e7a03516-1d13-4bfc-9c77-0c9abc2fc2f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2729-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04743-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 1.9.2.1.4; 1.9.9; 1.9.10; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Igoriui Janavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Kasinta“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2014-10-23 skundÄ (b. l. 1–4), kurį 2014-11-10 patikslino (b. l. 50–54), ir prašė:

1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir KAVMÄ®) 2014-04-01 sprendimÄ Nr. (04.1)-FR0682-170;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-07-10 sprendimÄ Nr.69-81;

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014-09-29 sprendimo Nr. S-195 (7-152/2014) dalį dėl 11 690 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 1695 Lt GPM delspinigių, 3507 Lt GPM baudos, 11 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1746 Lt PVM delspinigių, 3423 Lt PVM baudos, 21 Lt įmokos į Garantinį fondÄ , 1382,37 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, 691,19 Lt VSD įmokų baudos, 244,08 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų ir 122,04 Lt PSD įmokų baudos.             PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad KAVMI 2014-02-26 priėmė pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo aktÄ Nr. (04.1)-AU16-29 (toliau – ir Patikrino aktas), kurį KAVMI patvirtino 2014-04-01 sprendimu Nr. (04.1)-FR0682-170 (toliau – ir KAVMI Sprendimas).

VMI 2014-07-10 sprendimu Nr. 69-81 (toliau – ir VMI Sprendimas) patvirtino KAVMI SprendimÄ . MGK 2014-09-29 sprendimu Nr. S-195 (7-152/2014) (toliau – ir MGK Sprendimas) VMI Sprendimo dalį panaikino, dalį patvirtino ir dalį grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėja nesutinka su MGK sprendimo dalimi, kuria buvo patvirtintas VMI Sprendimas.PareiÅ¡kėja teigia, kad mokestinio patikrinimo metu pateikė juridinę galiÄ turinčius pirminius buhalterinius dokumentus, pagrindžiančius iÅ¡laidas reprezentacijai.

VMI nenurodė, kokie dokumentai nebuvo pateikti. Mano, kad VMI turi pagristi savo pozicijÄ ir jos pagrindu apskaičiuotas mokesčio sumas. Nurodė, kad reprezentacinės iÅ¡laidos negali bÅ«ti paneigtos remiantis formaliais dokumentų trÅ«kumais. Mano, kad jeigu tam tikros prekės ir paslaugos nėra priskirtinos įmonės reprezentacinėms iÅ¡laidoms, tai automatiÅ¡kai jos netampa įmonės direktoriaus, buhalterės ar kito pareiÅ¡kėjos darbuotojo pajamomis natÅ«ra.Taip pat nurodė, kad nesutinka su MGK Sprendime pateiktais argumentais dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbiami), panaudos ir remonto.

Pažymėjo, kad minėtos patalpos buvo ir yra vienintelė pareiÅ¡kėjos veiklos buveinė. Nesutinka su MGK Sprendime pateiktais motyvais, kad patalpų panaudos sutarties neįregistravimas VÄ® Registrų centras ir buveinės nedeklaravimas atitinkamu adresu yra pagrindas paneigti naudojimosi minėtomis patalpomis faktÄ ir poreikį. Pažymėjo, kad KAVMI prarado dalį mokestiniame ginče pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų, todėl pareiÅ¡kėja vėliau VMI pateikė patalpų, esančių (duomenys neskelbiami), nuomos ir panaudos sutartį bei pareiÅ¡kėjos teiktų paskolų sutartis.

Teigia, kad minėtos patalpos nepriklauso pareiškėjos direktoriui, todėl bet koks jų pagerinimas negalėtų būti pripažintas pareiškėjos direktoriaus asmenine nauda ir jo pajamomis. Pareiškėja taip pat nesutinka su MGK Sprendime pateiktu paskolų sutarčių tarp pareiškėjos ir pareiškėjos direktoriaus bei G. M. įvertinimu. Pažymėjo, kad paskolų sutartyse tarp minėtų asmenų yra nustatytos mokėtinos 1 % metinės palūkanos, taigi, skirtingai nei nurodyta KAVMI Sprendime, paskolos sutartys yra atlygintinės. Pažymėjo, kad paskolos sutartis tarp pareiškėjos ir K.

M. sudaryta 2012-09-01.              Atsakovė VMI pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 78–87). Atsiliepime VMI nurodė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėja vykdė paruoÅ¡iamųjų žemės kasimo darbų tiesiant kelius, žemės darbų statybos aikÅ¡telėse veiklÄ bei atvirų, uždarų teniso kortų statybos veiklÄ . Mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėja už   55 487 Lt (neskaičiuojant PVM) įsigijo prekes ir paslaugas, kurios nebuvo naudojamos pareiÅ¡kėjos veikloje.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad patirtos iÅ¡laidos atitinka reprezentacines sÄ naudas apibrėžiančius kriterijus. Teigia, kad minėtomis iÅ¡laidomis buvo tenkinami pareiÅ¡kėjos direktoriaus ar jo artimųjų asmenų privatÅ«s poreikiai.              Taip pat nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu VMI nustatė, kad pareiÅ¡kėja savo akcininkui ir direktoriui teikė paskolas, neapskaičiuodama paskolų palÅ«kanų, todėl tokios paskolų sÄ lygos neatitiko iÅ¡tiestosios rankos principo.

Teigia, kad pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos pajamos turi bÅ«ti didinamos papildomai apskaičiuota menamų palÅ«kanų 15 114 Lt suma. VMI atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėja mokestinio patikrinimo metu nepateikė nei vieno VMI iÅ¡vadas paneigiančio įrodymo, todėl vien pareiÅ¡kėjos įrodymais nepagrįsti skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų iÅ¡vadų.              Trečiasis suinteresuotas asmuo KAVMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas Igoris Janavičius nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad VMI priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , vadovaudamasi mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis. IÅ¡ mokestinio patikrinimo metu surinktų duomenų nustatė, kad pareiÅ¡kėja į sÄ naudas įtraukė kasdieninio vartojimo prekes ir paslaugas, kurios yra nesietinos su pareiÅ¡kėjos veikla. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos prekės ir paslaugos buvo įsigytos įmonės reprezentacinei veiklai.

Mokestinio patikrinimo metu VMI taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjos direktoriui buvo teikiamos paskolos be palÅ«kanų – ne rinkos sÄ lygomis. Nustatė, kad įmonė daugiau niekam paskolų neteikė ir paskolų iÅ¡ kitų asmenų neėmė. Mano, kad paskolos sutartys su pareiÅ¡kėjos direktoriumi nebuvo sudarytos, nes patikrinimo metu pareiÅ¡kėja nepateikė minėtų sutarčių. Skundas atmestinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja 2013-09-06 KAVMI praneÅ¡imu                      Nr. AU15-14 buvo praneÅ¡ta apie pradėtÄ mokestinį patikrinimÄ (MGK byla, t. 2, b. l. 1).

Atlikusi mokestinį patikrinimÄ , KAVMI 2013-12-27 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (04.1)-AS16-29, kuriame nustatė pažeidimus, susijusius su pareiÅ¡kėjos įsigytomis prekėmis ir jai suteiktomis paslaugomis, nesusijusiomis su pareiÅ¡kėjos vykdoma ekonomine veikla, taip pat nustatė pažeidimus dėl pareiÅ¡kėjos teiktų paskolų asocijuotiems asmenims ir dėl mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ mobilių tarÅ¡os Å¡altinių. Patikrinimo akte iÅ¡ viso konstatuota 11 pažeidimų, jų pagrindu papildomai apskaičiuota                         108 502,28 Lt įmokų į valstybės biudžetÄ (MGK byla, t. 1, b. l. 43–62).

KAVMI 2014-04-01 sprendimu Nr. (04.1)FR0682-170 patvirtino Patikrinimo aktÄ ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti priskaičiuotas sumas į Sprendime nurodytas sÄ skaitas (MGK byla, t. 1, b. l. 36–42). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su KAVMI Sprendimu, pateikė VMI 2014-04-29 skundÄ (MGK byla, t. 1, b. l. 19–24). VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2014-04-29 skundÄ , priėmė 2014-07-10 sprendimÄ Nr. 69-81, kuriame nurodė, kad patirtos iÅ¡laidos prekėms ir paslaugoms įsigyti yra susijusios su privačių poreikių tenkinimu ir nelaikomos pareiÅ¡kėjos leidžiamais atskaitymais, pareiÅ¡kėja neturėjo teisės minėtų prekių įsigijimo atsiskaitymus įtraukti į PVM atskaitÄ , pareiÅ¡kėjos patirtos iÅ¡laidos laikomos pareiÅ¡kėjos direktoriaus K.

M. pajamomis natÅ«ra. VMI Sprendime tai pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjos sudarytos paskolos sutartys asocijuotiems asmenims neatitiko iÅ¡tiestosios rankos principo. Atsižvelgusi į tai, VMI Sprendime nusprendė patvirtinti KAVMI SprendimÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu, pateikė 2014-07-25 skundÄ MGK, kuriame prašė panaikinti VMI SprendimÄ (t. 1, b. l. 1–6). MGK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2014-07-25 skundÄ , nustatė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė, jog įsigytos prekės bei paslaugos buvo naudojamos įmonės reprezentacijai ir konstatavo, kad minėtos prekės ir paslaugos buvo įsigytos pareiÅ¡kėjos direktoriaus asmeniniams poreikiams tenkinti.

Taip pat MGK, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos 2014-07-25 skundÄ , nustatė, kad įmonės teiktos paskolos asocijuotiems asmenims buvo neatlygintinos ir neatitiko rinkos sÄ lygų (MGK byla, t, 1. b. l. 53–72). MGK Sprendimu panaikinta VMI Sprendimo dalis, kuria nurodyta pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 23 990,30 Lt VSD įmokas, 11 995,15 Lt VSD įmokų baudÄ , 4 236,10 Lt PSD įmokas ir 2 118,05 Lt PSD įmokų baudÄ . MGK Sprendimu taip pat panaikino VMI sprendimo dalį, kuria nurodyta pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 40 271 Lt pelno mokesčio, 1 671 Lt pelno mokesčio delspinigius, 12 081 Lt pelno mokesčio baudÄ , ir Å¡iÄ pareiÅ¡kėjos 2014-07-25 skundo dalį perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.Taigi, iÅ¡ ginčijamų KAVMI Sprendimo, VMI Sprendimo, MGK Sprendimo ir pareiÅ¡kėjos skundo teismui turnio matyti, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėja 55 487 Lt iÅ¡laidas pagrįstai priskyrė reprezentacinėms iÅ¡laidoms, ir dėl to, ar pareiÅ¡kėjos sudaryti sandoriai tarp asocijuotų asmenų atitiko iÅ¡tiestosios rankos principÄ .

             Dėl pareiÅ¡kėjos reprezentacinių iÅ¡laidųPatikrinimo akte nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu už 55 487 Lt (be PVM) įsigijo maitinimo paslaugas, bilietus į kino teatrÄ ir kitus renginius, alkoholinius gėrimus, albumus, grožinės literatÅ«ros knygas, žaislus, rÅ«bus ir avalynę moterims, vyrams bei vaikams, baldus, buitinę technikÄ , statybines medžiagas. Å ias prekes pareiÅ¡kėja deklaravo kaip jos reprezentacines iÅ¡laidas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai Å¡ias prekes įsigijo.

Patikrinimo akte nustatyta, kad įmonė turėjo 55 487 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, kurias deklaravo kaip reprezentacines iÅ¡laidas (MGK byla, t. 1, b. l. 78–95, 104–108). Ginčas byloje kilo dėl to, ar minėtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti priskirtos pareiÅ¡kėjos reprezentacinėms iÅ¡laidoms. VMI teigimu, minėtos iÅ¡laidos nebuvo naudojamos pareiÅ¡kėjos veikloje, neskirtos pareiÅ¡kėjos reprezentacinei veiklai, o pareiÅ¡kėjos direktoriaus asmeniniams poreikiams tenkinti. VMI pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, jog prekės ir paslaugos buvo skirtos įmonės reprezentacijai.Pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMÄ®) 22 str. nustatyta, kad reprezentacinės sÄ naudos – vieneto lėšos, kurias skiria naujiems verslo ryÅ¡iams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, iÅ¡skyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti.

Reprezentacinės sÄ naudos patiriamos konkrečių asmenų naudai. Pagal PMÄ® 11 str. 4 d. nuostatas iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Reprezentacinės sÄ naudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu jos pagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad VMI sprendimas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 10 str.

įtvirtinto turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo. Teigia, kad reprezentacinės iÅ¡laidos negali bÅ«ti paneigtos remiantis formaliais dokumentų trÅ«kumais ir formalÅ«s dokumentų trÅ«kumai negali tapti mokesčių administratoriaus pozicijos pagrindu, apskaičiuojant mokesčius ir susijusias sumas (b. l. 51). Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad ginčijamais veiksmais yra pažeidžiamas virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas. MAÄ® 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.

Šį teisės principÄ detalizuoja MAÄ® 69 str. 1 ir 2 d., nustatančios, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr.                  A145-602/2016). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ® 69 str. 2 d.).

Iš pareiškėjos įstatų matyti, kad pareiškėjos veiklos sritys yra statyba, didmeninė prekyba, krovinių vėžimas, nekilnojamojo turto plėtra ir nuoma (b. l. 6–7). Pareiškėjos įsigytos prekės ir paslaugos neatitinka įmonės veiklos sričių. Taip pat pažymėtina, kad, vertinant, ar minėtos prekės ir paslaugos galėjo būti naudojamos įmonės reprezentacijai, svarbu atsižvelgti ir į prekių bei paslaugų savybes. Iš mokestinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja įsigijo maitinimo paslaugas, alkoholinių gėrimus, albumus, grožinės literatūros knygas, žaislus, rūbus ir avalynę moterims, vyrams ir vaikams, baldus.

PareiÅ¡kėja mokestinio patikrinimo metu iÅ¡ esmės nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėtos prekes ir paslaugos buvo skirtos bÅ«tent įmonei reprezentuoti, buvo naudojamos pajamoms uždirbti ar kitokiai ekonominiai naudai gauti. Taip pat nenurodė, kaip minėtos prekės ar paslaugos reprezentavo pareiÅ¡kėjÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos įsigytos prekės bei paslaugos iÅ¡ esmės neturi įmonės reprezentuojamojo pobÅ«džio, yra skirtos tenkinti asmeninius poreikius.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja turi pagrįsti savo teiginius leistinais įrodymais, kad minėtos prekės ir paslaugos buvo naudojamos įmonės reprezentacijai. Pažymėtina, kad PMÄ® 22 str. imperatyviai nustatyta, jog reprezentacinės sÄ naudos - tai lėšos, kurias įmonė skiria naujiems verslo ryÅ¡iams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis užmegzti arba esamiems pagerinti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos operacijų turinio nenustatyta, kad, įsigydama minėtas prekes ir paslauga,s ji reprezentavo pareiÅ¡kėjÄ .PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodė, kad dalis įsigytų prekių buvo naudojamos įmonės buveinės vietai, t. y. butui adresu: (duomenys neskelbiami) remontuoti ir įrengti.

PareiÅ¡kėja mokesčių administratoriui pateikė patalpų panaudos sutartį, kurioje nurodyta, kad A. B. jai iÅ¡nuomojo butÄ adresu: (duomenys neskelbiami) (MGK byla, t. 1, b. l. 27–28). Pažymėtina, kad minėta patalpų panaudos sutartis mokesčių administratoriui buvo pateikta tik 2014-06-26, tuo tarpu KAVMI Patikrinimo aktÄ patvirtino 2014-04-01. Taip pat pažymėtina, kad minėta sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, t. y. pareiÅ¡kėjos direktoriaus K. M. ir A. B. (K. M. dukters motinos), patalpų nuomos sutartis nebuvo įregistruota VÄ® Registrų centras, todėl teismas Å¡ios sutarties nelaiko objektyviu įrodymu siekiant pagrįsti realiÄ Ä¯monės buveinės vietÄ .

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos patirtos 55 487 Lt (be PVM) išlaidos buvo skirtos įmonės reprezentacijai.Pareiškėja skunde nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu pateikė mokesčių administratoriui buhalterinius dokumentus, pagrindžiančius išlaidas reprezentacijai, tuo tarpu mokesčių administratorius nunurodė, kokie dokumentai nebuvo pateikti, be kurių nėra galimos išlaidos reprezentacijai. Pažymėtina, kad pažeidimas šiuo atveju nustatytas ne dėl to, kad pareiškėja nepateikė jos išlaidas patvirtinančių dokumentų, o dėl to kad pareiškėjos patirtos išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, skirtomis reprezentacinei veiklai, ir buvo iš esmės skirtos pareiškėjos dirketoriaus asmeniniams poreikiams tenkinti.

MAÄ® 10 str. ir jį detalizuojantis MAÄ® 69 str. negali bÅ«ti aiÅ¡kintini taip, kad reprezentacinėms iÅ¡laidoms pagrįsti pakanka pateikti vien tik iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Patirtų iÅ¡laidų pagrįstumas turi bÅ«ti siejamas su tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , tokių aplinkybių nenustatė ir iÅ¡ esmės sutinka su Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėjos deklaruotos iÅ¡laidos reprezentacijai faktiÅ¡kai buvo naudojamos pareiÅ¡kėjos direktoriaus asmeniniams poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad faktiÅ¡kai patyrė reprezentacines iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡laidas, kurios buvo susijusios su pareiÅ¡kėjos veikla, skirta pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, todėl darytina iÅ¡vada, kad 55 487 Lt suma pagrįstai priskirta neleidžiamiems atskaitymams.PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodė, kad minetos iÅ¡laidos buvo nepagrįstai priskirtos pareiÅ¡kėjos direktoriaus pajamomis natÅ«ra. Pažymėtina, kad MGK sprendime pripažino, jog mokesčių administratoriaus pozicija, jog pareiÅ¡kėjos direktoriaus iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gauta nauda natÅ«ra realiai buvo pareiÅ¡kėjos direktoriui mokėtas papildomas darbo užmokestis, yra nepagrįsta, patenkino Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį ir panaikino Å¡i VMI sprendimo atitinkamÄ dalį, todėl teismas dėl jos papildomai nepasisako.

Dėl kontroliuojamų transakcijųMokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja teikė paskolas asocijuotiems asmenims. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad ji 2012-09-01 sudarė paskolos sutartį su G. M., kuris, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, yra verslo partnerio UAB „Megatenis“ akcininkas, taigi, asocijuotas asmuo (b. l. 53). Taip pat nurodė, kad 2013-01-01 sudarė paskolos sutartį su pareiÅ¡kėjos direktoriumi K. M.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja teikė paskolas asocijuotiems asmenimis, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su tuo, kad teiktos paskolos neatitiko rinkos sÄ lygų.

Pagal PMÄ® 40 str. 2 d., jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba Å«kinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sÄ lygos, negu bÅ«tų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba Å«kine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sÄ lygų nebÅ«tų, bÅ«tų priskiriamas vienam iÅ¡ tų asmenų, bet dėl tokių sÄ lygų jam nepriskiriamas, gali bÅ«ti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendinančiose Lietuvos Repsublikos finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintose Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklėse (ginčo metu galiojusi redakcija iki 2015-01-01) (toliau – ir Taisyklės) nurodyta, jog, nustatant kontroliuojamosios transakcijos (transakcija tarp neasocijuotų asmenų) kainas, turi bÅ«ti laikomasi iÅ¡tiestosios rankos principo (Taisyklių 5 p.).

Å iose Taisyklėse iÅ¡tiestosios rankos principas aiÅ¡kinamas kaip principas, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o pelnas, uždirbtas arba pajamos, gautos atlikus kontroliuojamÄ sias transakcijas, neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris bÅ«tų uždirbtas, atlikus transakcijÄ tikrÄ ja rinkos kaina. IÅ¡tiestosios rankos principas grindžiamas kontroliuojamosios transakcijos sÄ lygų palyginimu su palyginamÄ ja transakcija ar transakcijomis (Taisyklių 3 p.).

Pažymėtina, kad pareiga taikyti kainodaros metodus, nustatytus Taisyklėse, tenka mokesčių mokėtojui (20 p.). Taisyklių 21 p. tiesiogiai nurodo mokesčių mokėtojo pareigÄ Ä¯rodyti mokesčių administratoriui, kad transakcijos kaina atitinka iÅ¡tiestosios rankos principÄ , tai reiÅ¡kia, kad ji atitinka kainÄ , kuri tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų ir sandoriuose tarp nesusijusių asmenų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, jog pareiÅ¡kėja neasocijuotiems asmenims paskolų neteikė, mokestinio patikrinimo byloje tai paneigiančių duomenų nėra.

PareiÅ¡kėja teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja teikė paskolas neasocijuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad, nesant galimybių palyginti pareiÅ¡kėjos teiktas paskolas asocijuotiems asmenims su teiktomis neasocijuotiems asmenims, mokesčių administratorius pagrįstai lygino pareiÅ¡kėjos teiktų paskolų sÄ lygas su Lietuvos banko skelbiama pinigų finansinių institucijų suteiktų naujų paskolų namų nefinansinėms korporacijoms ir namų Å«kiams ir jų palÅ«kanų statistika.

IÅ¡ minėtos statistikos matyti, kad 2013 m. sausio mėnesį, teikiant paskolas litais, neasocijuotiems asmenims buvo taikomos 4 % metinės palÅ«kanos (Lietuvos banko duomenys).PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjos sudarytose paskolų sutartyse tarp asocijuotų asmenų buvo nustatytos 1% metinės palÅ«kanos, todėl teigia, kad paskolos sutartys yra atlygintinos, taigi atitinka iÅ¡tiestosios rankos principÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo metu surinktų duomenų nenustatyta, kad už suteiktas paskolas buvo mokamos palÅ«kanos.

PareiÅ¡kėja pateikė 2012-09-01 ir 2013-01-01 paskolų sutartis tik 2014-06-26 (MGK byla, t. 1, b. l. 26, 29–34), t. y. KAVMI jau patvirtinus Patikrinimo aktÄ 2014-04-01 KAVMI Sprendimu. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad KAVMI prarado dalį pareiÅ¡kėjos teiktų apskaitos dokumentų, todėl teigia, kad visus reikÅ¡mingus dokumentus pareiÅ¡kėja pateikė VMI. Pažymėtina, kad jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti pareiÅ¡kėja teismui nepateikė. Pagal MAÄ® 40 str. mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjos direktorius 2014-04-25 iÅ¡siuntė el. laiÅ¡kÄ A. O., kuriame prašė kuo skubiau pateikti visus turimus pareiÅ¡kėjos dokumentus (MGK byla, t. 1, b. l. 64). Taigi pareiÅ¡kėjai užteko vienos dienos minėtiems dokumentams gauti, tačiau minėtus dokumentus mokestinio patikrinimo metu, kuris buvo pradėtas 2013-09-06 (MGK byla, t. 2, b. l. 1), pateikė tik 2014-04-26. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėja įgyvendino jos pareigas bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.

Teismas taip pat pažymi, kad sutartys sudarytos tarp asocijuotų asmenų, todėl, atsižvelgus į jų pateikimo momentÄ , teismas jas vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad bendrovė jokių gautų palÅ«kanų savo apskaitoje neatvaizdavo ir neapskaičiavo, todėl paskolos sutartyse nurodoma 1 proc. palÅ«kanų norma, kuri bÅ«tų buvusi mokama 2015 metais, neįtakoja mokesčių administratoriaus skaičiavimų. Minėtos paskolos tarp asocijuotų asmenų nebuvo padengtos jokiomis garantijomis, už paskolas nebuvo laiduota, netaikytos kitokios paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės, todėl nėra pagrindo manyti, kad sudarytos paskolų sutartys pareiÅ¡kėjai buvo finansiÅ¡kai naudingos, jomis buvo siekiama gauti pelno.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad VMI tinkamai vadovavosi teisės aktais ir nustatė tikrÄ jÄ kontroliuojamos transakcijos kainÄ , kurios pareiÅ¡kėjas nepaneigė.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius, atlikęs tinkamÄ faktinių aplinkybių vertinimÄ ir remdamasis pakankamais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė ginčijamus pareiÅ¡kėjos pažeidimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-01 sprendimÄ Nr. (04.1)-FR0682-170, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-07-10 sprendimÄ Nr.69-81 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 sprendimÄ Nr. S-195 (7-152/2014) dalyje dėl 11 690 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 1695 Lt GPM delspinigių, 3507 Lt GPM baudos, 11 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 1746 Lt PVM delspinigių, 3423 Lt PVM baudos, 21 Lt įmokos į Garantinį fondÄ , 1382,37 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 691,19 Lt VSD įmokų baudos, 244,08 privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 122,04 PSD įmokų baudos.

PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB ,,Kasinta“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                  Rasa Ragulskytė-Markovienė