e7b80aba-3397-4f2d-b576-3ae73fb07fba · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas VitunskasPranešėjas Valdas Vitunskas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-715-383-2013Teisėja JÅ«ratė LukÅ¡ienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00317-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.2.7.1.2.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Evaldo Gražio ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, ir paskirta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ M. Z. priteista 20000 litų nukentėjusiosios L. B. naudai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. Z. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 21 d., ne mažiau kaip du kartus per savaitę, vakarais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dirbdamas (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos naktine aukle, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos bendrabutyje, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nepilnametės nukentėjusiosios L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. bÅ«kle, t. y. tuo, kad L. B. yra pripažinta vidutinio neįgalumo asmeniu, panaudodamas psichologinį smurtÄ , t. y. tuo, kad demonstruodavo L.

B. Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis, prieÅ¡ L. B. valiÄ lytiÅ¡kai santykiavo su ja įvesdamas savo varpÄ jai į makÅ¡tį, t. y. žagino nepilnametę L. B..Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei palikti nukentėjusiosios L. B. civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Skunde nurodo, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikaltimÄ .

Apelianto manymu, teismas netinkamai vertindamas įrodymus padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto teigimu, Jurbarko rajono apylinkės teismas savo nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, o teismo padarytų iÅ¡vadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga.Apeliantas skunde nurodo, kad įrodymų nuosprendyje aptarimas yra padrikas, daugeliu atveju nesuprantamas (ypač liudytojų parodymų), todėl skaitant nuosprendį dažnai lieka neaiÅ¡ku, kÄ konkrečiai vienas ar kitas liudytojas teismui paaiÅ¡kino dėl nagrinėjamų svarbių aplinkybių.

Be to, nuosprendyje analizuojant byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymai apskritai neanalizuojami (iÅ¡skyrus frazę: „liudytoja D. S. nurodė, kad L. B. patalynė, jai išėjus iÅ¡ mokyklos 2010-05-21, birželio mėnesį galėjo bÅ«ti dar nepriduota“, kuri nuosprendyje taip pat liko neįvertinta ir nepaaiÅ¡kinta, kokiÄ aplinkybę įrodinėdamas teismas ja rėmėsi). Todėl, apelianto teigimu, darytina iÅ¡vada, kad nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, kad jo kaltė įrodyta remiantis liudytojų parodymais.

Taigi akivaizdu, jog teismas nuosprendyje iÅ¡ esmės nesirėmė byloje apklaustų liudytojų parodymais, nors iÅ¡ visų teisme apklaustų nesuinteresuotų liudytojų (J. Ž., R. S., L. K., R. G., R. D., O. N., L. R., A. P.) parodymų matyti, jog jie nepatvirtina teismo nurodytų M. Z. kaltinančių aplinkybių: nei dėl lytinių santykių su nukentėjusiÄ jÄ , nei dėl ginklo turėjimo darbo vietoje, nei dėl neva daryto poveikio nukentėjusiajai atsisakyti savo parodymų. Nuteistojo manymu, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų teisme kaip tik galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji L.

B. buvo permainingo charakterio, rodė padidintÄ dėmesį vyriÅ¡kos lyties asmenims ir neslėpė, jog ne su vienu iÅ¡ bendraamžių, ir ne tik mokykloje, yra turėjusi lytinių santykių. Tai, nuteistojo teigimu, netiesiogiai patvirtina jo teismui nurodytÄ L. B. turėtÄ â€žstiprų“ motyvÄ jį apkalbėti – kerÅ¡tavimÄ už tai, kad budėdamas nakties metu neleisdavo jai eiti į berniukų kambarius, ir dėl Å¡ios priežasties su ja kofliktavo. Kad L. B. sakė ant M. Z. už tai pykusi, apelianto teigimu, teismui nurodė ir liudytojos R.

G., O. N.. Teisme liudytojos J. Ž., L. K., O. N. patvirtino, kad L. B. prašė jų nuteistÄ jį apkalbėti, t. y. pasakyti, kad jis lindo prie jos. Tačiau, apelianto teigimu, teismas Å¡ių liudytojų parodymų neanalizavo ir nepateikė motyvų, kodėl atmeta liudytojų nurodytas jį teisinančias aplinkybes.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje kaip kaltės įrodymas pateikiamas faktas, kad kaltinamasis teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip ant L. B. patalynės galėjo likti jo spermos.

Nuteistasis sutinka, kad negalėjo teismui pateikti neginčijamų įrodymų, kaip tai atsitiko, tačiau teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl jo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodytų eilės su patalynės keitimais susijusių aplinkybių, bei aplinkybių susijusių su jo sveikatos bÅ«kle, kurios nepaneigia, kad tai galėjo atsitikti, bei nenurodė jokių tokiÄ galimybę paneigiančių aplinkybių. Byloje esančiame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra nurodyta, kam priklausė patalynė, kas jÄ ir kada sudėjo, kam priklauso rasti rÅ«bai, nėra apraÅ¡yta paklodė.

Užduotis atlikti ekspertizę paskirta tik 2010-10-13 ir nėra duomenų kur nuo 2010-06-10 iki 2010-10-13 buvo laikomi iÅ¡imti daiktai.Apeliantas taip pat nurodo, kad visiÅ¡kai nepagrista yra ir nuosprendyje iÅ¡dėstyta teismo iÅ¡vada, kad specialistas nustatė, jog „M. Z. lytinį aktÄ atlikti gali“. Eksperto iÅ¡vados formuluotė, kurioje panaudotas aptakus sÄ lyginis iÅ¡sireiÅ¡kimas neprieÅ¡tarauja tam, kad jis galėtų atlikti tikrai nesuponuoja tokios kategoriÅ¡kos, kaip nuosprendyje pateikta, teismo iÅ¡vados, jog specialistas vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatė, kad M.

Z. gali atlikti lytinį aktÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialistas iÅ¡vadoje nurodo, jog tokiÄ nekategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ jis davė, be kitų duomenų (nebuvimo ryÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų susirgimų), „priimdamas dėmesin apklausos ir objektyvaus tyrimo duomenis“. Tačiau neaiÅ¡ku, ar ekspertas pagrįstai davė net ir tokiÄ tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kadangi iÅ¡ Specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, jog apklausiamas M. Z. jam nurodė, jog paskutinius lytinius santykius turėjo prieÅ¡ 3 metus su žmona, kadangi neįvyksta pilna erekcija, bÅ«na tik lytinio organo paburkimas, kad dėl to, kad yra nepajėgus, kreipėsi pas urologÄ Jurbarke, Tauragėje, Kaune.

Juo labiau, kad tyrimo metu, į kurio duomenis specialistas taip pat atsižvelgė priimdamas minėtÄ iÅ¡vadÄ , jis tik apžiÅ«rėjo ir iÅ¡matavo M. Z. lytinius organus, esančius ramybės bÅ«klėje, ir daugiau jokių medicininių tyrimų neatliko. Nuteistojo teigimu, byloje yra objektyvių ir subjektyvių duomenų, kad jis nepajėgus atlikti lytinį aktÄ , jo parodymus apie tai teisme patvirtino ir jo žmona R. G., taip pat parodydama, kad yra vedę 15 metų, ir bendrų vaikų neturi, tačiau nuosprendyje Å¡ios svarbios aplinkybės nėra net nurodytos.

Apeliantas skunde teigia, kad visiÅ¡kai nepagrįsta yra ir nuosprendyje iÅ¡dėstyta teismo iÅ¡vada kad neva žagindamas nukentėjusiÄ jÄ jis grasino Å¡aunamuoju ginklu. Å iuo atveju vėlgi teismas rėmėsi vien nukentėjusiosios subjektyviais įrodymais, kuriuos, pasak teismo, patvirtino tas faktas, jog M. Z. apskritai turėjo ginklÄ . Nuteistasis pažymi, kad neneigė turėjęs dujinį pistoletÄ , tačiau nei vienas Å¡ioje byloje apklaustas liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino matęs, jog jis tÄ ginklÄ bÅ«tų neÅ¡iojęsis savo darbo, o tuo pačiu ir jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo vietoje.

Be to, jo turėtas dujinis pistoletas nebuvo net parodytas L. B. atpažinti.Skunde taip pat nurodoma, jog visiÅ¡kai nepagrįstai teismas nuosprendyje konstatavo, kad L. B. parodymai, atsižvelgiant į jos vystymosi lygį, yra nuoseklÅ«s ir konkretÅ«s. Å ių parodymų iÅ¡ esmės nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s įrodymai (prieÅ¡ingai, byloje yra daug įrodymų, kurie L. B. parodymus paneigia), tikrai nepakanka pagrįstai pripažinti žmogų padarius sunkų nusikaltimÄ . Tačiau teismas nukentėjusiosios parodymus nuosprendyje vertino labai tendencingai.Nuteistasis pažymi, kad teismas, skirdamas jam labai griežtÄ 7 metų laisvės bausmę visiÅ¡kai sutiko su prokuroro papraÅ¡yta skirti bausme, t. y. paskyrė aiÅ¡kiai per didelę (didesnę nei inkriminuoto BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis) bausmę, tačiau visiÅ¡kai nepateikė tokio savo sprendimo motyvų, nors ir nurodė, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė teisės normas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo M. Z. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo iÅ¡vada, jog M. Z. kaltė dėl L. B. išžaginimo yra įrodyta. Nors nuteistasis M. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė. Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė įrodyta, ir Å¡i iÅ¡vada pagrįsta nukentėjusiosios L. B., liudytojų J. B., R. G., R. D., A. P., iÅ¡ dalies ir liudytojų D.

S., A. P. parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga. Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumÄ , nė vieniems iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų nesuteikiant pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus įrodymus. IÅ¡vadai, kad M. Z. kaltumas nustatytas nesilaikant BPK 301 straipsnio nuostatų, nėra pagrindo. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios L. B. parodymai, atsižvelgiant į jos vystymosi lygį, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu yra nuoseklÅ«s bei konkretÅ«s. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L.

B. galėjo ir gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas aplinkybes bei duoti apie tai parodymus (t. 1, b. l. 77-80), todėl nėra pagrindo abejoti jos duotais parodymais. L. B. nurodytas aplinkybes, kad ji buvo žaginama M. Z., visų pirma, patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad ant paklodės, paimtos iÅ¡ įvykio vietos, rasta sperma, kuriÄ iÅ¡tyrus gautas M. Z. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe; ant kelnaičių, paimtų iÅ¡ įvykio vietos, rastas sperminis skystis, kurį iÅ¡tyrus gautas haplotipas, kuris sutapo su M.

Z. haplotipu su ne mažesne kaip 99,9 % tikimybe tarp giminystės ryÅ¡iais pagal vyriÅ¡kÄ linijÄ nesusijusių su M. Z. asmenų (t. 1, b. l. 54-58). L. B. parodymus taip pat patvirtina liudytojos J. B., nukentėjusiosios motinos, parodymai, jog L. B. nenorėdavo važiuoti į mokyklÄ , vėliau užsiminė, kad naktinė auklė prie jos kabinėjasi, kad naktį ateina ir jÄ užsigula. Liudytoja R. G. taip pat parodė, kad L. B. jai pasakojo apie M. Z. prievartÄ jos atžvilgiu, analogiÅ¡kas aplinkybes patvirtino ir liudytoja R.

D.. Liudytoja A. P. nurodė, kad L. B. jai pasakojusi ne tik apie M. Z. veiksmus („M. kiÅ¡o lytinį organÄ Ä¯ tÄ vietÄ â€œ), bet ir apie prievartÄ , patirtÄ iÅ¡ kitų mokyklos auklėtinių. Nors tiesioginiai įrodymai nagrinėjamoje byloje yra tik nukentėjusiosios parodymai ir specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iuos įrodymus patvirtina netiesioginiai įrodymai – liudytojų parodymai apie tai, kad nukentėjusioji jiems pasakojusi apie M. Z. prievartÄ jos atžvilgiu, todėl darytina iÅ¡vada, jog aptartų įrodymų visuma patvirtina M.

Z. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialisto iÅ¡vada dėl spermos radimo ant paklodės ir nukentėjusios kelnaičių visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusios L. B. parodymų objektyvumÄ .Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad paklodė, ant kurios rasta jo spermos, buvo ant nukentėjusiosios lovos nusikaltimo padarymo metu, be to, paklodės galėjo bÅ«ti sukeistos. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje esantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, jog iÅ¡ tarp įvykio vietos paimtų daiktų yra paklodė (t. 1, b. l. 24-25).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog tirti perduoti daiktai, tarp jų paklodė, paimti iš įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos. Liudytoja D. S., dirbusi sandėlininke, teismo posėdyje patvirtino, jog galėjo būti, kad L. B. patalynė birželio mėnesį nebuvo priduota skalbimui. Remiantis šiomis aplinkybėmis atmestina nuteistojo versija, kad paklodės galėjo būti sukeistos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialisto išvadoje konstatuota, kad M.

Z. sperminio skysčio buvo rasta ir ant tyrimui pateiktų kelnaičių, kurias ištyrus buvo rasta ir L. B. priklausantis DNR (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60-61)). Taigi netgi suabejojus tyrimui pateiktos paklodės paėmimo iš įvykio vietos aplinkybėmis arba pasitvirtinus nuteistojo versijai, jog paklodės galėjo būti sukeistos, byloje esančių duomenų pakaktų konstatuoti M. Z. kaltei, kadangi jo sperminio skysčio rasta ant neabejotinai L. B. priklausiusių kelnaičių.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nepaneigta nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis negali atlikti lytinio akto. Visų pirma, teismo medicinos ekspertas specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad M. Z. amžius bei sveikatos bÅ«klė, atsižvelgiant į apklausos bei objektyvaus tyrimo duomenis, neprieÅ¡tarauja tam, kad jis galėtų atlikti lytinį aktÄ (t. 1, b. l. 43-44). Nors, kaip teigia nuteistasis, jo lytinį nepajėgumÄ patvirtino žmona R. G., tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja R.

G. patvirtino tik tai, kad yra su M. Z. 15 metų susituokusi ir neturi bendrų vaikų. Tačiau ši aplinkybė, ypač atsižvelgiant į M. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir R. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) amžių bei galimybę tokio amžiaus asmenims susilaukti vaikų, jokiu būdu nepatvirtina M. Z. versijos, jog jis lytinio akto atlikti negali. Šiame kontekste taip pat atsižvelgtina į tai, kad M. Z. negalėjo paaiškinti, kaip jo spermos atsirado ant L. B. paklodės bei kelnaičių, jokios objektyviais duomenimis pagrįstos versijos nuteistasis nepateikė ir apeliaciniame skunde, todėl skundo argumentai, susiję su šiomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija jam inkriminuotÄ aplinkybę, jog jis demonstravo L. B. Å¡aunamÄ jį ginklÄ , teigdamas, kad teismas, nustatydamas Å¡iÄ aplinkybę rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats M. Z. neneigė, jog neÅ¡davosi dujinį pistoletÄ Ä¯ darbÄ bei nurodė, kad nė vienam iÅ¡ vaikų ginklo nerodė, laikydavo jį taip, kad jo nesimatė. Tuo tarpu nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuosekliai laikėsi savo parodymų, kad M.

Z. jai grasino pistoletu, ji taip pat žinojo, kad pistoletÄ M. Z. laiko namuose. Abejoti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, kadangi jų nepaneigia byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, o tai, kad M. Z. nurodė niekam iÅ¡ vaikų pistoleto nerodęs, tik patvirtina, kad Å¡iuo pistoletu grasino L. B., kadangi ji niekaip kitaip negalėjo apie jį sužinoti. Nuteistais skunde taip pat teigia, kad teismas jam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad skirdamas bausmę M.

Z., baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ , apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Nei atsakomybę lengvinančių, nei jÄ sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas nepilnametės, kuriai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikalstami veiksmai vyko nuolat ir pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ â€“ beveik devynis mėnesius, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, bet teistumas iÅ¡nykęs, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, serga psichikos liga – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad artima straipsnio sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, todėl nėra pagrindo jÄ keisti.

Tik griežta realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti M. Z., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė :

Nuteistojo M. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos primininkas                                        Valdas Vitunskas Teisėjai                                                    Evaldas Gražys Kęstutis Dargužis