e7aec290-3add-43a5-b7ef-ca06cc49b74d · Å iaulių apygardos administracinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOSAdministracinė byla Nr.: I-1097-257/2012;Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00741-2012-3;Procesinio sprendimo kategorija: 17.2;78.1.;74.                             (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 17 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Marytės Å važienės ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Å iaulių apskrityje atstovei Violetai Kiurienei,dalyvaujant atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės atstovui Ričardui Bosui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Å iaulių apskrityje pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atsakovei Å iaulių miesto savivaldybei dėl praÅ¡ymo iÅ¡tirti Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-182 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 1 punktu patvirtinto Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o 3.3 p.; 6 p.; 16 p.; 22 p.; 25.1 p.; 25.2 p. teisėtumÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Å iaulių apskrityje 2012 m. liepos 13 d.

Å iaulių apygardos administraciniam teismui įteikė pareiÅ¡kimÄ , kurį 2012 m liepos 30 d. patikslino, praÅ¡ydamas:IÅ¡tirti, ar Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-182 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 1 punktu patvirtinto Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o:3 punkto 3.3. papunktis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 6 straipsniui;6 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktui;22 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims;25 punkto 25.1. papunktis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui;16 punktas ir 25 punkto 25.2. papunktis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 4 daliai, 34 straipsnio 1 daliai.Pripažinus, kad Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-l82 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 1 punktu patvirtinto Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkto 3.3. papunktis, 6 punktas, 22 punktas, 25 punkto 25.1. papunktis, 16 punktas ir 25 punkto 25.2 papunktis prieÅ¡tarauja aukščiau minėtoms teisės normoms, juos panaikinti.PareiÅ¡kime (2-6, 26-30 b. l.) bei pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, jog Å iaulių miesto savivaldybės taryba (toliau ir Taryba) 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-182 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė pakeisti Tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ir iÅ¡dėstyti jį nauja redakcija. Å io sprendimo 1 punktu buvo patvirtintas Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau ir ApraÅ¡as).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Å iaulių apskrityje 2012 m. birželio 12 d. gavo Å iaulių miesto savivaldybės tarybos nario A. Nausėdos 2012 m. birželio 12 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl galimo pažeidimo priimant mokinius į Å iaulių miesto mokyklas“, kuriame praÅ¡oma iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kai kurios ApraÅ¡o teisės normos, reglamentuojančios priėmimÄ Ä¯ asocijuotas mokyklas, jų bendradarbiavimÄ , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatoms.

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad Vyriausybės atstovas, abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsniu, gali kreiptis į administracinį teismÄ su abstrakčiu pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumÄ .

ApraÅ¡o 3 punkto 3.3. papunktyje Taryba nustatė, kad „asocijuota mokykla – Å¡vietimo įstaiga, sudariusi sutartį dėl ugdymo tęstinumo su aukÅ¡tesnę ugdymo programÄ vykdančia mokykla“. PareiÅ¡kėjo nuomone, toks teisinis reglamentavimas galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, apibrėžiančiai asociacijos sÄ vokÄ : „asociacija – savo pavadinimÄ turintis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus“; to paties įstatymo 6 straipsniui, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „asociacija teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti įregistruota juridinių asmenų registre“; 2 dalyje – „asociacijÄ registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, suÅ¡auktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievolės“; 3 dalyje – „asociacijai įregistruoti juridinių asmenų registre Å¡iam registrui pateikiama steigimo sutartis, asociacijos įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai“; 4 dalyje – „asociacija laikoma įsteigta nuo įregistravimo juridinių asmenų registre“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 3 punktu, mokyklos gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo teisės normas, mokyklos tai turi daryti laikydamosi Å¡iame įstatyme nustatytų procedÅ«rų, o jų tikslas turėtų bÅ«ti – koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus.

Å iuo atveju ApraÅ¡e nustatant, kad „asocijuota mokykla – Å¡vietimo įstaiga, sudariusi sutartį dėl ugdymo tęstinumo su aukÅ¡tesnę ugdymo programÄ vykdančia mokykla“, iÅ¡kraipoma pati asociacijos samprata, suponuojanti, kad norint tapti asocijuota mokykla užtenka tik sudaryti sutartį dėl ugdymo tęstinumo su aukÅ¡tesnę ugdymo programÄ vykdančia mokykla.ApraÅ¡o 6 punktu Taryba nustatė, kad „priėmimas į mokyklas vykdomas pagal savivaldybės tarybos nustatytÄ aptarnaujamÄ teritorijÄ ir asocijuotų mokyklų sutarčių pagrindu“.

PareiÅ¡kėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodyta, kad „į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ pirmumo teise privalo bÅ«ti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktui, nurodančiam, kad „<...> užtikrinamas užsienio kalbų, sustiprinto dalyko mokymosi, esant pakankamam bendrųjų mokyklų tinklui, ugdymo tradicijų ir savitos mokyklos kultÅ«ros, savita pedagogine sistema grindžiamo ugdymo, kryptingo meninio ugdymo, mokinių saviraiÅ¡kos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ pagal aukÅ¡tesnio lygmens bendrojo ugdymo programÄ .

Mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis. <...>“. Atsižvelgiant į Å¡iÄ teisės normÄ , skirtingų tipų mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis mokinių poreikių tęstinumui užtikrinti, tačiau tokių sutarčių sudarymas turi bÅ«ti pagrįstas bÅ«tent mokinių poreikių užtikrinimu (pvz., kryptingas meninis ugdymas, savita pedagoginė sistema ir pan.), o ne asocijuotų mokyklų poreikių tenkinimu.ApraÅ¡o 22 punktu nustatyta, kad „į laisvas vietas pirmumo teise priimami savivaldybės teritorijoje gyvenantys mokiniai pagal praÅ¡ymo padavimo datÄ .“ PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡i teisės norma galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai, nurodančiai, kad „priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ tvarkÄ nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais“.

Å ie kriterijai patvirtinti Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ , profesinio mokymo įstaigÄ bendrųjų kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau ir Kriterijai). Kriterijų 9 punkto 9.2 papunktyje savivaldybės teritorijos principas yra nustatomas tik priimant mokytis į savivaldybės bendrÄ jÄ mokyklÄ pagal vidurinio ugdymo programÄ . Tik Å¡iuo atveju nustatoma pirmumo teisė mokytis asmenims iÅ¡ savivaldybės teritorijos.

Be to, nustatoma, kad, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys atsižvelgiant į jų pageidavimÄ tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrÄ jÄ dalį, mokymÄ si pagal vidurinio ugdymo programÄ ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptÄ darbų aplankÄ ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).

Kriterijų 9 punkto 9.1. papunktyje nurodyti priėmimo į bendrojo ugdymo bendrÄ sias mokyklas mokytis pagal pradinio ugdymo programÄ , pagrindinio ugdymo programos pirmÄ jÄ ir antrÄ jÄ dalis kriterijai. Tarp jų savivaldybės teritorijos principo taip pat nėra. Pagal Å¡iuos kriterijus pirmumo teise priimami prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę toje mokykloje lankę vaikai; mokiniai, toje mokykloje baigę pradinio ugdymo programÄ ar pagrindinio ugdymo programos pirmÄ jÄ dalį, ir toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje teritorijoje.

Pabrėžtina, kad, kaip numatyta Å¡iame papunktyje, „tėvų (globėjų, rÅ«pintojų) ir vaikų pageidavimu į bendrÄ jÄ mokyklÄ gali bÅ«ti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, pagal praÅ¡ymo padavimo datÄ ar, jei neįmanoma patenkinti visų praÅ¡ymų, atsižvelgiant į turimus mokymosi pasiekimus ir (ar) mokyklos pateiktų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų užduočių atlikimo rezultatus, į pirmÄ jÄ klasę atsižvelgiant į individualiÄ vaikų brandÄ ir pasirengimÄ mokyklai, jei pradinis ugdymas jiems ketinamas teikti vienais metais anksčiau“.

PareiÅ¡kėjo nuomone, minėtas ApraÅ¡o punktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai, nurodančiai, kad „tėvų (globėjų, rÅ«pintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali bÅ«ti priimtas į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų“. Taigi, savivaldybės teritorijos principo priimant į bendrojo ugdymo mokyklas Å¡ioje teisės normoje taip pat nėra.Taryba ApraÅ¡o 25 punkto 25.

1. papunktyje nustatė, kad „į laisvas vietas gali bÅ«ti priimami vaikai, mokiniai, gyvenantys kitose savivaldybėse, jeigu jiems nereikalingas pavėžėjimas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, „mokiniai į atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Ä® mokyklÄ ir atgal privalo bÅ«ti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal prieÅ¡mokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

PrieÅ¡mokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai vežami į artimiausiÄ atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ â€œ. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad „savivaldybės, kurių teritorijoje yra Å¡vietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo iÅ¡laidas kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų Å¡vietimo įstaigų mokiniams, Å¡ių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklÄ ar įstaigÄ iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais <..>“.

Atsižvelgiant į tai, kad nei Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ , profesinio mokymo įstaigÄ bendrųjų kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ , profesinio mokymo įstaigÄ bendrųjų kriterijų sÄ raÅ¡as nenumato tokio priėmimo į bendrojo ugdymo bendrÄ sias mokyklas kriterijaus kaip pavėžėjimo reikalingumas, kyla abejonių dėl Å¡io papunkčio atitikimo aukščiau nurodytoms teisės normoms.

Abejonių dėl šio kriterijaus teisėtumo taip pat kelia tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35 punkto 35.2. papunktyje kaip vienas iš būtinų Mokyklos tinklo pertvarkos bendrojo plano priedų yra įvardijamas Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.

Atsižvelgiant į tai, mokinių pavėžėjimas lyg ir neturėtų bÅ«ti kliÅ«tis priimant mokinį, gyvenantį kitoje savivaldybėje, į bendrojo ugdymo bendrÄ jÄ mokyklÄ .ApraÅ¡o 16 punkte nustatyta, kad „į savivaldybės specialiÄ jÄ mokyklÄ ar specialiojo ugdymo centrÄ priimami asmenys iki 21 metų, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir gyvenantys savivaldybės teritorijoje“. ApraÅ¡o 25 punkto 25.2. papunktyje nurodyta, kad „į laisvas vietas gali bÅ«ti priimami vaikai, mokiniai, gyvenantys kitose savivaldybėse, jeigu dėl priėmimo į savivaldybės specialiÄ sias mokyklas su ta savivaldybe yra sudaryta atlyginimo už teikiamas paslaugas sutartis“.

Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklÄ ir bendrojo ugdymo mokyklÄ , skirtÄ mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, į ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupę ir bendrojo ugdymo mokyklos klasę, skirtÄ mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, priimami asmenys, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių“. To paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai, rÅ«pintojai) pageidauja, sudaromos sÄ lygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

MokyklÄ vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba“. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ , profesinio mokymo įstaigÄ bendrųjų kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ , profesinio mokymo įstaigÄ bendrųjų kriterijų sÄ raÅ¡o 9 punkto 9.6. papunktyje nustatyta, kad „asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias valstybines ir savivaldybių bendrÄ sias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas ir jas pritaikančias Å¡iems mokiniams.

Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į bendrųjų mokyklų specialiojo ugdymo skyrius, specialiÄ sias klases (grupes) pagal 10.2 punkte nustatytus kriterijus“. Taigi, nei viename teisės akte nėra nustatyta apribojimų asmenims, kuriems reikalinga specialioji pagalba, bÅ«ti priimtiems į kitos savivaldybės specialiÄ jÄ mokyklÄ . Taip pat nei viename teisės akte nėra numatyta kriterijaus, kada asmenys, kuriems reikalinga specialioji pagalba, bet gyvenantys kitose savivaldybėse, priimami į savivaldybės specialiÄ sias mokyklas, kai sudaryta sutartis dėl atlyginimo už teikiamas specialiosiose mokyklose paslaugas, dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl tokios teisės normos teisėtumo.Atsakovė Å iaulių miesto savivaldybė teismui pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (115-120 b. l.) bei atsakovės atstovas pasisakymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pateiktu pareiÅ¡kimu.

Dėl ApraÅ¡o 3 punkto 3.3 papunkčio teisėtumo nurodė, jog Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, „kad Å¡is Ä®statymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimÄ , valdymÄ , veiklÄ , pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus. “ To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Asociacija – savo pavadinimÄ turintis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus.“ ApraÅ¡e niekur nėra vartojama „asociacijos“ sÄ voka, todėl „asocijuotos mokyklos“ negalima prilyginti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai asociacijai.

PrieÅ¡ingai nei asociacija, asocijuota mokykla – tai mokykla, sudariusi sutartį dėl ugdymo tęstinumo su aukÅ¡tesnę ugdymo programÄ vykdančia mokykla, kurios privalumai: mokinių saugumas; bendra atsakomybė už mokinių ugdymÄ ; užtikrinamas mokymosi tęstinumas; pagerėjusios ugdymo sÄ lygos mokiniams, nes atsirado galimybė edukacinę aplinkÄ pritaikyti pagal mokinių amžiaus poreikius; glaudesnis mokinių tėvų bendradarbiavimas. ApraÅ¡e vartojama sÄ voka „asocijuota mokykla“ yra sudaryta atsižvelgiant į Valstybinės Å¡vietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. K-1700, 11 punkto 3 dalį, kurioje sakoma, kad „pabaigiama formuoti lanksti trijų pakopų ugdymo struktÅ«ra.

JÄ sudaro prieÅ¡mokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio (brandos) ugdymo pakopos, įgyvendinamos pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir jų asocijuotuose dariniuose“. Be to, apie galimybę sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp mokyklų nurodoma ir Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 6 punkte: „<..> Mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis“. 2005 m. birželio 23 d.

Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-210 buvo patvirtintas Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metais bendrasis planas. Vadovaujantis tuo planu, dalis vidurinių mokyklų buvo pertvarkomos į aÅ¡tuonmetes pagrindines mokyklas (progimnazijas), o dalis – į keturmetes gimnazijas. Siekiant užtikrinti vidurinių mokyklų, pertvarkomų į aÅ¡tuonmetes pagrindines mokyklas (progimnazijas), aÅ¡tuntokų lengvesnį perėjimÄ Ä¯ gimnazijas bei garantuoti ugdymo tęstinumÄ buvo numatyta asocijuotų mokyklų bendradarbiavimo tvarka.

Kadangi teisės aktų, reglamentuojančių, kaip galėtų bÅ«ti kuriami asocijuoti mokyklų dariniai, nebuvo, Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-404 patvirtino Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų, grupių, klasių komplektavimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriame ir buvo pirmÄ kartÄ Ä¯raÅ¡yta sÄ voka „asocijuota mokykla“. Å is apraÅ¡as Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-362 buvo pripažintas netekusiu galios, nes patvirtintas Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡as. 2008 m. lapkričio 20 d. apraÅ¡e ir 2012 m. birželio 28 d.

Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l 82 patvirtintoje naujoje apraÅ¡o redakcijoje sÄ voka „asocijuota mokykla“ iÅ¡liko. Savivaldybės administracijos Å vietimo skyrius buvo įpareigotas nustatyti Asocijuotų mokyklų bendradarbiavimo tvarkÄ . Savivaldybės administracijos Å vietimo skyriaus vedėjas 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Å V-685 (1.3) (Å vietimo skyriaus vedėjo 2009 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. Å -126 redakcija) patvirtino Asocijuotų mokyklų bendradarbiavimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriuo buvo numatyti bendradarbiavimo principai, sutarčių sudarymo etapai, mokyklų įsipareigojimai, sutarčių nutraukimo atvejai.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asocijuota mokykla yra tik mokykla, sudariusi sutartį su kita mokykla dėl ugdymo tęstinumo, o ne kažkoks naujas ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia sÄ vokas „Jungti(s), sieti asocijuoti(s)“ kaip sinonimiÅ¡kas.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡keltos abejonės, kad apraÅ¡o 3 punkto 3.3. papunktis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai ir 6 straipsniui, yra visiÅ¡kai nepagrįstos. Dėl apraÅ¡o 6 punkto teisėtumo nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog Tarybos nuostata, kad „priėmimas į mokyklas vykdomas pagal savivaldybės tarybos nustatytÄ aptarnaujamÄ teritorijÄ ir asocijuotų mokyklų pagrindu“ prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai, visiÅ¡kai neturi pagrindo, nes minėto straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, jog „Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ tvarkÄ nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (mÅ«sų atveju – savivaldybės taryba)[...] “.

Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-17 ( 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T-14 redakcija) patvirtino Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų aptarnaujamų teritorijų apraÅ¡Ä . Å iame apraÅ¡e yra nustatytos aptarnaujamos teritorijos pagrindinėms mokykloms (progimnazijoms) bei gimnazijoms. Kadangi pagrindinės mokyklos (progimnazijos) vykdo prieÅ¡mokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir priima į mokyklas mokinius iÅ¡ joms priskirtos aptarnaujamos teritorijos, tai perėjimas į gimnazijÄ pagal asocijuotų mokyklų sutartis ne tik nepažeidžia teritorijos principo (nes gimnazijos, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, yra mokyklų aptarnaujamose teritorijose), bet ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktu, kuris nurodo, jog turi bÅ«ti „<...>užtikrinamas užsienio kalbų, sustiprinto dalyko mokymosi <...>, kryptingo meninio ugdymo, mokinių saviraiÅ¡kos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ pagal aukÅ¡tesnio lygmens bendrojo ugdymo programÄ <...>, sudaro sÄ lygas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 5 straipsnyje apibrėžtÄ tęstinumo principÄ .

Tuo labiau, kad cituotame punkte toliau yra pateikiama nuostata, jog „Mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis“.Dėl apraÅ¡o 22 punkto teisėtumo atsakovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad „į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ pirmumo teise privalo bÅ«ti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rÅ«pintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali bÅ«ti priimtas į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. “ To paties įstatymo 29 straipsnio 2 punktas numato, kad „Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ tvarkÄ nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. “ PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime nurodo, kad tik kriterijų 9 punkto 9.2 papunktis nustato savivaldybės teritorijos principÄ priimant mokytis į savivaldybės bendrÄ jÄ mokyklÄ pagal vidurinio ugdymo programÄ , o 9 punkto 9.1 papunktis jau numato tik aptarnaujamos mokyklos teritorijos principÄ .

Su tokiais pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka, nes, kaip jau ir nurodyta, Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad „Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ pirmumo teise privalo bÅ«ti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rÅ«pintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali bÅ«ti priimtas į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.“ Atsižvelgiant į tai, kad priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ tvarkÄ ir mokyklos aptarnaujamas teritorijas nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, darytina iÅ¡vada, kad sprendimÄ , kokia tvarka priimti į bendrÄ jÄ mokyklÄ mokytis pagal pradinio ugdymo programÄ , pagrindinio ugdymo programos pirmÄ jÄ ir antrÄ jÄ dalis, jeigu joje yra laisvų vietų, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Dėl apraÅ¡o 25 punkto 25.1 papunkčio teisėtumo nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad „Savivaldybės, kurių teritorijoje yra Å¡vietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo iÅ¡laidas kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų Å¡vietimo įstaigų mokiniams, Å¡ių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklÄ ar įstaigÄ iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų Å¡vietimo įstaigų mokiniams Å¡i lengvata taikoma ir ne darbo dienomis.“ Taigi atsižvelgiant į minėtÄ teisės aktÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent Å iaulių miesto savivaldybė privalo atlyginti visas pavėžėjimo iÅ¡laidas, susijusias su kitos savivaldybės mokinių vežiojimu, kadangi mokymosi įstaigos yra Å iaulių miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje.

Pažymėjo, jog aukščiau nurodyto apraÅ¡o 25 punkto 25.1 papunkčiu nekvestionuojamos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatos (tai patvirtina 2009 m. spalio 29 d. Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-316), o tik bandoma apibrėžti tas situacijas, kada nėra jokios galimybės vežioti kitos savivaldybės mokinius ar mokinį, kadangi nėra tam techninių galimybių ir resursų, t.y. nėra galimybės kompensuoti už pavėžėjimÄ , nes nėra marÅ¡rutų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.

Atsižvelgiant į tai, kÄ iÅ¡dėstė, mano, kad esant tokioms aplinkybėms Å¡is punktas negali prieÅ¡tarauti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui, nes bÅ«tent Å¡is punktas ir numato atvejus, kai savivaldybės, kurių teritorijoje yra Å¡vietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad apraÅ¡o 25 punkto 25.1 papunktis galimai prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai, kuri numato, kad „Mokiniai į atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu mokykliniu autobusu arba kitu transportu.

Ä® mokyklÄ ir atgal privalo bÅ«ti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal prieÅ¡mokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. PrieÅ¡mokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai vežami į artimiausiÄ atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ â€œ. Su tokiom pareiÅ¡kėjo abejonėm nesutinka, nes Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad „Savivaldybės vykdomoji institucija įstatymu nustatyta tvarka atsako, kad kiekvienas jos teritorijoje gyvenantis mokinys bÅ«tų vežamas į mokyklÄ ir atgal, pagal Å¡io įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis organizuoja nemokamÄ mokinių vežimÄ Ä¯ mokyklas“.

Taigi, vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata galima daryti prielaidÄ , kad kiekviena savivaldybė, kurios teritorijoje gyvena mokinys ir kuris mokosi kitos savivaldybės mokykloje, privalo organizuoti nemokamÄ mokinių vežimÄ Ä¯ mokyklas ir užtikrinti, kad jis bÅ«tų vežamas į mokyklÄ ir atgal. Dėl apraÅ¡o 16 punkto ir 25 punkto 25.2 papunkčio teisėtumo nurodė, jog Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato, kad „į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklÄ ir bendrojo ugdymo mokyklÄ , skirtÄ mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, į ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupę ir bendrojo ugdymo mokyklos klasę, skirtÄ mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, priimami asmenys, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.“ O apraÅ¡o 16 punktas nustato, kad „į savivaldybės specialiÄ jÄ mokyklÄ ar specialiojo ugdymo centrÄ priimami asmenys iki 21 metų, turintys didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir gyvenantys savivaldybės teritorijoje“.

Pažymėjo, kad specialiojo ugdymo įstaigos yra Å iaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurios yra iÅ¡laikomos iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės biudžeto ir kurių savininkas yra Å iaulių miesto savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Å iaulių miesto savivaldybės taryba. PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime teigia, kad ApraÅ¡o 16 punktas galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 4 daliai, nes neva riboja asmenų patekimÄ Ä¯ specialiÄ sias mokyklas iÅ¡ kitų savivaldybių teritorijų, tačiau sutikti su tokiais pareiÅ¡kėjo teiginiais negali, nes asmenų iÅ¡ kitos savivaldybės teritorijos priėmimÄ bÅ«tent ir numato kitas to paties apraÅ¡o 25 punkto 25.2 papunktis.

Atsakovės nuomone, Å¡is punktas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, nes paliekama galimybė kitų savivaldybių vaikams lankyti Å iaulių miesto specialiojo ugdymo įstaigas. Kad kitų savivaldybių vaikų tėvai galėtų pasinaudoti Å¡ia galimybe, Å iaulių miesto savivaldybės taryba nustatė sÄ lygas, t. y. numatė, kad pirmiausia vaikai, registruoti kitose savivaldybėse, priimami, jei yra laisvų vietų (tuo Å iaulių miesto savivaldybė siekė pirmiausia užtikrinti specialiojo ugdymo prieinamumÄ vaikams, gyvenantiems Å iaulių miesto savivaldybės teritorijoje).

Esant laisvų vietų, turi bÅ«ti įvykdyta kita sÄ lyga, t. y. turi bÅ«ti sudaryta sutartis su kita savivaldybe dėl iÅ¡laidų už vaiko iÅ¡laikymÄ Ä¯staigoje apmokėjimo. Å i sÄ lyga, atsakovės nuomone, pagrįsta bei neprieÅ¡taraujanti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytoms įstatymų nuostatoms, nes kiekviena savivaldybė už specialiojo vaikų ugdymo organizavimÄ yra savarankiÅ¡kai atsakinga ir turi rasti savo biudžete lėšų vaiko ugdymui specialiojo ugdymo įstaigose. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 dalis nustato, kad „Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra prieÅ¡mokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo Å¡vietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų Å¡alies mokiniams, turintiems iÅ¡skirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, iÅ¡laikymas“.

Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad „Savivaldybės vykdomoji institucija įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad kiekvienas jos teritorijoje gyvenantis mokinys bÅ«tų vežamas į mokyklÄ ir atgal, pagal Å¡io įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis organizuoja nemokamÄ mokinių vežimÄ Ä¯ mokyklas“. Taigi, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus teisės aktus, atsakovė daro prielaidÄ , kad bÅ«tent savivaldybė, kurios teritorijoje gyvena vienas ar kitas neįgalus ar su specialiaisiais poreikiais asmuo, privalo užtikrinti jo prieÅ¡mokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimÄ pagal privalomojo Å¡vietimo programas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo ugdymo programas ir skirtų Å¡alies mokiniams, turintiems iÅ¡skirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, iÅ¡laikymÄ bei nemokamÄ pavėžėjimÄ .PareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Å iaulių apskrityje pareiÅ¡kimas ir patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintini iÅ¡ dalies.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-182 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 1 punktu patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo 3.3 p., 6 p., 16 p., 22 p., 25.2 p. pripažintini teisėtais.Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-182 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 1 punktu patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo 25.1 p. pripažintinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir laikytinas panaikintu.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-182 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-362 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Priėmimo į Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo 3.3 p., 6 p., 16 p., 22 p., 25.1 p., 25.2 p. teisėtumo.

Vyriausybės atstovas Å iaulių apskrityje kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) (toliau ir ABTÄ®) 110 straipsnio 2 dalimi. Todėl svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas yra tinkamas subjektas paduoti administraciniam teismui abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti savivaldybės tarybos priimto norminio teisės akto teisėtumÄ ir ar praÅ¡omas iÅ¡tirti Priėmimo į Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraÅ¡as yra norminis administracinis aktas.Pagal ABTÄ® 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog daugelis Å¡ioje ABTÄ® nuostatoje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo iÅ¡tyrimo yra kreiptasi į administracinį teismÄ , gali bÅ«ti pripažintas norminiu administraciniu aktu, bÅ«tinai turi iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobÅ«dį, subjektų ratÄ , kuriems taikomas aktas, aktÄ priėmusio subjekto statusÄ bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, jog norminiai teisės aktai – tai raÅ¡ytine forma iÅ¡reikÅ¡ti teisėkÅ«ros subjektų sprendimai (oficialÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų.

Juose įtvirtinami bendro pobÅ«džio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Å ie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibÅ«dintų rÅ«Å¡iniais požymiais. Jie visada abstraktÅ«s ir apjungia tipinėmis, rÅ«Å¡inėmis savybėmis panaÅ¡ius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. <…> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibÅ«dina jų taikymo apimtį ir privalomumÄ (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobÅ«dį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialiÄ procesinę tvarkÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismÄ dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismÄ dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009).Kaip matyti, byloje praÅ¡omas iÅ¡tirti ApraÅ¡as įtvirtina bendro pobÅ«džio nurodymus individualiais požymiais neapibrėžtam subjektų ratui, yra skirtas reguliuoti daugelio neindividualizuotų fizinių asmenų santykius, jo veikimas nepasibaigtų teisės akto pritaikymu konkrečiu atveju, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ApraÅ¡as laikytinas norminiu teisės aktu.Pagal ABTÄ® 110 str. 1 ir 2 d., su abstrakčiu pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , turi teisę kreiptis tik įstatyme iÅ¡vardyti subjektai.

Kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiÅ«rÄ vykdantys Vyriausybės atstovai. Vyriausybės atstovų teisė kreiptis į administracinį teismÄ su abstrakčiu pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumÄ numatyta ir Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.

Å i įstatymo norma nustato, kad abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsniu, gali kreiptis į administracinį teismÄ su abstrakčiu pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Å iaulių apskrityje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnį yra tinkamas subjektas paduoti administraciniam teismui abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti savivaldybės tarybos priimto norminio teisės akto teisėtumÄ .Dėl ApraÅ¡o 3.3 p. teisėtumo.Priėmimo į Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraÅ¡o 3 punktas reglamentuoja ApraÅ¡e vartojamas sÄ vokas. 3.3 p. numato, jog asocijuota mokykla – Å¡vietimo įstaiga, sudariusi sutartį dėl ugdymo tęstinumo su aukÅ¡tesnę ugdymo programÄ vykdančia mokykla.             PareiÅ¡kėjo nuomone, ApraÅ¡o 3.3 p. prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 6 straipsniui.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-745) 2 straipsnis reglamentuoja asociacijos sampratÄ . Å io straipsnio 1 dalis nurodo, jog asociacija – savo pavadinimÄ turintis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus. Minėto įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja asociacijos registravimÄ ir juridinių asmenų registro duomenis.

Minėtame straipsnyje nurodoma, jog asociacija teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti įregistruota juridinių asmenų registre (1 dalis). AsociacijÄ registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, suÅ¡auktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievolės (2 dalis). Asociacijai įregistruoti juridinių asmenų registre Å¡iam registrui pateikiami: steigimo sutartis, asociacijos įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai (3 dalis).

Asociacija laikoma įsteigta nuo įregistravimo juridinių asmenų registre (4 dalis). Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje iÅ¡vardytų duomenų, juridinių asmenų registre nurodomas asociacijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas ( 5 dalis).PareiÅ¡kėjo nuomone, ApraÅ¡o 3.3 p. nurodyta asocijuotos mokyklos sÄ voka iÅ¡kraipoma asociacijos samprata, mokyklos jungdamosi į asociacijas turi laikytis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo.Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo (Lietuvos aidas, 1991, Nr. 153;

Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 23-593; Valstybės žinios, 1998, Nr. 67-1940; Valstybės žinios, 2003, Nr. 63-2853; Valstybės žinios, 2011, Nr. 38-1804) 43 straipsnio 10 dalies 1 punktas numato, jog mokykla gali savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) arba mokyklos įstatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis.Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2011, Nr. 79-3869) patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktas numato, jog kuriant mokyklų tinklÄ užtikrinamas užsienio kalbų, sustiprinto dalyko mokymosi, esant pakankamam bendrųjų mokyklų tinklui, ugdymo tradicijų ir savitos mokyklos kultÅ«ros, savita pedagogine sistema grindžiamo ugdymo, kryptingo meninio ugdymo, mokinių saviraiÅ¡kos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ pagal aukÅ¡tesnio lygmens bendrojo ugdymo programÄ .

Mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis. Nurodyti teisės aktai leidžia mokykloms sudaryti sutartis dėl ugdymo tęstinumo, tačiau nepateikia teisės normos, nurodančios, kaip tokias sutartis sudariusios mokyklos turėtų bÅ«ti vadinamos. Å iaulių miesto savivaldybės atstovas nurodė, jog ApraÅ¡e nurodyta sÄ voka „asocijuota mokykla“ yra sudaryta atsižvelgiant į Valstybinės Å¡vietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr.IX-1700, 11 punkto 3 dalį, kurioje sakoma, kad „pabaigiama formuoti lanksti trijų pakopų ugdymo struktÅ«ra.

JÄ sudaro prieÅ¡mokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio (brandos) ugdymo pakopos, įgyvendinamos pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir jų asocijuotuose dariniuose“.Tarptautinių žodžių žodynas (Vilnius, 2011, p.

72) nurodo, jog asocijuoti (lot. associare) reiÅ¡kia jungti, sieti. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog atsižvelgiant į kontekstÄ ir stilių, galimi žodžio asocijuoti lietuviÅ¡ki pakaitai – sieti, sietis, susieti, susisieti; bÅ«ti panaÅ¡iam (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika:

1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p.

22) http://www.vlkk.lt/lit/5870.Teisėjų kolegijos nuomone, ApraÅ¡o 3.3 p. nurodytas teisės akte vartojamos sÄ vokos pavadinimas – Asocijuota mokykla atitinka sÄ vokos esmę ir prasmę, tai yra jog Å¡vietimo įstaiga, sudariusi sutartį dėl ugdymo tęstinumo su aukÅ¡tesnę programÄ vykdančia mokykla, yra susijusi, panaÅ¡i arba asocijuota. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog ApraÅ¡o 3.3 p. reglamentuota sÄ voka, tiksliau sÄ vokos pavadinimas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui, tai yra jame numatytai asociacijos sampratai.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimÄ , valdymÄ , veiklÄ , pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus (1 str. 1 d.) ir Å¡ioje byloje tiriamoms teisės normoms negali bÅ«ti taikomas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ApraÅ¡o 3.3 p. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 6 straipsniui.Dėl ApraÅ¡o 6 punkto teisėtumo.ApraÅ¡o II skyrius reglamentuoja priėmimo į mokyklas kriterijus.

Jo 6 punktas numato, jog priėmimas į mokyklas vykdomas pagal savivaldybės tarybos nustatytÄ aptarnaujamÄ teritorijÄ ir asocijuotų sutarčių pagrindu.PareiÅ¡kėjo nuomone, ApraÅ¡o 6 punktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktui.Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nurodo, jog į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ pirmumo teise privalo bÅ«ti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rÅ«pintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali bÅ«ti priimtas į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktas numato, jog kuriant mokyklų tinklÄ užtikrinamas užsienio kalbų, sustiprinto dalyko mokymosi, esant pakankamam bendrųjų mokyklų tinklui, ugdymo tradicijų ir savitos mokyklos kultÅ«ros, savita pedagogine sistema grindžiamo ugdymo, kryptingo meninio ugdymo, mokinių saviraiÅ¡kos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ pagal aukÅ¡tesnio lygmens bendrojo ugdymo programÄ .

Mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis.Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjo nuomone, nes, teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų teisės aktų normos bÅ«tent ir įvardija ApraÅ¡o 6 punkte nurodytus priėmimo į mokyklas kriterijus. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nurodo, jog priėmimas vyksta pagal savivaldybės tarybos nustatytÄ aptarnaujamÄ teritorijÄ , Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktas įtvirtina kriterijų, jog priėmimas vyksta pereinant mokytis į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ pagal aukÅ¡tesnio lygmens bendrojo ugdymo programÄ , kai tarp skirtingų tipų mokyklų mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys.PareiÅ¡kėjo abejonės, jog mokyklos sudaro bendradarbiavimo sutartis ne mokinių poreikių tęstinumui užtikrinti, o asocijuotų mokyklų poreikių tenkinimui, teismo nuomone, yra nepagrįstos, kadangi iÅ¡ byloje atsakovės pateiktų Asocijuotų mokyklų bendradarbiavimo sutarčių (136-138 b. l.) matyti, jog jos sudaromos užtikrinti ugdymo turinio tęstinumÄ ir perimamumÄ , derinti ugdymo metodus, mokinių pasiekimų vertinimo sistemas, rengti bendrus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius, plėtoti papildomo ugdymo ir kitas bendradarbiavimo formas.Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ApraÅ¡o 6 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 6 punktui.Dėl ApraÅ¡o 22 p. teisėtumo.ApraÅ¡o 22 p. numato, jog į laisvas vietas pirmumo teise priimami savivaldybės teritorijoje gyvenantys mokiniai pagal praÅ¡ymo padavimo datÄ .PareiÅ¡kėjo nuomone, ApraÅ¡o 22 punktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ tvarkÄ nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi Å¡vietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, ir 3 daliai – į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ pirmumo teise privalo bÅ«ti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rÅ«pintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali bÅ«ti priimtas į kitÄ bendrojo ugdymo mokyklÄ tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.PareiÅ¡kėjas ApraÅ¡o 22 p. prieÅ¡taravimÄ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, jog ApraÅ¡o 22 p. neatitinka kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ , profesinio mokymo įstaigÄ bendrųjų kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“.Teisėjų kolegija dėl Å¡io aspekto pažymi, kad, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. liepos 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, Administracinė jurisprudencija, 2008, Nr. 15), savivaldybių administravimo subjekto norminio akto teisėtumo tyrimui taikomos specialios taisyklės, reglamentuotos ABTÄ® Å¡eÅ¡ioliktame skirsnyje.

Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika, be kita ko, pasireiÅ¡kia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTÄ® 5 str. 1 d.), o tik ABTÄ® 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrÄ administraciniame teisme. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumÄ nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar norminis administracinis aktas neprieÅ¡tarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.

Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl Å¡ios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiÅ¡kiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiÅ¡kintina. ABTÄ® 110 straipsnio 2 dalis numato: „Kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiÅ«rÄ vykdantys Vyriausybės atstovai.“ Å i įstatymo norma numato administracinių teismų kompetencijÄ tirti savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams.

Vyriausiojo administracinio teismo nuolatinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai teismai tiria tik norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (ABTÄ® 110 str. 1 d., 112 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Byloje taikytinų norminių administracinių aktų atitiktis žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams turi bÅ«ti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant individualiÄ bylÄ , jei tam yra bÅ«tinybė.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog administraciniai teismai neturi kompetencijos atlikti abstrakčios savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio teisės akto atitikties ministro priimtiems teisės aktams kontrolės. Todėl teismas neaptarinės pareiÅ¡kėjo argumentų dėl ApraÅ¡o 22 p. neatitikimo kriterijams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklÄ , profesinio mokymo įstaigÄ bendrųjų kriterijų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“. PareiÅ¡kėjas nėra pateikęs kitų aiÅ¡kiai suformuluotų argumentų, pagrindžiančių abejonę dėl ApraÅ¡o 22 p. prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ApraÅ¡o 22 p. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai.ApraÅ¡o 22 punkto prieÅ¡taravimÄ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai pareiÅ¡kėjas argumentuoja tuo, jog įstatymo normoje nėra įtvirtinto savivaldybės teritorijos principo priimant į bendrojo ugdymo mokyklas.Teismas pažymi, jog ApraÅ¡o 5 skyrius reglamentuoja priėmimo į Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų laisvas vietas.

ApraÅ¡o 22 punktas numato savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų, mokinių priėmimÄ , 25 p. – vaikų, mokinių, gyvenančių kitose savivaldybėse. Teismo nuomone, toks teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės nėra ydingas, nes numato galimybę į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų laisvas vietas bÅ«ti priimtiems ir savivaldybės teritorijoje, ir kitos savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams, mokiniams. Tačiau, ar Å¡ios galimybės nėra ribojamos nustatant atitinkamas priėmimo sÄ lygas, teismas pasisakys tirdamas ApraÅ¡o 25.1 p. bei 25.2 p. teisėtumÄ .Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ApraÅ¡o 22 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 d.Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Valstybės žinios, 1994, Nr. 55-1049;

Valstybės žinios, 2000, Nr. 91-2832; Valstybės žinios, 2008, Nr. 113-4290) 7 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , savivaldybei perduota valstybės funkcija – prieÅ¡mokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo Å¡vietimo programas užtikrinimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, jog Å iaulių miesto savivaldybė teisėtai ir pagrįstai ApraÅ¡o 22 p. numatė pirmumo teisę bÅ«ti priimtiems į laisvas vietas vaikams, mokiniams, kurie gyvena savivaldybės teritorijoje.

Dėl ApraÅ¡o 25.1 p. teisėtumo.ApraÅ¡o 25 punktas numato, jog į laisvas vietas gali bÅ«ti priimami vaikai, mokiniai, gyvenantys kitose savivaldybėse, jeigu jiems nereikalingas pavėžėjimas (25.1 p.)PareiÅ¡kėjo nuomone, ApraÅ¡o 25.1 p. prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui.Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo trečiojo skirsnio, reglamentuojančio Å¡vietimo prieinamumÄ ir kokybę, 36 straipsnio „Vežimas, apgyvendinimas, maitinimas“ 1 dalis numato, kad mokiniai į atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu.

Ä® mokyklÄ ir atgal privalo bÅ«ti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal prieÅ¡mokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. PrieÅ¡mokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai vežami į artimiausiÄ atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ . AiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo, tai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Å¡vietimo tikslus, Å¡vietimo sistemos principus, Å¡vietimo sistemos sandaros, Å¡vietimo veiklos, Å¡vietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus Å¡vietimo srityje) teisės aiÅ¡kinimo metodais, matyti, kad Lietuvos Respublikoje mokiniai į atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ gali bÅ«ti vežami keliais bÅ«dais, tai yra visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu arba mokykliniu autobusu, arba kitu transportu.Kaip nurodo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 str. 1 d., visuomeniniu transportu mokiniai į atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ vežami vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (Valstybės žinios, 2000, Nr. 32-890), kurio 6 str.1 d. numatyta, kad savo nustatyta tvarka visas važiavimo iÅ¡laidas kompensuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra Å¡vietimo ir vaikų globos įstaigos.

Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 str. 1 d. nurodoma, kad į mokyklÄ ir atgal privalo bÅ«ti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal prieÅ¡mokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. PrieÅ¡mokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai vežami į artimiausiÄ atitinkamÄ ugdymo programÄ vykdančiÄ mokyklÄ . LR Å¡vietimo įstatymas iÅ¡skiria mokinių grupę, kuri gyvena kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos ir mokosi pagal prieÅ¡mokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir imperatyviai nurodo, jog jie privalo bÅ«ti vežami.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i teisės norma imperatyviai įpareigoja savivaldybę organizuoti Å¡ios grupės mokinių vežiojimÄ ir nesant visuomeninio transporto, bet esant tokiai grupei priklausančių mokinių iÅ¡reikÅ¡tam norui bÅ«ti vežamiems, vežti juos mokykliniais autobusais ar kitu transportu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 7 p. numato, jog savarankiÅ¡koji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėti teisės aktai skirtingai reglamentuodami mokinio pavėžėjimo iki mokyklos mechanizmÄ , nustato vaiko, mokinio teisę bÅ«ti pavėžėtam iki mokyklos. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ApraÅ¡o 25.1 p. nustatydama, jog į laisvas vietas gali bÅ«ti priimami vaikai, mokiniai, gyvenantys kitose savivaldybėse, jeigu jiems nereikalingas pavėžėjimas, pažeidė minėtÄ vaiko, mokinio teisę.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ApraÅ¡o 25.1 p. apriboja galimybes vaikams, gyvenantiems ne Å iaulių miesto savivaldybės teritorijoje, lankyti Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas, pažeidžia moksleivių teisę laisvai pasirinkti mokyklÄ bei mokinių lygybės ir nediskriminavimo principÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ApraÅ¡o 25.1 p. pripažintinas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir laikytinas panaikintu.Pažymėtina, jog Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 33 p. numato, jog savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus rengia savivaldybės. Bendrųjų planų įgyvendinimui rengiami priedai, be kita ko, ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, jog Mokinių vežiojimo užtikrinimo plano Å iaulių miesto savivaldybė nėra parengusi. Teismas nevertina ginčijamų nuostatų politiniu požiÅ«riu (ABTÄ® 3str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija neaptarinės, kodėl savivaldybė nėra patvirtinusi Mokinių vežiojimo užtikrinimo plano. Pažymėtina, jog savivaldybių administracinę priežiÅ«rÄ atlieka, tai yra prižiÅ«ri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai, kurių įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymas.Dėl ApraÅ¡o 16 p. ir 25.2 p. teisėtumo.ApraÅ¡o 16 p. numato, jog į savivaldybės specialiÄ jÄ mokyklÄ ar specialiojo ugdymo centrÄ priimami asmenys iki 21 metų, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir gyvenantys savivaldybės teritorijoje. 25.2 p. numato, jog vaikai, mokiniai, gyvenantys kitose savivaldybėse, priimami į Å iaulių miesto savivaldybės specialiÄ sias mokyklas, jei dėl priėmimo į savivaldybės specialiÄ sias mokyklas su ta savivaldybe yra sudaryta atlyginimo už teikiamas paslaugas sutartis.PareiÅ¡kėjo nuomone, ApraÅ¡o 16 p. ir 25.2 p. prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 str. 4 d. ir 34 str. 1 d., nes riboja asmenų, gyvenančių kitoje savivaldybėje, priėmimÄ Ä¯ Å iaulių miesto savivaldybės specialiÄ sias mokyklas.Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 28 str. 6 d. numato, jog savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų Å¡vietimo programų teikėjų tinklÄ , užtikrinantį asmenų ugdymÄ si ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbÄ mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklÄ .

Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, prieÅ¡mokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali bÅ«ti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba. To paties įstatymo 34 str. 1 d. nurodo, jog mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai, rÅ«pintojai) pageidauja, sudaromos sÄ lygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

MokyklÄ vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rÅ«pinasi savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena. (34 str. 3 d.).Pirmiau nurodytos įstatymo normos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog į savivaldybės specialiÄ jÄ mokyklÄ ar specialiojo ugdymo centrÄ pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės teritorijoje, ir tik joje esant laisvų vietų, priimami asmenys, gyvenantys kitos savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė teisėtai ApraÅ¡o 16 p. ir 25 p. įtvirtino nuostatas, numatančias asmens, gyvenančio savivaldybės teritorijoje ir gyvenančio kitos savivaldybės teritorijoje, priėmimÄ .

ApraÅ¡o 25.2 p. numatyta sÄ lyga, jog asmenys, gyvenantys kitose savivaldybėse, priimami į Å iaulių miesto savivaldybės specialiÄ sias mokyklas, jei dėl priėmimo į savivaldybės specialiÄ sias mokyklas su ta savivaldybe yra sudaryta atlyginimo už teikiamas paslaugas sutartis.Mokyklų, vykdančių formaliojo Å¡vietimo programas, tinklo kÅ«rimo taisyklių 25.6 p. numato, jog valstybinė ar savivaldybės mokykla užtikrina nemokamÄ mokymÄ pagal bendrojo ugdymo programas.Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Valstybės žinios, 1996, Nr. 33-807) 4 str. 1 d. 3 p. numato, jog kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali bÅ«ti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiÅ«rų, socialinės, turtinės, Å¡eiminės padėties, sveikatos bÅ«klės ar kokių nors kitų aplinkybių.Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime, aiÅ¡kindamas konstitucinį asmenų lygybės principÄ , pažymėjo, jog Å¡is principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisintas.Teisėjų kolegijos nuomone, ApraÅ¡o 25.2 p. numatyta sÄ lyga atsižvelgiant į asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ užmokesčio už teikiamas paslaugas nediferencijuoja, todėl Å¡ia norma asmenų lygybės principas nepažeidžiamas.

Byloje nėra duomenų, ar savivaldybės yra sudariusios atlyginimo už teikiamas paslaugas sutartis. Teismas pažymi, jog atsakomybė už vaikų gerovę tenka ne tik atsakovei, bet ir kitoms savivaldybėms, kurios, pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 28 str. 6 d., privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų Å¡vietimo programų teikėjų tinklÄ savo teritorijoje.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ApraÅ¡o 16 p. ir 25.2 p. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 29 str. 4 d. ir 34 str. 1 d., nes riboja asmenų, gyvenančių kitoje savivaldybėje, priėmimÄ Ä¯ Å iaulių miesto savivaldybės specialiÄ sias mokyklas.Kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTÄ® 85-87 str., 115 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Å iaulių apskrityje pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-182 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 1 punktu patvirtinto Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o 3.3 p., 6 p., 16 p., 22 p., 25.2 p. pripažinti teisėtais ir pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Å iaulių apskrityje praÅ¡ymÄ dėl jų panaikinimo atmesti.Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-182 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) 1 punktu patvirtinto Å iaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų komplektavimo tvarkos apraÅ¡o 25.1 p. pripažinti prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir jį laikyti panaikintu.Paskelbti šį sprendimÄ leidinyje „Valstybės žinios“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Kolegijos teisėjai                                                                                           Laisvutė Kartanaitė Marytė Å važienė Virginijus Stankevičius