2020-11-30 Nr. CB-12073-3-61-3-02796-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-5359

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02796-2015-5(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 16 d. gautu atsakovės VšĮ „Vandenlenčių sportas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų asociacijos Balžio bendruomenės ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareikštus ieškinius dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) išduoto sutikimo naudotis valstybine žeme panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti statinius žemės sklype bei vandens telkinyje. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi dėl ginčo esmės paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas, kuriuo asociacijos Balžio bendruomenės ieškinys atmestas, Vilniaus apygardos prokuratūros tenkintas. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino viešojo intereso sampratą, kai savivaldybės teritorijose turinčios teisę tvarkytis institucijos negali to padaryti ir atitinkamai riboja asmenų veikla, kuri naudinga visuomenei. Teismų sprendimais paneigiamas poreikis ginti viešąjį interesą, t. y. teismai formuoja ydingą praktiką, kai prokurorų ieškinius leidžiama teikti ne tam, kad, nuginčijus sprendimus, būtų apgintas viešasis interesas ir sudarytos sąlygos jam įgyvendinti, bet priešingai – leisti ginčyti sprendimus, kurių padariniai bus viešojo intereso pažeidimas.

Atsakovė taip pat pažymi, kad teismai pritarė ieškinį pareiškusio prokuroro nuomonei, jog, perduodant neatlygintinai naudotis valstybinę žemę, turi būti sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis, nes tai esą išplaukia iš Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. Atsakovės teigimu, teismai nepagrįstai nevertino, ar susiklostę faktiniai santykiai atitinka panaudos sampratą, ginčo sutikimu nesuteikta kitokių, išskyrus teisę žeme naudotis pagal suderintą schemą pastatant laikinus statinius, teisių; taigi sutikimu nesukurti faktiniai panaudos santykiai, todėl jiems netaikytina Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, o ginčas nespręstinas bendrosios kompetencijos teismuose. Teismai netinkamai taikė CK 1.109 straipsnį, teigdami, kad sutikimas negalėjo būti išduotas, kol nebuvo suformuotas žemės sklypas; tokią išvadą galėjo lemti netinkamas asmenų, turinčių valstybės (savivaldybių) institucijų išduotus leidimus tam tikrai veiklai, santykio su valstybės (savivaldybės) žeme ir jo reglamentavimu, aiškinimas; atsakovė remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos norminiais teisės aktais, pagal kuriuos teisėta veikla besiverčiantiems asmenims valstybinės žemės teritorijos (nesuformuoto sklypo) naudojimas gali būti perduodamas, nesudarius panaudos sutarties bei nesuformavus valstybinės žemės sklypo, bet esant Nacionalinės žemės tarnybos sutikimui; kadangi šie asmenys nepatenka į Žemės įstatymo 8 straipsnyje išvardytų asmenų skaičių, tai su jais negali būti sudarytos valstybinės žemės panaudos sutartys. Turint leidimą naudotis valstybine žeme įrengiant laikinus statinius, reikalavimas sudaryti panaudos sutartį, formuoti valstybinį žemės sklypą, laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu; be to, kilnojamaisiais statiniais įrengta valstybinė žemė pagal kasacinio teismo praktiką nelaikoma užstatyta; laikinų statinių buvimas valstybinėje žemėje netrukdo atsakovei valdyti žemę, sudaryti sutartis dėl jos nuomos, panaudos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėjama prašymo sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą, kartu pažymima, kad žyminio mokesčio įskaitymas negalimas, dėl žyminio mokesčio grąžinimo sumokėjusiam asmeniui už jo paduotą kasacinį skundą priimta atrankos kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutartis Nr. DOK–4956 (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Kartu tai reiškia, kad kasacinis skundas paduotas, nesumokėjus nustatyto žyminio mokesčio (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Donatas Šernas