e7b3d05a-29fb-4941-bfc2-010072b9af8b · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K) 5 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. ji buvo laikoma LukiÅ¡kių TI-K (kamerose Nr. 418, 421, 424) nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo užsiveisÄs pelÄsis, buvo drÄgna. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, jis užsidarydavo nesandariai, todÄl sklido nemalonÅ«s kvapai. DÄl to pablogÄjo pareiÅ¡kÄjos sveikata, kankino depresija, ji pradÄjo vengti žmonių.
Legislator headnote
AI generatede7b3d05a-29fb-4941-bfc2-010072b9af8b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: AtsakovÄs ir treÄiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡ d a l i e s.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I-4923-331/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02815-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai O. G.-S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos O. G.-S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:
1. PareiÅ¡kÄja O. G.-S. kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l.
1) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K) 5 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
2. PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. ji buvo laikoma LukiÅ¡kių TI-K (kamerose Nr. 418, 421, 424) nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo užsiveisÄs pelÄsis, buvo drÄgna. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, jis užsidarydavo nesandariai, todÄl sklido nemalonÅ«s kvapai. DÄl to pablogÄjo pareiÅ¡kÄjos sveikata, kankino depresija, ji pradÄjo vengti žmonių.
3. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄja praÅ¡Ä skundÄ patenkinti, palaikÄ jame iÅ¡dÄstytus argumentus.
4. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K nesutinka su pareiÅ¡kÄjos skundu, praÅ¡o jį atmesti, atlyginti 1,44 Eur dokumentų rengimo iÅ¡laidų.
5. Atsiliepime (b. l. 11â19) paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstanÄiųjų bei esanÄių įstaigoje skaiÄiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi teisÄs aktų numatytų reikalavimų.
Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. Reikalingas inventorius yra iÅ¡duodami į kameras. LukiÅ¡kių TI-K yra sudarÄs paslaugų teikimo sutartis dÄl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, patalpų priežiÅ«ros bei profilaktinių patikrinimų. DÄl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybÄs turtÄ . TodÄl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vÄl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetÄs (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonÄms sudÄti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todÄl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar tabureÄių ir kitų baldų. Dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas kamerose įrengiamas pagal dirbtinio apÅ¡vietimo normas.
Kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengtas klozetas ir praustuvas. Privatumui užtikrinti sanitariniuose mazguose įrengiamos užuolaidos, atskiros kabinos su durimis. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vÄdinimui yra pritaikyti, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo teigimu, nagrinÄjamu atveju nÄra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos.
PareiÅ¡kÄja tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tarimai padaryta neturtinÄ Å¾ala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo praÅ¡omos atlyginti žalos sumos dydžio.
6. TreÄiasis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 7â9) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄja į KalÄjimų departamentÄ skundžiamu laikotarpiu dÄl jos laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipÄ. PareiÅ¡kÄja turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, patirtos žalos dydį, tai, jog žala kilo bÅ«tent dÄl neteisÄtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų. Be to, žalos atlyginimas nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das, gali bÅ«ti taikoma sir teisÄs pažeidimo pripažinimas.
7. AtsakovÄs ir treÄiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡ d a l i e s.
8. Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjai neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ ji patyrÄ, pasak pareiÅ¡kÄjos, laikoma LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246 â 6.249 straipsniuose:
žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
10. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
11. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų (b. l. 11â19) matyti, kad pareiÅ¡kÄja į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. birželio 26 d. ir buvo laikoma iki 2015 m. spalio 21 d. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄja patvirtino LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų teisingumÄ , todÄl teismas sprÄs pareiÅ¡kÄjos skundo pagrįstumÄ už nurodytÄ laikotarpį.
12. PareiÅ¡kÄjos teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose jai nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. 12.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal  Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Â Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Â KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Â Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Â Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). 12.2. Teismas pažymi, kad KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužÄs 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui. 12.3.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, sprÄsdamas dÄl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninÄs erdvÄs, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). 12.4.
MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ byloje EŽTT pabrÄžÄ, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 m2 bendroje kameroje, ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 m2 iki 4 m2 gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sÄ lygų tinkamumÄ . Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali bÅ«ti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus, ypaÄ susijusius su galimybÄmis mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trÅ«kumu, netinkama vidaus temperatÅ«ra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu.
Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvÄje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 m2, ploto trÅ«kumo problema nekyla, taÄiau EŽTT vertinimui dÄl įkalinimo sÄ lygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbÅ«s kiti fizinių kalinimo sÄ lygų aspektai. 12.5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginÄo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄja buvo laikoma gyvenamosiose kamerose Nr. 408 (plotas 29,39 m2), Nr. 417 (plotas 18,54 m2), Nr. 420 (plotas 17,34 m2) nuo 1 iki 5 asmenų. Pagal byloje esanÄius dokumentus (b. l.
15) sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo 0,56 m2. 12.6. MinÄti duomenys patvirtina, kad nagrinÄjamu atveju, atmetus sanitariniam mazgui tenkantį kameros plotÄ , pareiÅ¡kÄjai visÄ ginÄo laikotarpį teko minimalus kameros plotas didesnis nei 4 m2. Teismas, įvertinÄs tai, daro iÅ¡vadÄ , kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas Å¡iuo atveju bus nustatomas, įvertinus kitus pareiÅ¡kÄjos nurodytus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus.
13. PareiÅ¡kÄja teigia, kad nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija kamerų sanitariniame mazge. 13.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d., kai įsigaliojo ginÄui aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).
Pastarojoje reikalavimai laisvÄs atÄmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nÄra nustatyti. 13.2. IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų matyti, kad kamerose, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma pareiÅ¡kÄja, yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurioje yra klozetas ir praustuvas; Å¡i patalpa yra įrengta kaip atskira kabina su durimis (b. l. 28). Ä®vertinus byloje esanÄius įrodymus, atmestini pareiÅ¡kÄjos skundo teiginiai, kad sanitariniame mazge nebuvo unitazo. 13.3. Pasisakydamas dÄl oro Å¡alinimo sistemos įrengimo, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2017 m. spalio 4 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-877-1062/2017, kurioje konstatuota, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijÄ su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todÄl Å¡iuo atžvilgiu nÄra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kÄjos teisių pažeidimÄ .
TaÄiau Å¡i aplinkybÄ neatleidžia LukiÅ¡kių TI-K nuo pareigos, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. 13.4. Å ioje byloje pareiÅ¡kÄja netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nesieja su privatumo pažeidimu. Be to, kaip minÄta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitarinio mazgo patalpa kamerose, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma pareiÅ¡kÄja, yra įrengta kaip atskira kabina su durimis, taigi ja naudojantis nebuvo pažeidžiamas privatumas. 13.5.
Ä®vertinÄs nurodytÄ LVAT praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sanitarinio mazgo patalpos įrengimas kamerose, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma pareiÅ¡kÄja, nepažeidÄ teisÄs aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kÄjos teisių.
14. PareiÅ¡kÄjos teigimu kamerose buvo drÄgna, netinkama ventiliacija, pelÄsis. 14.1. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judÄjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu â 0,15â0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu â 0,05â0,15 m/s (16 punktas); turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 punktas). 14.2.
Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro aktai (b. l. 29â40), jų analizÄ patvirtina, kad patikrinus LukiÅ¡kių TI-K kameras, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma pareiÅ¡kÄja, buvo nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai: kameroje Nr. 417 buvo vizualiai nustatyti pelÄsių požymiai, nubyrÄjÄ, atÅ¡okÄ lubų ir sienų dažai (b. l. 29-33, 34-36). Kameroje Nr. 417 pareiÅ¡kÄja ginÄo laikotarpiu buvo laikoma iÅ¡ viso 6 paras (2015 m. liepos 15 d., nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 20 d.).
15. NagrinÄjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).
16. Ä®vertinÄs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad 6 paras buvo pažeisti higienos reikalavimai, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas laiko, kad nurodyti pažeidimai, galÄjo sukelti pareiÅ¡kÄjai nepatogumų ir dvasinių kanÄių. Teismui nekyla abejonių dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjos skundo reikalavimas dÄl piniginÄs kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymÄjÄs, jog ta aplinkybÄ, kad kalinimo įstaigų administracija neturÄjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkanÄioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (LVAT administracinÄse bylose:
Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010).
17. EŽTT byloje Bilinskas prieÅ¡ LietuvÄ atkreipÄ dÄmesį, kad greitas procesas nacionaliniame teisme bei gyvenimo lygis Å¡alyje taip pat gali bÅ«ti reikÅ¡mingi kriterijai vertinant, ar kompensacija yra pakankama. Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dÄl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esanÄių konkreÄioje administracinÄje byloje. Taigi atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinÄs žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias pirmiau nurodytas aplinkybes.
TodÄl vertinant pareiÅ¡kÄjai priteistinÄ neturtinÄ Å¾alÄ visų pirma pabrÄžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, viso 6 paros, pažeidžiant higienos reikalavimus, į kitus pareiÅ¡kÄjai nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad minimali mÄnesinÄ alga - 380 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), minimalusis valandinis atlygis - 2,32 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), valstybinÄ socialinio draudimo bazinÄ pensija - 120 Eur (nuo 2017 m. sausio 1 d.), vidutinÄ socialinio draudimo senatvÄs pensija - 273,86 (2017 m. kovo mÄn.), valstybÄs remiamos pajamos - 102 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), bazinÄ socialinÄ iÅ¡moka - 38 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), į tai, kad administracinÄje byloje nÄra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjos orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprÄstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjos patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kÄjos nurodyta suma.
NagrinÄjamu atveju teismas, atsižvelgÄs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinÄmis aplinkybÄmis bylose (LVAT administracinÄje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kÄjui priteisÄ 2 300 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinÄje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kÄjui priteisÄ 1 100 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinÄje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kÄjui buvo priteistas 100 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas areÅ¡tinÄje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinÄje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kÄjui priteisÄ 60 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjas 14 dienų areÅ¡tinÄje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinanÄiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinÄs minÄtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines, darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjos patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati priteistina suma yra 60 Eur.
Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas pareiÅ¡kÄjai priteisia 60 Eur neturtinÄs žalos iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.
18. AtsakovÄs atstovo teigimu LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrÄ 1,44 Eur bylos dokumentinÄs medžiagos rengimo iÅ¡laidas (b. l. 20), kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos. LukiÅ¡kių TI-K turÄjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso - 24 A4 formato lapai. 18.1. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių jo patirtas iÅ¡laidas. PažymÄtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinÄs informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjų pageidavimu valstybÄs ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama â įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nÄra galimybÄs susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.
PareiÅ¡kÄjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisÄs gauti informacijÄ iÅ¡ valstybÄs ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ teikÄ vykdydamas teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 28 d. nutartį (b. l. 3), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 1 d. 18.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .
MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1827-858/2015).
19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinÄse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjos O. G.-S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti O. G.-S. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas Henrikas Sadauskas