Legislator Case Law & Legislation
e7b8b48e-57ac-476a-83b4-1661fee98331 AI generated

e7b8b48e-57ac-476a-83b4-1661fee98331 · Kauno apygardos teismas

Case Number e7b8b48e-57ac-476a-83b4-1661fee98331
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-245/2015Teisėja Judita Sungailaitė             Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03032-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

e7b8b48e-57ac-476a-83b4-1661fee98331 · Kauno apygardos teismas: Jis buvo įsitikinęs, kad draudimo polisas buvo originalus, kadangi jis pats jo nespausdino, neatliko jokio veiksmo, kuriuo bÅ«tų sÄ moningai suklastojęs minėtÄ dokumentÄ . Teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo faktas, kad sprendime nurodomuose L. T. parodymuose, panaudojama informacija, jog jai dokumentus mėnesio gale pateikdavo jis. Bet nuslepiamas faktas, jog teisme liudijant minėtai liudytojai uždavus klausimÄ , ar tik jis vienas pateikdavo įmonės dokumentus, pastaroji paaiÅ¡kino, kad įmonės dokumentus taip pat pateikdavo ir vadybininkas A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-245/2015Teisėja Judita Sungailaitė             Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03032-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam V.

B., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo: V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., ir jam paskirta 100 MGL (3800 Eur) bauda. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 1 d., 16.32 val., pas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje tarpininkÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vilkiko „DAF (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip įgijo Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir, turėdamas tikslÄ Ä¯gyti netikrus dokumentus ir jais pasinaudoti, už juos nustatytos įmokos nesumokėjo, dėl ko Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-03-01 16.35 val. buvo anuliuoti, tačiau tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , jis (V.

B.) minėtų draudimo dokumentų nustatyta tvarka juos iÅ¡davusiai įmonei negrÄ Å¾ino ir žinodamas, kad Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikri (negaliojantys), Å¡iuos draudimo dokumentus laikė, gabeno ir naudojo iki 2013-07-01, apie 03.45 val., kol pasienio ruože, (duomenys neskelbtini), pateikė minėtus dokumentus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigÅ«nams, vykdžiusiems pasienio teisinio režimo kontrolę.Apeliaciniame skunde V.

B. praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismas vadovavosi melagingais ir prieÅ¡taraujančiais vienas kitam VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigÅ«nų parodymais. Teismo metu pareigÅ«nas S. D. teigė, kad „V. B. pateikė draudimÄ su paraÅ¡ais, su antspaudais, pagal datas buvo galiojantis, tačiau patikrinus pagal duomenų bazę nebuvo tokio draudimo tai maÅ¡inai“. Ä® prokuroro klausimÄ , atsakė, kad „paraÅ¡ai buvo tai atsimenu, o tai V.

B. ar ne, negaliu pasakyti“. Pažymi, kad ant Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo automobilyje jo sustabdymo metu, nėra tokios grafos, kur pasiraÅ¡o draudėjas (t. 3, b. l. 37). PareigÅ«nas S. D. teigė kad „policijos pareigÅ«nų nekvietėme, už kontrabandÄ pirminius protokolus mes rašėme. PaaiÅ¡kinimai buvo, ir visÄ medžiagÄ mes persiuntėme policijai“ (t. 3, b. l. 38), ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo kopijos, iÅ¡ kurių akivaizdžiai matosi, jog policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti 2013-07-01, kai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 91P-2721502-13 ir iÅ¡nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylÄ vietoje, tÄ pačiÄ dienÄ , 09.00 val., paskyrė administracinę baudÄ , už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra bei neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigÅ«nas A. K. teismui davė melagingus parodymus teigdamas, kad „pernai vasarÄ atvykus į darbÄ pranešė, kad yra sustabdytas automobilis, kuriame slėptuvėse sudėtos cigaretės. Tikrindami dokumentus pastebėjome, kad draudimo polisas yra netikras, per draudikų biurÄ nustatėm kad jis yra suklastotas“. PareigÅ«nas A. K. apklausiamas liudytoju 2014-07-02 teigė, kad „man atvykus į darbÄ vairuotojo V. B. užkardoje jau nebuvo. Draudimo dokumentai buvo pas kolegÄ S. D. ant darbo stalo.

Dokumentai buvo su visais reikalingais paraÅ¡ais“, nors 2013-07-01, nuo 09.00 val. iki 09.30 val., pats liudytoju apklausinėjo savo kolegÄ S. D., toje pačioje užkardoje, kurioje jam policijos pareigÅ«nai tuo pačiu metu suraÅ¡inėjo administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei skyrė baudÄ . Tai patvirtina, kad A. K. meluoja, jog jo nematė, kadangi pastarasis atvykęs į darbÄ 2013-07-01, 08.00 val., net davė prie jo nurodymÄ apeliantÄ nufotografuoti.V. B. skunde teigia, kad su savimi niekada nėra turėjęs ir juo labiau vežiojęsis Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi minėta sutartis nebuvo iÅ¡ jo iÅ¡imta ir apie minėtos sutarties poėmį iÅ¡ jo nėra užfiksuota jokiuose dokumentuose, atliekant su juo procesinius veiksmus.

Visi dokumentai su transporto priemonės draudimais yra pateikiami įmonės finansininkei, dalį kurių pateikia jis, o dalį kitų dokumentų pateikia įmonės vadybininkas A. S.. Šį faktÄ teismo metu patvirtino tiek įmonės finansininkė L. T., tiek ir vadybininkas A. S.. Teismas neįrodė, jog bÅ«tent jis atliko kokius tai veiksmus, kad buvo anuliuoti Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-01, 16.35 val., nors pastarieji buvo atspausdinti 2013 m. kovo 1 d., apie 16.32 val.

Apmokėti už draudimo paslaugas per 3 minutes fiziÅ¡kai neįmanoma net mokant grynais pinigais, o įmonėje tokie apmokėjimai vykdomi piniginiais pavedimais, kuriuos atlieka įmonės finansininkė. Galiausiai „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktorius T. P. dar ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, remiantis TPVCAD įstatymu, įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, nepriklausomai nuo įmokos sumokėjimo, taigi draudimo dokumentai klientui iÅ¡duodami, nepriklausomai nuo apmokėjimo“, kas įrodo, kad neapmokėjimas nedaro draudimo dokumentų negaliojančiais.

Faktas, kad draudimas tuo pačiu momentu buvo anuliuotas 3 minučių laikotarpiu, jam tapo žinomas, tik kai tai pasakė ikiteisminį tyrimÄ atliekantis VSAT pareigÅ«nas. Pats draudikas tiek teismo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip atsitiko, kad draudimo dokumentai buvo anuliuoti, taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kas minėtu laiku sudarinėjo draudimo sutartį.Teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad nustatyta tvarka juos iÅ¡davusiai įmonei jis negrÄ Å¾ino draudimo dokumentų, bet nutyli, kokia nustatyta tvarka turi bÅ«ti grÄ Å¾inami negaliojantys dokumentai.

Be to, jis nežinojo, kad automobilio draudimo dokumentai yra negaliojantys. 2014-07-19 jam pateiktame kaltinamajame akte nurodyta, jog „tikimiausia, kad V. B. kaip priedangÄ nuo pasienio ir policijos patikrinimų su savimi vežiojosi suklastotÄ draudimo liudijimÄ ir sutartį“, nors, jau minėta aukščiau, jam buvos skirta administracinė nuobauda už vairavimÄ transporto priemonės be privalomosios techninės apžiÅ«ros ir be privalomojo civilinio draudimo, tai kokia priedanga jis naudojosi, jeigu vairavo transporto priemonę be draudimo.

Nesuprantamas ir kaltinamojo akto teiginys: „Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių B. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. padarymo.“Pasienio pareigÅ«nai mini, kad pastebėjo, jog draudimo polisas yra netikras, nors iÅ¡ kokių požymių draudimo poliso klastojimas buvo nustatytas, niekur nėra nurodoma ir remiamasi tuo faktu, jog tuo metu draudimo polisas negaliojo, už kÄ jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Jis buvo įsitikinęs, kad draudimo polisas buvo originalus, kadangi jis pats jo nespausdino, neatliko jokio veiksmo, kuriuo bÅ«tų sÄ moningai suklastojęs minėtÄ dokumentÄ . Teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo faktas, kad sprendime nurodomuose L. T. parodymuose, panaudojama informacija, jog jai dokumentus mėnesio gale pateikdavo jis. Bet nuslepiamas faktas, jog teisme liudijant minėtai liudytojai uždavus klausimÄ , ar tik jis vienas pateikdavo įmonės dokumentus, pastaroji paaiÅ¡kino, kad įmonės dokumentus taip pat pateikdavo ir vadybininkas A.

S., kÄ teisme patvirtino ir pats A. S.. Visa tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu buvo naudojama tik ta prieÅ¡taringa informacija, kuri buvo reikalinga, kad jis bÅ«tų nuteistas. Tarnybiniame praneÅ¡ime net neužsimenama apie draudimo sutartį, kas akivaizdžiai įrodo, kad teismas rėmėsi neegzistuojančiais įrodymais. Teismas rėmėsi prieÅ¡taringa UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, kad klientas, pasiėmęs draudimo polisÄ , nepadarė apmokėjimo, draudimo polisas buvo nutrauktas, o nutraukus polisÄ Å¡is dingsta iÅ¡ duomenų bazės, nors tam akivaizdžiai prieÅ¡tarauja „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktoriaus T.

P. pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, remiantis TPVCAD įstatymu, įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, nepriklausomai nuo įmokos sumokėjimo, taigi draudimo dokumentai klientui iÅ¡duodami, nepriklausomai nuo apmokėjimo“. IÅ¡ to akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tokį trumpÄ laikÄ neturėjo jokios teisės ir pagrindo anuliuoti draudimo sutarties, todėl tikėtina, kad tai galėjo atlikti pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama pasisavinti pinigines lėšas sumokėtas už draudimÄ , bet tyrimas Å¡ia kryptimi nebuvo atliekamas.Teismas konstatavo, kad draudimo polise yra jo asmeniniai duomenys, todėl jis turėjo žinoti, jog draudimo polisas buvo anuliuotas, bet jeigu jis bÅ«tų siekęs įgyti suklastotÄ dokumentÄ , jis paprasčiausiai bÅ«tų nurodęs įmonės rekvizitus ar kito asmens, o ne savo, todėl akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn yra patrauktas neteisėtai.

Nuosprendyje konstatuojama, kad nusikaltimÄ jis padarė siekdamas asmeninės naudos. PaaiÅ¡kina, kad buvo samdomas darbuotojas ir jam už tai mokamas atlygis, todėl nesuprantamas teiginys, kokios asmeninės naudos jis siekė nesumokėdamas už įmonės automobilio draudimÄ , siekdamas sutaupyti asmeninių lėšų.V. B. teigia, kad nepagamino netikro dokumento, nesuklastojo tikro dokumento arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento nelaikė, negabeno, nesiuntė, nepanaudojo ar nerealizavo.

Jis nepakeitė kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinio arba savo vardu nesurašė, neatspausdino ar kitaip nepagamino, nepatvirtino kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , tokiu bÅ«du dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Jis neįrašė melagingos informacijos, padirbant paraÅ¡Ä ar antspaudÄ , paÅ¡alinant tikro dokumento teksto dalį. Visa tai parodo, kad buvo pažeistos materialinės ir teisinės normos, byla buvo nagrinėjama Å¡aliÅ¡kai, susidarius iÅ¡ankstinę nuomonę, remiantis prieÅ¡taringais parodymais.

Jo veikoje nėra įrodyti nusikalstamos veikos subjektyvieji ir objektyvieji požymiai.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.V. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas V. B. nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir teigia, jog skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai rodo iÅ¡ankstinį teismo nusistatymÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ , nes buvo naudojama tik prieÅ¡taringa informacija, reikalinga jo nubaudimui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės įrodytumo ribose, daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, procesinių pažeidimų nepadaryta, apelianto kaltė pagrįsta visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuotų ir teisiÅ¡kai įvertintų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-195/2010 ir kt.).

Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-425/2012; 2K-15-699/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nei objektyviÄ ja, nei subjektyviÄ ja prasme.BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia alternatyvÅ«s veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba žinomai netikras ar žinomai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Å iame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ , ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ .

Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumÄ paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip bÅ«tinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiÅ¡kia, kad veikos, BK apraÅ¡ytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-508/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. padaryta nusikalstama veika pasireiÅ¡kė netikrų dokumentų – vilkiko „DAF (duomenys neskelbtini)“ Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimu, laikymu ir panaudojimu. Netikro dokumento panaudojimas – tai veiksmas, kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrÄ dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ , siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes.

Netikro dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigÅ«nui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Å iuo atveju V. B., žinodamas apie minėtų dokumentų negaliojimÄ , juos pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigÅ«nams, vykdžiusiems pasienio teisinio režimo kontrolę. Taigi, nuo Å¡io momento nusikaltimas laikomas baigtu.Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto parodymai nuo tyrimo pradžios nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu V.

B. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, aiškino, jog apie transporto priemonės „DAF (duomenys neskelbtini)“ draudimo sutarties sudarymo aplinkybes nieko nežino, pareigūnams pateiktoje draudimo sutartyje pasirašė stebint jį sustabdžiusiems pareigūnams, prieš vykdamas į Kaliningrado sritį jis tiesiog nepasitikrino, ar transporto priemonė yra drausta ir ar jai atlikta techninė apžiūra, todėl savo kaltės neįžvelgė. Bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V.

B. jau prisiėmė savo, kaip įmonės direktoriaus, kaltę, kadangi visi dokumentai buvo tvarkomi su jo žinia. Nurodyta ir tai, jog draudimo sutartis buvo iÅ¡raÅ¡yta oficialioje draudimo įmonėje, tačiau akcentuota, jog apie draudimo anuliavimÄ nieko nežinojo. Fakto, jog draudimo sutartį pasirašė tik sustabdytas pareigÅ«nų, V. B. apylinkės teismui neminėjo. Å i aplinkybė neatsispindi ir apeliaciniame skunde, kuriame keliamos abejonės dėl Pagėgių rinktinės pareigÅ«nų parodymų patikimumo.

Keliama versija ir dėl draudimo sutarties anuliavimo klaidos galimybės. Tačiau su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės pareigūnų S. D. ir A. K. parodymuose esminių prieštaravimų nėra. Abu pareigūnai patvirtino, kad transporto priemonės „DAF (duomenys neskelbtini)“ draudimas buvo pateiktas su parašais, V. B. nei vieno, nei kito pareigūno akivaizdoje nesirašė ant draudimo sutarties blanko. Dokumentus tikrino S. D., kuriam asmeniškai V.

B. pateikė draudimo sutartį su paraÅ¡ais, t. y. savo ir draudiko paraÅ¡ais bei antspaudais. A. K. taip pat patvirtino, jog pas kolegÄ S. D. ant stalo buvę draudimo dokumentai buvo su reikiamais paraÅ¡ais. Tai, ar įvykio dienÄ A. K. matė V. B., ar pastarojo užkardoje jau nebuvo A. K. atvykus į tarnybÄ , teisinės reikÅ¡mės neturi. Be to, A. K. teisiamojo posėdžio metu kategoriÅ¡kai neteigė, jog jam atvykus į darbÄ V. B. jau nebebuvo, pareigÅ«nas nurodė, jog tiksliai neprisimena analizuojamo įvykio, nes tuo metu panaÅ¡ių patikrų ir sulaikymų buvo nemažai.

Svarbu tai, jog abu liudytojais apklausti pareigÅ«nai paneigė apelianto versijÄ apie draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo momentÄ . Netikėti pareigÅ«nų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų apie Å¡ių asmenų iÅ¡ankstinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Apelianto teiginys, jog draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi niekada neturėjo ir nesivežiojo, minėta sutartis iÅ¡ jo nebuvo paimta, sutarties poėmis neužfiksuotas jokiuose dokumentuose, prasilenkia su faktiniais bylos duomenimis.

Poėmis kaip procesinė prievartos priemonė yra daroma tik tuomet, kai tiksliai žinoma, kokius tyrimui reikÅ¡mingus daiktus ar dokumentus norima paimti, taip pat žinoma kur konkrečiai Å¡ie daiktai yra ir kaltininkas pats geranoriÅ¡kai jų nepateikia. Analizuojamu atveju V. B., sustabdytas pasienio pareigÅ«nų ir papraÅ¡ytas pateikti transporto priemonės dokumentus – automobilio registracijos liudijimÄ , privalomojo draudimo sutartį, techninės apžiÅ«ros dokumentÄ , vairuotojo pažymėjimÄ , juos pateikė.

Taigi pareigÅ«nams beliko tik sutikrinti Å¡ių dokumentų galiojimÄ ir tikrumÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, analizuodamas nusikaltimo padarymo schemÄ , vertinimo klaidos nepadarė. V. B. nusikaltimo darymo metu – 2013-03-01, buvo juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (t. 2, b. l. 98), t. y. buvo svarbiausias asmuo įmonėje, kuris organizavo visÄ krovinių pervežimo vietiniais ir tarptautiniais marÅ¡rutais veiklÄ . Nors įmonėje nebuvo konkretaus darbuotojo, kurio pareigos bÅ«tų įmonei priklausančių automobilių draudimas, techninės apžiÅ«ros užtikrinimas, tačiau, iÅ¡analizavus liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad už tai buvo atsakingas bÅ«tent direktorius.

Liudytojas J. S. paaiÅ¡kino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, su automobiliu „DAF (duomenys neskelbtini)“ nevažinėdavo, draudimo dokumentais jam pačiam nereikėdavo rÅ«pintis, jis prieÅ¡ iÅ¡važiuojant tik pasitikrindavo, ar draudimas yra galiojantis. Ä®monės buhalterė L. T. parodė, kad mėnesio gale reikiamus apskaityti dokumentus jai atneÅ¡davo direktorius V. B.. Apie 2013-03-01 draudimÄ nieko nežino ir tokių duomenų vedamoje buhalterijoje nerado. Jai tuo metu net nebuvo pateikiami kelionės lapai, todėl neaiÅ¡ku, ar 2013 m. kovo mėn. automobilis buvo naudojamas.

Pati asmeniÅ¡kai įmonės automobilių niekada nėra draudusi, tuo rÅ«pinosi direktorius. Nurodyta, kad kartais dokumentus paduodavo ir įmonės vadybininkas A. S., tačiau ar tai buvo automobilių draudimai, nedetalizavo. Pats A. S. pripažino, jog kartais drausdavo įmonės transporto priemones, tačiau apie vilkiko „DAF (duomenys neskelbtini)“ draudimÄ nieko nežino. Jis pats su minėta transporto priemone nevažinėdavo. Tai, kad su vilkiku „DAF (duomenys neskelbtini)“ važinėdavo V.

B. patvirtina byloje esantis iÅ¡raÅ¡as apie autotransportÄ , kirtusį Lietuvos Respublikos sienÄ (t. 2, b. l. 85-87). Minėtas iÅ¡raÅ¡as liudija, kad transporto priemonė „DAF (duomenys neskelbtini)“, vairuojama V. B., Lietuvos Respublikos sienÄ nuo 2013-01-01 iki 2014-05-08 kirto Å¡eÅ¡iolika kartų, o skaičiuojant nuo tada, kai 2013-03-01 buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis, kuri po kelių minučių anuliuota, valstybės siena kirsta deÅ¡imt kartų. Tai rodo, jog V. B. vilkikÄ â€žDAF (duomenys neskelbtini)“ sistemingai naudojo savo asmeniniais tikslais, o ne įmonės reikalais esant bÅ«tinybei, kaip aiÅ¡kino ikiteisminio tyrimo metu.Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad jei jis bÅ«tų siekęs įgyti suklastotÄ dokumentÄ , bÅ«tų nurodęs įmonės ar kito asmens rekvizitus, o ne savo, laikytinas deklaratyviu, prielaidomis teismas negali grįsti savo procesinio sprendimo iÅ¡vadų.

ObjektyvÅ«s duomenys yra tai, kad Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ne internetu, o tiesiogiai pas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje tarpininkÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis sudaryta 2013-03-01, 16.32 val., įmokos suma 10 450 Lt, o 2013-03-01, 16.35 val., Å¡i sutartis iÅ¡trinta iÅ¡ duomenų bazės kaip sugadinta. Apelianto teiginys, kad apie sutarties anuliavimÄ jam tapo žinoma tik po keturių mėnesių, kai tai jam pasakė ikiteisminį tyrimÄ atliekantis VSAT pareigÅ«nas, vertinamas kritiÅ¡kai ir atmetama.

Draudimo polisas buvo atÅ¡auktas itin greitai, vadinasi įmokos sumokėjimo nebuvo laukiama, t. y. pinigų nesumokėjimas nėra ta priežastis, dėl kurios buvo nutraukta draudimo sutartis. Be to, jei V. B. nebÅ«tų žinojęs apie sutarties sugadinimÄ , jis per keturis mėnesius bÅ«tų įmokėjęs bent dalį reikiamos sumokėti draudimo sumos. Tokiu atveju Å¡ie pinigai jam bÅ«tų grÄ Å¾inti, paaiÅ¡kėjus, jog sutartis anuliuota. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutarties sudarymo ir anuliavimo veiksmai buvo atlikti vienas po kito, t. y. iÅ¡ karto.

Vadinasi, V. B., asmeniÅ¡kai pasiimdamas atspausdintÄ draudimo sutartį ir sutarties liudijimÄ , privalėjo žinoti apie atliktÄ ir kitÄ veiksmÄ â€“ sutarties anuliavimÄ . Kaip ir pažymima apeliaciniame skunde, draudimo sutartys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137), įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, nepriklausomai nuo įmokos sumokėjimo. Å iÄ taisyklę V. B. žinojo, taigi transporto priemonės privalomojo draudimo sutartis nebuvo įsigaliojusi, nes sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2013-03-01, 17.02 val., tačiau jau 16.35 val. ji buvo sugadinta.

Net jei bÅ«tų įsivėlusi klaida ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pats per klaidÄ bÅ«tų panaikinęs sutartį, apie tai bÅ«tų informuotas V. B. ir tai bÅ«tų padaryta vietoje, nes sutartis, jau minėta, buvo sugadinta iÅ¡ karto po jos sudarymo. Pažymėtina, kad negaliojantys draudimų liudijimai, nepaisant to, kiek ilgai bÅ«tų jais naudojamasi, draudimo sutartimis numatytų žalos atlyginimo sÄ lygų sukurti negali ir nesukuria, tokie dokumentai draudimo liudijimais nelaikytini.

Suprasdamas Å¡iÄ situacijÄ , V. B. piktnaudžiavo draudimo sutarčių sudarymo ypatumais, taip iÅ¡vengdamas didelės draudimo įmokos sumokėjimo. Žinodamas, kad dokumentai neįsigaliojo, yra netikri, nesukuriantys jokių teisinių pasekmių, juos turėjo su savimi vykdamas į užsienio valstybę ir pateikė patikrai pareigÅ«nui, vykdžiusiam pasienio teisinio režimo kontrolę. Atkreiptinas dėmesys, jog su tuo pačiu vilkiku iki sulaikymo V. B. dar deÅ¡imt kartų kirto valstybės sienÄ , todėl kritiÅ¡kai vertinamas ir tas apelianto teiginys, jog jis tiesiog per aplaidumÄ nepasitikrino transporto priemonės dokumentų galiojimo.

Apeliantas ne vienerius metus dirba krovinių pervežimo srityje, puikiai žino kokie dokumentai yra tikrinami pasienio ruože, todėl per keturis mėnesius (nuo 2013-03-01 iki 2013-07-01) neapsižiūrėti, ar visi naudojamo vilkiko dokumentai yra tvarkingi, nėra tikėtina. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai – įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys asmenys, patvirtino, kad vilkiko „DAF (duomenys neskelbtini)“ nėra nei draudę, nei naudoję. Šiuo metu direktoriaus pareigas einantis A.

S. raÅ¡tu nurodė, kad 2013 m. automobilis „DAF (duomenys neskelbtini)“ nebuvo eksploatuojamas (t. 2, b. l. 74), todėl ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams negalėjo pateikti Å¡io automobilio kelionės lapų už 2013 m., krovinių, kurie buvo gabenami Å¡iuo automobiliu, važtaraščius už 2013 m. Taigi, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ V. B. iÅ¡ esmės naudojo kaip savo nuosavybę. Apelianto veiksmai buvo sÄ moningi ir tyčiniai. Sudaręs ir greitai nutraukęs transporto priemonės draudimo sutartį, jis iÅ¡saugojo nesuklastotÄ , originalų draudimo sutarties blankÄ , kuris buvo naudojamas kaip galiojantis, nors pati draudimo sutartis ir sutarties liudijimas buvo beverčiai.

Tai, jog pats V. B. draudimo sutarties nespausdino, nepaÅ¡alina jo kaltės. Visas Å¡is intelektualus netikrų dokumentų gavimo bÅ«das apima BK 300 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, todėl V. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas minėto straipsnio sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde taip pat pažymimas kaltinamojo akto netikslumas, t. y. prokuroras kaltinamojo akto pabaigoje padaro iÅ¡vadÄ , jog pakanka įrodymų, pagrindžiančių B. N. kaltę dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

Tačiau matyti, kad buvo padaryta techninė klaida, nurodant kito asmens vardÄ ir pavardę bei kitÄ inkriminuojamÄ BK specialiosios dalies straipsnį, todėl tai nedaro kaltinamojo akto niekiniu. Kaltinimas suformuluotas V. B., jis yra tikslus ir atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kad nesupranta kaltinimo esmės, V. B. pirmosios instancijos teisme nepažymėjo, tai, jog kaltinimo ribos apeliantui yra aiÅ¡kios, matyti ir iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, todėl aukščiau minėtas raÅ¡ymo apsirikimas detaliau nevertinamas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. B., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ 2015-04-20 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1675 matyti, kad advokatas Valerijus Karpovas, pateikęs advokato orderį Nr. 381453, teikia antrinę teisinę pagalbÄ V. B. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma iki 2015-04-21 yra 28,95 Eur (t. 3, b. l. 109).Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo V.

B. nepriteistinos. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                     Kęstutis Dargužis Teisėjai                                                                                                                                  Danutė Giačaitė                                                                                                                                   Viktoras PreikÅ¡as