e7b60f10-660b-4251-9357-3fd97863dd48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-1385-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03882-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 12.5.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja A. S. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ Nr. (23.31-08) 467-168779;

2) įpareigoti VMI paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ir nutraukti pradėtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ;

3) įpareigoti VMI grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ - 782,97 Eur.

2. Skunde remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. 2007 metų pelno mokestį VMI pradėjo nuskaičiuoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos asmeninės banko sÄ skaitos 2018 metų pabaigoje. Dėl to kreipėsi į VMI, nurodė, kad yra pasibaigęs mokesčio nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau –ir MAÄ®) 107 straipsnio 1 dalyje, kuris yra 5 metai. Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo, vadinasi nuo 2007 m. 2.2.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į VMI praÅ¡ydama grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ , nutraukti tolesnį mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir detaliai paaiÅ¡kinti, kuo remiantis, buvo pradėtas mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimas. 2.3. 2019 m. spalio 17 d. gautas VMI atsakymas Nr.(23.31- 08) RNA. Jame nurodoma, kad nuspręsta grÄ Å¾inti nuraÅ¡ytÄ nuo gaunamos Å¡alpos iÅ¡mokos sumÄ (564,89 Eur), kuri susidarė nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Vadinasi, VMI pripažino padarius klaidÄ dėl pajamų nuraÅ¡ymo. 2.4.

VMI atsakyme taip pat nurodoma, kad 6458,53 Eur skola lieka, nes kaip individualios įmonės „Herbsta“ savininkė pareiškėja atsako už įmonės skolas. Visgi MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Tokiu atveju įmonės 2007 metų pelno mokesčio senatis yra suėjusi. Įstatyme nenumatyta, kad juridinio ar fizinio asmens mokestinės prievolės terminas skiriasi, jei mokestinė prievolė yra tų pačių metų. Vadinasi, įmonės „Herbsta“ 2007 metų pelno mokesčio išieškojimo senatis yra suėjusi tiek įmonės, tiek jos savininkės atžvilgiu.

Išieškoti 2007 metų pelno mokestį iš A. S. asmeninių lėšų ir turto, praėjus 11 -ai metų, būtų didelis teisės pažeidimas..

3. Atsakovė atstovė VMI pateikė atsiliepimÄ , su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. VMI 2019 m. rugsėjo 19 d. gavo pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl neteisėto mokestinės prievolės nuskaitymo. PareiÅ¡kėja nurodė, kad VMI prie FM iÅ¡ PareiÅ¡kėjos sÄ skaitos vykdo A. S. firmos „Herbsta“ (įmonės kodas 135621530) pelno mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Å ie PareiÅ¡kėjos teiginiai buvo nepagrįsti. VMI prie FM 2019 m. spalio 16 d. raÅ¡tu Nr. (23.31-08) RNA-25825 (3 priedas) paaiÅ¡kino PareiÅ¡kėjai, kad A.

S. firma „Herbsta“ įsiskolinimo neturi, o A. S. firmos „Herbsta“ bankroto byloje kaip finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ir firmos savininkės įsiskolinimas valstybės biudžetui. Pasibaigus A. S. firmos „Herbsta“ bankroto bylai, pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles A. S., kuri buvo neribotos civilinės atsakomybės A. S. firmos „Herbsta“ savininkė, valstybės biudžetui liko skolinga 8 066,23 Eur. 3.2. VMI prie FM 2019 m. spalio 16 d. raÅ¡tu Nr. (23.31-08) RNA-25825 pareiÅ¡kėja taip pat buvo informuota, kad iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos LT56 704 40003 5761 3552, esančios AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡Ä , nustatyta, kad į sÄ skaitÄ kiekvienÄ mėnesį yra pervedama po 173,11 Eur VSDFV iÅ¡moka (paÅ¡alpa), todėl VMI prie FM 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. grÄ Å¾ino 564,89 Eur į sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios buvo iÅ¡ieÅ¡kota.

VMI prie FM 2019 m. spalio 16 d. gavo pakartotinį PareiÅ¡kėjos skundÄ dėl neteisėto mokestinės prievolės nuskaitymo. VMI prie FM į šį PareiÅ¡kėjos skundÄ atsakė 2019 m. lapkričio 12 d. raÅ¡tu Nr. (23.31-08) RNA-28090. 3.3. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad VMI prie FM vykdo A. S. firmos „Herbsta“ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ PareiÅ¡kėjos turto. A. S. firmos „Herbsta“ bankroto byla iÅ¡kelta 2010 m. sausio 22 d. (nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 1 d.). Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimÄ dėl A.

S. firmos „Herbsta“ pabaigos. Firma iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruota 2018 m. rugpjūčio 27 d. A. S. firmÄ â€žHerbsta“ iÅ¡registravus iÅ¡ Juridinių asmenų registro, VMI prie FM 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.31-08)-323-18216 pripažinti prievolę pasibaigusia. A. S. firma „Herbsta“ įsiskolinimo neturi. 3.4. A. S. firmos „Herbsta“ bankroto byloje buvo kaip finansinis reikalavimas patvirtintas ir firmos savininkės įsiskolinimas valstybės biudžetui.

Reikalavimai, kurie yra susiję su įmonės savininku, kaip privačiu asmeniu, gali būti pareikšti įmonės bankroto byloje, tai susiję su individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika. Bankroto proceso metu A. S. firmos „Herbsta“ finansinis reikalavimas buvo perduotas valstybės įmonei VĮ Turto bankui. Pasibaigus A. S. firmos „Herbsta“ bankroto bylai, pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles A. S., kuri buvo neribotos civilinės atsakomybės A.

S. firmos „Herbsta“ savininkė, valstybės biudžetui liko skolinga 8 066,23 Eur, todėl VMI prie FM 2018 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu Nr. (23.4-08E) RNA-24827 (9 priedas) susigrÄ Å¾ino iÅ¡ VÄ® Turto banko A. S. mokestinę nepriemokÄ ir toliau vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. 3.5. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia.

Šioje administracinėje byloje skundžiamu Sprendimu yra išieškoma A. S. (ne jos įmonės) turėta mokestinė nepriemoka, t. y. 6 458,53 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2007 metus. Mokestinė prievolė susidarė Pareiškėjai deklaravus 7 997,57 Eur (27 614,00 Lt) gyventojų pajamų mokesčio metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2007 metus. 3.6. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimui yra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas: 3.6.1.

MAÄ® 107 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas yra 5 metai, tačiau MAÄ® 108 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties nutrÅ«kimo pagrindus. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis nutrÅ«ksta, kai kitų įstatymų arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka sustabdomas mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas. PareiÅ¡kėjos mokestinė nepriemoka buvo patvirtinta kaip finansinis reikalavimas A.

S. firmos „Herbsta“ bankroto byloje. PareiÅ¡kėjos mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo sustabdytas, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ Å¡iuo atveju numatė Ä®BÄ® 35 straipsnis. 3.6.2. MAÄ® 108 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad po iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino nutrÅ«kimo mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis prasideda iÅ¡ naujo nuo to laiko, kai mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai pagal kitus įstatymus arba teisės aktus gali bÅ«ti atnaujinti. A. S. firmos „Herbsta“ bankroto byla pasibaigė Kauno apygardos teismui 2018 m. liepos 19 d. priėmus sprendimÄ dėl A.

S. firmos „Herbsta“ pabaigos (sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d.). BÅ«tent nuo A. S. firmos „Herbsta“ bankroto bylos pabaigos buvo galima atnaujinti A. S. mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taigi mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis prasidėjo iÅ¡ naujo nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjęs MAÄ® 107 straipsnio 1 dalyje numatytas mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas. 3.6.3.

PareiÅ¡kėja neteisi, kad VMI prie FM, grÄ Å¾indama 564,89 Eur, pripažino klaidÄ dėl pajamų nuraÅ¡ymo. VMI prie FM 2019 m. spalio 16 d. raÅ¡te Nr. (23.31-08) RNA-25825 nurodytos lėšos grÄ Å¾intos, nes mokestinė nepriemoka buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ VSDFV iÅ¡mokų (paÅ¡alpų), o ne todėl, kad buvo nepagrįstai priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ . 3.6.4. Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , VMI prie FM pagrįstai vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. S. turto, todėl naikinti VMI prie FM virÅ¡ininko 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-168779 nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotÄ 782,97 Eur sumÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, nustatytos Å¡ios esminės bylos aplinkybės: 4.1. PareiÅ¡kėja pateikė metinę pajamų deklaracijÄ už 2007 metus. Pagal jÄ susidarė mokėtina gyventojų pajamų mokesčio 27 614 Lt suma (7997,57 Eur), kuriÄ pareiÅ¡kėja turėjo sumokėti iki 2008 m. gegužės 6 d. 4.2. PareiÅ¡kėjos A. S. individualiai įmonei „Herbsta“ 2010 m. sausio 22 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla.

VMI teikė kreditorinį reikalavimÄ Å¡ioje byloje. Reikalavimas bankroto byloje buvo perleistas VÄ® Turto bankui. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimÄ dėl A. S. firmos „Herbsta“ pabaigos. Firma iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruota 2018 m. rugpjūčio 27 d. 4.3. Po bankroto bylos VMI likusias nepadengtas įmonės „Herbsta“ nepriemokas pripažino pasibaigusiomis. A. S. gyventojų pajamų mokesčio už 2007 m. nepriemoka liko nepadengta. VMI 2018 m. rugsėjo 24 d. priėmė nurodymÄ (Nr. 23.31-08) 467-158425 nuraÅ¡yti 8 075,66 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sÄ skaitų. 2018 m. rugsėjo 28 d. nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos nuraÅ¡yta 782,97 Eur. 4.4.

VMI 2019 m. sausio 22 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Ä®statymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo („Mokesčių amnestijos“ įstatymo) 11 straipsnio 3 dalimi atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 834,16 Eur delspinigių. 4.5. Nuo 2018 m. VMI 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio mėnesio nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos nuraÅ¡yta 564,89 Eur. Kadangi nustatyta, jog Å¡i suma iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ pareiÅ¡kėjai mokamos paÅ¡alpos, iÅ¡ kurios pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nuostatas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, VMI grÄ Å¾ino Å¡iÄ sumÄ pareiÅ¡kėjai. 4.6.

VMI 2019 m. spalio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.31-08) 467-168779 dėl 6 458,53 Eur gyventojų pajamų mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos turto (MAÄ® 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu) (Skundžiamas sprendimas).

5. Byloje ginčas kilo dėl to, ar suėjo mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas ir ar VMI galėjo priimti sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos turto.

6. Mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas ir jo nutrūkimo pagrindai reglamentuoti MAĮ 107 ir 108 straipsniuose. Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. MAĮ 107 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad: mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos; suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas; mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti.

MAÄ® 108 1 dalies 4 punkte numatyta, kad mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis nutrÅ«ksta, kai kitų įstatymų arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka sustabdomas mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pagal MAÄ® 105 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , kai mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu.

7. PareiÅ¡kėja deklaruotÄ gyventojų pajamų mokestį už 2007 metus turėjo sumokėti iki 2008 m. gegužės 6 d. Dėl to ginčo nėra. Taigi akivaizdu, kad 5 metų terminas, skaičiuojant nuo teisės iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ atsiradimo, yra praėjęs. VMI remiasi tuo, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas buvo nutrauktas dėl to, kad nuo 2010 m. sausio iki 2018 m. liepos mėnesio vyko pareiÅ¡kėjos individualios įmonės „Herbsta“ bankroto procedÅ«ra ir pagal tuo metu galiojusio Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo sustabdytas.

8. Kadangi įmonių bankroto įstatymo taikymas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams, Å¡ioje byloje aktuali ir Å¡ių teismų praktika aiÅ¡kinant Å¡io įstatymo nuostatas. 8.1. Bankroto procesas – tai teismo arba neteismine tvarka vykdomų įmonių bankroto procedÅ«rų visuma (Ä®BÄ® 2 straipsnio 2 dalis). Ä® Å¡iÄ sÄ vokÄ patenka ne tik bankroto bylos iÅ¡kėlimas, bet ir kreditorių reikalavimų tvirtinimas, administratoriaus veikla, įskaitant turto pardavimÄ . Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iÅ¡ bankroto teisinių santykių (Ä®BÄ® 2 straipsnio 3 dalis).

Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus, tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja Ä®monių bankroto įstatymo 32 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bankrutavusios įmonės turto pardavimÄ ir atsiskaitymÄ su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009) . Bankroto proceso metu iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į visÄ skolininko turtÄ . Pagal bankroto proceso teisinį reguliavimÄ , kuris galiojo „Herbsta“ bankroto metu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Å i įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. 8.2. Bendrosios kompetencijos teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog individualios įmonės bankroto byloje kreditoriais gali bÅ«ti traukiami ne tik individualios įmonės kreditoriai, bet ir tokios įmonės savininko kreditoriai, taip pat nustatant tokios įmonės turtÄ , nustatomas individualios įmonės ir jos savininko turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v.

R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ , bylos Nr. 3K-7-162/2009), Savininko turtas patenka į įmonės turto balansÄ (apimtį) tam, kad įmonės kreditoriai galėtų pasinaudoti iÅ¡ieÅ¡kojimo ir savininko turto galimybe. Ä®monės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylÄ yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali bÅ«ti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ â€œ (LAT 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

Iš to darytina išvada, kad individualios įmonės bankroto byloje savininko kreditoriai gali naudotis teise reikšti reikalavimus ir patenkinti juos iš turtinio komplekso, kurį sudaro įmonės turtas ir savininko turtas. 8.3. LAT yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriai, kurių reikalavimai yra kilę iš sandorių, sudarytų ne su individualia įmone, o su jos savininku kaip privačiu fiziniu asmeniu, nepareiškia finansinių reikalavimų bankroto byloje, nereiškia, kad jų reikalavimo teisės skolininkui pasibaigia (LAT 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009).

Taigi reikalavimo teisė į savininkÄ gyvuoja atskirai nuo reikalavimo teisės į įmonę. Bendrosios kompetencijos teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiÅ¡ki civilinių teisinių santykių subjektai <...> Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodÄ teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedÅ«ros negali bÅ«ti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali bÅ«ti taikomi analogiÅ¡ki ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 2-2298/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 2-1653/2012), todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iÅ¡kėlus individualiai įmonei bankroto bylÄ , jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-554/2014).

Taigi nors iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 d. 3 p. pagrindu atsiranda apribojimai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutuojančiÄ Ä¯monę, tai netaikoma jos savininko prievolių atžvilgiu. Todėl laikytina, kad Ä®BÄ® apribojimų priimti sprendimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininko turto nenustatė. 8.4. Nors kreditoriai gali siekti patenkinti reikalavimus ne bankroto byloje, visgi pagal LAT pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vykdymo (iÅ¡ieÅ¡kojimo) stadijoje reikalavimai atsidurtų bankroto byloje (Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų sisteminė-loginė analizė bei Å¡ių normų tarpusavio funkcinis ryÅ¡ys, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindÄ konstatuoti, kad tais atvejais, kai turtinio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tai tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis (LAT 2009 gegužės 25 d. nutartis nutartis byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Taigi nors galiausiai toks reikalavimas vykdymo stadijoje atsidurtų įmonės bankroto byloje, bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo faktas sprendimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko turtÄ priėmimo pagal MAÄ® 106 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ neapribojo. Tokį sprendimÄ (SkundžiamÄ sprendimÄ ) VMI priėmė tik 2019 m. spalio 11 d. 8.5. Mokesčių teisiniuose santykiuose iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis, skirtingai nuo panaÅ¡aus civilinės teisės ieÅ¡kinio senaties instituto arba pateikimo vykdyti senaties instituto, pasibaigia net ir esant kreditoriaus aktyvumui.

Pavyzdžiui, net ir mokesčių administratoriui taikius iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ turtÄ , t. y. priėmus sprendimÄ MAÄ® 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir perdavus jį vykdyti antstoliui, bet nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos, jos iÅ¡ieÅ¡kojimo terminas vis tiek pasibaigtų praėjus 5 metams nuo teisės iÅ¡ieÅ¡koti atsiradimo. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant MAÄ® 107 ir 108 straipsnių nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad senaties termino eigÄ nutraukia tik tokios aplinkybės, dėl kurių negalima priimti sprendimo, nurodyto MAÄ® 106 straipsnyje.

Taigi turi būti aiškus teisinis apribojimas (kliūtis) tai padaryti. Atsižvelgiant į prieš tai pateiktus išaiškinamus, šiuo atveju tokios kliūties (apribojimo) nebuvo. Kadangi nepriemokos išieškojimo senaties terminas laikytinas tam tikra mokesčių mokėtojui suteikiama teisinio apibrėžtumo garantija, aktualus ir MAĮ 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

Taigi nesant aiÅ¡kaus teisės aktuose įtvirtinto ribojimo priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, reikia laikyti, kad įstatymuose įtvirtinto iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymo pagrindo, kuris nutrauktų mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino eigÄ , nebuvo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad VMI SkundžiamÄ sprendimÄ priėmė jau pasibaigus mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 8.6.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad VMI realios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti reikalaujamÄ sumÄ nebuvo paneigtos. Minėta, bankroto procesas apima tiek reikalavimo tenkinimo stadijÄ , tiek ir jo vykdymÄ (iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ). Ä®monės savininko kreditorius gali naudotis reikalavimo tenkinimo galimybe įmonės bankroto byloje, įskaitant ir vykdymo stadijÄ . Taigi negalima daryti iÅ¡vados, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo sustabdytas taip, kad bÅ«tų paneigta VMI galimybė gauti reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įmonės savininko.

9. Dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo įpareigoti nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ PareiÅ¡kėja praÅ¡o paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ir nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . PareiÅ¡kėjos reikalavimas nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus susijęs bÅ«tent su pareiÅ¡kėjos įvardintu pažeidimu (Skundžiamu sprendimu). MAÄ® nustato mokesčių administravimo procedÅ«ras, kurias turi atlikti mokesčių administratorius. LVAT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti vieÅ¡ojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiÅ¡kai atlikęs administracinę procedÅ«rÄ , priimti sprendimÄ , priskirtinÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančiÄ situacijÄ , nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principÄ (žr. pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012).

Å iuo atveju teismas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl VMI 2019 m. spalio 11 d. sprendimo ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jis naikintinas. Å ioje byloje nėra pagrindo manyti ir nėra ginčo, kad mokesčių administratorius vengtų vykdyti teismo sprendimÄ . Taigi iÅ¡ esmės dėl to nėra ginčo vieÅ¡ojo administravimo srityje, kurį bÅ«tų galima nagrinėti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ . Todėl administracinė byla dėl skundo dalies, kurioje reikalaujama įpareigoti susilaikyti nuo veiksmų, nutrauktina kaip nenagrinėtina administraciniuose teismuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad ši byla buvo nagrinėjama ir nutraukiama tik tokia apimtimi, kiek susijusi su pareiškėjos įvardytu pažeidimu, t. y. 2019 m. spalio 11 d. sprendimo vykdymu.

10. Dėl reikalavimo įpareigoti VMI grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ - 782,97 Eur. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio VMI 2019 m. lapkričio 12 d. raÅ¡to (T I b. l. 48-50) nurodyta suma (782,97 Eur) yra iÅ¡ieÅ¡kota dar 2018 m. rugsėjo 28 d. Tai reiÅ¡kia, kad nėra nuraÅ¡yta Skundžiamo sprendimo pagrindu. Todėl tokio pareiÅ¡kėjos reikalavimo negalima tenkinti jos nurodomais skundo faktiniais pagrindais (kurie yra susiję su Skundžiamo akto neteisėtumu). Todėl Å¡i skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 11 sprendimÄ Nr. (23.31-08) 467-168779. Skundo dalį dėl įpareigojimo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ gražinti 782,97 Eur iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ atmesti.

Administracinę bylÄ dėl skundo dalies, kuria reikalaujama Valstybinę mokesčių inspekcijÄ Ä¯pareigoti nutraukti pradėtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nutraukti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis