e7b14ad5-e8ce-422d-8300-e890464fdf26 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr.1A-458-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00158-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.Pranešėjas Valdas VitunskasTeisėja Birutė Drozdienė (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, išteisintiesiems M.

K., V. K., gynėjams advokatams Kęstučiui Dobilui, Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiajai R. K., jos atstovui advokatui Romui Aikevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato Romo Aikevičiaus ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. išteisintas pagal BK 138 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) irV.

V. K. iÅ¡teisintas pagal BK 140 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); ir n u s t a t ė : M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. balandžio 12 d. apie 24.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia mesdamas į nukentėjusiÄ jÄ R. K. metalinę kėdę ir ja pataikydamas jai į galvos sritį, padarė R. K. galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dėl ko iÅ¡sivystė galvos smegenų sukrėtimas, taip sukeldamas nukentėjusiajai R.

K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .V. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. balandžio 12 d. apie 24.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau 19 kartų rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai R. K. į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas jai poodines kraujosruvas kakle, rankose, nugaroje, klubuose, deÅ¡inėje kojoje, deÅ¡iniame sėdmenyje, taip sukėlė nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu kaltinamieji M.

K. ir V. K. iÅ¡teisinti iÅ¡ jiems pareikÅ¡tų kaltinimų, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo M. ir V. V. K. pripažinti kaltais, padarius BK 140 str. 1 d. ir paskirti atitinkamai bausmes – 6 mėnesius ir 8 mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant jiems bendrauti su nukentėjusiÄ ja R.

K. bei lankytis jos namuose, įpareigojant kaltinamuosius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, neatlygintinai išdirbti atitinkamai 50 val. ir 80 val. sveikatos priežiūros ir globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino didžiosios daugumos dalies byloje surinktų įrodymų, dėl ko nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas, iÅ¡teisindamas M. K. iÅ¡ BK 138 str. 1 d. nusikalstamos veikos, neperkvalifikavo jos į BK 140 str. 1 d. nusikalstamÄ veikÄ , nors to prašė prokuroras, bet nurodė motyvus, iÅ¡imtinai susijusius tik su nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Teismas nuosprendyje rėmėsi tik dalies liudytojų parodymais, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo ne tik nukentėjusiosios R. K., bet ir liudytojų R. K., V. M. parodymų, apsiribodamas jų formaliu perraÅ¡ymu iÅ¡ posėdžio protokolo. Taip pat buvo netinkamai įvertinti liudytojų A.

S., R. P., J. D. P. bei A. B. parodymai. Teismas nuosprendyje neanalizavo kaltinamųjų veiksmų sekos, nukentėjusios padėties kaltinamųjų atžvilgiu bei kitų faktinių aplinkybių. Kaltinamieji neigė naudoję fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų, kad V. V. K. grasino nukentėjusiajai, ėmė smÅ«giuoti rankomis į galvos sritį, o ji Å¡aukėsi pagalbos. Jai susmukus, V. K. trenkė jai kėde, tačiau ji užsidengė rankomis galvÄ , po to kėde trenkė jai per Å¡onus.

Jai gulint, atbėgo kaimynas R. K., įvykį matė ir R. P., bet jos negelbėjo. Jokių muÅ¡tynių tarp V. V. K. ir R. K. nebuvo. Nukentėjusiajai į virÅ¡ugalvį kėdė pataikė po M. K. veiksmų. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, neigiant bet kokio tyčinio fizinio smurto panaudojimÄ R. K. atžvilgiu. Nenustatyta, kad nukentėjusioji pati susižalojo ar buvo sužalota kitų asmenų, nėra pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu. Liudytoja V.

M. patvirtino nukentėjusiosios parodymus bei R. K. parodymus dėl M. K. smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Liudytoja R. P. girdėjo R. K. kviečiant R., ji atlėkė pažiÅ«rėti, tačiau teismas jos parodymų nevertino, nors jos parodymai patvirtina, kad tÄ dienÄ smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo naudojamas. Akivaizdu, kad nukentėjusioji Å¡aukėsi pagalbos dėl V. V. K. jos atžvilgiu naudojamo smurto. R. P. yra viena iÅ¡ pagrindinių konflikto iniciatorių, nes ji jautėsi nepatenkinta dėl jai nepadovanotos namo dalies, todėl galima manyti, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

Policijos pareigÅ«nas A. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , kitoje patalpoje buvusi anÅ«kė sakė, kad močiutę sužalojo. Taip pat Å¡is liudytojas parodė, kad nukentėjusioji jam po įvykio skundėsi, kad jÄ mušė sÅ«nus su anÅ«ku, tačiau į gydymo įstaigÄ važiuoti atsisakė. Kad nukentėjusioji skundėsi buvusi sumuÅ¡ta, patvirtino ir liudytojas A. B., ir liudytoja J. D. P., kuri matė, kad tarp nukentėjusiosios ir V. V. K. verandoje įvyko susistumdymas. Tuo tarpu V.V.

K. žento J. V. parodymai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Be to, teismas rėmėsi byloje pateiktu ekspertizės aktu tiek, kiek susiję su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau nevertino specialisto iÅ¡vadose ir ekspertizės aktuose kitų R. K. padarytų sužalojimų, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrukdymÄ bei fizinį skausmÄ . Ekspertai teisme patvirtino duotas iÅ¡vadas, nei vienas specialistas neneigė sužalojimo laiko 2009-04-12.

Be to, teismas rėmėsi kaltinamųjų parodymais, tačiau nevertino, kad jų parodymai paneigti nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktais. Teismas netyrė paties sužalojimo mechanizmo, o apsiribojo tik dalies R. K. nustatytų sužalojimų konstatavimu. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad M. K. metė į jÄ kėdę. Daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė faktines bylos aplinkybes neatitinkančias iÅ¡vadas.

M. K. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d. Nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas Romas Aikevičius skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo M. ir V.V. K. pripažinti kaltais, padarius atitinkamai BK 138 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, o bÅ«tent, kad smÅ«gius mamai sudavė M. K., kÄ patvirtino, nors ir netiesioginė liudytoja V.

M.. Liudytoja R. P. nepaneigė aplinkybės, kad tarp R. ir V. V. K. vyko konfliktas, Å¡iÄ aplinkybę nurodė liudytojas J. V.. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡is liudytojas yra V. V. K. žentas ir jis gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas. NeaiÅ¡ku, kodėl teismas rėmėsi liudytojos J. D. P. parodymais, kuri tiesiogiai pati įvykio nematė, kad tarp R. K. ir V. V. K. įvyko susistumdymas. Kaip ir nepagrįstai teismas remiasi policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie atvyko į įvykio vietÄ jau po visko ir negalėjo matyti R.

K. sužalojimo aplinkybių. Kaip ir visiÅ¡kai teismas nevertino specialisto ir ekspertizės iÅ¡vadų bei specialistų, davusių Å¡ias iÅ¡vadas, parodymų teisme, tad lieka neaiÅ¡ku, ar Å¡ie duomenys pripažintini įrodymais. Teismas rėmėsi tik komisijinės ekspertizės iÅ¡vada, kuri buvo atlikta kaltinamųjų gynėjų reikalavimu ir pagal jų pateiktus klausimus, bet nekreipė dėmesio į tÄ iÅ¡vados dalį, kur nurodyta, kad R. K. nustatyti kÅ«no sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , neatmetant galimybės, kad kai kurie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl metalinės kėdės trauminio poveikio.

Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl teismas nesirėmė R. K. parodymais, nelygino jos duotų parodymų su kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, ir kodėl kaltinamųjų parodymų nelygino su R. K. ir R. K. bei V. M. parodymais. VisiÅ¡kai neatkreiptas dėmesys į susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ dėl namo padalijimo tarp nukentėjusiosios R. K. ir R. K. iÅ¡ vienos pusės ir kaltinamųjų bei liudytojų R. P. ir J. V. - iÅ¡ kitos. Visa tai įvertinus, skunde daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, siekė priimti vien tik iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, visus įrodymus vertino vien tik kaltinamųjų V.

V. K. ir M. K. naudai, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios R. K. interesus.Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, prokuroras prašė tenkinti prokuroro skundÄ ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iÅ¡teisintieji ir jų gynėjai advokatai prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o apeliacinius skundus atmesti.Nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato Romo Aikevičiaus ir Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliaciniai skundai atmestini.Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.Kaltinamieji M. ir V.

V. K. visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡teisinti iÅ¡ jiems pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. nepagrįsti yra skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai Å¡ioje byloje vertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymo numatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo Å¡ioje byloje nėra.

Konstitucinė nuostata, įtvirtinta LR BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. LR BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®vertinus bylos medžiagÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nesilaikė minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

IÅ¡tyrus Å¡iÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, daromos Å¡ios iÅ¡vados, paneigiančios apeliacinius skundus. Byloje nėra surinkta objektyvių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. ir V. V. K. padarė BK 138 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Visų pirma, kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino nei M., nei V. V. K.. M. K. parodė, kad iki 2009 m. Å v. Velykų jis bei jo tėvai su R. K. bendravo normaliai, nebuvo kilę jokių tarpusavio konfliktų. 2009-04-12 naktį, motinos praÅ¡ymu, jis kartu su J.

V. buvo nuėjęs į R. K. namus parsivesti ten nuėjusio savo tėvo V.V. K.. Jam įėjus R. K. barėsi ant jo tėvo V.V. K., matė, kad R. K. stÅ«mė jo tėvÄ . R. K. nebuvo sumuÅ¡ta, muÅ¡tynės nevyko, tik buvo baramasi - visi Å¡aukė ir kažkÄ tarpusavyje aiÅ¡kinosi. V. V. K. paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ vyko konfliktas, motina Å¡aukė, stÅ«mė jį atėjusį pro duris, o atėjus broliui R. K., jie susigrÅ«mė. Motina bandė juos iÅ¡skirti, tačiau kaltinamasis jai nesudavė.

Atėjęs sÅ«nus M. K. atitraukė R. K., tačiau jis prieÅ¡ R. K. smurto nenaudojo. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad tÄ vakarÄ V.V. K. ginčijosi su R. K. dėl namo, atėjusi R. P. ir V.V. K. reikalavo namÄ perraÅ¡yti jiems, atsisakius tai daryti, V.V. K. iÅ¡bėgo, paskui jį išėjo ir R. P.. Vėliau V. V. K. grįžo ir pasakė, kad jei ji neperraÅ¡ys namo, reiks greitosios, plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiai, puolė R. K., daužė kumščiais, rankomis, trenkė kėde. Vėliau ta pačia kėde jai trenkė M.

K.. Kaltinimas grindžiamas iÅ¡ esmės nukentėjusiosios R. K., bei prieÅ¡iÅ¡kai dėl turtinių ginčų nusiteikusių liudytojų R. K., V. M. prieÅ¡taringais, nenuosekliais parodymais. PareiÅ¡kime policijos komisariatui R. K. nurodė, kad su sÅ«numi V. V. K. įvyko konfliktas dėl turto, ko pasekoje jis jai sudavė rankomis per veidÄ , metė kėdę į sėdmenis, tačiau į gydymo įstaigÄ ji nesikreipė. KitÄ dienÄ pareiÅ¡kime policijos komisariatui ji jau nurodė visiÅ¡kai kitas įvykio aplinkybes, tai yra kad V.

V. K. su dukra R. P. naudojo psichologinį smurtÄ , vertė jiems padovanoti nekilojamÄ jį turtÄ , po to V. V. K. jÄ sumušė. PraÅ¡yme Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui ji jau nurodė vėl kitas aplinkybes, kad jai buvo suduota į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ sunkiu metaliniu daiktu, tai yra metaline kėde po tiesioginių grasinimų nužudyti. Visuose trijuose nukentėjusiosios pareiÅ¡kimuose nurodytos skirtingos aplinkybės- pirmame pareiÅ¡kime ji nurodo, kad metaline kėde jai buvo suduota į sėdmenis, trečiame pareiÅ¡kime – kad į galvÄ .

Nei pirmame pareiÅ¡kime, nei pareiÅ¡kime prokurorui ji nenurodo, kad prieÅ¡ jÄ buvo vartotas psichologinis smurtas, apie tai mini tik antrame pareiÅ¡kime. Skirtingas aplinkybes nukentėjusioji nurodo ir dėl patirtų sužalojimų – pirmame pareiÅ¡kime ji teigia, kad į gydymo įstaigÄ nesikreipė, tuo tarpu trečiame pareiÅ¡kime ji jau nurodo, kad gydosi ir nežino, kiek gydymas gali užtrukti. Tik pareiÅ¡kime prokurorui ji užsimena, kad metaline kėde jai buvo suduota į galvÄ . Liudytojo apklausos metu ji jau teigia, kad V.

V. K. jÄ daužė kumščiais į galvos sritį, o metaline kėde jai kliuvo į deÅ¡inę rankÄ ir galvÄ . Apklausiama ji jau nurodo visiÅ¡kai naujÄ aplinkybę – tai yra, kad anÅ«kas M. K. į jÄ paleido tÄ pačiÄ kėdę ir jai kliuvo į galvÄ . Kitoje liudytojo apklausoje ji nurodo dar kitas įvykio aplinkybes- kad tuo metu, kai ji gulėjo ant žemės, V. V. K. paėmė metalinę kėdę ir ja trenkė taikydamas jai į galvÄ , o kad bÅ«tent nuo M. K. mestos į jÄ kėdės ji prarado sÄ monę, ji tvirtinti negali.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji jau nebenurodo aplinkybės, kad M. K. į jÄ metė kėdę, ji tik taip jautė, kad kėdę metė M., o kėdė į jÄ atskrido ir pataikė į galvÄ . Paminėtina ir ta aplinkybė, kad teismo medicinos ekspertei, pirmÄ kartÄ apžiÅ«rėjusiai nukentėjusiÄ jÄ , Å¡i nenurodė aplinkybės, kad jÄ sužalojo M. K.. Ji nurodė tÄ kartÄ tik V. V. K.. Akivaizdu, kad žmogus, kuriam į galvÄ buvo mesta ir pataikė metalinė kėdė, neabejotinai kreiptųsi į medikus, tačiau nukentėjusioji tai daryti atsisakė.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad jai kažkas buvo paėmęs už kaklo, tačiau konkretaus asmens nurodyti negalėjo, paaiÅ¡kindama, kad tuo metu patalpoje buvo trumpam iÅ¡jungta Å¡viesa (1t.,b.l. 8, 16,18, 33,43,45,47,). Be to, atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios kÅ«no nepastebėjo. IÅ¡ to galima spręsti, kad sužalojimų iÅ¡ viso nebuvo arba jie buvo nežymÅ«s. Po konflikto R. K. buvo nubrozdinta nosis, deÅ¡inėje ausyje buvo mėlynė.

Å iuos sužalojimus nurodė ir liudytoja V. M., tačiau ji nepatvirtino, kad M. K. metė metalinę kėdę į R. K. ir jÄ sužalojo. R. P. paneigė R. K. sužalojimÄ metaline kėde, neigė, kad smÅ«gius jai bÅ«tų sudavęs V.V. K.. Ji parodė, kad sekančiÄ dienÄ jokių akivaizdžių R. K. sužalojimų ji nematė. Nepatvirtino Å¡ių aplinkybių ir liudytojai J. V. bei D.J. P., kurie matė įvykį, tačiau neigė, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. K.. Liudytoja R.

P. patvirtino M. K. ir V. V. K. parodymus, jog įvykio metu V. ir R. vienas prieÅ¡ kitÄ mojavo rankomis, M. rankomis apglėbė R. ir jį laikė. Prie .R. K. niekas smurto nenaudojo. Po įvykio mama buvo susinervinusi, bet sužalojimų nebuvo, niekuo nesiskundė. Matė, kaip sekančiÄ dienÄ po tariamo sužalojimo ji vairavo automobilį Audi 80 baltos spalvos. Liudytojas L. P. parodė, kad kitÄ dienÄ po įvykio R. K. atrodė normaliai, pati vairavo automobilį. Liudytojas J. V. parodė, kad R. ir M. įvykio metu tarpusavyje susikibo.

Nebuvo muÅ¡tynių, jokių smÅ«gių nebuvo, baldai mėtomi taip pat nebuvo. Nebuvo matyti ir sužalojimų ant R. K. kÅ«no. Tai, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio R. K. vairavo automobilį, patvirtino ir liudytoja I. K.. Kaimynė D. J. P. patvirtino, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio R. K. sužalota nebuvo, ji vairavo automobilį. Liudytojas R. K. apklaustas netvirtino, kad mušėsi su broliu V. V. K. (1t., b.l.49). Specialisto iÅ¡vadoje liudytojas R. K. nurodydamas sužalojimo aplinkybes, nurodė, kad jį sumušė brolis V.

V. K. (1t., b.l.32). V. V. K. nuosekliai tvirtino, kad įvyko fizinis konfliktas tarp jo ir R. K., o motina R. K. juos skyrė, stodama tarp jų. Teismas vertina kritiškai liudytojo R. K. parodymus, kad jis su broliu nesimušė. Vadovaujasi specialisto išvadoje liudytojo nurodytoms aplinkybėms, kad jis mušėsi su broliu. Teismas tai vertina kaip siekį apkaltinti brolį tyčiniu motinos sužalojimu. Kadangi pripažinus liudytojui faktines aplinkybes, kad jis mušėsi su broliu V.V. K. ir juos skyrė motina, jis patvirtintų tai, kad beskirdama motina besimušančius brolius, ji galėjo būt sužalota dėl neatsargumo pačių brolių.

Vertinant įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. beskirdamas besimušančius brolius galėjo patirti smūgius nuo besimušančiųjų, ir tai galėjo sukelti ekspertizės išvadoje nurodytas pasekmes. Tačiau tos pasekmės atsirado tik dėl neatsargumo, nebuvo tyčios nei iš V. V. K. nei iš R. K. pusės motinos atžvilgiu. Atsakomybė pagal LR BK 140 str. atsiranda tik esant tyčiai.Prokuroro skundo argumentas, jog teismas nevertino liudytojų R. K., V. M. parodymų, apsiribodamas jų formaliu perrašymu iš posėdžio protokolo, taip pat buvo netinkamai įvertinti liudytojų A.

S., R. P., J. D. P. bei A. B. parodymai, atmestinas. V. M. pirminės apklausos metu parodė, kad pirmiausia M. K. mušė jÄ pačiÄ , o teisme ji davė parodymus, kad pirmiausiai M. K. puolė ne jÄ pačiÄ , o močiutę. R. K. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi Å¡is liudytojas konfliktavo su V. V. K., jis gyvena kartu su R. K., ir todėl yra pagrindas manyti, kad jis yra Å¡aliÅ¡kas R. K. atžvilgiu. Atvykę po įvykio policijos pareigÅ«nai A. S. ir A. B. apklausti liudytojais, nepatvirtino R. K. sužalojimo aplinkybių.

Dėl liudytojų R. P. ir J. D. P. parodymų - R. P. paneigė R. K. sužalojimÄ metaline kėde, neigė, kad smÅ«gius jai bÅ«tų sudavęs V.V. K.. Ji parodė, kad sekančiÄ dienÄ jokių akivaizdžių R. K. sužalojimų ji nematė. Nepatvirtino Å¡ių aplinkybių ir liudytojai J. V. bei D.J. P., kurie matė įvykį, tačiau neigė, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. K.. taigi, tiek prokuroras, tiek nukentėjusiosios atstovas advokatas apeliaciniuose skunduose remiasi prielaidomis.

Tėra tik prielaida, kad niekas kitas iÅ¡skyrus M. K. negalėjo mesti į nukentėjusiÄ jÄ kėdės, kadangi tuo metu verandoje buvo ir kitų asmenų, be to, kyla abejonės, ar iÅ¡ viso tuo metu R. K. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai. Negalima nuneigti, kad tarp R. K. ir V. V. K. konflikto metu nebuvo įvykęs susistumdymas, tačiau negalima kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad bÅ«tent V. V. K. tyčia smÅ«giavo R. K. į galvos sritį ar kitas kÅ«no vietas, ar kad jis metė metalinę kėdę ir tokiu bÅ«du jÄ sužalojo. Aptariant teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ (t.1 b.l. 33-34), kurioje R.

K. konstatuota poodinės kraujosruvos kakle, rankose, nugaroje, klubuose, deÅ¡inėje kojoje, deÅ¡iniajame sėdmenyje, odos nubrozdinimai veide, kakle, rankose, deÅ¡inėje kojoje, deÅ¡iniajame sėdmenyje, galvos plaukuotos srities sumuÅ¡imas ir dėl sumuÅ¡imo iÅ¡sivystęs galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai galėjo gautis 2009-04-12s galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bÅ«tina pažymėti, kad specialistė L. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad ji apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ R.

K. 2009-04-16 ir rado nubrozdinimÄ nosies srityje, žastai galėjo bÅ«ti sužaloti rankomis, gumbas plaukuotoje galvos dalyje nebuvo apčiuoptas. Gumbo apraÅ¡ymas medicininiuose dokumentuose atsirado tik 2009-04-21, tai yra praėjus 9 dienoms po įvykio. Nuo kokio trauminio poveikio atsirado smegenų sukrėtimas, negali pasakyti. IÅ¡vadoje ji nurodė, kad kraujosruvos gelsvos spalvos, o turėjo bÅ«ti žalsvos spalvos, raÅ¡ydama ji padarė klaidÄ .Kaip matyti, Å¡ioje byloje buvo atlikta eilė ekspertizių.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paskirtos teismo medicininės ekspertizės akto iÅ¡vada (t.1 b.l. 198- 199) konstatuota, kad R. K. buvo padaryta galvos sumuÅ¡imas su lokaliu minkÅ¡tų audinių patinimu (gumbu), lengvu galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kakle, deÅ¡iniajame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, klubuose, deÅ¡iniame sėdmeny, odos nubrozdinimai nosyje, kakle, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡iniame sėdmenyje. R. K. galvos smegenų sumuÅ¡imas, davęs lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Šiai išvadai prieštaraujanti yra teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo M. K. gynėjo, advokato K.Dobilo iniciatyva buvo pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-131-73 (t. 2, b. l. 29-42), kurioje konstatuota, kad galvos smegenų sukrėtimas, nesant galvos sužalojimų, negali gautis. R. K. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas negali būti priežastiniame ryšyje su 2009-04-12 jai padarytais kūno sužalojimais, nes trijų apžiūrėjimų metu, kuriuos atliko trys skirtingi medicinos specialistai, galvos sužalojimų, nuo kurių galėtų išsivystyti galvos smegenų sukrėtimas, konstatuota nebuvo.

Teismo nutartimi (t. 2, b. l. 59-61) paskirtos ir atliktos pakartotinės teismo medicininės komisijinės ekspertizės išvada (t. 2, b. l. 66-76) nustatyta, kad galvos plaukuotoje dalyje 2009-04-21 aprašyto gumbo kilmę nustatyti nėra galimybės. Nėra patvirtinta, kad 2009-04-12 R. K. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Teismo medicininės komisinės ekspertizės išvada konstatuota, kad R. K. nepagrįstai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Paviršiniai nubrozdinimai dešiniajame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu.

R. K. nustatyti kÅ«no sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 2, b. l. 66-76). Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi papildomos komisijinės teismo medicininės ekspertizės iÅ¡vadomis, kurioje konstatuojama, jog nėra patvirtinta, kad 2009-04-12 R. K. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Å i diagnozė nėra pakankamai pagrįsta objektyviais neurologiniais simptomais, todėl nepagrįstai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas V. K. komisinės ekspertizės iÅ¡vadÄ patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ekspertų komisinės ekspertizės iÅ¡vada dėl R. K. sužalojimų apimties nustatymo. Å i ekspertų iÅ¡vada paneigė M. K. inkriminuotÄ kaltinimÄ pagal LR BK 138 str. 1d.Todėl pagrįstai teismas rėmėsi paminėtų liudytojų parodymais, patvirtinusiais bÅ«tent iÅ¡teisintųjų parodymų apie konflikto aplinkybes detales ir leidusiais padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie parodymai yra teisingi, atitinkantys faktines veikos padarymo aplinkybes.

Taigi, yra neįrodyta, jog M. K. 2009 m. balandžio 12 d. apie 24.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia mesdamas į nukentėjusiÄ jÄ R. K. metalinę kėdę ir ja pataikydamas jai į galvos sritį, padarė R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaip ir yra neįrodyta, jog V. V. K. 2009 m. balandžio 12 d. apie 24.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau 19 kartų rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai R. K. į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

V. V. K. atžvilgiu kaltinimas, kad jis tyčia sumušė R. K. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 140 str. 1 d. ir M. K. atžvilgiu kaltinimas, kad mesdamas metaline kėde R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 138 str. 1 d., iÅ¡tyrus visus įrodymus, nepasitvirtino. IÅ¡ to seka, kad tenkinti apeliacinius skundus pagal juose iÅ¡dėstytus argumentus Å¡ioje byloje negalima. Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bÅ«­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iÅ¡­va­dos tu­ri bÅ«­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­Äi­ja­mai pa­tvir­ti­nan­Äiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes.

Be to, BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcijÄ , kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiÅ¡kia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Ir dar, BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.Šioje byloje M. K. ir V. V. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra. Tokiu būdu apylinkės teismas visiškai pagrįstai išteisino M. K. ir V. V. K. iš jiems pareikštų kaltinimų.              Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis būtų grįstas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino iÅ¡kilusias abejones kaltinamųjų M. K. ir V. V. K. naudai, vadovaudamasis BPK 44 str. 6 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos reikalavimÄ , kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , vertinamos kaltinamųjų naudai, ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , iÅ¡teisindamas juos dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d.             Atsižvelgiant į visa pasakyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog tiek prokuroro, tiek nukentėjusiosios R.

K. atstovo advokato apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a :                   Nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato ir Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus atmesti.                   Kolegijos pirmininkas              Valdas Vitunskas                   Teisėjai                     Danguolė Å iugždinytė                                                                                                                                                                                       Gytis Večerskas                                                    Â