e7bba80c-a110-48ee-aa4f-40fb1a71a762 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-453/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48674-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.1.2.8.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam D.

Å . (D. Å .) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, nuteistojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L. Å ., nukentėjusiojo D. S. (D. S.) atstovui ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S. (A. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Å . įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Å ., nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio OžiÅ«no, nukentėjusiojo D. S. atstovo ir civilinio ieÅ¡kovo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir D. Å . paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. Š., jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š., priteista 10800,33 Eur patirtos žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimui. Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš D. Š., jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š., priteista 28100 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 6369,67 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. D. Å . nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 23.20 val., vieÅ¡oje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L. AsanavičiÅ«tės g. 29, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės ir žmogaus negerbimÄ bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, veikdamas be aiÅ¡kios priežasties, priėjo prie D. S., sėdinčio su draugais ant suoliuko ir tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau 5 smÅ«gius, iÅ¡ kurių mažiausiai du – į kairę galvos pusę ir tuo padarė D.

S. kairės vidinės miego arterijos trauminį atsisluoksniuojantį plyÅ¡imÄ su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arterijÄ , kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir deÅ¡iniųjų galÅ«nių daliniu paralyžiumi; deÅ¡inės plaÅ¡takos II delnikaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje, tokiu bÅ«du tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė D.

S. sveikatÄ . I. A. skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistojo D. Å . atstovė pagal įstatymÄ L. Å . ir jo gynėjas advokatas Kęstutis OžiÅ«nas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti. 2.1. Apeliantai nurodo, kad pagal bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo, nekeliančio abejonių pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad D. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnyje. 2.2. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis, nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas – kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyÅ¡imas su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arterijÄ .

Toks sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam diagnozuotas ne iÅ¡ karto po įvykio, ir ne pirmojo po įvykio kreipimosi į medikus metu, o praėjus beveik 2 parom po įvykio. Tai, kas vyko nurodytÄ laiko tarpÄ , tai yra laiko tarpÄ tarp tiriamo įvykio ir pasekmių, nežinoma. Apeliantų teigimu, tai turi bÅ«ti nustatyta, nes per tÄ laiko tarpÄ , galėjo atsirasti kitų priežasčių neigiamoms pasekmėms kilti. Kas vyko šį laiko tarpÄ , byloje netirta ir nenagrinėta. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai apie tai, kad tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, tėra teismui kaltinimo padiktuotas spėjimas apie įvykių eigÄ , priežasčių ir pasekmių sekÄ .

Å is spėjimas nepagrįstas jokia bylos medžiaga ir nesiimta priemonių pagrįsti tokio priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo atsisakyta apklausti medikus, bendravusius su nukentėjusiuoju jo pirmojo (po įvykio) apsilankymo (dėl delnakaulio lūžio) metu, kai be delnakaulio lūžio, jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas bei kaklo raiščių ir raumenų patempimas. Medikai iÅ¡vadoje nurodė „intra ir ekstraaksialiai įtartinų židininių pakitimų, bÅ«dingų trauminiams nematyti, intracerebrinio pakraujavimo požymių nematyti“, atliktas kaklo kompiuterinis tyrimas, kurio metu papildomų duomenų negauta.

Apeliantų teigimu, nukentėjusiojo ligos istorijos išreikalavimas ir medikų apklausos, atsižvelgiant į jos duomenis, galėjo ir turėjo suteikti galimybę priežastiniam ryšiui (būtinajam ar atsitiktiniam) tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatyti ar paneigti. 2.3. Apeliantai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo atsisakyta tirti fizinę bei psichinę nukentėjusiojo būklę. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nebuvo apklaustas.

Pagal (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau ir BPK) 79 straipsnį liudytoju negali bÅ«ti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažymÄ arba teismo psichiatro ar teismo mediko iÅ¡vadÄ dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų nesugeba teisingai suvokti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sprendžiant klausimÄ ar nukentėjusysis dėl fizinių ir psichinių trÅ«kumų sugeba teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus, remtasi kitų liudytojų parodymais ir tuo pagrindu atsisakyta apklausti nukentėjusįjį.

Toks precedentas suteikia liudytojams galimybę ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui teikti duomenis apie kitų liudytojų psichinę ar fizinę bÅ«klę, o Å¡iems, nesant specialių žinių Å¡ių duomenų vertinimui, spręsti, kas gali bÅ«ti liudytoju. Apeliantų teigimu, atsisakant apklausti medikus, su kuriais savo apsilankymų metu bendravo nukentėjusysis, taip pat nepagrįstai atsisakant tirti nukentėjusiojo psichinę ir fizinę bÅ«klę, sudaromas įspÅ«dis, kad Å¡ioje situacijoje vengiama sužinoti, kÄ medikams, apie įvykį jau pasakė ar dar gali pasakyti pats nukentėjusysis, net jeigu, iÅ¡ tiesų, jis liudytoju negali bÅ«ti.

Tokie veiksmai patvirtina, kad teismas yra šališkas. 2.4. Specialistės išvadose patvirtintas pats nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo faktas, tačiau neidentifikuotos jo padarymo aplinkybės ir asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado konstatuoti padariniai. Išorinių kūno sužalojimų, vidinės miego arterijos išsidėstymo vietoje, nenustatyta. Apeliantų teigimu, medicininio tyrimo tikslas bei išvados neatspindi įvykio esmės: vidinės miego arterijos atplyšimo susiformavimo mechanizmo, jo formavimosi galimybės (tiek trauminės, tiek kt.), o tam buvo ir yra būtinos specialios žinios angiologijos srityje.

Be to, specialistė neatsakė į visus užduoties klausimus (dėl kÅ«no sužalojimų galimo patyrimo griÅ«nant, krintant, nugriuvus, nukritus), o teisminio nagrinėjimo metu, specialistei teikti klausimai, susiję su nukentėjusiojo galimybe pačiam (atsitiktinai, neatsargiai ar kt.) patirti sveikatos sutrikdymÄ , buvo nuÅ¡alinti kaip neetiÅ¡ki. 2.5. Apeliantų teigimu, net ir pripažįstant, kad D. Å . veiksmai buvo atsiradusių padarinių priežastimi, nors tai ir nėra įrodyta, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. 2.6.

Nustatant D. Å . kaltės formÄ , turėjo bÅ«ti atsižvelgta į paties įvykio aplinkybes. Ä®vyko jaunuolių muÅ¡tynės, kurių priežastimi, kÄ patvirtina ir bylos medžiaga, tapo tai, kad anot D. Å ., nukentėjusysis, atsisakydamas bendrauti su juo ir sakydamas, kad jis ne gėjus, jo supratimu, priskyrė jį patį prie netradicinės seksualinės orientacijos asmenų, o tai jis suvokė kaip įžeidimÄ . Nors byloje atskiru aspektu netirtas Å¡is klausimas, akivaizdu, kad muÅ¡tynės buvo abipusės. Todėl vertinant D.

Å . veiksmus kaltės formos aspektu, svarbu buvo nustatyti, ar padariniai, kurie byloje konstatuoti (sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), buvo atsitiktine, ar bÅ«tinÄ ja, neiÅ¡vengiama kaltinamojo veiksmų pasekme. Jokie bylos duomenys (tarp jų ir specialisto iÅ¡vados) nesuteikia pagrindo tvirtinti apie pasekmių atsiradimo bÅ«tinumÄ , prieÅ¡ingai, yra akivaizdus atsitiktinumo faktas, ir tik papildomi medicininiai tyrimai, kuriuos teisminio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme daryti atsisakyta, galėtų neabejotinai patvirtinti ar iÅ¡ dalies paneigti šį faktÄ .

Apeliantai, cituodami BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus dėl netiesioginės tyčios, nurodo, kad nesutinka su tuo, jog D. Å . spontaniÅ¡kai kilusių muÅ¡tynių metu suvokė savo veiksmų pavojingumÄ tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ . D. Å . įvykio metu buvo penkiolikos metų ir nei pagal gyvenimo patirtį, nei pagal kokias nors savo asmenines savybes, žinias ar kt. net abstrakčiai negalėjo numatyti pavojingų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiÅ¡kusio vidinės miego arterijos plyÅ¡imu, atsiradimo.

Tokioje situacijoje, D. Å . įsiveldamas į muÅ¡tynes, įrodinėjo, kad jis ne gėjus. Ir jo gyvenimo patirtis objektyviai patvirtino, kad tokių padarinių, kokie atsirado, neturėjo ir negalėjo bÅ«ti, nekalbant apie tai, kad neva jis rėmėsi abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais, vildamasis iÅ¡vengsiÄ s neigiamų padarinių. 2.7. Apeliantai aptardami skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl smurto pobÅ«džio, teigia, kad sutinkant su nuosprendžio teiginiais, jog pirmÄ jį smÅ«gį į atsitiktinę kÅ«no vietÄ sudavė ir muÅ¡tynes inicijavo D.

Å . bÅ«tent dėl menkavertės priežasties, turi bÅ«ti konstatuota, kad jo veiksmų siekis objektyviai turėjo bÅ«ti lygiavertis nukentėjusiojo veiksmams, tai yra sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir pažeminti jį tiek, kiek jautėsi pažemintas D. Å .. Tačiau tokioje situacijoje negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ioje byloje tai pagrindžia D. Å . netiesioginę tyčiÄ padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokioje situacijoje tiesioginė tyčia gali bÅ«ti nukreipta sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , netiesioginė – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Sprendžiant konkrečiu atveju pagal pasekmes, sunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdžiai neadekvatus atpildas už patirtÄ Å¾odinį įžeidimÄ . Apeliantai teigia, kad nepilnametis D. Å ., suduodamas nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ , pagal savo gyvenimo patirtį negalėjo pilna apimtimi suvokti Å¡ių smÅ«gių jėgos, tikslinio pobÅ«džio ir pavojingumo, taip pat nors ir abstrakčiai, suvokti to, kad kokios nors muÅ¡tynių pasekmės gali atsirasti praėjus beveik keletai parų po įvykio.

Jokio valinio ryÅ¡io tarp D. Å . veiksmų ir atsiradusių padarinių negalima įžvelgti. Pasak D. Å . ir įvykio liudytojų, muÅ¡tynių metu jis pats patyrė nukentėjusiojo smÅ«gius į galvÄ . 2.8. Byloje nustatyta įvykių eiga patvirtina, kad D. Å . dėl jo supratimu patirto įžeidimo, nukentėjusiajam vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į veidÄ . Tuo jis savo veiksmus baigė, o tolesnė jų eiga buvo inicijuota liudytojo M. V. siÅ«lymo jam ir nukentėjusiajam eiti muÅ¡tis. Byloje nepateikta duomenų, kad toliau vykusios abipusės D.

Å . ir nukentėjusiojo muÅ¡tynės, asmenims, buvusiems jų akivaizdoje, buvo suprastos, kaip nepagarba jiems. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡oje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiÅ¡kas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-24/2008, Nr. 2K-58/2009).

Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad D. Å . neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo pareikÅ¡to D. Å . sugretinimo su netradicinės seksualinės orientacijos asmenimis, todėl D. Å . veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tai yra pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . 2.9. Apeliantai, remdamiesi iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas, bÅ«tina neginčijamai konstatuoti ar paneigti priežastinio ryÅ¡io tarp D.

Å . veiksmų ir neigiamų padarinių egzistavimÄ . Tam reikėtų iÅ¡reikalauti nukentėjusiojo ligos istorijÄ , apklausti kaip liudytojus gydytojus, apžiÅ«rėjusius nukentėjusįjį 2017 m. rugsėjo 3 d. apsilankymo gydymo įstaigoje metu, paskirti nukentėjusiajam kompleksinę teismo medicininę – psichiatrijos ekspertizę, pateikiant tokius klausimus: ar gali nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo psichinę ir fizinę bÅ«klę suvokti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai ir duoti apie jas parodymus; ar gali nukentėjusysis dalyvauti teismo posėdžiuose.

Neginčijamai patvirtinus, kad D. Å . veiksmai yra neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai priežastis, Å¡ių procesinių veiksmų rezultatai neabejotinai aktualÅ«s ir sprendžiant dėl jo kaltės formos. Nustačius, kad bÅ«tent D. Å . veiksmais buvo sukelti sunkÅ«s padariniai nukentėjusiojo sveikatai, nuteistojo veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus D. Å . veiksmus pagal kitÄ BK straipsnį, turi bÅ«ti sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas, nes Å¡iuo atveju paskirta per griežta bausmė.

3. Nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam D. Å . pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirti penkerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir D.

Å . paskirti galutinę septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D. Å ., subsidiariai iÅ¡ jo motinos civilinės atsakovės L. Å ., 48100 Eur neturtinei žalai atlyginti. 3.1. Apeliantas skunde cituodamas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus dėl nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nenurodė motyvų, dėl kurių esant vienai lengvinančiai ir vienai sunkinančiai atsakomybę aplinkybėms, nuteistajam paskyrė trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, nepilnamečiui numatytas bausmės vidurkis yra penkeri metai Å¡eÅ¡i mėnesiai.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, dėl kurių jis, atsižvelgdamas į vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir vienÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, nuteistajam paskyrė žymiai mažesnę už vidurkį bausmę. 3.2. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė tyčinį, baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Vertinant nuteistojo asmenybę yra nustatyta, kad D. Å ., nors yra nepilnametis, yra teisiamas 5 kartÄ .

IÅ¡ ankstesnių nuosprendžių matyti, kad jis linkęs daryti vagystes ir plėšimus. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio nustatyta, kad plėšimo metu jis buvo pagrindinis vykdytojas, panaudojo peilį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kartu su bendrininkais įvykdęs vagystes, plėšimÄ . D. Å . baustas administracine tvarka. Å ioje byloje nustatyta, kad dėl D.

Å . veiksmų – panaudoto smurto, iÅ¡skirtinai sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata, tai yra dėl įvykdyto nusikaltimo atsirado itin sunkios pasekmės. Vertinant tai, kad nuteistasis iÅ¡ ankstesnių savo teistumų iÅ¡vadų nedaro, o prieÅ¡ingai, nuteistojo daromi nusikaltimai tampa pavojingesni visuomenei, pavojingumas auga, daroma iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra ne mažesnis už sankcijoje nustatytÄ bausmės vidurkį.

Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkines, apelianto teigimu, nuteistajam D. Å . už nusikaltimo numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymÄ , turi bÅ«ti paskirta penkerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 3.3. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstomi pirmosios instancijos teismo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis dėl D. Å . veiksmų patyrė didelį stresÄ , emocinį Å¡okÄ , dideles fizines kančias, ne tik dėl fizinio skausmo, bet ir nerimÄ dėl sveikatos ateityje.

Patirtos traumos padarinius jaučia iki Å¡iol. Gydytoja neteikia vilčių, kad nukentėjusysis ateityje visiÅ¡kai pasveiks. Priteisiant iÅ¡ nuteistojo neturtinę žalÄ , bÅ«tina įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusysis tik atsitiktinumo dėka ir medikams suteikus kvalifikuotÄ pagalbÄ iÅ¡gyveno. Nors teismas turi pareigÄ Ä¯vertinti nuteistojo turtinę padėtį, tai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Å iuo metu nuteistasis jokių pajamų neturi, jo motinos mėnesinės pajamos siekia 800 Eur, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ . 3.4.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, suformuotÄ teismų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais padarė iÅ¡vadÄ , kad 30000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, atitinka nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ ir nenukrypsta nuo teismų praktikos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nes neturtinės žalos dydį teismas sumažino nuo 50000 iki 30000 Eur ir nurodė, kad vadovaujasi teismų praktika, kuriose nukentėjusieji patyrė taip pat sunkias sveikatos sužalojimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-489/2016, Å¡ioje byloje buvo priteista 48000 Eur, netektas darbingumas 85 proc.;

Nr. 2K-334-699/2017, Å¡ioje byloje priteista 40000 Eur, nustatytas 70 procentų darbingumas). D. S. konstatuotas 75 procentų darbingumo netekimas. Teismas vadovavosi praktika, kurioje dėl netekto 85 proc. darbingumo priteista 48000 Eur, dėl 70 procentų darbingumo priteista 40000 Eur, o D. S., kuriam konstatuotas 75 procentų darbingumo netekimas, teismas priteisia tik 30000. Pasak apelianto, teismo sprendimas neturtinę žalÄ Ä¯vertinti 30000 Eur suma yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir teismų praktika neparemtas. 3.5. Apeliantas iÅ¡dėstydamas ir aptardamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017 ir kt.), kurioje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dydžio nustatymo teigiama, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) buvo taikytos nevisiÅ¡kai tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeisti, nukentėjusiajam D. K. priteistos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 40000 Eur. Nurodytoje byloje A. V. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , už labai sunkų nusikaltimÄ , kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D.

K. sveikata, nukentėjusiajam buvo nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis. Nuteistasis A. V. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, skirtingai nuo D. Å ., kuris buvo nuteistas penktÄ kartÄ , konstatuota, kad jis yra linkęs daryti vagystes ir plėšimus. Nukentėjusiajam D. S. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo netekimas. Apeliantas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, kad nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bÅ«tina tenkinti, nustatyti, kad 50000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, atitinka nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ ir nenukrypsta nuo teismų praktikos ir priteisti iÅ¡ D.

Š., subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š. 48100 Eur, patirtai neturtinei žalai atlyginti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. Å ., įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė L. Å . bei nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis OžiÅ«nas prašė jų apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiojo įstatyminio atstovo skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo D. S. atstovas ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo įstatyminės atstovės ir gynėjo skundÄ atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo įstatyminės atstovės ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo įstatyminio atstovo skundÄ patenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š. bei nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo D. S. atstovo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š. bei nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinio skundo 6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas:

1) dėl teismo šališkumo, vienpusiško, nepilno bylos duomenų ištyrimo, nukentėjusiojo apklausos;

2) dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ;

3) dėl nuteistojo kaltės formos;

4) nuteistojo veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos požymius, prašoma jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį;

5) dėl paskirtos bausmės. Dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo 7. Apeliantai motyvuodami pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė visus nuteistojo gynėjo praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo apimties ir papildymo. 7.1. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, teismo Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina apeliantų teiginiai dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo priimtų nuteistajam nepalankių procesinių sprendimų ar įrodymų vertinimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-682/2007, Nr. 2K-406/2011).

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas teikė įvairius praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo atlikimo bei papildymo. Pirmosios instancijos teismas gynėjo pateiktus praÅ¡ymus tinkamai iÅ¡sprendė, pateikdamas motyvuotus argumentus juos atmetė (t. 2, b. l. 176). Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolus konstatuojama, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme visi praÅ¡ymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo 8. Apeliantai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų aplinkybėmis. Apeliantai tvirtina, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pagrįstais pripažinti apeliacinio skundo argumentus, kad D. Å . turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir panaikinta D.

Å . inkriminuota jo įvykdytÄ nusikaltimÄ kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiÅ¡kos paskatos.

9. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl D. Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tuo tarpu aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s nuteistajam D. Å ., neleidžia teigti, kad teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra neteisingos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

10. Tai, kad buvo sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2947/2017 (01) iÅ¡ kurios matyti, kad D. S. padarytas kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyÅ¡imas su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arterijÄ , kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir deÅ¡iniųjų galÅ«nių daliniu paralyžiumi; deÅ¡inės plaÅ¡takos II delnakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b.l. 35-37).

Pirmosios instancijos teisme apklausta iÅ¡vadÄ pateikusi ekspertė R. G. parodė, kad nukentėjusysis buvo apžiÅ«rėtas 2017 m. rugsėjo 7 d. ApžiÅ«ros metu buvo užfiksuota gelsvai rusva poodinė kraujosruva virÅ¡utiniame kairės akies voke, taip pat kairiame žande prie pat apatinio žandikaulio. Sužalojimai nustatyti toje pačioje pusėje, kurioje buvo trÅ«kusi miego arterija. Ä®vertinę medicininius dokumentus, surašė iÅ¡vadÄ , kad buvo kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyÅ¡imas, dėl ko susiformavo kreÅ¡ulys, kuris pajudėjo ir komplikavosi galvos smegenų infarktu, kairės vidinės smegenų arterijos baseine.

Vidinė miego arterija yra viduje, tačiau mechanizmas yra toks, kad staigiai pakreipus galvÄ , neatlaiko sienelė ir ji įtrÅ«ksta. Atsiranda jos tempimas ir ji atplyÅ¡ta. Žmogui paprastai pasukus galvÄ , toks sužalojimas neįvyksta (t. 2, b.l. 175-176).

11. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija daro iÅ¡adÄ , kad apygardos teismas neapklausdamas teisme nukentėjusiojo pažeidimo nepadarė, nes teismui nebuvo teisinio pagrindo jį apklausti. Tai kad nukentėjusiojo kalba, mÄ stymas ir koordinacija buvo ir yra sutrikusi, apklausų metu patvirtino ne tik liudytojai, bet tai patvirtina ir medicininiai dokumentai, kurie buvo apraÅ¡yti specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje (nukentėjusiojo kalba sutrikusi; patyrė galvos traumÄ ) bei specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai (galvos smegenų infarktas; deÅ¡iniųjų galÅ«nių dalinis paralyžius) (t. 1, b.l. 35-37).

Taip pat byloje pateiktame išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2017/20357 nurodyta, kad D. S. skundų neišsako dėl kalbos sutrikimo (t. 1, b.l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu tai, kad nukentėjusiojo negalima apklausti dėl jo sveikatos būklės, patvirtino ir jį gydžiusi gydytoja I. S. (t. 1, b.l. 92, t. 2, v.l. 172-173). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į dėl patirtų sužalojimų D. S. konstatuotas sveikatos sutrikdymo pasekmes, pripažįstama, kad D.

S. pagal BPK 79 straipsnio nuostatas negalėjo ir negali būti apklaustas kaip liudytojas ar nukentėjusysis baudžiamajame procese, taip pat nėra pagrindo skirti atlikti nukentėjusiojo ekspertinius tyrimus, kaip prašoma apeliaciniame skunde.

12. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 23.20 val., vieÅ¡oje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L. AsanavičiÅ«tės g. 29, Vilniuje, D. Å . D. S. dėl menkavertės priežasties, sudavė smÅ«gius į galvÄ , o po to tarp jų įvyko muÅ¡tynės, kurių metu D. Å . nukentėjusiajam taip pat smÅ«giavo į galvÄ . 12.1. Nuteistasis D. Å . iÅ¡ esmės viso proceso metu neneigė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 23.20 val., vieÅ¡oje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L.

AsanavičiÅ«tės g. 29, Vilniuje, sudavė 4 ar 5 smÅ«gius nukentėjusiajam D. S. į galvÄ (t. 2, b.l. 150-151). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai. Liudytoja D. M. parodė, kad D. Å ., sėdinčiam ant suoliuko nukentėjusiajam, smÅ«giavo 2 ar 3 kartus, smÅ«giuodamas jis taikėsi į kaklÄ . Vėliau muÅ¡tynių metu D. Å . nukentėjusiajam taip pat sudavė smÅ«gius į galvÄ (t. 2, b.l. 152-153). Liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad D. Å . vaikinui smÅ«giavo į galvÄ (t. 1, b.l. 104, t. 2, b.l. 154).

Liudytojas M. V. parodė, kad muÅ¡tynių metu D. Å . vaikinui kelis kartus sudavė į galvÄ (t. 1, b.l. 94, t. 2, b.l. 154-155). Liudytojas O. K. (O. K.) parodė, kad D. Å . ant suoliuko sėdinčiam nukentėjusiajam sudavė du smÅ«gius į veido apatinę pusę. Vėliau tarp jų vyko muÅ¡tynės ir D. Å . D. S. smÅ«giavo į krÅ«tinę, veidÄ , kaklÄ . D. Å . D. S. sudavė apie 5 – 8 smÅ«gius (t. 2, b.l. 173-175).

13. Apeliantų teigimu, bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje byloje tarp D. Å . veiksmų ir D. S. konstatuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kas vyko nuo tiriamo įvykio iki nukentėjusiajam konstatuotų pasekmių. Apeliantai pažymi, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas diagnozuotas, ne iÅ¡ karto po įvykio, o nuo įvykio praėjus beveik dviem paroms. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus ir dėl padarytų sužalojimų kilusias pasekmes padarė bÅ«tent D.

Å .. 13.1. Liudytoja D. M. parodė, kad po įvykusių muÅ¡tynių prie parduotuvės jie išėjo. IÅ¡ karto po įvykio D. S. pasijuto blogai, jis beveik nematė, kai norėjo kažkÄ pasakyti ar paraÅ¡yti, to padaryti negalėjo. Po įvykio ji su D. S. buvo visÄ vakarÄ , nes pas jį nakvojo (t. 2, b.l. 152-153). Liudytojas O. K. parodė, kad po įvykio prie parduotuvės jie trise, tai yra O. K., D. M. ir D. S., grįžo pas D. S. į namus. IÅ¡ pradžių D. S. buvo labai blogai, jis negalėjo kalbėti, labai silpnai vaikščiojo.

Jis bandė kažkÄ pasakyti ar net paraÅ¡yti, bet jam nepavyko. Vėliau jam pasidarė geriau (t. 2, b.l. 173-175). Liudytoja A. S. parodė, kad ji 2017 m. rugsėjo 3 d. su D. S. buvo ligoninėje, kur padarė tyrimus ir parašė, kad D. S. patyrė galvos traumÄ . D. S. klausė dėl rankos, tačiau jis jai neaiÅ¡kino, tik pasakė, kad gavo į galvÄ . Vėlai vakare jie grįžo namo, o ryte iÅ¡tiko insultas. Su D. S. visÄ laikÄ buvo jo draugė D. M., kuri jai pasakojo, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. sėdint ant suoliuko prie parduotuvės „Norfa“ prie jų prisikabino vaikinai ir reikalavo iÅ¡ jų pinigų (t. 2, b.l. 153-154).

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymÄ A. S. taip pat parodė, kad D. M. jam pasakojo, jog 2017 m. rugsėjo 2 d. sėdint ant suoliuko prie parduotuvės „Norfa“ prie jų prisikabino vaikinai, prašė cigarečių ir pinigų. Kilus kažkokiai diskusijai D. S. trenkė į galvÄ , o vėliau kilo muÅ¡tynės. Jam pasakojo, kad iki kreipimosi į gydytojus D. S. visÄ laikÄ buvo su savo drauge D. M. (t. 2, b.l. 151-152). 13.2. IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktos specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. gydytojų užpildytuose D.

S. medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad traumos laikas apie 2017 m. rugsėjo 3 d., 00.30 val., sumušė nepažįstami asmenys ties parduotuve „Norfa“. Be to specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku (t. 1, b.l. 35-37). Nurodyti duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. D. S. apžiÅ«rėjusiems gydytojams, kaip traumos priežastį jis nurodė, nepažįstamų asmenų sumuÅ¡imÄ prie parduotuvės „Norfa“. 2017 m. rugsėjo 13 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡e gauto iÅ¡ UAB „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės „Norfa“, esančios L.

AsanavičiÅ«tės g. 29, Vilniuje, vaizdo stebėjimo kamerų, matyti, jog muÅ¡tynės tarp vaikinų (D. Å . ir D. S.) prie parduotuvės „Norfa“ vyko 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 23.39 val. (t. 1, b.l. 107-108). 13.3. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kad po patirtų sužalojimų į galvos sritį, kuriuos D. Å . padarė D. S., nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys. Tokių aplinkybių nenurodė ir su nukentėjusiuoju visÄ laikÄ buvusi liudytoja D.

M.. Priešingai tiek D. M., tiek liudytojas O. K. parodė, kad po D. Š. D. S. suduotų smūgių, jie kartu su D. S. grįžo namo. Minėti liudytojai, kitiems asmenims apie D. S. sužalojimo aplinkybes taip pat pasakojo, kad jis buvo sužalotas prie parduotuvės „Norfa“. Gydytoja I. S. paaiškino, kad tokios kaip D. S. konstatuotos sveikatos sužalojimo pasekmės yra dėl bukos traumos ir išaiškėja po to, kai krešulys nukeliauja į smegenis. Paprastai viskas paaiškėja praėjus kelioms dienoms po traumos (t. 2, b.l. 173).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2947/2017 (01) 3 punkte nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairiame žande ir kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyÅ¡imas (mažiausiai vienas trauminis poveikis) padaryta paveikus kietu, riboto pavirÅ¡iaus daiktu į kairio žando sritį, tikėtina kito asmens suduotu smÅ«giu (t. 1, b.l. 35-37). Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad bÅ«tent, kad D. Å . D. S. net kelis smÅ«gius sudavė ranka į veidÄ .

Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad smurtiniai D. Å . veiksmai buvo bÅ«tina sÄ lyga, be kurios nukentėjusysis nebÅ«tų buvęs sužalotas. Be to, Å¡ie veiksmai dėsningai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir buvo svarbiausia jos priežastis, joks kitas veiksnys, turėjęs įtakos nukentėjusiojo sveikatai, tarp D. Å . veiksmų ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs. Aplinkybė, kad D. S. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo diagnozuotas tik praėjus tam tikram laikui nuo sužalojimų padarymo, nepaÅ¡alina priežastinio ryÅ¡io tarp D.

Å . veiksmų ir D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų pateiktÄ versijÄ , jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, ar kad jis galėjo susižaloti pats.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nenorėjo sunkiai sužaloti D. S.. Byloje nėra tokį nuteistojo tiesioginį tikslÄ patvirtinančių duomenų, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju įvykio eiga (D. Å . daugybiniai smÅ«gių sudavimai nukentėjusiajam į galvÄ ), patvirtina, kad tai buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga D. Å . nusikalstamų veiksmų pasekmė. Nuteistojo smurto, panaudoto nukentėjusiojo atžvilgiu, pobÅ«dis (liudytojų parodymų duomenimis, smÅ«giuota iÅ¡ esmės vien tik į galvÄ ), intensyvumas (ne mažiau kaip penki trauminiai poveikiai, taip pat po susitaikymo, nesitikint nukentėjusiajam, vėl suduoti smÅ«giai į galvÄ ), lokalizacija (galvos, veido sritis) įrodo nuteistojo tyčiÄ sunkiai sužaloti D.

S.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. Å . nors bÅ«damas jauno amžiaus (nepilnametis), tačiau normalaus protinio iÅ¡sivystymo, tyčia stipriai smÅ«giuodamas rankomis ir koja iÅ¡ pradžių net nesiprieÅ¡inančiam nukentėjusiajam į galvÄ , suvokė, jog kelia pavojų Å¡io sveikatai, numatė, kad jis gali patirti sunkų sužalojimÄ , ir nors nenorėjo tokių padarinių (sunkiai sužaloti), tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis bei normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, pagrįstai konstatuota, kad D. Å . sunkiai sužalojo D.

S. veikdamas tyčia. Vertinti pirmiau aptartus jo veiksmus kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo nebuvo ir nėra pagrindo.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnyje, pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7/2013).

ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smÅ«gių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. 15.1. IÅ¡ pirmiau aptartų liudytojų ir nuteistojo parodymų nustatyta, kad tiriamo įvykio naktį iki tiriamo įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo jokių asmeninių konfliktų nebuvo. Byloje nustatyta, kad pats nuteistasis prieÅ¡ tiriamÄ Ä¯vykį provokavo nukentėjusįjį, praÅ¡ydamas cigarečių, pinigų, siÅ«lydamas susipažinti, tačiau nukentėjusiajam atsisakius tai padaryti, nuteistasis pirmas sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam.

Po to, taip pat pats provokavo nukentėjusįjį muÅ¡tis bei sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius ir po to, kai muÅ¡tynės tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo baigtos. Liudytojai patvirtino, kad D. Å . ir D. S. bandė iÅ¡skirti, tačiau D. Å . po to sakydamas, kad reikia susitaikyti, vėl nukentėjusiajam sudavė kumščiu į galvÄ . Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. Å . įžūlius smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , atliko dėl menkavertės priežasties, siekdamas prieÅ¡pastatyti save prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti savo neigiamÄ požiÅ«rį į juos bei aplinkÄ , kurioje jis buvo, todėl D.

Š. paskatos laikytinos chuliganiškomis. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis atsisakydamas su juo susipažinti ir pasakydamas, kad jis yra ne gėjus, jį įžeidė, todėl jis nukentėjusiajam sudavė smūgius, nepaneigia pirmosios instancijos išvados. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, nukentėjusysis atsisakydamas susipažinti su nuteistuoju pasakė, kad jis nėra gėjus. Taigi D. S. pasakydamas tokį žodį, nuteistojo tiesiogiai nepavadino homoseksualios orientacijos vyru.

Be to, šį žodį nukentėjusysis pavartojo tik po netrumpai besitęsusio nuteistojo įkyraus kibimo prie nukentėjusiojo, praÅ¡ant cigarečių ir pinigų. Nėra pagrindo pripažinti, kad paminėto žodžio pavartojimas, galėjo nuteistÄ jį labai įžeisti, taip pat kad nuteistojo atlikti veiksmai kaip nors buvo nukentėjusiojo iÅ¡provokuoti, o ne atlikti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius ne tik po jo pasakytų žodžių, bet taip pat naudojo intensyvų smurtÄ , suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ ir vėliau. 15.2.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Š. nusikalstami veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Esant šioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. pripažino kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Dėl nukentėjusiojo D. S. atstovo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinio skundo Dėl D. Š. paskirtos bausmės 16. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde prašo paskirti griežtesnę bausmę nuteistajam D.

Å ., prokuroras šį praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme palaikė ir prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti – skirti nuteistajam griežtesnę bausmę. Teisėjų kolegija su Å¡iuo nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentu sutinka ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Å . neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas). 16.1. Nagrinėjamu atveju, D. Å . nuteistas už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ .

Pirmosios instancijos teismas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ D. Å . paskyrė trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dvylikos metų. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiui nuteistajam vadovaujantis BK 90 straipsnio 5 dalimi ir 91 straipsnio 3 dalimi gali bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo vienerių iki deÅ¡imties metų. 16.2.

Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. Å . padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ . Anksčiau jis ne kartÄ teistas už turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ . Nuteistasis sistemingai nusikalsta ir savo elgesio visiÅ¡kai nekoreguoja. Apygardos teismas pagrįstai nustatė vienÄ D. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) atstovė, socialinė pedagogė I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad D. Å . (duomenys neskelbtini) elgiasi pagal patvirtintas elgesio taisykles, drausminių nuobaudų neturi, tačiau buvo skirtas direktoriaus papeikimas dėl savavaliÅ¡ko pasiÅ¡alinimo iÅ¡ socializacijos centro (t. 3, b.l. 26). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad D. Å . 2015 m. buvo skirta Vidutinė priežiÅ«ros priemonė, kuriÄ vykdyti jis buvo iÅ¡siųstas į (duomenys neskelbtini) vieneriems metams.

D. Š. 2016 m. rugsėjo mėnesį grįžo iš socializacijos centro, susitiko su draugais ir vėl pradėjo daryti nusikalstamas veikas, naktimis negrįžti į namus, be pateisinamos priežasties praleidinėti pamokas. Nurodoma, kad D. Š. motina atsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas, rūpinasi savo sūnaus auklėjimu, ugdymu, tačiau jo elgesiui jokios įtakos neturi (t. 2, b. l. 27-28). VšĮ „V. S. v. k.“ socialinių paslaugų šeimai padalinio vadovės R. Z. pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė teigė, kad D.

Š. yra išsiblaškęs, dažnai vėluoja į pamokas, mėgsta meluoti. VšĮ „S. v. k.“ D. Š. buvo suplanuotos šešios psichologo konsultacijos, tačiau jis atvyko tik į dvi. Psichologo V. A. teigimu, D. Š. būdingas delinkventinis elgesys (poelgiai pažeidžiantys visuomenėje priimtas elgesio taisykles), konsultacijų metu kontaktui uždaras, nemotyvuotas, darbas nevyko (t. 2, b. l. 30-31). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes nuteistajam D.

Å . paskyrė neproporcingÄ jo padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bausmę. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. 16.3. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatomis. 16.4.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas nepilnamečio nuteistojo D. Å . asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, jo asmenybės pavojingumÄ visuomenei, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , veiksmų įžūlumÄ , sprendžia, kad skiriama bausmė turi bÅ«ti lygi sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis nepilnamečiui yra penkeri metai Å¡eÅ¡i mėnesiai). Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 punktais subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Å iuo atveju D. Å . palikus galioti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bus pažeistas teisingumo principas, nebus iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo, todėl nuteistajam paskiriama griežtesnė bausmė.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos 17. Nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo iÅ¡spręstas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. PraÅ¡o Å¡iÄ nuosprendžio dalį pakeisti ir priteisti 48100 Eur (atskaičius Teisingumo ministerijos iÅ¡mokėtÄ 1900 Eur sumÄ ) patirtai neturtinei žalai atlyginti. 17.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D.

Å ., jam neturint lėšų, subsidiariai iÅ¡ jo motinos civilinės atsakovės L. Å ., priteisė 28100 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 6369,67 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio dalis dėl priteistos turtinės žalos dydžio neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 17.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareiÅ¡kė 50000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 64). 17.3.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su D. S. sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytu nuteistojo veiksmais ir Å¡io sveikatos sutrikdymo pasekmes, turinčias įtakos nukentėjusiojo gyvenimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Å¡ių aplinkybių sunkumÄ , padarinius, galimybę palengvinti sukeltas pasekmes, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala gali bÅ«ti kompensuota 28100 Eur dydžio atlyginimu. 17.4.

Sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiojo naudai priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, bÅ«tina įvertinti tai, kad nukentėjusysis D. S. dėl nuteistojo D. Å . tyčinių smurtinių veiksmų, patyrė didelę žalÄ sveikatai su liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kiniais, kurie iÅ¡ esmės pakeitė jo gyvenimo kokybę. D. S. buvo sužalotas bÅ«damas labai jauno amžiaus (19 metų). Dėl D. S. padarytų gyvybei pavojingų sužalojimų, pastarasis nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo gydytas neurologijos skyriuje.

Diagnozuotas galvos smegenų infarktas su daline sensomotorine afazija, deÅ¡inės pusės galÅ«nių hemiplegija. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų ir liudytojų parodymų matyti, kad po patirtų sužalojimų dėl kalbos sutrikimo, iÅ¡ esmės dėl paralyžuotų galÅ«nių, neturi galimybės tęsti mokslų, gyventi pilnavertį gyvenimÄ , jam nuolat reikalinga artimųjų slauga, masažai bei ambulatorinis gydymas. Gydytoja I. S. paaiÅ¡kino, kad 30 proc. žmonių po tokių sužalojimų lieka neįgalÅ«s, motorika Å¡iek tiek gali atsistatyti, tačiau paprastai kalba lieka sutrikusi visam gyvenimui.

Byloje pateikta Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 4736 patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų D. S. laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. yra nustatytas tik 25 procentų darbingumas. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusiojo D. S. sveikatos būklė perspektyvoje lieka neaiški. Be patirtų fizinio pobūdžio padarinių neabejotinai reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiojo dėl patirtų sužalojimų patirtus dvasinius išgyvenimus. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Tai, kad nuo įvykio praėjus daugiau nei pusmečiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasekmės dar buvo itin sunkios, pirmosios instancijos teisme parodė nukentėjusiojo atstovas A. S., liudytojai A. S. ir O. K.. Jie teigė, kad nukentėjusysis labai sunkiai vaikšto, jam nustatytas dešinės pusės paralyžius, nevaldo rankos, kalba atsistato labai po truputį. Nukentėjusiajam būtina nuolatinė priežiūra bei nuolatinis gydymas – reabilitacijos. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų jautėsi labai blogai, galvojo apie mirtį (t. 2, b.l. 151-152, 153-154, 173-175).

Taigi iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir dėl to kilusių sunkių padarinių, D. S. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmÄ , stresÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir nepatogumus, iÅ¡ esmės prarado bendravimo bei mokymosi ir darbinės veiklos galimybes. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad D. S. patirta neturtinė žala iÅ¡ties yra didesnė, nei jÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, nes aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jo tolimesniam gyvenimui gana ilgÄ laikotarpį arba net visÄ likusį gyvenimÄ .

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-364-696/2015). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis (Å¡iuo atveju nuteistojo D.

Å . ir civilinės atsakovės, jo motinos) sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. 17.5. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam D. S. priteistos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti padidintas iki 50000 Eur. Priteisiant civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteistos neturtinės žalos dydis sumažinamas ta dalimi, kuriÄ iÅ¡mokėjo Teisingumo ministerija, tai yra 1900 Eur.

Be to, bÅ«tent toks priteistos neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡iose bylose (jÄ taip pat aptarė apygardos teismas), kuriose dėl nusikalstamų veiksmų asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-489/2016, Å¡ioje byloje buvo priteista 48000 Eur, netektas darbingumas 85 proc.; Nr. 2K-334-699/2017, Å¡ioje byloje priteista 40000 Eur, nustatytas 70 procentų darbingumas).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta kam, tai yra kokiam asmeniui, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-324-507/2016). Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b.l. 63). A. S. leista dalyvauti procese kaip D. S. atstovui pagal įstatymÄ (t. 1, b.l. 62). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 64). IÅ¡ pirmosios instancijos metu duotų įstatyminio atstovo parodymų bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo pareikÅ¡tas vaiko, tai yra D.

S. interesais. Procesinis statusas A. S. leido teikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, tai yra jo vaikui, kurį jis atstovauja baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiamas nukentėjusiojo D. S. naudai, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis pakeičiama BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 puntu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti: D. Å . pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirti penkerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir D. Å . paskirti galutinę subendrintÄ septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atklikti nepilnamečių pataisos namuose. IÅ¡ D. Å ., jam neturint lėšų, subsidiariai iÅ¡ jo motinos civilinės atsakovės L. Å ., priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ padidinti iki 48100 Eur ir nustatyti, kad neturtinė žala priteisiama D. S.. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo D. Å . įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Å . bei nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio OžiÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Valdimaras Bavėjanas Viktoras Kažys Aloyzas Kruopys