e7b9cd94-cd56-4fa6-bb77-edc196e200a6 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-2-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00918-2017-1                          Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.; 21.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimo, n u s t a t ė:

NŽT skyriaus vedėja S. N. 2017-08-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje L. D. už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudÄ - 430 Eur baudÄ , dėl to, kad jis 2017-06-16, 11.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., už savo valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavaliÅ¡kai naudoja valstybinę žemę, joje įrengęs daržus, gyvatvorę, gėlynÄ , nuovaÅ¾Ä .

L. D. nutarimÄ apskundė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-11-09 nutarimu L. D. skundÄ tenkino ir panaikino NŽT 2017-08-29 nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį L. D. nutraukė. L. D. apeliaciniu skundu (dokumente nurodoma PareiÅ¡kimas (skundas)) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad byloje teisingumas nėra įvykdytas, todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Ginčas yra įsisenėjęs, dėl administracijos klaidų. Apeliantas teigia, jog proceso metu nebuvo iÅ¡klausytas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-1709-162/2017 reikÅ¡mingas ir Å¡ioje byloje.NŽT apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje - pripažinti L. D. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad vienas iÅ¡ valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų yra NŽT, kuriai įstatymu suteiktos iÅ¡imtinės teisės disponuoti valstybine žeme - iÅ¡nuomoti, parduoti ar kitais bÅ«dais perleisti nuosavybėn ar perduoti naudotis.

To paties įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės užėmimÄ , naudojimÄ yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 110 straipsnyje.

ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK XIII skyriaus „Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais“ 110 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ bei naudojimÄ ir vengimÄ juos grÄ Å¾inti.Apeliantė nurodo, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2017-05-30 gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas, kuriuo buvo pateikta informacija apie tai, kad valstybine žeme, esančia Å¡alia (duomenys neskelbtini), Klaipėda, galimai savavaliÅ¡kai naudojasi (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas L.

D., kuris teigė, kad Å¡iuo sklypu naudojasi nuo 1986 m. Minėtu raÅ¡tu NŽT taip pat buvo persiųsta susijusi informacija (medžiaga) nagrinėti pagal kompetencijÄ . NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2017-06-21 atliko valstybinės žemės prie žemės sklypo Klaipėda, (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 13ŽN-76-(14.13.73.). Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėda, (duomenys neskelbtini), ribos rytinėje pusėje pasodinti vaismedžiai, įrengtas gėlynas, taip pat auginamos daržovės, sandėliuojamos medžiagos, įrengta cementinė nuovaža.

Pietinėje žemės sklypo pusėje įrengta gyvatvorė ir gėlynai. 2017-06-21 patikrinime dalyvavęs pareiÅ¡kėjas L. D. patvirtino, kad naudojasi Å¡ia valstybine žeme. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų - savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ naudojimÄ si vandens telkiniais. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas nustatė valstybinės žemės naudojimo reikalavimų pažeidimÄ , 2017-06-21 atlikdamas valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patikrinimÄ ir suraÅ¡ydamas žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 13ŽN-76-(14.13.73.), užfiksavo savavaliÅ¡ko žemės naudojimo, užėmimo faktus.

Ginčytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog L. D. valstybei priklausančiÄ Å¾emę bÅ«tų užstatęs statiniais, jÄ aptvėręs taip, kad kiti asmenys nebÅ«tų galėję vaikščioti per valstybei priklausančiÄ Å¾emę. NŽT teigia, kad gyvatvorės pasodinimas, darželio prie namo įrengimas, vynuogių pasodinimas bei cementinio įvažiavimo įrengimas valstybinėje žemėje, pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti vertinamas kaip savavaliÅ¡kas valstybinės žemės užėmimas.

L. D. disponuoja privačios (600 m2) žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, reikalingu jame esantiems statiniams eksploatuoti ir tik Å¡io sklypo nustatytose ribose turi teisę vykdyti savo Å«kinę veiklÄ . SavavaliÅ¡kai naudojama, užimta valstybinė žemė už privačios žemės sklypo ribos nesuteikia asmeniui teisės ja naudotis savo nuožiÅ«ra ir savo reikmėms be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. NŽT apeliaciniame skunde teigia, kad savavaliÅ¡ko žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimo bei naudojimo kaip administracinės teisės nusižengimo, objektyviosios pusės požymių sÄ raÅ¡as nėra tiksliai apibrėžtas, todėl nėra baigtinis.

Valstybinės žemės užėmimo, naudojimo požymiais gali būti tiek savavališkas želdinių, daržo įrengimas, tiek bet kokios dirbtinės kilmės objektų, kilnojamų ar nekilnojamų daiktų savavališkas įrengimas valstybinėje žemėje neturint tam teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, administracinio akto, teismo sprendimo ir pan.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-20 nutartyje Nr. N-62-1294/2011 taip pat nurodo, kad šio administracinės teisės nusižengimo kvalifikuojamasis požymis neprivalo būti siejamas su tuo, ar asmens veiksmai (neveikimas) trukdo kitiems asmenims (ne šios žemės savininkams) laisvai naudotis valstybine žeme.

Atsižvelgiant į teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ teismų praktikÄ ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais dalytina iÅ¡vada, kad L. D. savavaliÅ¡kai naudojama valstybinė žemė yra užimta. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į viso valstybinės žemės ploto bei pareiÅ¡kėjo L. D. savavaliÅ¡kai naudojamo žemės ploto proporcijas, kadangi jo savavaliÅ¡kai naudojamos valstybinės žemės plotas (apie 800 m2) yra pakankamas atskiro, namų valdai skirto žemės sklypo suformavimui.

Taigi, L. D. neteisėtai naudojasi laisva valstybine žeme, savavaliÅ¡kai apribodamas valstybinės žemės patikėtinio teises. Principas, jog iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius), Å¡iuo atveju neatleidžia L. D. nuo atsakomybės, kadangi jis pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimÄ , nuostatas ir jam turėtų bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį, nuobaudÄ skiriant pagal minėto straipsnio 1 dalį.NŽT atsiliepimu į L.

D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o įvertinti L. D. apeliacinio skundo argumentus pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.Apeliaciniai skundai atmestini.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 567 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje L. D. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teisenÄ teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamame nutarime iÅ¡dėstė aiÅ¡kius ir konkrečius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo L.

D. veikoje.Pirmosios instancijos teismo nutarime visiÅ¡kai teisingai pažymėta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų:

1) savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ ; arba 2) savavaliÅ¡kÄ naudojimÄ si vandens telkiniais. Ä®statymo leidėjo teisės normos konstrukcijoje naudojamos sÄ vokos „užėmimas“ turinys pagrįstai skundžiamame nutarime atskleistas naudojantis teismų praktika, kurios aiÅ¡kinimui bei taikymui nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas pritaria. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo, L. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis už savo valdomo sklypo ribų valstybinėje žemėje yra įrengęs daržus, gyvatvorę, gėlynÄ bei nuovaÅ¾Ä ir taip savavaliÅ¡kai naudojasi valstybine žeme.

Kaip suprantama iÅ¡ liudytojo R. G., suraÅ¡iusio administracinio nusižengimo protokolÄ , paaiÅ¡kinimų apylinkės teisme, laikomasi pozicijos, kad valstybinės žemės naudojimas jau pats savaime reiÅ¡kia ir jos užėmimÄ , tačiau tokia prezumpcija nepagrįsta. Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, teismų praktikoje savavaliÅ¡ku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais.

BÅ«tent dėl statinių – įrenginių pastatymo pasisakoma ir NŽT apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N62-1294/2011, kuri visiÅ¡kai atitinka ir skundžiamame nutarime aptariamÄ teismų praktikÄ . Administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent jai.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, pripažino, jog Å¡alia L. D. sklypo valstybinėje žemėje įrengta neaukÅ¡ta gyvatvorė, dalis prie L. D. namo įrengto cementinio įvažiavimo, nedidelio ploto daržas negali bÅ«ti vertinami kaip savavaliÅ¡kas valstybinės žemės užėmimas. Susipažinus su teismo posėdžio, vykusio apylinkės teisme, garso įraÅ¡u, sprendžiama, jog teismas buvo aktyvus, iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiam R.

G. uždavė įvairių detalizuojančių klausimų. Administracinio nusižengimo proceso metu nebuvo nustatyta, jog L. D., siekdamas priskirti sau valstybinę žemę ar jos dalį, bÅ«tų pastarÄ jÄ aptvėręs tvoromis, kurios paÅ¡alintų kitų asmenų galimybes patekti į valstybinę žemę, užstatęs statiniais ar įrenginiais. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, kad kita valstybinės žemės ploto, kurio dalimi naudojasi L.

D., dalis neprižiÅ«rima, apaugusi žole, krÅ«mokÅ¡niais, nesuformuotas žemės sklypas. L. D. apylinkės teisme paaiÅ¡kino, kad savo sklypÄ gavo dar 1986 metais, o žeme naudojasi apie 14 metų, prižiÅ«ri. R. G. patvirtino, jog daržas buvo prižiÅ«rimas, patikrinimo metu augo daržovės, įrengta rekreacinė zona. Liudytojas taip pat užsiminė, jog iÅ¡ esmės žmonės gali valstybinėje žemėje sodinti želdinius, tačiau dėl to tvarkÄ nusistato savivaldybė, į kuriÄ ir reikia kreiptis.

Visų aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. D. nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, t. y. savavališkai neužėmė valstybinės žemės. Nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. D. apeliaciniame skunde teigia, jog ginčas yra įsisenėjęs. Dėl šių apelianto argumetų apygardos teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, tik ar L.

D. padarė jam administracinio nusižengimo protokolu Å¡iuo konkrečiu atveju inkriminuotÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuspręsta, jog Å¡io pažeidimo jis nepadarė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. L. D. apeliaciniame skunde užsimena, jog proceso metu jis nebuvo iÅ¡klausytas. Su Å¡iais argumentais sutikti negalima.

IÅ¡ teismo posėdžio apylinkės teisme garso įraÅ¡o nekyla abejonių, jog L. D. buvo leista iÅ¡sakyti savo pozicijÄ nagrinėjamu klausimu, tam skirta pakankamai laiko, suteikta galimybė užduoti klausimus liudytojui R. G., suraÅ¡iusiam administracinio nusižengimo protokolÄ , todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantas galėjo bÅ«ti neiÅ¡klausytas.L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-1709-162/2017 reikÅ¡mingas ir Å¡ioje byloje.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad apelianto minimoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-08-04 sprendimo panaikinimo, kuris Å¡iai administracinio nusižengimo bylai nėra aktualus.Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                n u t a r i a : Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir L.

D., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinių skundų netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                    Savinijus Katauskas