e7a4a3f6-e56a-4ea7-a5e8-840c7dede2fc · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-245/2016Teisėja Lina Šafronienė             Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00291-2015-6             Procesinio sprendimo kategorijos:             2.4.6.4.2.; 2.4.7(S) Kauno apygardos teismas N u O S p R e n d i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas), Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio,sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,išteisintajam A.

R., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei,nukentėjusiosios S. Č. atstovui advokatui Rimantui Bučmai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 4540,11 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios S. Č. gydymÄ , paliktas nenagrinėtu.Nukentėjusiosios S. Č. civilinis ieÅ¡kinys dėl 233,59 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo advokato R. Bučmos praÅ¡ymas atlyginti nukentėjusiosios patirtas 1000 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., bÅ«damas S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., staiga suėmęs sÅ«pynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieÅ¡ jos valiÄ , S. Č. praÅ¡ant nesupti, jis sÅ«pynes iÅ¡kėlė į viršų ir stipriai pastÅ«mė į priekį, dėl ko S. Č. iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo, t. y. dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. padarė deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinių metafizinių (kÅ«nų) įstrižinius skeveldrinius lūžimus su poslinkiais, tai yra, padarė deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atvirÄ lūžimÄ , kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais savo veiksmais A. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje. Jonavos rajono apylinkės teismas, 2016 m. birželio 2 d. priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad A. R. veikoje nėra BK 137 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Kaltės A. R. veikoje nebuvimas parodo, jog A. R. veiksmai nebuvo neatsargÅ«s. Jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės – neatsargumo.

Situacija, kuomet asmuo, dėl kurio veikos buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, nenumatė ir pagal įvykio aplinkybes neturėjo arba negalėjo numatyti tokių padarinių, traktuojama kaip kazusas, tai yra, sunkios žalos sveikatai padarymas be kaltės.Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios S. Č. atstovas advokatas Rimantas Bučma praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 parų areÅ¡to bausmę.

S. Č. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti pilnai ir jai iÅ¡ A. R. priteisti 233,59 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 1 300 Eur iÅ¡laidų patirtų advokato paslaugoms apmokėti.Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje A. R. veiksmus įvertino kaip kazusÄ , nes sunkų sveikatos sutrikdymÄ S. Č. padarė be kaltės. Tokia teismo iÅ¡vada, advokato teigimu, neatitinka faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas, A. R. parodymus dėl sÅ«pynių iÅ¡supimo, pripažino neatitinkančiais tikrovės, nes jie paneigti ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų D.

T. ir Ž. M. paaiškinimais, liudytojos D. K. ir nuosekliais nukentėjusiosios S. Č. parodymais. Teismas konstatavo, kad sūpynes, ant kurių sėdėjo nukentėjusioji, A. R. pakėlė ir jas stumtelėjo stovėdamas nukentėjusiajai už nugaros. Taip pat, konstatuota, kad sūpynės turėjo būti pastumtos gan stipriai. Skunde pažymėta, jog teismas nukentėjusiosios parodymus įvertinęs nuosekliais, vėliau tuos pačius jos parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, laikė nepatikimais ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiosios parodymais, jog nuo stipraus pastÅ«mimo manė užšoksianti ant namelio stogo, padarė iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji pati iÅ¡Å¡oko iÅ¡ sÅ«pynių. Tokie nukentėjusiosios parodymai paimti iÅ¡ konteksto. Skunde teigiama, jog Å¡iais parodymais nukentėjusioji norėjo pasakyti, kad krisdama iÅ¡ sÅ«pynių, galvojo, jog gali užkristi ant namelio stogo. Be to, teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji pati iÅ¡Å¡oko iÅ¡ sÅ«pynių nelogiÅ¡ka ir ta prasme, jog joks blaiviai mÄ stantis žmogus, bijodamas užkristi ant namelio stogo, sÄ moningai Å¡oktų iÅ¡ sÅ«pynių.Teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ sÅ«pynių su atloÅ¡u nukentėjusiosios iÅ¡slydimas iÅ¡ jų aplamai objektyviai neįmanomas, advokato teigimu, prieÅ¡tarauja bet kokiems fizikiniams dėsniams, ne žmogaus kÅ«nas sÅ«pynėse, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ , visada juda prieÅ¡inga kryptimi, nei pačios sÅ«pynės. Be to, sÅ«pynėms esant aukščiausiame taÅ¡ke, žmogui bÅ«nant atsiloÅ¡us, iÅ¡ jų iÅ¡Å¡okti nesilaikant už jų ir be jokios papildomos atsispyrimo jėgos objektyviai neįmanoma.

Skunde pažymėta, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji pati savo noru iššoko iš sūpynių, teismas taip pat neatsižvelgė į netikėtumo faktorių, dėl ko nukentėjusioji nesigriebė už sūpynių strypų. Skunde teigiama, jog A. R. nukentėjusiosios buvo paprašytas jos nesupti ir įspėtas, kad ji suptis bijo, todėl toliau nebesupo. Tačiau, tuoj pat, nepaisydamas šio prašymo ir įspėjimo A. R. užėjęs nukentėjusiajai už nugaros vėl stipriai patraukęs sūpynės atgal staigiai pastūmė į priekį.

Nukentėjusioji tokiam A. R. elgesiui pasiruoÅ¡usi nebuvo, todėl suveikė netikėtumo faktorius ir nukentėjusioji iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡slydo, ko pasėkoje jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia A. R. veika buvo rizikinga. Pažymėta, kad Å¡iuo atveju veikos rizikingumas yra ne tai, kad nukentėjusioji buvo supama sÅ«pynėmis, o tai, kad A. R. neįsitikino, jog tai daryti saugu, nes S. Č. tokiems netikėtiems A. R. veiksmams nebuvo pasiruoÅ¡usi. Advokato teigimu, A. R. pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo taisykles, neįsitikino, kad nukentėjusiÄ jÄ supti yra saugu.

Kaip suaugęs žmogus, blaiviai mÄ stantis ir turintis gyvenimiÅ¡ko patyrimo, jis privalėjo suvokti, kad supant asmenį, kuris bijo suptis ir tokio įsupimo veiksmo nesitiki bei nėra tam pasiruošęs, gali iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡kristi. Faktas, kad jam supant kitus asmenis to dar niekada nebuvo, nereiÅ¡kia, kad jo veiksmai buvo saugÅ«s.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė skundÄ atmesti, nukentėjusiosios atstovas ir prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R.

Bučmos skundas tenkinamas.Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 328 straipsnio 1 ir 3 punktai, 329 straipsnio 2 punktas).IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl A.

R. iÅ¡teisinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tai yra, teismas iÅ¡vadÄ , jog A. R. veiksmuose nėra jo kaltės, padarė didesne dalimi analizuodamas nukentėjusiosios veiksmus, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, nukentėjusiosios parodymus vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , teismas didesnį dėmesį skyrė nukentėjusiosios veiksmams, padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

Tokiu bÅ«du ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo iÅ¡vadÄ dėl A. R. kaltės klausimo.            Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji S. Č. po atliktų iÅ¡teisintojo veiksmų – staigaus ir stipraus sÅ«pynių pastÅ«mimo, nesilaikė už turėklų, be jokio reikalo Å¡oko iÅ¡ sÅ«pynių, todėl pati nukentėjusioji yra kalta dėl atsiradusių sunkių pasekmių.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas grindė, vertindamas nukentėjusiosios parodymus apie iÅ¡kritimo iÅ¡ sÅ«pynių aplinkybes kaip nenuoseklius. Teismas nustatinėdamas, ar nukentėjusioji iÅ¡krito iÅ¡ sÅ«pynių, ar pati iÅ¡Å¡oko, ir vertindamas, jog S. Č. teiginių apie iÅ¡kritimÄ ar iÅ¡slydimÄ iÅ¡ sÅ«pynių nepatvirtina, jos paaiÅ¡kinimai, jog nuo stipraus pastÅ«mimo manė užšoksianti ant namelio stogo, padarė iÅ¡vadÄ , kad S. Č. iÅ¡Å¡oko.Apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo, jog „pilnai tikėtina, kad jis neįsivaizdavo, jog S. Č. pasupimas sukels tokias sunkias pasekmes.

Be kita ko, sÅ«pynės nėra didelį pavojų keliantis objektas, juo labiau suaugusiems žmonėms. SÅ«pynės pagal paskirtį yra skirtos pramogai – supimuisi, todėl kaltinamasis A. R. neatliko jokių bendrųjų saugumo reikalavimų neatitinkančių veiksmų“. Å ias iÅ¡vadas teismas padarė, remdamasis fizikiniais dėsniais, nors Å¡ios srities specialistas bylÄ nagrinėjant teisme nedalyvavo, taip pat nurodytoms aplinkybėms nustatyti nebuvo atliktas tyrimas ir pateikta iÅ¡vada ikiteisminio tyrimo metu.BK 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Padariniai dėl veikos gali atsirasti ir be kaltės. Veika pripažįstama kazusu, kai asmuo, darydamas veikÄ , nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ar neturėjo to numatyti. Pastaruoju atveju baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jie skiriasi tik pagal valinį kaltės momentÄ , todėl teismui kyla pareiga motyvuoti bet kokį savo sprendimÄ , argumentuoti iÅ¡vadÄ dėl turėjimo ir galėjimo suprasti veikos rizikingumÄ (pavojingumÄ ) ir numatyti galimus padarinius.Skundžiamame nuosprendyje yra paminėtas valinis momentas nurodant precedentÄ 2K-150-696/2016, sprendžiant, ar yra kazusas, tačiau minėtoje nutartyje, prieÅ¡ingai Jonavos rajono apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kaltinamosios veiksmai įvertinti kaip nusikalstamas nerÅ«pestingumas.

Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, savo iÅ¡vadų apie kaltinamojo A. R. valinį kaltės momentÄ iÅ¡ esmės nepagrindė, aiÅ¡kino klaidingai, tai yra, kaltę dėl kilusių pasekmių – kÅ«no sužalojimo, priskyrė pačiai nukentėjusiajai S. Č., kad pastaroji esamoje situacijoje po pastumtos sÅ«pynės elgėsi neteisingai. Teismas leido sau paaiÅ¡kinti, kaip S. Č. turėjo elgtis. Toks kaltės perkėlimas nukentėjusiajai pusei yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi S. Č. elgesys buvo inspiruotas kaltinamojo sukurtos situacijos, kuriai pati nukentėjusioji prieÅ¡taravo, t. y., kai iÅ¡teisintasis A.

R. pradžioje nestipriai nukentėjusiÄ jÄ pasupo, pastaroji paprašė to nedaryti, kadangi bijo suptis sÅ«pynėse. Tokiu bÅ«du nukentėjusioji prieÅ¡taravo tokiems veiksmams ir tokiÄ teisę ji turėjo, o iÅ¡teisintasis privalėjo tokiÄ nukentėjusiosios teisę gerbti. Tačiau iÅ¡teisintasis neįspėjęs nukentėjusiosios, apėjęs pastarÄ jÄ iÅ¡ nugaros, valiÅ«kiÅ¡kai staiga ir netikėtai nukentėjusiajai, sÅ«pynes patraukęs atgal, stipriai pastÅ«mė į priekį. Nukentėjusioji bijodama stipraus supimo, elgėsi taip, kaip nustatė apylinkės teismas, t. y., pradžioje S. Č. teigė iÅ¡Å¡okusi iÅ¡ sÅ«pynių, kadangi iÅ¡sigando, vėliau, kad iÅ¡krito dėl supimo veikiančios jėgos.

Kolegija laiko, kad tai neturi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, kadangi tokioje situacijoje žmogaus elgsenos nereglamentuoja kokios nors taisyklės. Nukentėjusioji elgėsi pasimetimo dėl netikėto paÅ¡alinio asmens elgesio, kuris pastarajai buvo netikėtas, bÅ«senoje. Ji buvo priversta saugotis, rasti iÅ¡eitį per labai trumpÄ â€“ sekundės ar sekundžių – laiko tarpÄ . Todėl, kokį sprendimÄ S. Č. bebÅ«tų priėmusi – racionalų ar ne – reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi, kadangi situacija buvo sukurta kito, t. y., iÅ¡teisintojo A.

R. veiksmais, o tokiam pastarojo elgesiui S. Č. buvo iÅ¡sakiusi prieÅ¡taravimÄ . IÅ¡teisintasis veikos aplinkybes pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kadangi pastarasis iÅ¡girdo nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ nesupti, sudarydamas netikėtÄ nukentėjusiajai situacijÄ , t. y., apėjęs iÅ¡ nugaros, atliko aukščiau apraÅ¡ytus veiksmus. Tokiu bÅ«du A. R. elgėsi savo valia ir tie veiksmai buvo tik jo valios iÅ¡raiÅ¡ka. Veikos rizikingumas yra tai, jog tai daryti saugu, suprasti savo veiksmų rizikingumÄ .

Tačiau padarytos veikos pavojingumo ar rizikingumo nesupratimas yra tiek vienas iÅ¡ nusikalstamo nerÅ«pestingumo, tiek ir kazuso požymių, apibÅ«dinančių kaltininko psichinį santykį su padaryta veika (Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-696/2016). Nesuprasdamas savo veiksmų pavojingumo ar rizikingumo, iÅ¡teisintasis nenumatė galimų pavojingų padarinių kilimo. Galimų padarinių nenumatymas yra bendras požymis, apibÅ«dinantis tiek neatsargiÄ kaltę, tiek kazusÄ . Esminis kaltės ir kazuso skirtumas yra valinis momentas – turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius.

BÅ«tent, iÅ¡vada dėl turėjimo ir galėjimo numatyti padarinius leidžia teismui konstatuoti neatsargiÄ kaltę. Ar pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo taisykles, ar įsitikino, kad taip elgtis saugu, ar privalėjo suvokti, kad taip gali atsitikti, ar pagal asmenines savybes (amžių, iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patyrimÄ ) taip pat galėjo suvokti savo veiksmų rizikingumÄ ir numatyti galimus padarinius (Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-696/2016). BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y., kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų (Baudžiamoji byla Nr. 2K- 74/2014). Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (Baudžiamoji byla Nr. 2K-132/2007).

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad A. R. sÅ«pynių, kuriose sėdėjo S. Č., pasupimas, buvo pavojingų padarinių, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje – sunkaus sveikatos sutrikdymo – vienintelė priežastis.

IÅ¡teisintasis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Pagal įvykio situacijÄ ir iÅ¡teisintojo asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, iÅ¡silavinęs ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl stipraus, staigaus ir netikėto nukentėjusiajai sÅ«pynių pastÅ«mimo, nesilaikant elementaraus atsargumo (neįsitikinęs, ar nukentėjusioji staiga neiÅ¡sigÄ s, nepasimes), gali kilti tam tikri pavojingi padariniai.

Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Taigi, iÅ¡teisintasis nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiÅ¡kusio nusikalstamu nerÅ«pestingumu, kadangi visos minėtos nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybės iÅ¡teisintajam buvo žinomos, t. y., girdėjo nukentėjusiosios prieÅ¡taravimÄ jo veiksmams, savo sÄ moningais veiksmais – valia, sukÅ«rė pavojingÄ situacijÄ , kurios metu nukentėjusioji dėl to patyrė sužalojimÄ , yra priežastinis ryÅ¡ys tarp iÅ¡teisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių.

Tai reiÅ¡kia, kad nuosprendyje minimo kazuso nėra. Taigi, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, tuo pačiu nepagrįstai A. R. iÅ¡teisino pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, n u s t a t ė : A. R. 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., bÅ«damas S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V.

J., staiga suėmęs sÅ«pynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieÅ¡ jos valiÄ , S. Č. praÅ¡ant nesupti, jis sÅ«pynes iÅ¡kėlė į viršų ir stipriai pastÅ«mė į priekį, dėl ko S. Č. iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo, t. y., dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. padarė deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinių metafizinių (kÅ«nų) įstrižinius skeveldrinius lūžimus su poslinkiais, tai yra, padarė deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atvirÄ lūžimÄ , kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. buvo sode pas V. J.. Vakarop, apie 17.00 val. atvyko nukentėjusioji S. Č. su draugu A. K.. S. Č. jis matė pirmÄ kartÄ , anksčiau jos nepažinojo, su ja iki įvykio nekalbėjo, nežinojo, ar ji bijo suptis ar ne. Buvo Å¡venčiamas L. gimtadienis. Jis buvo blaivus, nes turėjo vairuoti ir parvežti visus namo. Å vęsdami iÅ¡ namelio visi persikėlė į laukÄ , nes lauke buvo kepami Å¡aÅ¡lykai. S. Č. atsisėdo į sÅ«pynes, o jis eidamas pro Å¡alį sÅ«pynes Å¡velniai pajudino.

Jis viena ranka į nugaros pusę sūpynes patraukė ir švelniai pastūmė į priekį. Sūpynių strypai metaliniai, tvirti. Sūpynių aukštis buvo kaip paprastos kėdės. Jas stumtelėjus, sūpynės pakilo 80 cm nuo žemės. Jei nukentėjusioji būtų iškritusi, tai būtų iškritusi po sūpynėmis, o ji nuo sūpynių šoko į tolį. Nukentėjusioji nukrito 1 m – 1,20 m atstumu nuo pačių sūpynių. Nukentėjusioji atsispyrė ir iššoko, nes buvo turėklai nuo kurių galima atsispirti.

Nukentėjusioji iÅ¡Å¡oko, kai sÅ«pynės buvo aukščiausiame taÅ¡ke. Jos kojos buvo iÅ¡tiestos. TÄ dienÄ jis supo visas moteris – V., V., D.. PrieÅ¡ tai kažkas supo ir nukentėjusiÄ jÄ , tačiau ji taip pat iÅ¡Å¡oko. Kai pradėjo supti nukentėjusiÄ jÄ , ji jam nieko nesakė. Nesupranta, kodėl nukentėjusioji iÅ¡Å¡oko iÅ¡ sÅ«pynių. Nukentėjusioji Å¡okdama nekliudė D. K., nes D. K. buvo žymiai toliau. Mano, kad S. Č. duoda klaidingus parodymus norėdama iÅ¡ jo gauti pinigų.

Jis matė atvirÄ nukentėjusiosios kojos lūžį, nuo to jam pasidarė bloga. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Ligoninėje nukentėjusiosios nelankė, neatsiprašė, žalos neatlygino. 2013 m. rugsėjo 30 d. jis gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ S. Č.. Ji prašė 5 000 Lt kompensacijos už gydymÄ . Jis atrašė, jog tai nelaimingas atsitikimas ir, kad mokėti nesutinka. Neturi informacijos apie ankstesnius S. Č. susirgimus, tačiau iÅ¡ kitų žmonių žino, kad operacijÄ antrÄ kartÄ jai teko daryti dėl pačios nukentėjusiosios aplaidumo, be to, nukentėjusioji serga kaulų retėjimu.

Jis turi dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos, kuriai teikia iÅ¡laikymÄ . Dirba dvejuose darbuose, dirbdamas (duomenys neskelbtini) 0,5 etato gauna 150 Eur, o dirbdamas įmonėje elektriku gauna 405-415 Eur. Nuosavybės teise turi butÄ , garaÅ¾Ä , automobilį. Po senelės mirties paveldėjo sodybÄ (duomenys neskelbtini) rajone (t. 1, 99-100 b. l., t. 2, 83-84, 86-87,88-94, 96-99, 185 b. l.). Nukentėjusioji S. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus, kad kaltinamÄ jį A.

R. pirmÄ kartÄ pamatė įvykio dienÄ â€“ 2013 m. birželio 15 d. TÄ dienÄ su draugu A. K. vyko į sodų bendrijÄ parvežti namo D. K.. Žinojo, kad sode Å¡venčiamas gimtadienis. Nuvykus į sodÄ ji visiems pasiÅ«lė eiti į laukÄ , į pavėsinę. Ji atsisėdo ant sÅ«pynių. Tuo metu iÅ¡ kairės atėjo A. R. ir nestipriai pasupo. Ji pasakė, kad nesuptų, nes bijo. A. R. nieko neatsakė, galbÅ«t pamanė, kad ji juokauja. A. R. užėjo jai už nugaros, paėmęs sÅ«pynes už sėdynės pakėlė į viršų ir stÅ«mė.

Tuo metu viena jos koja buvo ant žemės. Ji nesilaikė, iÅ¡slydo ir nukrito ant kojų. Apsiavusi buvo su Å¡lepetėmis per pirÅ¡tÄ . Tuo metu pro Å¡alį į namelį ėjo D. K.. Jai buvo labai silpna ir ji atsirėmė į D. K.. Pirmojo pasupimo metu rankomis laikėsi už turėklų, o supant antrÄ kartÄ , nebesilaikė, nes manė, kad A. R. po pirmojo supimo nuėjo. Sėdėdama sÅ«pynėse rankas laikė ant kelių. Pasupimas buvo smarkus. SÅ«pynės pakilo tikrai virÅ¡ metro. IÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito sÅ«pynių ėjimo į priekį metu, t. y., sÅ«pynėms kylant į viršų.

SÅ«pynės nebuvo didelio aukščio, supdamasi kojomis lietė žemę. D. K. pamatė, kad jos kojos kaulas įsmigęs į žemę. Kraujo nebuvo, su rankÅ¡luosčiais suveržė kojÄ . Atsisukusi pamatė iÅ¡balusį A. R., kuris ant savęs pylėsi vandenį. Buvusieji sode skambino greitajai. V. R. jai kalbėjo, kad viskas bus gerai, kad jie jai padės, prašė niekam nieko nesakyti. Ji iÅ¡ kaltinamojo nesulaukė jokio atsipraÅ¡ymo, jis net nesidomėjo jos sveikatos bÅ«kle. TÄ dienÄ niekas kitas jos sÅ«pynėse nesupo.

A. R. geriančio alkoholį nematė. Dėl traumos jai buvo padarytos keturios operacijos. Iki įvykio jai nebuvo kaulų osteoporozės. Šiuo metu laukia 5-ta operacija. Yra dėti du donoro kaulai. Ligoninėje po operacijos ji pasakė, kad iššoko iš sūpynių, nes V. R. buvo žadėjusi padėti. Tik neseniai pradėjo vaikščioti su ramentais, keturis mėnesius visiškai negalėjo vaikščioti. Po įvykio dar nebuvo tokio laikotarpio, kad galėtų vaikščioti be ramentų. Gydymo rėžimo nepažeidė, besigydydama nebuvo išgriuvusi.

Gyvena penktame aukÅ¡te. Jai padeda draugai, tėvai, pati viena net nusiprausti negali. Jaučia fizinį skausmÄ , kiekvienÄ dienÄ vartoja vaistus. Neįgalumas jai skirtas iki pensijos. Didesnis nedarbingumas nei buvo iki traumos, nekonstatuotas. Iki įvykio jai buvo nustatytas neįgalumas dėl hipertenzijos ir onkologinio susirgimo. Civilinio ieÅ¡kinio kaltinamasis neatlygino (t. 1, 100-101 b. l., t. 2, 157-158, 182-184 b. l.). Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai rodo, kad nukentėjusioji S. Č. buvo apklausta įvykio vietoje – S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 173-189 b. l.). Akistatos su A. R. metu S. Č. taip pat patvirtino ankstesnius savo parodymus (t. 1, 96-99). Ikiteisminio tyrimo metu daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji S. Č. policijos pareigÅ«nams pateikė savo Å¡lepetes, kuriomis buvo apsiavusi įvykio metu (t. 1. 190 b.1.). ApžiÅ«rėjus Å¡lepetes nustatyta, kad jos moteriÅ¡kos, guminės, violetinės spalvos, įmaunamos per pirÅ¡tÄ (t. l. 191-192 b. l.).

Liudytoja D. K. parodė, kad matė, kaip S. Č. atsisėdo į sÅ«pynes. Ji buvo Å¡alia. A. R. stovėjo gale už sÅ«pynių. A. R. patraukė sÅ«pynes, nukentėjusioji gal iÅ¡sigandusi iÅ¡ jų pati iÅ¡Å¡oko ir parklupo. SÅ«pynė nebuvo iÅ¡supta, A. R. tik patraukė už metalinio sÅ«pynių strypo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Kontakto su nukentėjusiÄ ja nebuvo, nukentėjusioji nekliudė jos ir neatsirėmė į jÄ . SÅ«pynė buvo neaukÅ¡ta. Negirdėjo, ar S. Č. prašė A.

R. jos nesupti. Mano, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Niekas S. Č. neišstūmė. Prieš tai sūpyne suposi ir ji, ir V. R.. (t. 1, 102 b. l., t. 2, 13-14, 185 b. l.). Liudytoja V. J. (B.) parodė, kad ji matė, jog S. Č. iššoko iš sūpynės joms judant į priekį. Sūpynė buvo žema, buvo neišsisiūbavusi, nukentėjusioji krito maždaug iš metro aukščio. Nematė, ar S. Č. laikėsi už strypų. Nematė, kur tuo metu buvo A. R., nematė ar jis supo S. Č.. Buvo nedaug išgėrusi (t. 1, 101 b. l., t. 2, 186 b. l.).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. įvykio aplinkybių nematė. Kai priėjo S. Č. jau gulėjo. Vėliau sužinojo, kad jai lūžusi koja, jÄ operavo. S. Č. jam pasakojo, kad A. R. priėjus, ji prašė jos nesupti, nes bijo, tačiau jis jÄ iÅ¡kėlė ir iÅ¡supo (t. 1, 102-103 b. l., t. 2, 19-21,186 b. l.).Liudytojas L. B. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. jį į sodÄ A. K. nuvežė neblaivų. Pačio įvykio nematė, apie įvykį žino iÅ¡ pasakojimų.

Jam pasakojo, kad A. R. patraukė už sÅ«pynių, o S. Č. iÅ¡ jų iÅ¡Å¡oko. Moterys jam pasakojo, kad S. Č. sakė A. R., kad bijo suptis. Ligoninėje S. Č. nelankė. Buvo sutikęs nukentėjusiosios tetÄ Z. K., nepamena, kÄ ji jam pasakojo. Apie dabartinę S. Č. bÅ«klę nieko nežino (t. 1, 102 b. l., t. 2, 26-27, t. 3, 13- b. l.). Liudytoja V. R. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. buvo sode. Paties įvykio, kai S. Č. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ sÅ«pynių nematė. Matė S. Č. atvirÄ kojos lūžį.

Ligoninėje nukentėjusiosios nelankė, teiravosi D. K., kokia nukentėjusiosios sveikata. Po įvykio A. R. jai pasakojo, kad jis lengvai pasupo supynę, o S. Č., suÅ¡ukusi, kad nesuptų, pati iÅ¡ jos iÅ¡Å¡oko (t. 1, 102 b. l., t. 2, 16-17, 185-186 b. l.). Liudytoja N. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Paskambinęs A. K. pranešė, kad S. Č. susižalojo. Nuvykus į sodybÄ visi buvo girti, V. R. buvo atsitÅ«pusi Å¡alia S. Č.. Pamatė ant pievos, prie sÅ«pynių sėdinčiÄ S. Č..

Jos dešinė koja buvo kažkuo surišta. Tuo metu S. Č. jai sakė, kad iškrito iš sūpynių. A. R. paprašytas mašinos nevairavo, nes sakė, kad yra išgėręs alaus. Vėliau S. Č. jai pasakojo, kad V. R. prašė nesakyti, nenurodyti aplinkybių kaip buvo. S. Č. pasakojo, kad A. R. priėjo iš šono, pajudino sūpynes, o S. Č. prašė nesupti. Tada jis priėjo iš nugaros, iškėlė sūpynes ir dukra iškrito. Dėl patirtos traumos S. Č. jau buvo atliktos trys ar keturios operacijos, neaišku kiek laukia ateityje.

Jos savijauta prasta. Jai padeda tėvai, draugai. Iki įvykio S. Č. buvo linksma ir judri (t. 1, 101 b. l., t. 2, 10-11, 185 b. l.). Liudytojas M. K. parodė, kad S. Č. yra jo podukra. Ä®vykio dienÄ atvykus į sodybÄ pamatė kaip S. Č. sėdėjo iÅ¡tiesusi kojÄ , matėsi kaulas, nebuvo jokio kraujo. Atvykus į sodÄ S. Č. nurodė, kad buvo įvykis su sÅ«pynėmis, detalių nesiaiÅ¡kino. Jis paprašė A. R., kad nuvarytų A. K. maÅ¡inÄ Ä¯ kiemÄ , jis pasakė, kad yra iÅ¡gėręs. Nei karto nematė A.

R. ligoninėje lankant nukentėjusiosios (t. 1, 102 b. l., t. 2, 7-8, 184-185 b. l.). Liudytoja Z. K. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios teta. Ji aplankė S. Č. ligoninėje, sutiko L. B., kuris užsiminė, kad S. Č. iÅ¡supo A. R.. Ji tai papasakojo sesei N. K., nes S. Č. Å¡ių aplinkybių nebuvo pasakojusi. Vėliau S. Č. jai pasakojo, kad ji sėdėjo ant sÅ«pynės, prie jos priėjo vyriÅ¡kis, bandė jÄ supti, tačiau ji jam pasakė, kad bijo, paprašė, kad nesuptų. VyriÅ¡kis jos nepaklausė ir jai visai nesitikint, užėjo jai už nugaros, ir suėmęs sÅ«pynių apačiÄ , jÄ iÅ¡kėlė aukÅ¡tai ir stipriai paleido.

Kadangi Sonata to nesitikėjo, nesilaikė už rėmo (t. 1, 101 b. l., t. 2, 23-24, 186-187 b. l.).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Č. konstatuota deÅ¡inio blauzdikaulio ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio atviras kaulų lūžimas, kuris galėjo gautis tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku, t. y., 2013 m. birželio 15 d. kieto buko daikto poveikyje. Atviras deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinės metafizės kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡ių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (t. 1, 18 b. l.).IÅ¡ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad deÅ¡inės blauzdos abiejų kaulų lūžimai galėjo bÅ«ti padaryti deÅ¡ine koja, iÅ¡tiesta per kelio sÄ narį nuÅ¡okus (nukritus) nuo sÅ«pynių ant kieto pavirÅ¡iaus.

DeÅ¡inės kojos sÄ lyčio su kietu pavirÅ¡iumi metu buvo netaisyklingai pastatyta deÅ¡inė pėda. Tai galėjo įvykti dėl nelygaus pavirÅ¡iaus arba dėl nestabilios avalynės (S. Č. buvo apsiavusi vasarinėmis Å¡lepetėmis su virvele tarp pirÅ¡tų). Dėl to deÅ¡inė pėda pasisuko į iÅ¡orę, čiurna judėjo į vidų padarė plėštinę žaizdÄ blauzdos-čiurnos viduriniame pavirÅ¡iuje. NuÅ¡okus (nukritus) nuo sÅ«pynių ant sulenktos per kelio sÄ narį deÅ¡inės kojos („pakiÅ¡us kojÄ po savimi”) minėtų sužalojimų pasidaryti neįmanoma.

Kadangi nukritus (nuÅ¡okus) nuo sÅ«pynių supimo metu įgaunamas papildomas greitis, todėl traumavimosi tikimybė yra didesnė, o minėtiems kaulų lūžiams patirti galėtų pakakti ir 1 metro ar jam artimo aukščio. Atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, 141-144 b. l.). Ekspertas D. T. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir papildomai parodė, kad aukÅ¡tis iki kurio buvo iÅ¡supta supynė nebuvo lemiamas dalykas. Ä®vykio metu ant kojos turėjo bÅ«ti visas krÅ«vis.

Gydymas kūno sužalojimo laipsniui įtakos neturi, nuo gydymo kūno sužalojimas netaps sunkesnis ar lengvesnis (t. 2, 185 b. l.). Ekspertas Ž. M. paaiškino analogiškai ir papildomai parodė, kad sužalojimo mechanizmas rodo, jog nuo sūpynių turėjo būti nušokta tiesiomis kojomis. Ant ištiestų kojų įvyko kaulo spaudimas ir lenkimas, todėl įvyko ištisas blauzdikaulio lūžis. Kuo didesnis aukštis, tuo didesnė tikimybė, kad kaulas lūš. Taip pat kaulo lūžiui turi įtakos nukentėjusiosios kūno svoris.

Silpnai pajudinus sÅ«puokles nebus kur iÅ¡tiesti kojų, todėl aukÅ¡tis turėjo bÅ«ti didesnis. Pagal taisykles atviras blauzdikaulio lūžis yra sunkus sveikatos sužalojimas, neatsižvelgiant į gydymÄ (t. 2, 185 b. l.). IÅ¡ 2013 m. lapkričio 29 d. privataus kaltinimo skundo matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gautas S. Č. pareiÅ¡kimas dėl jos atžvilgiu 2013 m. birželio 15 d. padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko buvo sutrikdyta jos sveikata (t. 1, 9-12 b. l.).IÅ¡ Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad už S. Č. gydymÄ valstybė patyrė 4540,11 Eur dydžio iÅ¡laidų, kurias praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo (t. 2, 33-42 b. l.).IÅ¡ 2016 m. birželio 4 d. civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad nukentėjusioji S. Č. praÅ¡o iÅ¡ A.

R. priteisti 233,59 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, 177-178 b. l.).Kaip anksčiau minėta, BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų (Baudžiamoji byla Nr. 2K- 74/2014). Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (Baudžiamoji byla Nr. 2K-132/2007).

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog A. R. pasupus nukentėjusiÄ jÄ S. Č., ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajai S. Č. padarytas atviras blauzdikaulio kÅ«no lūžimas, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 141-144).

S. Č. nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai nurodė jai padaryto sužalojimo aplinkybes, kad atėjo A. R., nestipriai pasupo, ji prašė nesupti, nes bijo, tačiau A. R. užėjo jai už nugaros, pakėlė sÅ«pynes į viršų ir stÅ«mė, ji to nesitikėjo, nesilaikė ir nukrito ant kojų (t. 1, 100-101 b. l., t. 2, 157-158, 182-184 b. l.). Liudytojams A. K., N. K., M. K., Z. K. S. Č. paaiÅ¡kino, kad jÄ iÅ¡supo A. R., nors ji prašė nesupti, ir po to ji susižalojo (t. 2, 7-8, 10-11, 19-21, 23-24 184-187 b. l.).

A. R. veiksmus – paėmimÄ už sÅ«pynės ir jos patraukimÄ , patvirtino liudytoja D. K. (t.

1. b. l. 102). Liudytoja V. J. matė, jog S. Č. iššoko sūpynėms judant į priekį (t. 2, 13-14, 185 b. l.). Liudytoja V. R. nurodė, kad A. R. po įvykio jai papasakojo, jog jis lengvai pasupo supynę, o S. Č. sušukusi, kad nesuptų, pati iš jos iššoko (t. 2, 16-17 b. l.). Pats kaltinamasis neneigė supimo fakto, tačiau nurodė, jog S. Č. atsisėdus į sūpynes, jis eidamas pro šalį sūpynes švelniai pajudino, tai yra, viena ranka į nugaros pusę sūpynes patraukė ir švelniai pastūmė į priekį (t. 2, b. l. 182).

Kolegija ankstesnėje nuosprendžio dalyje pasisakė, kad aplinkybės, jog nukentėjusioji pati iÅ¡Å¡oko, nelaiko esmine veikos kvalifikavimui, kadangi situacija buvo sukurta A. R. veiksmais, todėl plačiau neaptariama. Tai, kad nukentėjusioji S. Č. žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ bÅ«ti supama, o po to sekę A. R. veiksmai jai buvo netikėti, patvirtina prieÅ¡ tai nurodyti liudytojų A. K., V. R., N. K., M. K., Z. K. parodymai. Aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad A. R., apeidamas iÅ¡ nugaros nukentėjusiÄ jÄ ir jÄ staigiai pasupdamas, tokius veiksmus atliko savo valia ir rizika.

Taigi, nustatyta, kad pagrindinis veiksnys, sukėlęs BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, buvo A. R. sÅ«pynių, ant kurių sėdėjo S. Č., pasupimas. Byloje konstatuota, kad po apraÅ¡ytų kaltinamojo veiksmų S. Č. patyrė atvirÄ blauzdikaulio kÅ«no lūžimÄ , sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, 141-144 b. l.). Taigi tarp A. R. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Kolegijos vertinimu, A.

R. nusikalstama veika buvo padaryta, esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«dinga tai, kad veikÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka „turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka „galėjo“ reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių jis turėjo realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veikos padarinius.

Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad įvykio metu A. R. girdėjo nukentėjusiosios prieÅ¡taravimÄ jo veiksmams, savo sÄ moningais veiksmais-valia sukÅ«rė pavojingÄ situacijÄ , kurios metu nukentėjusioji dėl to patyrė sužalojimÄ , yra priežastinis ryÅ¡ys tarp iÅ¡teisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių. Ä®vykio metu A. R. buvo 35 metų amžiaus, turėjo dukrÄ , dirbo (duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas.

A. R. parodė, kad įvykio dienÄ supo kitus Å¡ventės dalyvius. IÅ¡ to galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis pagal įvykio aplinkybes, savo asmenines savybes ir turimÄ patirtį turėjo ir galėjo numatyti, kad staiga netikėtai nukentėjusiajai stipriai pastumdamas sÅ«pynes, neįsitikinus, ar nukentėjusioji staiga neiÅ¡sigÄ s, nepasimes, neiÅ¡kris, neiÅ¡Å¡oks ir dėl Å¡io veiksmo gali kilti tam tikri pavojingi padariniai, tačiau to nenumatė ir taip nesilaikė elementaraus atsargumo.

IÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad A. R. 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., bÅ«damas S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., staiga suėmęs sÅ«pynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieÅ¡ jos valiÄ , S. Č. praÅ¡ant nesupti, sÅ«pynes iÅ¡kėlė į viršų ir stipriai pastÅ«mė į priekį, dėl ko S. Č. iÅ¡ sÅ«pynių iÅ¡krito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo, t. y. dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. padarė deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinių metafizinių (kÅ«nų) įstrižinius skeveldrinius lūžius su poslinkiais, tai yra, padarė deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atvirÄ lūžimÄ , kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

A. R. veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.A. R. pripažinus kaltu, iÅ¡sprendžiamas proporcingos jo padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pagrįstumo klausimas.Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Å ių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingÄ teismÄ , proporcingumo bei kiti principai.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Nukentėjusiosios S. Č. atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o A. R. už BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ skirti 40 parų areÅ¡to bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡ia bausmės rÅ«Å¡imi sutinka, kadangi byloje nėra ypatingai neigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba.

Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis reiÅ¡kinys A. R. gyvenime, tai nebuvo dėsninga jo elgesio ir gyvenimo bÅ«do pasekmė. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ir laikantis apeliacinio skundo ribų, A. R. skiriama mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytÄ areÅ¡to trukmės vidurkį bausmė, t. y. 30 parų areÅ¡to bausmė.Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t. 2, 33-42 b. l.), kuriuo praÅ¡o Valstybinės ligonių kasos naudai iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios 4540,11 Eur iÅ¡laidų dydžio gydymo iÅ¡laidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis.

IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkinamas. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Tokiu bÅ«du civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam neatsargiais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiÄ jÄ , ji dėl sužalojimų buvo gydoma.

Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl iÅ¡laidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiÅ«ros įstaigų dėl to turėtas iÅ¡laidas.Nukentėjusioji S. Č. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti turtinės žalos atlyginimÄ â€“ 233,59 Eur (t. 2, 177-178 b. l.).

Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 806,55 Lt, kas atitinka 233,59 Eur turtinę žalÄ . Å iÄ Å¾alÄ sudaro iÅ¡laidos vaistams. Patirtas iÅ¡laidas patvirtina byloje esantys vaistų pirkimo kvitai (t. 1, 24-32 b. l.). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ lėmė nusikalstami A. R. veiksmai, praÅ¡oma priteisti 233,59 Eur turtinė žala patvirtinta dokumentais ir nėra per didelė, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajai padaryta turtinė žala iÅ¡ A. R. priteistina.

Nuteistasis privalo atlyginti iÅ¡laidas, kurias nukentėjusioji turėjo, gydydamasi nusikaltimo metu patirtus sužalojimus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji S. Č. civiliniu ieÅ¡kiniu (t. 2, 177-178 b. l.) taip pat praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir didelį stresÄ , dvasinį bei emocinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.

Po padaryto sužalojimo iÅ¡ esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Nukentėjusioji gydosi iki Å¡iol, kada baigsis gydymas neaiÅ¡ku, nes dar bus daromos operacijos. Pažymi, kad iki Å¡iol neremia deÅ¡inės kojos, jos judėjimas apribotas, gali neilgai vaikščioti tik ramentų pagalba. Dėl sužalojimo negali iÅ¡eiti į laukÄ , negali nueiti į parduotuvę apsipirkti, taip pat be kitų pagalbos negali nusimaudyti. Neturi galimybės susitvarkyti buto. Dėl apriboto judėjimo sumažėjo bendravimo galimybė.

Prarado beveik visus draugus. Patirtas sužalojimas neleidžia jai mėgautis pilnavertiÅ¡ku gyvenimu. Neturinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibÅ«dina kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .

Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, be ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji S. Č. patyrė deÅ¡inio blauzdikaulio ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio atvirÄ kaulų lūžį, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymų matyti, kad S. Č. tiek įvykio metu, tiek po to sekusios reabilitacijos eigoje patyrė didelį fizinį skausmÄ . Po įvykio nukentėjusioji buvo operuota, buvo įdėtas aparatas, ji gulėjo reanimacijoje, taikytas medikamentinis gydymas, perriÅ¡imai. 2013 m. liepos 18 d. operuota dar kartÄ , po ko taikyta antibiotikoterapija, perriÅ¡imai, medikamentinis gydymas.

Po to buvo trečia ir ketvirta operacijos, laukia penkta su aparato išėmimu. Iki Å¡iol S. Č. judėjimas apribotas, ji priklausoma nuo artimųjų, o tai neabejotinai apsunkina jo socialinę integracijÄ . Kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo sunkumus, taip pat atsižvelgia į tai, jog dėl apribotos galimybės judėti jos gyvenimas tapo nevisavertis. Dėl visų Å¡ių aplinkybių nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalÄ .

Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, bÅ«tinas pragyvenimui ir įsipareigojimų vykdymui gaunamas pajamas, priteistÄ turtinės žalos dydį bei į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo esminę įtakÄ jos tolesniam gyvenimui (mokslui, Å¡eiminiams santykiams ir pan.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. R., nors dirba dvejuose darbuose, vienoje darbovietėje turi tik 0,5 etato, o per abi darbovietes į rankas gauna tik apie 555 Eur, be to, iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ .

Kita vertus, A. R. yra darbingas, Å¡iuo metu dirba, turi butÄ , garaÅ¾Ä , automobilį, po senelės mirties paveldėjo sodybÄ (duomenys neskelbtini) rajone, tokiu bÅ«du galės atlyginti žalÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekdama užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , bei atsižvelgdama į konkrečios situacijos ypatumus, atsižvelgdama į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010), vadovaudamasi teismų praktika, sprendžia, kad S. Č. ieÅ¡kinys dėl padarytos neturtinės žalos mažintinas, iÅ¡ A.

R. priteisiant 7 000 Eur. Kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Nukentėjusioji S. Č. civiliniu ieÅ¡kiniu (t. 2, 177-178 b. l.) taip pat praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, jog S. Č. advokatui R. Bučmai už atstovimÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur (3 t. 7-8 b. l.), už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 300 Eur (3 t. 35 b. l.). Kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad nukentėjusiosios S. Č. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjusi S. Č. turėjo teisę tinkamai atstovaudama savo procesines teises turėti atstovÄ ir jai patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokato ruoÅ¡tus dokumentus, visos atstovavimo iÅ¡laidos – 1 300 Eur priteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundÄ tenkinti.Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:A. R. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę, nustatant jÄ atlikti poilsio dienomis.Nukentėjusiosios S. Č. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iš A. R. nukentėjusiajai S. Č. 233,59 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 59 ct) turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) atstovavimo išlaidų.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. R. priteisti 4540,11 (keturi tūkstančius keturiasdešimt eurų 11 centų) Eur žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.A.

R. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Teisėjai                              Kęstutis Dargužis                               Danutė Giačaitė                               Evaldas Gražys