e7a641bc-124e-4afa-bda7-b84d76bba71f · Å iaulių rajono apylinkės teismas

Baudžiamosios bylos NrBaudžiamosios bylos Nr. M1-181-900/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00505-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 2.8.11. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. sausio 21 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Alma BerniÅ«naitė,sekretoriaujant Ingai Å imaitienei ir Ernestai Baltutienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamojo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiajam S. V.,ekspertui Gintarui Butkui,vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D.

B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) RadviliÅ¡kio r., LR piliečiui, baigusiam 10 klasių, nedirbančiam, nevedusiam, gyvenančiam. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pripažintam, kad įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , už pavojingos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: D. B. 2012 m. birželio 28 d., tiksli valanda nenustatyta, sulaužęs S. V. priklausančios galvijų fermos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų medines duris, įsibrovė į pagalbines patalpas, iÅ¡ kur slapta pagrobė S. V. priklausančius daiktus: 300 Lt vertės suvirinimo aparatÄ , 150 Lt vertės vandens siurblį, 300 Lt vertės Å¡pižinę kepimo dėžę, 3 vnt. traktoriaus „MTZ“ hidraulinius mechanizmus, kurių bendra vertė 100 Lt, 150 Lt vertės kombaino „Niva“ starterį, 50 Lt vertės kombaino „Niva“ paleidimo variklio duslintuvÄ , 300 Lt vertės traktoriaus „MTZ“ prikabinimo mechanizmÄ , padarydamas S. V. 1 350 Lt turtinę žalÄ .Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D.

B. paaiÅ¡kino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis įsibrovė į užrakintas patalpas ir pagrobė S. V. priklausantį turtÄ . Jis prisipažino pagrobęs tuos daiktus, kurie iÅ¡vardinti įtarime. Teigia vagystę įvykdęs vienas. Pagrobtus daiktus į metalo laužo supirktuvę jam padėjo nugabenti pusbrolis A.. Už pristatytus į metalo laužo supirktuvę daiktus gautus pinigus iÅ¡leido maistui. Nesigaili pagrobęs svetimÄ turtÄ (65-67 b. l.).Ikiteisminio tyrimo metu (17, 30-32 b. l.) ir teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. V. parodė, kad D.

B. yra jo buvęs globotinis. D. buvo 11-12 m., kai jis jį paėmė iÅ¡ vaikų globos namų. D. B. globojo iki 18 m. D. B. silpnai suvokė jį supančiÄ aplinkÄ , mokėsi pagalbinėje mokykloje; mokslai jam nesisekė. Mokykloje lankė bÅ«relį, drožinėjo iÅ¡ medžio. Sulaukęs pilnametystės, D. B. pradėjo gyventi savarankiÅ¡kai, valkatavo, gyveno landynėse. Asmenys, su kuriais D. B. susidurdavo, naudojosi jo negalia, skatino jį vogti. D. B. buvo pavogęs kompiuterį net iÅ¡ savo brolio.

Anksčiau D. kurį laikÄ rÅ«pinosi liudytojo žmona. Su žmona S. V. nebegyvena, nors oficialiai neiÅ¡situokę. Dabar žmona D. B. nebeprižiÅ«ri. Vėliau liudytojas priglaudė D. B. pas savo draugę, bet D. jÄ apvogė, todėl ji nebeleido D. B. kartu gyventi. Tada liudytojas nuvežė D. į savo fermÄ . Kadangi fermoje užklupo D. B. besiruoÅ¡iantį vogti maÅ¡inas, jį iÅ¡varė, o kitÄ dienÄ aptiko iÅ¡plėštÄ sandėliukÄ . Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Po vagystės D. dingo. Žino, kad jis vasarÄ gulėjo ligoninėje ir iÅ¡ jos pabėgo. Pabėgęs iÅ¡ ligoninės, 2012 m. rugpjūčio 3 d. D. prisipažino, kad pavogė liudytojo daiktus.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad D. B. paprašė paskolinti automobilį. Å iuo automobiliu jis norėjo iÅ¡sivežti metalo lauÅ¾Ä iÅ¡ netoliese esančio angaro. Liudytojui pasakius, kad D. B. negalės vairuoti, nes neturi teisių, D. B. pasiÅ«lė, kad automobilį vairuotų A.

M. (102-103 b. l.).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad D. B. praÅ¡ymu sutiko nuvežti metalo lauÅ¾Ä Ä¯ supirktuvę (22-23, 37-38, 106-107 b. l.).Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, D. B. padarytÄ Ä¯statyme uždraustÄ veikÄ taip pat įrodo S. V. protokolas – pareiÅ¡kimas (3 b. l.), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (5-10 b. l.) ir kt.VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės duomenimis, D. B. yra jų pacientų registre, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (86 b. l.).Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, kuri įsiteisėjo 2012 m. birželio 28 d. (114-116 b. l.), konstatuota, kad D.

B. 2011 m. spalio 24 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, bet kadangi yra nepakaltinamas, jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .Å ioje byloje D. B. teismo psichiatrijos ekspertizė nebuvo atliekama. Prie bylos pridėtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Å iaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86 TPK-56/2012 (133-138 b. l.), atliktas pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-1418-11, iÅ¡keltoje dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnį padarymo.

Ekspertizės išvadose teigiama, kad D. B. veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. rugpjūčio 24 d., negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. D. B. šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, nes serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste nuo vaikystės, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti.Ekspertas G. Butkus teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas ir papildomai paaiškino, kad ekspertizę, kurios metu buvo tiriamas D.

B. pakaltinamumo dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo klausimas, atliko kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje D. B. inkriminuota vagystė. 2012 m. kovo 12 d. ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad D. B. veikos padarymo metu, t. y. 2011 m., sirgo vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, jam reikalingas gydymas. Šia liga jis sirgo ir ekspertizės metu. Tai yra įgimtas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimas, kurį reikia gydyti. Dėl šio sutrikimo D. B. negali tinkamai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Su juo nėra prasmės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi jis nesupranta tyrimo veiksmų esmės. Rekomenduoja D. B. taikyti medicininio poveikio priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Priemonę siÅ«loma taikyti atsižvelgiant į padarytos uždraustos veikos pobÅ«dį ir į D. B. nustatytÄ psichikos sutrikimÄ . Jeigu asmuo pakartotinai daro veikas, bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar reikia keisti vienas priverčiamÄ sias priemones į kitas, ar reikia kelti klausimÄ dėl jo pripažinimo neveiksniu.

Priverstinis gydymas stacionare paprastai skiriamas, kai yra duomenų, jog asmuo piktybiÅ¡kai vengia gydymo. Jei asmuo lankosi pas gydytojÄ , reguliariai vartoja paskirtus medikamentus, tai, esant inkriminuotai uždraustai veikai, pakanka ambulatorinio gydymo. Skirti D. B. dar vienÄ ekspertizę nėra prasmės, nes asmuo, turintis įgimtÄ silpnaprotystę, ja sirgs visÄ gyvenimÄ ir situacija nepasikeis. Atliekant naujÄ ekspertizę, bÅ«tų gauta tokia pat iÅ¡vada dėl protinio atsilikimo, kaip ir jau turima. Medicininio poveikio priemonėmis gali bÅ«ti Å¡iek tiek koreguojamas tik D.

B. elgesys. Elgesio koregavimas vyksta tinkamu auklėjimu ir priežiÅ«ra. Kompleksiniai sutrikimai, kuriais serga D. B., – tai ne tik protiniai atsilikimai, intelekto sutrikimai, bet ir tam tikri elgesio bei emocijų sutrikimai, dėl kurių asmuo nepajėgus suprasti, kÄ jis atlieka, nepajėgus valdyti savo veiksmų. Tokiam asmeniui paprastai bÅ«dingas ir padidintas agresyvumas. D. B. nuo vaikystės buvo stebimas hiperaktyvumas. IÅ¡ dalies tai gali bÅ«ti įgimta, iÅ¡ dalies – susiję su pedagoginiu apleistumu.

Gali bÅ«ti, kad asmenys, turintys protinį atsilikimÄ , neturi labai iÅ¡reikÅ¡tų elgesio sutrikimų. Taip dažniausiai nutinka, kai nuo vaikystės jais rÅ«pinamasi, jie prižiÅ«rimi. Tokiu atveju adaptacija dėl elgesio įgyja mažesnę reikÅ¡mę, daugiau nukenčia intelektas. Å iuo konkrečiu atveju nukentėjęs tiek D. B. intelektas, nes jam buvo diagnozuota įgimta silpnaprotystė, tiek elgesys, nes jis savo veiksmais daro žalÄ visuomenei. Tokie asmenys bÅ«na patiklÅ«s, jais gali bÅ«ti manipuliuojama, pasinaudota piktavaliÅ¡kai.

Todėl labai svarbu, kokioje aplinkoje žmogus gyvena, kaip jis prižiÅ«rimas. Jei aplinka netinkama, gali bÅ«ti ir toliau daromos įstatymo uždraustos veikos.IÅ¡tyrus ir įvertinus iÅ¡vardintus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma iÅ¡vada, kad D. B., žinodamas, kur yra nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, padarė visuomenei pavojingÄ veikÄ , o bÅ«tent: 2012 m. birželio 28 d. be turto savininko S. V. leidimo ir žinios sulaužė jam priklausančios galvijų fermos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų medines duris, tokiu bÅ«du įveikęs fizines kliÅ«tis įsibrovė į fermos pagalbines patalpas ir iÅ¡ čia slapta pagrobė S. V. priklausančius daiktus iÅ¡ viso už 1 350 Lt.

Pagrobto turto vertė nevirÅ¡ija 250 MGL. MinėtÄ svetimÄ turtÄ D. B. įgijo galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiÅ«ra, todėl veika baigta. Pripažinęs visiÅ¡kai įrodytomis D. B. inkriminuotos veikos faktines aplinkybes, teismas patvirtina, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į negyvenamÄ jÄ patalpÄ .Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. kovo 12 d. akto Nr. 86 TPK-56/2012 (b. l. 133-138) iÅ¡vadas, kuriose teigiama, kad D.

B. 2011 m. rugpjūčio 24 d. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, įvertinus eksperto G. Butkaus nagrinėjamoje byloje duotus paaiškinimus, kad D. B. diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai – įgimta silpnaprotystė nuo vaikystės, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti – yra lėtinio pobūdžio ir kad visiškas pasveikimas neįmanomas, taip pat atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus, kad skirti šioje byloje teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes ekspertų išvada nesikeistų ir būtų tokia pati, kaip ir išdėstyta teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. kovo 12 d. akte, pripažintina, kad D.

B. dėl lėtinio pobÅ«džio psichikos sutrikimo – įgimtos silpnaprotystės nuo vaikystės, vidutinio protinio atsilikimo, reikÅ¡mingo elgesio sutrikimo, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti – 2012 m. birželio 28 d. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, Å¡iuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, todėl inkriminuotÄ veikÄ D. B. padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir dabar taip pat yra nepakaltinamas.Konstatavęs, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, teismas gali skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.Priverčiamosios medicinos priemonės yra panaÅ¡ios į bausmes, nes jomis siekiama iÅ¡ dalies analogiÅ¡kų tikslų, tačiau priverčiamosios medicinos priemonės ir bausmės pagal savo formÄ ir esmę skirtingos.

Tai gydomojo ir valstybės prievartos poveikio priemonių derinys. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo, tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus prilygsta suėmimui ar laisvės atėmimui (BK 76 str. 3 d., BPK 406 str. 2 d.). Vis dėlto Å¡iomis priemonėmis visų pirma siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugÄ , gydymÄ ir kitus gyvybiÅ¡kai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis, kaip ir bausmėmis, norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

Bet priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nesiekiama nubausti asmenį už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Ä®statyme imperatyviai nurodyta, kad kai yra pagrindas taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393-394 str.) ir turi bÅ«ti remiamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.Priverčiamųjų medicinos priemonių rÅ«Å¡is asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais [...], reglamentuoja BK 98 straipsnio 1 dalis.Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant priverčiamÄ sias medicinos priemones yra Å¡ie: asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobÅ«dis, taip pat pavojus, kurį tas asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai (BK 98 str. 2-5 d.).Ekspertų rekomenduojamas ir prokuroro bei gynėjos siÅ«lomas D.

B. ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro, teismo vertinimu, yra pakankamas, nes nėra jokių duomenų, kad jis po 2012 m. birželio 28 d. bÅ«tų dar padaręs pavojingų visuomenei veikų.Taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė ir iÅ¡nyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ (BPK 405 str. 2 d.).Nukentėjusysis S. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 350 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (33 b. l.).Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs (ne)turtinės žalos, gali baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BK 15 ir 16 straipsniai, apibÅ«dinantys nusikalstamų veikų rÅ«Å¡is, numato, kad veikos pripažįstamos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingÄ pobÅ«dį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B. veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl nėra pagrindo taikyti BPK 109 straipsnio nuostatų ir nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį.

Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tokias pat teisines pasekmes sukeliantis procesinis sprendimas, kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo taikytina artimiausia teisės norma - BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasis BK 17, 98 straipsniais ir BPK 313, 318, 393, 401, 403-405 straipsniais, teismasn u t a r i a: pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, D. B. padarė bÅ«damas nepakaltinamas.Pripažinti, kad D. B. Å¡iuo metu taip pat yra nepakaltinamas, negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .Ä®pareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau nei kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ .Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtÄ .Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Alma Berniūnaitė