasarÄ atėjęs M. pasakė, kad nužudė jai žinomÄ Å¾mogų, vardu V.. Suabejojus, gal V. dar gyvas ir reikia kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , M. atsakė, kad V. negyvas. A. M. megztinio ji pastebėjo dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , jautėsi alkoholio kvapas, nors M. neatrodė girtas.

Ji liepė M. iÅ¡eiti.              Liudytojas N. M. parodė, kad pereitų metų vasarÄ jam paskambino žmona ir pranešė, kÄ sužinojusi iÅ¡ M. D. apie Vyto nužudymÄ . Jis paskambino M. broliui K., Å¡is pranešė policijai.              K. R. M. kaltu, padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , prisipažino, parodymus duoti atsisakė, perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad parodymai teisingi.              2010-07-20 įtariamajam R.

M. įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis pilnai prisipažino ir parodė, kad 2010 liepos pradžioje, tikslios datos nepamena apie 8.00 val. jis kartu su V. J., pas kurį keletÄ dienų gyveno, išėjo į miesto centrÄ Alytuje. Sutvarkę kai kuriuos reikalus, jiedu nusipirko du butelius vyno, abu jį iÅ¡gėrė, po to ėjo į parduotuvę “ (duomenys neskelbtini)”, esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prie parduotuvės jie susitiko M., kurį pažinojo, nes draugavo su jo tėvu.

Jie susitarė, kad jis su Vytu nusipirks „(duomenys neskelbtini)“ vyno ir eis į M. tėvo namus. Tėvo namuose nebuvo, jie visi trys iÅ¡gėrė vynÄ , M. tėvo S. nesulaukė ir išėjo. V., einančiam namo, jis davė 20 litų, kad Å¡is vakarui nupirktų maisto ir vyno, pats su M. nuėjo į stoties “ (duomenys neskelbtini)” alaus. Jie nusipirko vienÄ butelį 2 l talpos alaus, jis buvo aÅ¡tuonių laipsnių. Nusipirkę alaus jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ežero, ten ėmė gerti alų, jam pasidarė bloga.

T. M. pasakė, kad eina pas V. į namus ir tenai pabaigs gerti alų, jis sutiko. P. V., virtuvėje visi trys iÅ¡gėrė atsineÅ¡tÄ alų. Kai iÅ¡gėrė alų, jis Vyto paklausė, ar jis už jo duotus 20 litų nupirko vyno, Å¡is pasakė, kad nenupirko ir padavė jam 5 litus. Jis vienas tada nuėjo į parduotuvę “ (duomenys neskelbtini)”, esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nupirko vienÄ butelį 0,7 l talpos vyno, kainuojantį 4.99 Lt, vėl grįžo pas V., tÄ butelį vyno iÅ¡gėrė visi trys.

Kai jis paklausė Vyto, ar dar liko pinigų, Å¡is atsakė, kad neliko. T. M. liepė V. atiduoti pinigus, V. aiÅ¡kino, kad neturi, iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė vienÄ litÄ ir padėjo ant stalo. M. tÄ litÄ pasiėmė. T. M. įsiutęs pradėjo V. muÅ¡ti, jam sudavė smÅ«gius su rankomis ir su kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tiksliai kur ir kiek smÅ«gių tikrai negali pasakyti. V. nuo smÅ«gių nukrito ant žemės, tada M. spyrė jam į galvÄ , kiek kartų nežino. V. pradėjo praÅ¡yti, kad jis gelbėtų, tačiau jis V. negynė, nes pats bijojo M..

Jie visi trys tada buvo girti. K. M. nustojo muÅ¡ti V., Å¡is atsisėdo, V. veidas buvo kruvinas, iÅ¡ kur kraujavo, tiksliai nežino. Jis neatsimena, kad V. bÅ«tų norėjęs eiti pas kaimynus praÅ¡yti pagalbos ar norėjęs eiti miegoti, taip pat neatsimena girdėjęs, kad V. užgauliotų M. tėvÄ . K. V. atsisėdo virtuvėje ant kėdutės prie kriauklės, jis ir pats labai supyko, kad V., gavęs pinigus, neparnešė vyno, todėl rankomis sudavė V. du kartus į veido sritį ir du kartus į krÅ«tinės sritį.

Nuo suduotų smÅ«gių V. nukrito ant žemės. V. vėl atsisėdus, jį mušė M., rankomis sudavė smÅ«gius į veido sritį, kiek tiksliai smÅ«gių sudavė, nepamena. V., kaip suprato, tada buvo be sÄ monės. Jis nieko nesakė ir Vyto negynė. T. M. pasakė, kad V. papjaus, pasiėmė virtuvėje buvusį virtuvinį, rudos spalvos rankena peilį, kurį jis gerai atsimena, ir smogė juo V. į deÅ¡inį Å¡onÄ ne mažiau du kartus. M. deÅ¡inė ranka, kuria smogė, ir peilis buvo kruvini.

K. M. badė V., jis buvo Å¡alia, paskui jis paėmė iÅ¡ M. peilį, pasakydamas „duok peilį“, ir juo taip pat du kartus smogė V. į deÅ¡inį Å¡onÄ . Durdamas tuo metu nieko negalvojo, buvo supykęs ant V. dėl neparneÅ¡to vyno, tik smogęs peiliu du kartus suprato, kad gali jį nužudyti, todėl daugiau nesmÅ«giavo. Kai jis dÅ«rė peiliu V., M. buvo Å¡alia, nieko jam nesakė. Kai jie badė peiliu, V. visÄ laikÄ sėdėjo ant tos pačios kėdutės virtuvėje prie kriauklės. Jo ranka po smogimo taip pat buvo kruvina.

Peilį jis numetė ant žemės ir paragino M. iÅ¡eiti, tačiau M. nėjo, pasakė, kad dar V. nupjaus galvÄ . Jis laukė M. koridoriuje, kÄ M. darė viduje, jis nematė, tačiau girdėjo, kaip M. pasakė, jog neaÅ¡trus peilis, nepjauna. M. atėjo maždaug po minutės, jie išėjo į laukÄ , buto duris paliko neužrakintas, M. rankose peilio nematė, jo iÅ¡mesti neliepė. Jiedu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ežero tiltelio, tada M. parodė peilį ir V. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung.

M. abi rankos buvo kruvinos, jo deÅ¡inė ranka taip pat kruvina. J. M. pasakė, kad peilį iÅ¡mestų į (duomenys neskelbtini) ežerÄ , jis bijojo ir norėjo, kad jį sunaikintų kaip įrodymÄ . M. peilį ir telefonÄ iÅ¡metė į ežerÄ , jiedu nusiplovė rankas, nuėjo į prekybos centrÄ â€œ (duomenys neskelbtini)”, nusipirko butelį vyno ir nuėjo pas M. į namus. Jie atsisėdo, įsijungė televizorių, nes ėjo futbolas, pradėjo gerti vynÄ . B. M. pasakė, kad kažkur eina, iÅ¡eidamas jį užrakino, po kurio laiko grįžo.

Neužilgo po M. grįžimo į butÄ atėjo M. brolis K., tetos vyras N. ir policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė M. (t. 2, b. l. 69-72).2010-07-21 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, įtariamasis R. M. patvirtino savo parodymus, tame tarpe, parodė, jog jam, M. D. ir V. J. begeriant pastarojo namuose, Å¡iam pareiÅ¡kus, kad nebeturi duotų pinigų, jį muÅ¡ti pradėjo M. D., suduodamas daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Jis V. J. negynė, pats sudavė po du smÅ«gius V. J. į veidÄ ir į krÅ«tinę, nuo Å¡ių smÅ«gių V.

J. vėl nukrito ant grindų.. Pargriuvusį V. J. M. D. spardė, paskui paėmęs peilį, dÅ«rė kelis kartus V. J. į Å¡onÄ . Paėmęs peilį ir jis dÅ«rė V. J. du kartus ties juosmeniu deÅ¡inėje pusėje.Po to peilį vėl paėmė M. D., sakė, kad nupjaus V. J. galvÄ . Po Å¡ių žodžių jis išėjo į koridorių ir girdėjo M. D. sakant, kad peilis nepjauna. R. M. taip pat patvirtino, kad peilį ir telefonÄ M. D. iÅ¡metė į ežerÄ , o taip pat parodė, jog M. D. nuolat Å¡vaistydavosi peiliu, todėl jis jo bijojo, paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės taip pat grasino jį papjauti (t. 2, b. l. 74-76).         2010-12-16 įtariamajam R.

M. įteikus naujÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis parodė, kad laikosi parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu ir kad dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi. (t. 2, b. l. 81, 82).             Parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 84-116) užfiksuota, kad R. M. parodė namÄ Nr. (duomenys neskelbtini) g. Alytuje, kur gyveno V. J., butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iame name, kur gyveno V. J., vietas Å¡iame bute, kur buvo V. J., kai jam buvo suduodami smÅ«giai rankomis, kojomis ir peiliu, vietÄ prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur M.

D. išmetė peilį ir nusiplovė rankas.              Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (t. 1, b. l. 104-106) užfiksuota, kad R. M. nusikaltimo padarymo ir ekspertizės atlikimo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikaltimo padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis taip pat nebuvo fiziologinio afekto būklėje, taip pat nenustatyti pagrindai pripažinti jį ribotai pakaltinamu.

             Įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje apžiÅ«ros duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2010-07-02 20.00 val. bute rasta daug kraujo dėmių ant grindų, lovos, patalynės, drabužių (t. 1, b. l. 5-16).              ApžiÅ«ros protokoluose (t. 1, b. l. 22-42) užfiksuoti duomenys apžiÅ«rint M. D. marÅ¡kinėlius, Å¡ortus, Å¡lepetes, V. J. marÅ¡kinius, džinsus, peilį, rastÄ bute.

             Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 279/10(06) užfiksuota, kad V. J. mirtis įvyko nuo kiauryminio į pilvaplėvės ir krutinėlėvės ertmės krutinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sužalojimo su kepenų diafragminio pavirÅ¡iaus ir deÅ¡inio diafragmos kupolo pažeidimu bei storosios ir plonosios žarnų pažeidimu, padaryto vieno trauminio poveikio pasekoje, veikiant krÅ«tines lÄ stos deÅ¡inę pusę aÅ¡triu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu;

Å¡is sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi; gyvam esant toks sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. V. J. lavone taip pat rasta kiauryminis į pilvaplėvės ir krÅ«tinplėvės ertmę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimas su kairio diafragmos kupolo pažeidimu, padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, veikiant krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę aÅ¡triu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu; Å¡is sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi; gyvam esant toks sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas V.

J. lavone taip pat rasta nekiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos kairėje ir deÅ¡inėje pusėje bei pavirÅ¡inė pjautinė žaizda kaklo deÅ¡inėje pusėje padaryta Å¡eÅ¡ių trauminių poveikių pasekoje veikiant aÅ¡triu, duriančio - pjaunančio tipo žalojančiu daiktu; Å¡ie sužalojimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi; gyvam esant tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatÄ kÅ«no sužalojimų grupei.

V. J. lavone taip pat rasta besirezorbuojanti kraujosruva kairės akiduobės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, padaryta mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, veikiant kairės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu; gyvam esant toks sužalojimas priskiriamas nežymiai sutrikdžiusių sveikatÄ kÅ«no sužalojimų grupei; tarp Å¡io sužalojimo ir mirties priežastinio ryÅ¡io nėra. Sužalojimai padaryti veikiant kaklÄ ir krÅ«tinės lÄ stÄ aÅ¡triu, duriančio - pjaunančio tipo žalojančiu daiktu.

Sužalojimų padarymo galimybė nukentėjusiajam susižalojant pačiam mažai tikėtina. Pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės kÅ«no pavirÅ¡iuje detaliai neapraÅ¡ytos, o autopsija buvo atlikta praėjus daugiau kaip dviem savaitėms nuo sužalojimo momento, tai yra, jau galimai iÅ¡nykus objektyvioms trauminio poveikio žymėms ( odos nubrozdinimai, kraujosruvos odoje), todėl spręsti apie kovos ar savigynos buvimÄ nėra galimybės. Neatmetama, kad po sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus.

V. J. mirtis įvyko 2010-07-18. Nėra galimybės nustatyti, kiek laiko nukentėjusysis galėjo gyventi nesuteikus jam medicinos pagalbos. Kadangi medicinos dokumentuose galvos srities sužalojimai detaliai neįvardinti ir neapraÅ¡yti, todėl nėra galimybės nustatyti tikslų trauminių poveikių i galvos sritį skaičių; remiantis medicinos dokumentų duomenimis ir autopsijos duomenimis galima teigti buvus mažiausiai vienÄ trauminį poveikį i kairės akiduobės sritį. Kaklo deÅ¡inės pusės pjautinis sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje.

KrÅ«tinės lÄ stos srities durtinių pjautinių sužalojimų visuma padaryta septynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti veikiant peilio geležte. V. J. mirtis įvyko pasekoje dauginių durtinių - pjautinių, kiauryminių i krÅ«tinplėvės bei pilvaplėvės ertmės, kÅ«no sužalojimų su vidaus organų pažeidimu, iÅ¡sivysčius septinei bÅ«klei bei progresuojant daugiaorganiniam nepakankamumui.

V. J. lavone esantys durtiniai pjautiniai sužalojimai ir V. J. marškinėliuose esantys plyšiniai audinio pažeidimai padaryti veikiant aštriu, duriančio - pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Sužalojimuose ir audinio pažeidimuose požymių, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Sužalojimų ir audinio pažeidimų padarymo galimybė, veikiant pateiktu peiliu, neatmetama. (t. 1, b. l. 68-79).              Papildomoje specialisto išvadoje Nr. M 107-279/10(06) užfiksuota, kad V.

J. buvo padaryta kiauryminiai durtiniai – pjautiniai sužalojimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse bei nekiauryminės ( pavirÅ¡inis ) durtinės – pjautinės žaizdos abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse. Spręsti apie kiauryminių durtinių – pjautinių sužalojimų kanalų ilgį, įėjimo kampÄ ir trajektorijÄ bei nekiauryminių (pavirÅ¡inių) durtinių – pjautinių žaizdų gylį nėra galimybės, kadangi buvo taikytas chirurginis žaizdų apdorojimas bei vidaus organų pažeidimų chirurginis gydymas, ko pasėkoje kito pirminis sužalojimų vaizdas, medicinos dokumentuose pirminis sužalojimų vaizdas detaliai neapraÅ¡ytas, o autopsija atlikta praėjus 16 parų po sužalojimų padarymo bei taikyto chirurginio sužalojimų gydymo ir jau vykstant gijimo (randėjimo) procesui.

Sužalojimai tiek deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, tiek kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje padaryta veikiant aÅ¡triu, duriančio – pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Sužalojimai krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu tiek iÅ¡ priekio, tiek iÅ¡ nugaros – deÅ¡inės pusės. Sužalojimai krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės. Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 10-8246/B gydytojų apžiÅ«rų įraÅ¡ai, liečiantys sužalojimų apraÅ¡ymÄ , yra prieÅ¡taringi (Chirugo apžiÅ«ros 2010-07-02 19,45 val.

įraÅ¡as: ,,… durtinės – pjautinės žaizdos: 13 cm ilgio deÅ¡inėje kakle, kelio iki 2-3 cm, ilgio žaizdos deÅ¡inėje krÅ«tinėje iÅ¡ priekio ir 5 žaizdos kairėje paÅ¡onėje. “Reanimatologo apžiÅ«ros guldant 2010-07-02 įraÅ¡as: ,,… durtinės daugybinės žaizdos deÅ¡inėje kaklo pusėje, kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje priekyje, deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje priekyje, deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje nugaroje ir trys žaizdos deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos apatinėje dalyje”.

Autopsijos 2010-07-20 metu konstatuota: ,,… krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, ties vidurine raktikauline linija ir VII-VIII Å¡onkaulių lygyje bei 118 cm aukÅ¡tyje nuo padų, 4 cm ilgio bei XI-V val. krypties pagal ciferblatÄ Å¾aizda … KrÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, tarp vidurinės pažastinės linijos ir užpakalinės pažastinės linijos bei žemiau IX Å¡onkaulio, 11x9 cm plote keturios iki dviejų cm ilgio žaizdos… žaizdos lygiagrečios viena kitai bei XI-V val. krypties pagal ciferblatÄ , apatinė žaizda yra 110 cm aukÅ¡tyje nuo padų.” “ KrÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, ties vidurine pažastine linija ir V Å¡onkaulio lygyje bei 122 cm aukÅ¡tyje nuo padų, 1,7 cm ilgio žaizda, beveik lygiagreti kÅ«no iÅ¡ilginei aÅ¡iai; ties priekine pažastine linija ir IV Å¡onkaulio lygyje bei 127 cm aukÅ¡tyje nuo padų, 1,5 cm ilgio žaizda VII-I val. krypties pagal ciferblatÄ â€.

Durtinių – pjautinių sužalojimų tiek krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, tiek krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje sveikatos sutrikdymo kvalifikacija (esant gyvam) jau aptarta specialisto iÅ¡vados Nr. M 279/10(06) akte duotos iÅ¡vados 3 punkte. Tiek krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės kiauryminis durtinis – pjautinis sužalojimas, tiek krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės durtinis – pjautinis sužalojimas jų padarymo momentu nebuvo mirtini. Pil. V. J. mirtis įvyko dėl Å¡ių sužalojimų pasėkoje iÅ¡sivysčiusių komplikacijų, t.y. iÅ¡sivysčius septinei bÅ«klei bei progresuojant daugiaorganiniam nepakankamumui.

Sepsis – tai patologinė viso organizmo bÅ«klė, uždegiminio atsako reakcija, kuriÄ sukelia į sisteminę kraujotakÄ patekusi infekcija. Sepsis pasireiÅ¡kia, kai Å¡i reakcija iÅ¡plinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos židinio esančius, audinius. Sepsį gali sukelti bet kurie mikroorganizmai, tačiau jam vystantis, infekcijos sukėlėjas nėra toks svarbus, kaip jo paties ir jo toksinų sukelta labai stipri, pačiam organizmui kenksminga uždegiminio atsako reakcija. Å is uždegimas bÅ«na toks stiprus, kad sutrikdo įvairių organų funkcijas.

Sepsio atsiradimÄ lemia aiÅ¡kaus infekcijos židinio buvimas, sumažėjęs organizmo atsparumas infekcijai, sunkios gretutinės ligos ir bÅ«klės ir pan. Medicinos pagalbos teikimo savalaikiÅ¡kumo ir kokybės klausimai yra teismo medicinos deontologijos ekspertinės objektas. Skysčio atsiradimÄ ir kaupimÄ si pleuros ertmėje sÄ lygojo diafragmos kupolų durtiniai – pjautiniai pažeidimai. Chirurginės operacijos 2010-07-04 metu konstatuotas audinių patižimas ir inbibuotumas storosios žarnos durtinių – pjautinių pažeidimų aplinkoje yra vietinė audinių reakcija į sužalojimÄ .

Žarnų apneÅ¡imas fibrinu yra iÅ¡plitusio uždegimo pilvaplėvėje (iÅ¡plitusio peritonito) požymis (t. 3, b. l.  36-41).              Nukentėjusioji A. L. parodė, kad nužudytasis V. J.- jos tėvas. Tėvas gyveno vienas, apie įvykio aplinkybes ji žino tik iÅ¡ tyrimo. 2010-07-02 apie tėvÄ iÅ¡tikusiÄ nelaimę ji sužinojo iÅ¡ motinos, į tėvo namus atvyko kartu su policijos pareigÅ«nas, buto viduje nebuvo. TėvÄ ji palaidojo savo lėšomis. Yra pareiÅ¡kusi 2795 Lt civilinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio sumÄ mažina 700 Lt, kuriuos gavo iÅ¡ kaltinamųjų giminių.

             Nukentėjusioji pateikė civilinį ieÅ¡kinį patvirtinančius dokumentus, jie yra byloje (t. 1, b. l. 120, 121).Kaltinamojo M. D. motina atlygino nukentėjusiajai 300 Lt laidojimo iÅ¡laidų (t. 3, b. l. 89), kaltinamojo R. M. motina atlygino nukentėjusiajai 400 Lt (t. 3, b. l. 90). P. M. papildomai atlygino 300 Lt (t. 3, b. l. 110), su banku „Swedbank“ sudarė periodinio mokėjimo sutartį, pagal kuriÄ nuo 2011-03-11 iki 2011-06-12 kiekvieno mėnesio 11 d. bus atlyginta nukentėjusiajai R.

M. padaryta žala po 175 Lt (t. 3, b. l. 111). Nuosprendžio priėmimo dienÄ pagal Å¡iÄ sutartį nukentėjusiajai pervesta 175 Lt. IÅ¡ viso nuosprendžio priėmimo dienÄ neatlygintas nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys yra 1620 Lt, Å¡i suma priteistina iÅ¡ nuteistųjų solidariai.              Valstybinė ligonių kasa pateikė 9774,24 lt civilinį ieÅ¡kinį dėl V. J. gydymo ir gydymo kainÄ patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 51, 52, 57).              Bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ teismo lėšų apmokėtos eksperto S. J. kelionės iÅ¡laidos, 32 Lt, jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistųjų.

             M. D. praeityje teistas vienÄ kartÄ , baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmÄ , nusikalstamÄ veikÄ 2010-07-02 padarė, bÅ«damas nepilnametis, pilnametystės sulaukė 2010-08-23.             R. M. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas.              IÅ¡dėstyti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie turi reikÅ¡mę bylai iÅ¡spręsti teisingai, teismas pripažįsta juos įrodymais ir vertina (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

             IÅ¡dėstytų įrodymų visetas patvirtina, jog 2010-07-02 apie 15 val. abu kaltinamieji, M. D. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, abu atlikdami vykdytojų veiksmus, panaudodami fizinį smurtÄ V. J. atžvilgiu, tame tarpe, abu padarydami jam peiliu durtinius pjautinius kiauryminius sužalojimus su vidaus organų pažeidimais, sukėlusius sužalojimus, dėl kurių komplikacijų 2010 m. liepos 18 d. V. J. iÅ¡tiko mirtis, tyčia bendrais veiksmais V. J. nužudė.

             Sužalojimų padarymo mechanizmÄ ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė abu įtariamieji, bylos nagrinėjimo teisme metu jie patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įtariamieji iÅ¡ esmės teisingai nurodė kaip ir kokiu bÅ«du jie žalojo V. J., nes M. M. D. ir R. M. nurodytas V. J. žalojimo mechanizmas atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto iÅ¡vadoje, atlikus V. J. lavono tyrimÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 279/10 (06) konstatuota, kad V.

J. mirtis įvyko pasekoje durtinių pjautinių kiauryminių į krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmes kūno sužalojimų su vidaus organų pažeidimu, išsivysčius septinei būklei bei progresuojant daugiaorganiniam nepakankamumui. Tokia specialisto išvados formuluotė neatmeta išvados, jog kaltinamųjų V. J. suduoti smūgiai peiliu yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis- V. J. mirtimi. Detaliau šis priežastinis ryšys yra išanalizuotas papildomoje specialisto išvadoje Nr. M 107-279/10 (06), kur aiškiai apibrėžta, jog išsivystęs sepsis ir jo pasekoje atsiradęs daugiaorganinis nepakankamumas yra padarytų sužalojimų komplikacija.

             Nors savo parodymuose įtariamieji nurodė nesiekę V. J. mirties, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ir M. D., ir R. M., žalodami V. J., veikė tyčia, turėdami tikslÄ jį nužudyti. M. D. nepasitenkino panaudodamas prieÅ¡ V. J. fizinį smurtÄ , suduodant pastarajam smÅ«gius rankomis ir kojomis, nuo kurio V. J. taip pat patyrė tam tikrus sužalojimus. Ta aplinkybė, kad M. D. tolimesniam fiziniam smurtui prieÅ¡ V. J. panaudojo įrankį, kurio padaryti sužalojimai yra itin pavojingi, o daugeliu atveju ir mirtini-peilį- Å¡iuo įrankiu sudavė V.

J. smÅ«gius į pavojingas gyvybei vietas, vidaus organų sritį, patvirtina, kad jis turėjo tikslÄ V. J. nužudyti ir Å¡io tikslo savo smurto veiksmais siekė. Kad kaltinamasis M. D. turėjo bÅ«tent tokį tikslÄ , patvirtina ir jo tolimesni veiksmai, kai jis, manydamas, kad V. J. jau nebegyvas, kėsinosi nupjauti V. J. galvÄ , kÄ patvirtina sužalojimai V. J. kaklo srityje ir kaltinamojo R. M. parodymai. Teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis R. D. taip pat veikė tiesiogine tyčia. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ daro dėl to, kad jis, matydamas prieÅ¡ V.

J. vartojamo fizinio smurto pobÅ«dį ir intensyvumÄ , pats tokį smurtÄ vartodamas, savo iniciatyva paprašė M. D. duoti ir jam pavojingÄ Å¾alojantį įrankį-peilį- ir Å¡iuo įrankiu sudavė V. J. smÅ«gius į gyvybei pavojingas sritis.              Jei smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir Å¡is mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas liudija apie tyčiÄ nužudyti arba apie neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir gyvybės atėmimÄ , tai už nužudymÄ atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese.

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-423/2006).               K. M. D. ir R. M. kaltė tyčia nužudžius V. J. įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

             K. M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kas nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir jÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.              K. R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kas nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir jÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

             Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, o taip pat atsižvelgia į tai, kad labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes, M. D., jau bÅ«damas praeityje teistas ir baustas administracine tvarka, padarė bÅ«damas nepilnametis, todėl taip pat atsižvelgia į aplinkybes, numatytas Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje. Nors nusikaltimo padarymo metu M.

D. nebuvo sukakęs 18 metų, o pilnametystės jis sulaukė praėjus kiek daugiau kaip vienam mėnesiui po nusikalstamos veikos padarymo, jo socialinė branda pilnai atitiko jo amžių, be to, iš bylos aplinkybių seka, jog jis buvo linkęs imtis iniciatyvos, lyderiauti ir jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis. Nors M. D. pats nedirba ir nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygina, jo artimųjų atlyginama turtinė žala nukentėjusiajai taip pat vertinama skiriant bausmę M. D..              Skirdamas bausmę R.

M., teismas taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. M. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. M. nebuvo nusikaltimo iniciatorius, darant nusikalstamÄ veikÄ , R. M. buvo mažiau aktyvus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo R. M. artimieji atlygina nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ .              Nukentėjusiosios A.

L. civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas, įvertinus jai iki nuosprendžio paskelbimo atlygintÄ ieÅ¡kinio dalį, iÅ¡ M. D. ir R. M. solidariai A. L. priteistina 1620 Lt.              Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys taip pat įrodytas ir pagrįstas, ieÅ¡kovui iÅ¡ M. D. ir R. M. solidariai priteistina 9774, 24 Lt.              Daiktai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriuje-M. D. Å¡lepetės, marÅ¡kinėliai, kelnaitės, V.

J. marÅ¡kiniai, kelnės- yra beverčiai, jie sunaikintini, peilis yra nusikaltimo įrankis, jis taip pat sunaikintinas.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :              M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant Pataisos namuose.

             Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. D. bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime nuo 2010 m. liepos 2 d.              R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant Pataisos namuose.              Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R.

M. bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime nuo 2010 m. liepos 19 d.              Kardomųjų priemonių nuteistiesiems nekeisti.              Priteisti iÅ¡ M. D. ir R. M. solidariai A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1620 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt) Lt turtinei žalai atlyginti.             Priteisti iÅ¡ M. D. ir R. M. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) 9774,24 Lt ( devynis tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt septynis litus 24 cnt.) už V.

J. a. k. (duomenys neskelbtini) gydymÄ .              Daiktus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriuje: M. D. Å¡lepetes, marÅ¡kinėlius ir kelnaites, V. J. marÅ¡kinius ir kelnes, kraujo pavyzdžius, peilį- sunaikinti.              Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui. Nuteistiesiems Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo dienos.

             Teisėja                                                                                     Emilija Akelienė                          Â