e7a78552-9d22-4a95-8b0e-a34992f4167a · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?UÅ¡raÅ¡asCivilinė byla Nr. 2YT-5054-419/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00425-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 12 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjas Viktor Voicechovski, sekretoriaujant Rimantei Jurgienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. D., suinteresuotam asmeniui L. V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. D. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys L. V., valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. D. prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

PareiÅ¡kėjas I. D. paaiÅ¡kino, kad tėvai turėjo namÄ , Å«kinius pastatus. Tėvas R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties name nuolat liko gyventi motina V. D.. Motina dėl tėvo palikimo į notarÄ nesikreipė. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Motinos palikimÄ priėmė laiku. L. V. yra jo sesuo, į tėvo palikimÄ nepretenduoja. Ji turi savo Å¡eimÄ , gyvena kitur. Suinteresuotas asmuo L. V. paaiÅ¡kino, kad jos tėvai R. D. ir V. D. turėjo namÄ , Å«kinius pastatus, žemę. Po tėvo mirties name liko gyventi motina, ji ten toliau tvarkėsi.

NamÄ tėvai statėsi santuokos metu. Sutinka su brolio pareiÅ¡kimu, jokių pretenzijų dėl tėvų turto neturi. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡oma jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas R. D., o (duomenys neskelbtini) mirė motina V. D. (b. l. 8, 11, 12). 2021-08-18 liudijimu Å alčininkų rajono trečio notaro biuro notarė Marija MiliÅ«nienė paliudijo, kad paveldėjimo byla po R.

D. mirties nepradėta (b. l. 6-7). Mirusiojo R. D. vardu nekilnojamasis turtas nebuvo registruotas. V. D. vardu registruota nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Å«kio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas I. D. pirmu reikalavimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvams R. D. ir V. D. priklausė po ½ dalį santuokos metu įgytų gyvenamojo namo bei kitų Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

R. D. ir V. D. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e (registro Nr. 10/61291) esantys duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti pareiÅ¡kėjo tėvų santuokos metu. Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 21 straipsnio 1, 3 dalyse numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. SÅ K 23 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

FaktÄ , kad (duomenys neskelbtini), esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sukurti R. D. ir V. D. santuokos metu, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as. Minėta, kad turtas, įgytas santuokos metu yra laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad yra registruotas vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu.

Sutuoktiniams priklausančio turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam priklauso po ½ dalį santuokoje įgyto turto, kol turtas nėra pripažintas asmenine kurio nors sutuoktinio nuosavybe. Byloje nėra praÅ¡oma pripažinti paveldimÄ turtÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe, todėl aplinkybės, kad kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tėvų priklausė po ½ dalį jų santuokoje įgyto turto papildomai įrodinėti nereikia, kadangi tai preziumuojama pagal įstatymÄ , o tokio fakto nustatymas nesukurs pareiÅ¡kėjui jokių teisinių padarinių.

Taigi atsižvelgiant į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teismas atmeta pareiÅ¡kėjo I. D. reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad palikimas po R. D. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). IÅ¡analizavus byloje surinktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo motina po vyro mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , tačiau prižiÅ«rėjo likusį turtÄ , liko gyventi jos ir R.

D. santuokoje statytame gyvenamajame name, mokėjo komunalinius mokesčius ir tokiu bÅ«du priėmė visÄ vyro palikimÄ , nes faktiÅ¡kai pradėjo valdyti, rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti jo turtÄ kaip savo, niekas kitas palikimo po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties nepriėmė. Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str. 2 d., SÅ K 21 str. 1, 3 d., 23 str. 1 d., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Atmesti pareiÅ¡kėjo I. D. reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi tai preziumuojama pagal įstatymÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėjas Viktor Voicechovski