2019-09-18 Nr. AB-17600-3-61-3-02154-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-557-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02154-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Norfos mažmena“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. B-9/2019 (toliau – Nutarimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundui nustatė trūkumus ir įpareigojo iki 2019 m. birželio 28 d. pateikti įgaliojimą V. M. pasirašyti ir paduoti skundą UAB „Norfos mažmena“ vardu (arba paduoti skundą, pasirašytą UAB „Norfos mažmena“ vadovo originaliu parašu arba saugiu elektroniniu parašu), pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2019 m. birželio 20 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei pateikė įgaliojimą V. M. atstovauti pareiškėjo interesams visuose teisminiuose procesuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą skirti ekonominę sankciją. Teismas nurodė, kad pagal to paties straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu jie neskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus nutarimus per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali skųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir suinteresuoti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą. Teismas nurodė, kad tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ginčijamame Nutarime.

Teismas nustatė, kad Nutarimas priimtas 2019 m. gegužės 9 d., todėl, vadovaudamasis minėtomis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, atsižvelgęs į nedarbo dienas birželio 8–9 d., sprendė, jog paskutinė diena skundui paduoti buvo 2019 m. birželio 10 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2019 m. birželio 14 d., t. y. 4 dienas praleidusi minėtame įstatyme nustatytą 30 dienų apskundimo terminą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti, o prašymą grindžia argumentais, kad ginčijamą Nutarimą gavo tik 2019 m. gegužės 17 d., todėl negalėjo pasinaudoti minėtame įstatyme nustatytu 30 dienų apskundimo terminu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nuomone, šioje situacijoje reikėtų remtis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir nurodė, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-175/2013, 2005 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005). Teismas pabrėžė, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1008-756/2017), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-822/2019 ir kt.). Priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju specialus įstatymas nustato 30 dienų sprendimo apskundimo terminą, skaičiuotiną nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, pareiškėjas, siekdamas ginčyti Departamento Nutarimą, skundą teismui turėjo paduoti iki 2019 m. birželio 10 d., tačiau skundą padavė 2019 m. birželio 14 d., 4 dienas praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, nei fiziniam asmeniui, nes juridinis asmuo turi objektyvias galimybes, tinkamai parinkęs organizacines, o prireikus ir teisines pagalbos priemones, laiku ir veiksmingai ginti pažeistas teises. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas net ir 2019 m. gegužės 17 d. (praėjus 8 dienoms nuo jo priėmimo) gavusi Nutarimą, turėjo pakankamai laiko (daugiau nei 3 savaites) ginti galimai pažeistas savo teises ar teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, o iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir dokumentų, teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį ir atnaujinti terminą 2019 m. birželio 14 d. skundui dėl Departamento nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. B-9/2019.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl svarbių priežasčių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nurodo, kad aplinkybė, dėl kurios skundas buvo pateiktas pareiškėjui praėjus 8 dienoms po Nutarimo priėmimo nepriklausė nuo pareiškėjo valios, kadangi ši aplinkybė priklausė tik nuo atsakovo / atitinkamas paslaugas teikiančių įstaigų bei jų operatyvumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo ir dėl šios priežasties ši aplinkybė sutrukdė pareiškėjui pasinaudoti įstatyme numatyta 30 dienų apskundimo galimybe.

2. Pareiškėjas pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytas 30 dienų terminas yra būtinas, kad būtų tinkamai parengtas ir įformintas skundas, kuris atitiktų keliamus reikalavimus, būtų pateiktas išsamus bei su motyvuotais bei pagrįstais įrodymais. Pareiškėjo vertinimu, Aplinkos apsaugos įstatymo nustatytas 30 dienų apskundimo terminas negali būti ribojamas kitos šalies pasyvumu, neoperatyvumu bei galimu piktnaudžiavimu priimto Nutarimo pateikimu pareiškėjui.

3. Pareiškėjas pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytas 30 dienų terminas yra suteikiamas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pareiškėjo nuomone, teismo argumentas, kad net ir praėjus 8 dienoms nuo Nutarimo priėmimo, gavus Nutarimą pareiškėjas turėjo pakankamai laiko (daugiau nei 3 savaites) ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, nepanaikina pareiškėjui įstatymu suteiktos teisės turėti 30 dienų apskundimo terminą.

4. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nutarimą gavo praėjus 8 dienoms po jo priėmimo dienos ir jokiais būdais negalėjo pasinaudoti Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta pareiškėjo teise, kuri suteikia 30 dienų apskundimo terminą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neužtikrino, kad pareiškėjas tinkamai galėtų pasinaudoti šia galimybe ir Nutarimo kopijos neatsiuntė nei elektroniniu paštu, nei pirmenybiniu būdu, taip sutrukdydamas pareiškėjui pasinaudoti teise į teisingą teismą. Pareiškėjas tokią savo pozicija grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019.

5. Pareiškėjas pabrėžia, kad objektyvi aplinkybė yra būtent 8 dienų laiko tarpas, nepriklausęs nuo pareiškėjo valios, kuris pareiškėjui sutrukdė turėti teisę į 30 dienų apskundimo terminą, kuris nurodytas Aplinkos apsaugos įstatyme, o teismas skundžiamoje nutartyje to neargumentavo.

6. Pareiškėjas nesutinka su teismo nutarties teiginiu dėl nepagrįsto delsimo, kadangi nagrinėjamoje situacijoje nepagrįsto delsimo nebuvo, nes visi veiksmai nepriklausė nuo pareiškėjo valios, ir teigia, kad nepagrįstu delsimu šioje situacijoje būtų galima laikyti aplinkybę, kai skundas būtų pateiktas po įstatyme numatyto ir suteikto 30 dienų apskundimo termino, kai pareiškėjas apie Nutarimą sužinojo.

7. Pareiškėjas teigia, kad interneto svetainėje www.post.lt nurodoma, kad pirmenybinis laiškas gavėją pasiekia per 1–3 dienas nuo išsiuntimo dienos, o paprastasis – per 2–4 dienas. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimas pareiškėją pasiekė tik po 8 dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos, o toks terminas neatitinka nė vieno minėto laiško gavimo termino ir yra dvigubai ilgesnis už ilgiausią nustatytą gavimo terminą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-557-520/2017.

8. Pareiškėjo vertinimu, netgi atsižvelgus į faktą, kad skundas buvo pateiktas galimai praleidus apskundimo terminą, tokioje situacijoje privaloma remtis ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintu teisės į teisingą teismą principu ir nurodo, kad administracinėje byloje Nr. RA146-18/2011 teisėjų kolegija, nustačiusi, kad sprendimo nuorašas išsiųstas nesilaikant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, skundo padavimo terminą atnaujino tik konstatavusi, jog terminas praleistas nežymiai, tik viena diena.

9. Pareiškėjas pažymi, kad netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bus išklausytas tik atsakovas ir jo argumentai, nebus išnagrinėta situacija iš esmės ir tai gali turėti įtakos vėlesniems atsakovo sprendimams, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės į teisingą teismą principui. Pareiškėjo manymu, tik visapusis bylos nagrinėjimas galėtų padėti išsiaiškinti, ar Nutarimu skirta bauda pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje skundo padavimo terminą reglamentuoja specialus Aplinkos apsaugos įstatymas. Akcentuotina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad pareigūno priimtą nutarimą skirti ekonominę sankciją per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas. Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl teisės ir būtinybės turėti 30 dienų apskundimo terminą bei atsakovo pasyvumo ir galimo piktnaudžiavimo Nutarimo pateikimu pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nutarimas priimtas 2019 m. gegužės 9 d., pareiškėjas apie Nutarimą sužinojo 2019 m. gegužės 17 d., ir į teismą kreipėsi 2019 m. birželio 14 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi Nutarimo priėmimo diena, todėl nekartodama išsamių ir detalių skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas 4 dienomis praleido terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, o aplinkybė, kad pareiškėjas savaip supranta procesinių terminų skaičiavimo taisykles, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad terminas praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, galėjusių apriboti jo galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba, tad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bus išklausytas tik atsakovas ir jo argumentai, nebus išnagrinėta situacija iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Tai reiškia, kad byla teisme nagrinėjama nebus, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo pozicijos išklausymo atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė