e7a343f2-29ee-4e83-8f53-7b5676f518da · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-509-423/2019 Proceso Nr. 3-62-3-02059-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. F. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. buvo kalinamas Alytaus PN 2-o bendrabučio 1-ame lokaliniame sektoriuje. Å io bendrabučio pastatas buvo avarinės bÅ«klės, durys buvo nesandarios, langai ir jų rėmai iÅ¡puvę, nesandarÅ«s, grindys medinės, iÅ¡lūžinėjusios, sienos, lubos nuo drėgmės apipeliję.

Tvirtino, kad miegamuosiuose buvo netinkama dirbtinė apÅ¡vieta, Å¡altuoju metų laiku buvo netinkama patalpų temperatÅ«ra. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, ant sienų ir lubų buvo grybelis ir pelėsis. ReiÅ¡kė pretenzijas dėl kalėjimo 6-o lokalinio sektoriaus 14-ame bÅ«ryje laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d., kuriame gyvenant buvo neužtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, pasivaikščioti buvo galima tris valandas per parÄ , duÅ¡uose nebuvo persirengimo kabinų.

Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių nepatogumų, orumo pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , stresÄ , fobijÄ ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 80 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9–16) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN 7-ame ir 14-ame bÅ«riuose reglamentuota vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

Pastebėjo, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Tvirtino, kad Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas. PareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl jam buvo suteikiamas trijų valandų pasivaikščiojimas dienotvarkėje nustatytu laiku. Jo pageidavimu jis galėjo bÅ«ti įtrauktas į pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymÄ , psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėje nustatytu laiku ir nuteistieji yra iÅ¡leidžiami iÅ¡ miegamųjų patalpų.

Turimais duomenimis pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Patalpas privalo tvarkyti patys nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsio miegamuosiuose, sanitariniame mazge yra atmestini. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, apÅ¡vieta atitiko higienos normų reikalavimus. 2-as bendrabutis yra ne avarinės, o blogos bÅ«klės. Alytaus PN finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimÄ . 2016 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Teisingumo ministro valdymo sričių 2017-2019 m. strateginis veiklos planas, kuriame numatytas tikslinis finansavimas Alytaus PN 2 -o bendrabučio rekonstrukcijos darbai bus pradėti 2018 m. liepos mėn. Tvirtino, kad 2016 metais buvo atlikti 1-o lokalinio sektoriaus sanitarinių mazgų remontai.

Sanitarinius mazgus valė patys nuteistieji įdarbinti tvarkdarių pareigose. Gyvenamųjų ir sanitarinių patalpų Å¡vara ir tvarka nuolat prižiÅ«rima pareigÅ«nų, esant poreikiui Å¡ios patalpos yra remontuojamos. Nuteistiesiems sudaryta galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u, nuteistųjų duÅ¡e pertvaros yra įrengtos. Galiojančiuose teisės aktuose reikalavimų persirengimo kabinų įrengimui duÅ¡uose nėra nustatyta. Nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje, kuriame įrengtos kabyklos rÅ«bams.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. jį kalinant Alytaus pataisos namų patalpose, netinkamomis kalinimo sÄ lygomis: avarinės bÅ«klės pastate, pažeidžiant higienos reikalavimus, taip pat nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. neužtikrinant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos ir pan. Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ skunde nurodytÄ laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 6), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. rugsėjo 17 d. pareikÅ¡ti.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ jo skundÄ , kuriame praÅ¡oma jo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. rugsėjo 17 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 17-23) pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas gyventi į 7-o bÅ«rio 2-Ä miegamÄ jį (1-as lokalinis sektorius 2-as bendrabutis). Nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kėjas skirtas gyventi į 7-o bÅ«rio 1-Ä miegamÄ jį (1-as lokalinis sektorius 2-as bendrabutis). Nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 6 d. – į 14-o bÅ«rio 3-iÄ miegamÄ jį (6-as lokalinis sektorius) ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.

– į 14-o bÅ«rio 4-Ä miegamÄ jį (6-as lokalinis sektorius). PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ siejo su avarine pastato, kuriame buvo 7 bÅ«rys (2-as bendrabutis 1-as lokalinis sektorius), ir Å¡io bÅ«rio sanitarinio mazgo bÅ«kle, t. y. techniÅ¡kai netvarkingomis pastato grindimis, langais, durimis, apipelijusiomis gyvenamųjų patalpų ir sanitarinio mazgo sienomis ir lubomis. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos HN 76:2010 62 p.).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas), patvirtina, kad, atlikus 2 – o bendrabučio apžiÅ«rÄ , jo bÅ«klė pripažinta ne avarine, o bloga. Å iame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Langų rėmai supuvę, nesandarÅ«s. Durų staktos ir pačios durys nesandarios.

Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziÅ¡kai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) ir t.t. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliacijÄ , pakeisti langus ir duris, bÅ«tinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 4–5). Kad 2-o bendrabučio patalpoms yra bÅ«tinas kapitalinis remontas nurodyta ir į bylÄ pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) (b. l. 33–36).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 1-o lokalinio sektoriaus sanitariniai mazgai buvo suremontuoti 2016 metais. Å iÄ aplinkybę grindė į bylÄ pateikta sanitarinio mazgo nuotrauka (b. l. 41). PareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl atlikto remonto 2-o bendrabučio sanitariniuose mazguose neneigė, taip pat neginčijo, kad nuotraukoje esantis sanitarinis mazgas yra ne ta pati patalpa, kuria jis naudojosi, o iÅ¡ pateiktos nuotraukos pelėsio Å¡ioje patalpoje nesimato, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pelėsio 2-o bendrabučio sanitariniame mazge nuo 2016 m. iki 2018 m. gegužės 25 d. (pareiÅ¡kėjas perkeltas į 6 â€“Ä lokalinį sektorių) atmestinos, kaip nepagrįstos.

Ä® bylÄ domenų, apie atliktus remonto darbus, pagerintÄ 2 –o bendrabučio patalpų (iÅ¡skyrus sanitarinį mazgÄ ) techninę bÅ«klę ginčo laikotarpiu nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl 2 bendrabučio 7-o bÅ«rio 1-o ir 2-o miegamojo už visÄ ginčo laikotarpį ir sanitarinio mazgo patalpų (iki 2016 m.) blogos bÅ«klės lieka nepaneigti. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su pertvarų nebuvimu 2-o bÅ«rio sanitariniame mazge. Iki 2017 m. birželio 7 d. galiojančiame teisminiame reglamentavime reikalavimo bendrabučių tipo patalų sanitariniuose mazguose atskirti sanitarinius įrenginius pertvaromis nebuvo nustatyta.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7.9 punkte nurodyta, jog klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Reikalavimo atskirti sienelėmis pisuarus nėra įtvirtinta. Ä® bylÄ pateikta 2-o bendrabučio sanitarinio mazgo nuotrauka (b. l. 41), iÅ¡ kurios matyti, kad sanitariniai įrenginiai (klozetai) įrengti pakankamai aukÅ¡tose kabinose, pisuarai pertvaromis neatskirti.

Dėl privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai vieni nuo kitų buvo atskirti kabinomis.

Byloje ginčas dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo nėra keliamas, todėl pareiÅ¡kėjas, jausdamas nepatogumų naudojantis neatkirtais pisuarais, galėjo jais nesinaudoti, o naudotis tinkamai atskirtais klozetais. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui 7-ame bÅ«ryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad miegamuosiuose buvo netinkama dirbtinė apÅ¡vieta, Å¡altuoju metų laiku buvo netinkama patalpų temperatÅ«ra. Gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.) . Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte, pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-22°C, santykinė drėgmė 735-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 15–16) nurodė, kad Alytaus PN užtikrinama higienos normų reikalavimus atitinkanti gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis bei dirbtinė apÅ¡vieta, tačiau jokių objektyvių duomenų (patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta higienos normų reikalavimus atitinkanti dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, nepateikė, todėl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, iÅ¡ esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ tenka pareiÅ¡kėjui.

Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokioje patalpoje ir kokiu konkrečiu metu buvo netinkama apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, į bylÄ nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. jam kalint 6 lokalinio sektoriaus 14 bÅ«ryje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 14 bÅ«ryje buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose, todėl byloje taikytinos Taisyklių 111.1 punkto nuostatos, nustatančios minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 17–21, 23) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 6 d. paskirtas gyventi į 14-to bÅ«rio 3-iÄ miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 34 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. pareiÅ¡kėjas paskirtas gyventi į 14-o bÅ«rio 4-tÄ miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 34,07 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė kokioje patalpoje, koks konkretus nuteistųjų skaičius buvo. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų plotÄ , jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant 14 –o bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei Å¡iame kontekste kilti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam kalint 14-ame bÅ«ryje pasivaikščioti galėjo tik tris valandas. Atsakovės atstovas nurodė, jog, atlikdamas bausmę 14-ame bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pareiÅ¡kėjas. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas reglamentuoja BVK 73 straipsnis, kuriame nurodoma, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ; 3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti tris valandas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis turėjo teisę tris valandas pasivaikščioti, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė, patvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 (b. l. 24–25; toliau – ir Dienotvarkė). Pagal Dienotvarkę 6-am lokaliniam sektoriui pasivaikščiojimui skiriamas laikas yra nuo 13.30 val. iki 16.30 val., t. y. 3 valandos kasdien, o pirmadieniais ir trečiadieniais Å¡uo laiku nuteistieji gali naudotis sporto aikÅ¡tynu.

Todėl BVK 73 straipsnio 5 punkto reikalavimas dėl teisės tris valandas pasivaikščioti pažeistas nebuvo. Kita vertus, pareiškėjas Dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo naudotis pataisos programomis, pozityvaus užimtumo priemonėmis, psichologine terapija, mokymusi. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui minėta teisė buvo apribota, byloje nėra. Pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.

Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 732 punktÄ , iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali bÅ«ti rakinami gyvenamosiose patalpoje, ir tai neprieÅ¡tarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡pildytos Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodytos sÄ lygos (galimybe pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus). PareiÅ¡kėjas skunde nereiÅ¡kė pretenzijų dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens, negalėjimo iÅ¡kviesti pareigÅ«nus, todėl, nagrinėjamu atveju, rakinant pareiÅ¡kėjÄ jo gyvenamojoje patalpoje, suteikiant jam reglamentuotÄ judėjimo laisvę, aukščiau nurodytos BVK nuostatos nebuvo pažeistos.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su persirengimo kabinų duÅ¡o patalpoje, kuria naudojosi 14-o bÅ«rio nuteistieji, nebuvimu. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2017-08-31) (toliau – AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as) bei nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), reikalavimo duÅ¡o patalpoje įrengti persirengimo kabinas nėra įtvirtinta. AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e nurodyta, kad turi bÅ«ti įrengtas duÅ¡o patalpos prieÅ¡kambaris, kuriame turi bÅ«ti sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukai 1 asmeniui). Ä® bylÄ atsakovės atstovas pateikė teismui duÅ¡o patalpos nuotraukas, patvirtinančias, kad prie duÅ¡o patalpų yra įrengti prieÅ¡kambariai persirengti, juose įrengtos pakabos (b.l. 37–40), kas , teismo nuomone, atitinka anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl duÅ¡o patalpoje neįrengtų persirengimo kabinų atmestinos kaip nepagrįstos.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. (iÅ¡skyrus periodus, kuomet jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ar perkeltas į kamerų tipo patalpas) blogos techninės bÅ«klės 2-o bendrabučio patalpose. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, galimybių sumažėjimu, stresu, fobija.

Teismui pateiktame 2019 m. spalio 25 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime (b. l. 42–43) duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatyto pažeidimų pobÅ«dį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl Å¡io pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. F. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. F. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė