2026-02-25 Nr. AB-4180-3-61-3-06146-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-270-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06146-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir S. S.) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio mėn. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2022 m. spalio 3 d. išvadą Nr. 49IŽ-37-(14.49.110E) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog jam nuosavybės teise priklauso 0,0840 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas1), kurį pareiškėjas įgijo pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 6081, ir, kuris buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. užsakė Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašą ir pastebėjo jame žymą dėl NŽT skyriaus priimtos Išvados, o 2023 m. gegužės 2 d. gavęs iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Išvadą, pastebėjo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo1 ribos turi būti tikslinamos. Iki tol pareiškėjas apie NŽT priimtą Išvadą nežinojo.

3. Pareiškėjas teigė, jog Išvada yra nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo1 ribos nesikeitė nuo pirminio jų suformavimo, buvo suderintos su kompetentingomis institucijomis ir sodininkų bendrijos „Verkiai‘“ pirmininkais.

4. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 126 punktu, nurodė, jog pirmiausia nagrinėjamu atveju turėjo būti priimtas sprendimas dėl būtinybės patikslinti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo1 planą, jame privalėjo būti nurodyti faktiniai ir teisiniai sprendimo priėmimo pagrindai, apie priimtą sprendimą turėjo būti informuotas pareiškėjas, tačiau šiuo atveju nebuvo priimtas administracinis aktas (sprendimas) dėl pareiškėjo Žemės sklypo1 plano patikslinimo, pareiškėjas nebuvo informuotas raštu apie būtinybę patikslinti Žemės sklypo1 planą. Išvados kadastro tvarkytojui pateikimas yra skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektams. Išvadoje nenurodyti argumentai, kodėl pareiškėjo Žemės sklypo1 duomenys turi būti tikslinami.

5. Pareiškėjas akcentavo, jog Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Kadastro nuostatai, kurių 32.1.1 papunktis numato, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolimesnių ginčų. Siekiant išspręsti šią problemą, šiuo atveju reikėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi.

6. Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje klausimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo administraciniu aktu faktiškai išsprendė NŽT, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, žemės sklypų ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius , pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą, o netenkinus šio reikalavimo – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Kadastro nuostatai ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Tikslinimo taisyklės). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

9. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Registrų centro NTR centrinio duomenų banko išrašo duomenis bei Vilniaus miesto skyriaus archyve esančią informaciją, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas1 suformuotas ir NTR įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje.

10. Atsakovas akcentavo, jog Vilniaus miesto sodininkų bendrijos „Verkiai“ sodo išplanavimo projekte pažymėtos žemės sklypų ribos, keliai, bendro naudojimo miškai ir kt. Atsižvelgiant į tai, atliekant kelio juostų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Verkiai“, kadastrinius matavimus privaloma vadovautis Generalinio projekto sprendiniais. Sodininkų bendrijos Generalinio projekto sprendiniai gali būti keičiami / tikslinami tik rengiant naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijos „Verkiai“ kelio ir žemės sklypų, besiribojančių su keliu, ribų nesutapimo klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis Kadastro nuostatų 125 punkte nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijos Generalinio projekto sprendinių tikslinimą inicijuoja sodininkų bendrijos pirmininkas, o žemės sklypų ribų tikslinimą – žemės sklypų savininkai.

11. Atsakovas pažymėjo, jog atliekant kelio juostų žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Verkiai“ kadastrinius matavimus, vadovaujantis Tikslinimo taisyklių 231 punktu, kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nepildomas bei kelio juostos plane lentelė, kurioje nurodomos gretimybės, nepildoma, todėl gretimų žemės sklypų savininkai į kelio juostų žemės sklypų kadastrinius matavimus, esančių sodininkų bendrijoje „Verkiai“, nebuvo kviečiami. Kadastrinius matavimus suderino, sprendimus parengė bei perdavė Registrų centrui NŽT skyrius.

12. Atsakovas, įvertinęs ginčo situaciją, laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašoma panaikinti Išvada, yra tarpinis dokumentas, kuriuo remdamasis kadastro tvarkytojas pažymėjo sklypo ribas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio sprendimu, savo nesutikimo argumentus pareiškėjas gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas žemės sklypo kadastro duomenis, Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir kadastro tvarkytojo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą, kurių pareiškėjas neginčijo. Atsižvelgiant į tai, jog Išvada yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, ji negali būti administracinės bylos objektu, todėl byla turėtų būti nutraukiama.

13. Atsakovas pažymėjo, jog Išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą yra teikiama kadastro tvarkytojui, bet ne pareiškėjui. Išvada nėra individualus administracinis aktas, o pareiškėjui konkrečias teises ir pareigas sukėlė ne Išvada, o žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracija NTK ir NTR. Atsakovo nuomone, Išvada neprivalo atitikti individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškino, jog NŽT 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydama įrašyti nekilnojamojo daikto – 0,1408 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Žemės sklypas2), kadastro duomenis į NTK ir NTR įregistruoti daiktines teises į Žemės sklypą2. Kartu su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu NTR posistemėje „GeoMatininkas“ buvo pateikta matininko V. B. parengta 2022 m. liepos 4 d.

Žemės sklypo kadastro duomenų byla, 2022 m. liepos 12 d. suderinta su NŽT (toliau – ir kadastro duomenų byla), taip pat NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 49SK-1768-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT Sprendimas) ir kiti dokumentai. Registrų centras, išnagrinėjęs NŽT 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. SPR5-19758 (14.4 E) (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimas) atidėti sprendimo priėmimą, kadangi, pažymint Žemės sklypo2 ribas NTK žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, ir, vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatė vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į NTK, pašalinti.

Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius (toliau – ir Teritorinis registratorius), išnagrinėjęs NŽT 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą, 2022 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-17240 (14.5 E) (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas) atidėti sprendimo priėmimą, nes Registrų centrui priėmus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą atidėti sprendimo priėmimą, Žemės sklypo2 kadastro duomenys neįrašyti į NTK, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatė vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms NTR įregistruoti daiktines teises, pašalinti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pagal Kadastro nuostatų 125 punktą, kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per NTR posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju kadastro tvarkytojas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendime nustatęs, kad Žemės sklypo2 ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, apie šiuos žemės sklypų ribų nesutapimus informavo NŽT, kuri per NTR posistemę „GeoMatininkas“ pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo2 planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų (įskaitant ir pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą1) ribos tikslintinos. Kadastro tvarkytojas gavęs NŽT Išvadą, ir nelikus kliūčių įrašyti Žemės sklypo2 kadastro duomenis į NTK ir NTR, įrašė šiuos duomenis.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą jį palaikė ir prašė teismo tenkinti skundą.

II. 18. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino NŽT skyriaus Išvadą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

19.1. NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-1768-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuotas 1 408 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

19.2. NŽT 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu Nr. 32579458 kreipėsi į Registrų centrą, prašydama įrašyti Žemės sklypo2 kadastro duomenis į NTK ir įregistruoti NTR daiktines teises į žemės sklypą.

19.3. Registrų centras 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į NTK, nusprendė atidėti sprendimo priėmimą. Tokį sprendimą Registrų centras motyvavo tuo, kad pažymint Žemės sklypo2 ribas NTK žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, buvo nustatyta, kad šio sklypo ribos kerta gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatė vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į NTK, pašalinti.

19.4. NŽT 2022 m. spalio 3 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Išvadą, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo2 planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų (įskaitant ir pareiškėjo Žemės sklypo1) ribos tikslintinos.

19.5. NŽT 2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. 49SD-12343-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų patikslinimo“ pranešė pareiškėjui, kad jo Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Nurodė, jog nustatyti šie trūkumai (pažeidimai): jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastriniai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, ribų. Pažymėjo, kad dėl Žemės sklypo1 planų tikslinimo, pareiškėjas turi kreiptis į matininką, atlikusį Žemės sklypo1 kadastrinius matavimus, arba į kitą matininką.

19.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT skyriaus Išvada, kreipėsi dėl jos panaikinimo į Regionų administracinį teismą.

20. Teismas, įvertinęs Kadastro nuostatų 100, 123, 125–128 punktų nuostatas, pažymėjo, jog pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą pirmiausia nagrinėjamu atveju turėjo būti priimtas sprendimas dėl būtinybės tikslinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo1 planą, sprendime privalėjo būti nurodyti faktiniai ir teisiniai tokio sprendimo priėmimo pagrindai, apie priimtą sprendimą turėjo būti informuotas pareiškėjas.

21. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo1 plano tikslinimo, pareiškėjas nebuvo informuotas raštu apie būtinybę tikslinti Žemės sklypo1 planą. Teismas, be kita ko, akcentavo, jog Išvada neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, joje nenurodyti argumentai, kodėl besiribojančio Žemės sklypo1 kadastro duomenys turi būti tikslinami, todėl atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad atsakovas, keisdamas žemės sklypų kadastro duomenis, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, o priimdamas ginčijamą Išvadą, pažeidė procedūrą, turėjusią užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą, todėl ją (Išvadą) panaikino.

III. 22. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą arba atmesti pareiškėjo skundą.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, NŽT skyrius priėmė ginčijamą Išvadą ir sprendimą, numatytą Kadastro nuostatų 126 punkte, t. y. NŽT skyriaus 2022 m. spalio 5 d. raštą Nr. 49SD-12343-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų tikslinimo”, kuris dėl NŽT nežinomų priežasčių grįžo neįteiktas pareiškėjui.

24. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo NŽT išdėstytų argumentų dėl pareiškėjo skundo reikalavimų ir jais siekiamo rezultato. Pareiškėjo prašoma panaikinti Išvada yra tarpinis dokumentas, kuria remiantis buvo pažymėtos žemės sklypo ribos, todėl Išvados panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne ginčijama Išvada, o NŽT žemės sklypo registracija NTK ir NTR bei kadastro tvarkytojo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas, todėl byla turėtų būti nutraukta.

25. Atsakovas pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos ginčui reikšmingos aplinkybės, nustatyti faktiniai ir teisiniai Išvados priėmimo pagrindai, motyvai pareiškėjui žinomi, Išvados teisėtumas nėra paneigtas, todėl panaikinus Išvadą, situacija iš esmės nepasikeis, nes liks galioti NŽT skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas ir NŽT žemės sklypo kadastro duomenys, įregistruoti ir išviešinti NTK ir NTR.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčijama Išvada buvo nuspręsta, jog pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami. Žemės sklypo NTR duomenyse padarytas įrašas, jog Žemės sklypo1 planas turi būti tikslinamas remiantis Išvada. Atsakovas Išvada nustatė konkrečią elgesio taisyklę ir konkrečias pareigas pareiškėjui patikslinti Žemės sklypo1 ribas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Išvada yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo vertinimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. spalio 5 d. raštas Nr. 49SD-12343-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų tikslinimo”, kuriuo pareiškėjas tariamai buvo informuotas apie Žemės sklypo ribų tikslinimą, nėra individualus administracinis sprendimas dėl žemės sklypo ribų tikslinimo Kadastro nuostatų 126 punkto prasme, tai yra informacinio pobūdžio aktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT skyriaus Išvados, kuria nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, jog skundžiamas individualus administracinis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, nėra pagrįstas ir motyvuotas.

30. Apeliacinis atsakovo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skundžiamos NŽT teritorinio skyriaus išvados paskirtį ir pasekmes, pareiškėjui pasekmes sukėlė NŽT skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo aspektu netinkami ir lėmę nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Byla turėjo būti nutraukta, nes ginčijamas tarpinis dokumentas.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo 0,0840 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenys Kadastre įrašyti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-1768-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuotas 1 408 kv. m žemės sklypas ( toliau – ir Žemės sklypas2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Prieš įrašant Žemės sklypo2 kadastro duomenis, buvo pastebėta, kad šio žemės sklypo ribos persidengia su pareiškėjo žemės sklypo ribomis, todėl VĮ Registrų centras kreipėsi į NŽT skyrių Kadastro nuostatų 125-126 punktuose nustatyta tvarka. NŽT skyrius skundžiama išvada pripažino, kad Žemės sklypas2 pamatuotas teisingai, o pareiškėjo žemės sklypo ribos ir duomenys tikslintini. Ši išvada pašalino kliūtis įregistruoti Žemės sklypo2 kadastro duomenis.

33. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Be kita ko šie nuostatai nustato ir bendrąją taisyklę, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų.

34. Byloje nustatyta, kad matininkas Žemės sklypo2 matavimus atliko nežymėdamas Žemės sklypo2 ribų ir nekviesdamas dalyvauti pareiškėjo ar jo atstovo. Tačiau turint omenyje tą aplinkybę, kad naujai pamatuoto sklypo ribos kirto pareiškėjo nuosavybėje esantį Žemės sklypą1, toks pareiškėjo dalyvavimas buvo būtinas. Dėl to, įvertinus pirmiau aptartą teisės normų reglamentavimą, darytina išvada, nagrinėjamu atveju minėtų Kadastro nuostatų reikalavimų buvo nesilaikoma, nes matininkas, atlikdamas Žemės sklypo2 kadastrinius matavimus, privalomai turėjo kviesti suinteresuotus asmenis – gretimų sklypų savininkus arba jų įgaliotus asmenis, kurie, nesutikdami su matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą turėjo teisę ir galėjo reikšti pastabas dėl sklypų ribų, bandyti išspręsti ginčą jo pradinėje stadijoje. Tokios pareigos neeliminuoja ir atsakovo nurodytas Tikslinimo taisyklių 231 punktas, kuris leidžia neženklinti kelio juostos užimamo žemės sklypo ir nepildyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, tačiau neaptaria gretimų žemės sklypų savininkų informavimo ir dalyvavimo kadastro duomenų surinkimo procedūroje.

35. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas Nuostatų 126 punkte nurodytas sprendimas, kuriame motyvuotai būtų pagrįsta, kodėl besiribojančių su kelio juosta privačių žemės sklypų ribos turi būti tikslinamos. 2022 m. spalio 5 d. NŽT skyriaus raštas pareiškėjui tokiu sprendimu nelaikytinas, nes juo pareiškėjas tik informuojamas apie menamą NŽT sprendimą, kuris rašytine forma nebuvo priimtas.

36. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principu, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais.

38. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, skundžiamos Išvados turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pažymi, kad Išvadoje tik abstrakčiai nurodytas teisinis pagrindas, kuris visiškai nesusietas su faktine situacija. Be to, iš atsakovo priimtos Išvados turinio neįmanoma nustatyti, kuriais argumentais ir įrodymais jis grindžia Sprendimą tikslinti Žemės sklypo1 duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nusprendęs, jog Žemės sklypo1 duomenys tikslintini, turėjo priimti rašytinį sprendimą, numatytą Kadastro nuostatų 126 punkte, jame išdėstyti faktines bei teisines aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą ir apie jį informuoti pareiškėją. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų bei procesiniuose dokumentuose teiktų proceso šalių paaiškinimų matyti, kad to nebuvo padaryta. Priešingai, NŽT skyriaus išvadoje, net ir vertinant ją kartu su NŽT skyriaus raštu pareiškėjui, iš esmės nėra nurodyta jokių faktinių ir teisinių jo priėmimo pagrindų, lėmusių Išvados priėmimą, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamą atsakovo aktą nemotyvuotu, o tuo pačiu ir neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

40. Teisė į gerą administravimą ir veiksmingą teisinę gynybą garantuojama ir Europos Sąjungos teisėje, kuri šioje byloje yra svarbi kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 296 straipsnyje nurodoma, kad teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal sutartis. Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą, teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

41. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

42. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi. Kaip jau minėta, byloje nebuvo pateiktas Kadastro nuostatų 126 punkte numatytas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų motyvuotai informuotas apie būtinybę tikslinti jo nuosavybės teise valdomo sklypo ribas ir kitus duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino atsakovą nesilaikius esminių procedūrų, reikalingų sprendimui priimti.

43. Apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad skundžiama Išvada nesukuria teisinių pasekmių pareiškėjui ir yra tarpinis dokumentas, yra nepagrįstas, nes būtent Išvados pagrindu buvo padaryti įrašai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje apie pareiškėjo žemės sklypo duomenis. Šie įrašai tiesiogiai gali paveikti pareiškėjo disponavimą žemės sklypu. Be to, kaip jau minėta, nesant priimto rašytinio sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas tikslinti žemės sklypo ribas, nėra ir jokio kito dokumento, kuriuo būtų užbaigiama administracinė procedūra.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Pareiškėjas prašė priteisti jam patirtas 1 000 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą pripažintina, jog sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jam iš atsakovo priteistinos patirtos išlaidos.

46. Iš byloje esančių dokumentų (atstovavimo sutarties, mokėjimo nurodymo) matyti, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktas nurodo, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas 1,3 rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas. Užpraėjusio ketvirčio nuo teiktų atstovavimo paslaugų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis siekė 2 196 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad maksimali pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą siekia 2 854,80 Eur (2 196 Eur x 1,3).

47. Įvertinusi Rekomendacijų 2 punkto nuostatose nurodytus kriterijus, taip pat aplinkybę, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nuostatose nurodyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui E. E. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius