e7a0c8e1-e8a9-42df-bf6a-8986672b8305 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis              Civilinė byla Nr. 2A-1624-826/2014Teisėjas Egidijus Mockaitis             (Proceso Nr. 2-46-3-00320-2014-7)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                              44.5.2.1; 73.2.6; 99.5; 121.21.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 27 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Autolegra“, trečiasis asmuo K.

D., dėl žalos atlyginimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autolegra“ 17 140,24 Lt žalos atlyginimÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 514,00 Lt žyminį mokestį, 1 209,51 Lt už vertimo paslaugų suteikimÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 19 d. Čekijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikÄ â€žScania P380“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba „Rimo PL3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuodamas atsakovės UAB „Autolegra“ vairuotojas K. D. nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė ir apgadino motociklÄ â€žDucati Multistrada 1000S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dėl eismo įvykio sutrikdyta motociklo vairuotojo J. P. (J. P.) sveikata. Po eismo įvykio vilkiko vairuotojas nepasiliko eismo įvykio vietoje, policijos buvo sulaikytas kitoje vietoje.

Čekijos kelių policija pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl minimo vilkiko su priekaba vairuotojo kaltės. Transporto priemonės „Scania P380“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „ERGO Lietuva“, kurios dabartinis teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas. Remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste ir TPVCAPDÄ®) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, ieÅ¡kovas atlygino eismo įvykio metu žalÄ patyrusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdamas jam 14 341,54 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje ERGO Hestia SA sumokėjo 2 798,70 Lt atstovavimo iÅ¡laidų bei, ruoÅ¡damas ieÅ¡kinį teismui, patyrė 469,17 Lt iÅ¡laidų vertimo paslaugoms apmokėti, kurios laikytinos tiesioginiais nuostoliais ir taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovės. Atsakovė į ieÅ¡kovo pateiktÄ pretenzijÄ grÄ Å¾inti atgręžtinio reikalavimo pagrindu ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokų sumÄ neatsiliepė.Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Autolegra“ ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 11 074,78 Lt žalos atlyginimÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2014-02-24, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 41,92 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 11 116,70 Lt.

Likusios ieÅ¡kinio dalies netenkino. Taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , valstybei 10,02 Lt, iÅ¡ atsakovės UAB „Autolegra“ – 18,13 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ir ADB „Ergo Lietuva“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 2012-09-21 buvo sudariusios įprastinę Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ vilkikui „Scania P380“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo suteikta ADB „Ergo Lietuva“ draudimo apsauga. 2012 m. spalio 19 d. 14.45 val. Čekijoje, I kategorijos kelio Nr. 11 341 512-ame kilometre, už Mosty nad Jablunkova gyvenvietės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas motociklas „Ducati Multistrada“ ir nukentėjo jo vairuotojas Lenkijos pilietis I. J. P.. Ä®vykio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Autolegra“ priklausančiÄ transporto priemonę vilkikÄ â€žScania P380“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba „Rimo PL3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jos darbuotojas K. D., kuris įvykio metu buvo neblaivus. IeÅ¡kovas nukentėjusiojo draudimo bendrovėms iÅ¡mokėjo 17 140,24 Lt sumÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įvykio kaltininkas yra atsakovės darbuotojas K. D., kuris, bÅ«damas neblaivus, vairavo vilkikÄ su priekaba, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , dėl to jis atsitrenkė į priekyje važiavusį motociklÄ ir Å¡ie jo veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su motociklui ir jo vairuotojui eismo įvykio metu padaryta žala.

Taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo po eismo įvykio prieš atvažiuojant greitosios pagalbos automobiliui ir policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pareiga atsakyti ieškovui atsiranda CK 6.270 straipsnio pagrindu. Didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės (vilkiko) valdytojas yra atsakovė, kuriai transporto priemonė priklauso nuosavybės teise: iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo K.

D. buvo atsakovės darbuotojas, jis buvo iÅ¡vykęs į užsienį darbo reikalais darbdavio transporto priemone jos nurodymu ir veikdamas jos interesais. Pirmosios instancijos teismas priteisė 9 126,09 Lt už transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 735,54 zlotų iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ kaip neįrodytÄ , sumažino praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 000,00 Lt nes padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis.IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai, panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuris buvo iÅ¡mokėtas nukentėjusiajam Lenkijos piliečiui, dydį nuo 6 262,50 Lt iki 1 000,00 Lt, nepagrįstai nesivadovavo KetvirtÄ ja direktyva, pagal kuriÄ Å¾ala asmeniui turėjo bÅ«ti nustatyta pagal eismo įvykio vietos teisę arba pagal Lenkijos privalomojo draudimo įstatymÄ , kurio nuostatos nukentėjusiajam asmeniui yra palankesnės. Apelianto nuomone, net ir nacionalinės teisės ir teismų praktikos mastu nustatyta neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža: nukentėjusysis buvo sužalotas užsienio Å¡alyje, Å¡i aplinkybė padidino Å¡ios asmens patirtÄ stresÄ , nukentėjusiajam nutrÅ«ko kelionė, jis turėjo rÅ«pintis, kaip grįžti į savo Å¡alį, nors plėštinė žaizda buvo nedidelė, tačiau, apelianto nuomone, visiÅ¡kas iÅ¡gijimas galėjo trukti ilgiau nei 10 dienų, pagrįsta nukentėjusiojo baimė po eismo įvykio sėsti prie motociklo vairo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 610,56 EUR (2 108,14 Lt) administravimo iÅ¡laidų už 4 mėn. vykusį žalos sureguliavimo procesÄ ir 614,17 Lt (735,54 zlotų) iÅ¡laidų už vertimÄ iÅ¡ čekų klabos, nors Å¡ios iÅ¡laidos buvo apmokėtos ir įrodymai pateikti byloje. IeÅ¡kovo atstovas ERGO Hestia, į kurį savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje kreipėsi nukentėjusysis, yra įsikÅ«ręs Lenkijoje ir jis privalėjo nustatyti civilinės atsakomybės pagrindus, tai yra, iÅ¡tirti Čekijos Respublikoje įvykusio eismo įvykio aplinkybės, todėl iÅ¡ čekų kalbos reikėjo iÅ¡versti Čekijos policijos medžiagÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir nurodo, kad apeliantas neatliko jokio padarytos žalos tyrimo, Å¡is tyrimas buvo atliktas trečiųjų asmenų, apeliantas aplaidžiai vykdė pareigÄ veikti ekonomiÅ¡kai, kadangi nereikalaudamas jokių dokumentų iÅ¡ medicinos įstaigų, iÅ¡mokėjo nepagrįstai didelę draudimo iÅ¡mokÄ už neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovė nesutiko su apeliacinio skundo reikalavimais dėl teismo aktyvumo, nes teismas neturėjo pareigos už ieÅ¡kovÄ rinkti įrodymus.

Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).            LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų pridėjimoCPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama.

Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Dėl apeliacinio skundo argumentųByloje kilo ginčas dėl draudiko, atlyginusio kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , teisės regreso tvarka reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apelianto nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, neteisingai vertino byloje sutrinktus įrodymus, todėl nepagrįstai nepriteisė 610,56 EUR (2 108,14 Lt) už vykusį žalų sureguliavimo procesÄ ir 614,17 Lt iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ iÅ¡ čekų kalbos.Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d.

Hagos konvencijÄ dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Å ios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindÄ ir mastÄ , žalos pobÅ«dį ir dydį, ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). PanaÅ¡ios nuostatos, nukreipiančios į eismo įvykio vietos valstybės teisę, įtvirtintos ir TPVCAPDÄ® (pavyzdžiui, TPVCAPDÄ® 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

Remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalÄ , padarytÄ trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei iÅ¡tyrus Å¡ios teisės turinį paaiÅ¡kėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugÄ nukentėjusiajam, galėtų bÅ«ti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė.Vienas pagrindinių transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios Å¡alies teisę į patirtos žalos atlyginimÄ .

Tai pasiekti svarbu ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos SÄ jungos mastu tam, kad kiltų kuo mažiau kliūčių laisvam asmenų judėjimui. Nukentėjusių asmenų teisė į žalos atlyginimÄ užtikrinama žaliosios kortelės sistemos, apimančios valstybes nares, pagrindu, taip pat 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva Nr. 2009/103/EB) nuostatomis, kurias ES valstybės narės privalo perkelti į savo nacionalinę teisę.Žaliosios kortelės sistema – tai valstybių tarpusavio sutarčių pagrindu pagrįsta sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala bÅ«tų atlyginta, nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iÅ¡ užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.

Žalioji kortelė yra tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimas, kuris leidžia keliauti per žaliosios kortelės sistemos valstybių narių teritorijas, atskirai nedraudžiant civilinės atsakomybės pagal Å¡alies, į kuriÄ Ä¯važiuojama, įstatymus. Å i sistema įkurta 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu ir Å¡iuo metu vienija 46 valstybes nares. Å ios sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu, jų bendradarbiavimo sÄ lygas nustato Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai.

Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų žaliosios kortelės sistemos valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra Biurų tarybos, o kartu ir žaliosios kortelės sistemos dalyvis nuo 2003 m. spalio 15 d. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras įsipareigoja atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , kai transporto priemonė, kuri Å¡iÄ Å¾alÄ sukėlė, yra registruota to nacionalinio biuro valstybėje.

Draudimo įmonės turi teisę paskirti korespondentÄ pagal Biuro tarybos 2002 m. gegužės 30 d. patvirtintas Vidaus tvarkos taisykles.Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės Å¡altiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo įpareigojo ES valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė bÅ«tų apdrausta. 1983 m. gruodžio 30 d.

Antroji Tarybos direktyva Nr. 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo sumažino civilinės atsakomybės draudimo valstybėse narėse lygio ir apimties skirtumus, papildomas nuostatas taip pat numatė 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo.

Siekiant įtvirtinti efektyvesnes procedūras eismo įvykio metu nukentėjusio asmens interesų apsaugai, tuo atveju, kai eismo įvykis įvyksta kitoje nei asmens nuolatinė gyvenamoji vieta valstybėje, buvo priimta 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas Nr. 73/239/EEB ir 88/357/EEB (toliau – Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva).

Pagrindinis Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos tikslas buvo įtvirtinti draudimo įmonės atstovo institutÄ . Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos konstatuojamųjų dalių (11) ir (12) nuostatų, taip pat 4 straipsnio, reglamentuojančio atstovų žalų sureguliavimo reikalams institutÄ , 1, 5, 6 dalių normų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atstovų žalos sureguliavimo reikalams paskyrimo tikslas – padaryti paprastesnį ir lengvesnį pretenzijų dėl žalos, atsiradusios dėl transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena nukentėjusysis, atlyginimo nagrinėjimÄ bÅ«tent nukentėjusiam asmeniui.

Remiantis KetvirtÄ ja transporto priemonių draudimo direktyva, nukentėjusieji, patyrę žalÄ kitoje valstybėje narėje, be kita ko, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo gyvenamojoje Å¡alyje atsakingo draudiko paskirtÄ atstovÄ Å¾alos sureguliavimo reikalams. Atstovas žalų sureguliavimo reikalams turi turėti pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su žalÄ patyrusiomis Å¡alimis, ir visiÅ¡kai patenkinti jų reikalavimus; jis privalo galėti nagrinėti žalų sureguliavimo klausimus valstybės narės, kurioje nuolat gyvena žalÄ patyrusi Å¡alis, valstybine kalba (kalbomis) (Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos 4 straipsnio 5 dalis).

Taigi nurodytos nuostatos aiÅ¡kiai akcentuoja atstovo žalos sureguliavimo klausimais instituto tikslÄ â€“ supaprastinti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukentėjusiam asmeniui, užtikrinti, kad jo pretenzija galės bÅ«ti nagrinėjama jam suprantama kalba, be to, kad bus vykdoma jam žinoma procedÅ«ra.Visos nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės buvo kodifikuotos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatomis.

Lietuvoje Å¡ios direktyvos nuostatos yra įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokiÄ sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ .

Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo padaryta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybės narės;

Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti visÄ ar dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudėjo.Nagrinėjamoje byloje susiklostė bÅ«tent tokia situacija – draudiko korespondentas administravo ir atlygino žalÄ pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuriÄ atsakovė sudarė su ieÅ¡kovu; ieÅ¡kovo (draudiko) korespondentui Lenkijoje atlikus žalos administravimo ir atlyginimo veiksmus, apeliantas – draudikas ir privalomojo motorinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties Å¡alis – savo korespondentui Lenkijoje pervedė sumÄ , lygiÄ draudimo iÅ¡mokai, taip pat sumokėjo administravimo mokestį korespondentui.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas kaip neįrodytus atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 735,54 zlotų (614,17 Lt) iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ ir 610,56 EUR (2108,14 Lt) už eismo įvykio administravimÄ netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatymų numatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovė. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje ieÅ¡kovo pateikti įrodymai apie ERGO HESTIA 2013-03-06 atliktÄ mokėjimo pavedimÄ (b. l. 11), ERGO Hestia sÄ skaita faktÅ«ra 423/ZK/2013 (b. l. 18, 19) bei sÄ skaitos faktÅ«ros 421/ZK/2013, 428/ZK/2013, 1710/ZK/2012 ir 1716/ZK/2012 (b. l. 120–127) patvirtina, kad apeliantas savo korespondentui Lenkijoje už žalos administravimÄ sumokėjo 610,56 EUR ir atlygino korespondento vertimo iÅ¡laidas – 735,54 PLN, iÅ¡laidos vertimui laikytinos pagrįstomis, nes korespondentas, atlikdamas savo funkcijas, turėjo versti dokumentus iÅ¡ čekų kalbos, todėl Å¡ios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydį, kuris buvo iÅ¡mokėtas nukentėjusiajam eismo įvykio metu.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. (žalos nustatymas) 4 d. numato, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi bÅ«ti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos ir kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos).Pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 423/ZK/2013 (b. l.

19) apelianto korespondentas Lenkijoje ERGO HESTIA iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam asmeniui 7 500,00 PLN (6 262,50 Lt) už žalÄ sveikatai. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas tai nepagrįstai sutapatina su neturtine žala, kadangi vadovaujantis TPVCAPDÄ® 15 str. 4 d. nuostatomis žalos sveikatai samprata yra daug platesnė. Apeliantas skunde pateikė duomenis, kaip Lenkijoje yra apskaičiuojamas žalos, padarytos eismo įvykio metu sveikatai, dydis. Atsakovė įrodymų, kad apelianto pateikti duomenys apie tai kaip Lenkijoje apskaičiuojama žala, padaryta sveikatai eismo įvykio metu, yra neteisingi, nepateikė, apelianto nurodyto žalos sveikatai dydžio nustatymo neginčijo, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie apelianto pateikti duomenys yra teisingi.

Be to, pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteistinos žalos sveikatai atlyginimo dydį nuo 6 262,50 Lt iki 1 000,00 Lt neatsižvelgė į tai, kad Čekijoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo asmuo, gyvenantis Lenkijoje, kuris keliavo Čekijoje, įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam buvo sutrikdyta 5 proc. sveikatos, jis pateko į ligoninę, nutrÅ«ko jo kelionė ir nukentėjusysis turėjo rÅ«pintis, kaip grįžti namo, rÅ«pintis sugadintos transporto priemonės pargabenimu į LenkijÄ .

Tai, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio nukentėjusysis nenurodė, kad patyrė žalÄ dėl sveikatos sužalojimo, neatima iÅ¡ nukentėjusiojo teisės vėliau kreiptis dėl žalos sveikatai atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apelianto iÅ¡mokėtos nukentėjusiajam žalos sveikatai atlyginimo dydį nuo 6 262,50 Lt iki 1 000,00 Lt, todėl ieÅ¡kovui priteistina 6 262,50 Lt už nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ sveikatai iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinėms aplinkybėms neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymÄ , ir nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimo dydį.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistÄ Å¾alos atlyginimo dydį iki 17 140,24 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijojeAtsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).IÅ¡nagrinėjus bylÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti visiÅ¡kai, dėl to ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 514,00 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (b. l.

5) bei 1209,51 Lt išlaidų už vertimo paslaugas (b. l. 14, 74), iš viso 1 723,51 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).Valstybė patyrė 28,15 Lt (b. l.

2) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistina 28,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinas 182,00 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (b. l. 119) (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimÄ pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:             ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autolegra“ ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 17 140,25 Lt (4 964,16 EUR) žalos atlyginimÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2014-02-24, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 723,51 Lt (350,30 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autolegra“ 28,15 Lt (8 EUR) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

             Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autolegra“ ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 182,00 Lt (57,71 EUR) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                        Marius Dobrovolskis             Kolegijos teisėjos                         Albina Pupeikienė                         Rimvida Zubernienė