2021-05-26 Nr. AB-11252-3-63-3-01165-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1286-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01165-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų D. A., A. A., N. D.-M., E. M., A. S., I. M., V. K., S. K., M. L. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų architektūra“, K. Z., S. Z., D. A., A. A., N. D.-M., E. M., V. K., S. K., M. L., J. K., J. M., D. D., E. D., A. S., I. M., A. Ž., V. G., L. K., G. J., A. M., P. M., V. K., J. V., V. V. ir M. K.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. AV-2608 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pakeista K. Z. ir S. Z. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas į – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis negyvena Lietuvos Respublikoje, apie Žemės sklypo paskirties pakeitimą, projektavimo procesus jam 2019 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku pranešė tretieji suinteresuotieji asmenys, o 2019 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku atsiuntė skundžiamą Įsakymą, todėl skundą teismui pareiškėjas padavė nepraleidęs termino.

3. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 (toliau – ir Bendrasis planas), bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T11-166 (toliau – ir Specialusis planas), kuris savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-289 pripažintas sudedamąją Bendrojo plano dalimi, sprendiniams.

Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokole Nr. A6-485 nurodyta išvada, kad ginčo Žemės sklypas pagal specialųjį planą patenka į UKK4.2/ŽŪGK 2.2 kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl galima pakeisti jo paskirtį į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją, prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, nes smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba leidžiama tik zonose, esančiose kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, o ginčo Žemės sklypas nėra tokioje teritorijoje.

Bendrojo plano 2 grafinėje dalyje „Gyvenamųjų vietovių tinklas ir socialinė infrastruktūra“ nenurodyta, kad vieta, kur yra ginčo Žemės sklypas, yra kompaktiškas kaimas, todėl pagal Specialiojo plano nuostatas ginčo Žemės sklypui nebuvo galima pakeisti paskirties. Minėtame Komisijos protokole taip pat nepagrįstai nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į IV lygmens integracijos ašių ribas – lokalinę jungtį ir kad todėl ten leidžiama komercinė veikla. Pareiškėjas pažymėjo, jog ginčo Žemės sklypas yra prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neina integracinė ašis ar lokalinė jungtis, todėl jo paskirtis ir šiuo pagrindu negalėjo būti pakeista.

Pagal Bendrojo plano 1 grafinę dalį „Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai“ Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje gali būti taikomos šios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir reglamentai: Ž3.1, U3.1, U4.1.1 ir M3.1. Urbanistinė plėtra teritorijose reguliuojama Gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. D1-624. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane numatytose užstatyti teritorijose rengiant detaliuosius planus žemės ūkio naudojimo paskirtis gali būti keičiama į kitą paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, komercinė paskirtis teritorijose neleidžiama.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Administracija nurodė, kad ginčo Žemės sklypas patenka į teritoriją, pažymėtą reglamentų indeksu UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis – kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, ekstensyvaus dispersinio užstatymo. Užstatymo pobūdis dispersinis (nesudaro kompaktiško užstatymo). Galima nauja tik vienkieminė gyvenamoji statyba, neformuojant gyvenamųjų kvartalų. Ūkininkų sodybų kūrimas galimas tik turint ūkininko pažymėjimą ir žemės ūkio paskirties teritorijose. Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Už saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų fizinės bei vizualinės apsaugos zonų ribų gali būti statomi smulkaus ir vidutinio verslo gamybiniai, sandėliavimo ir komerciniai objektai. Kompleksiškai įvertinusi Bendrojo plano grafinę ir tekstinę dalį, Administracija pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į – kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys D. A., A. A., N. D.-M., E. M., V. K., S. K., M. L., J. K., J. M., A. S., I. M., A. Ž., V. G., V. K., J. V., V. V. ir M. K. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

7. Paaiškino, kad jiems priklauso žemės sklypai toje pačioje vietovėje, kurioje yra ginčo Žemės sklypas, teigia, jog skundžiamu Įsakymu buvo nepagrįstai pakeista Žemės sklypo paskirtis, Įsakymas prieštarauja Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams. Nurodė, jog apie vykstančius procesus N. D.-M. pareiškėją informavo 2019 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku, o 2019 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku nusiuntė jam ginčijamą Įsakymą su protokolo išrašu.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys K. Z. ir S. Z. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, jog skundžiamas Įsakymas jam sukelia teisines pasekmes, pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Tretieji suinteresuotieji asmenys aktyviai dalyvavo techninio projekto ginčo Žemės sklype rengimo procesuose, jiems buvo žinoma apie Žemės sklypo paskirties ir būdo pakeitimą, jie ne kartą kreipėsi į Administraciją su skundais, kurie nebuvo tenkinti, projekto svarstymas buvo viešas, todėl pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vakarų architektūra“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo, todėl leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Pagal Specialiojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į UKK 4.2 zoną, kurioje leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo bei komercinių objektų statyba.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. S. skundą, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Z. ir S. Z. iš pareiškėjo priteisė 350 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2019 m. liepos 3 d., skunde nurodė, jog apie skundžiamą Įsakymą elektroniniu paštu 2019 m. birželio 14 d. jį informavo N. D.-M., o 2019 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku atsiuntė Įsakymą. Administracijos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog Įsakymas skirtas K. Z. ir S. Z., todėl Administracija neturėjo jo išsiųsti pareiškėjui, Įsakymas nebuvo skelbiamas savivaldybės interneto tinklalapyje. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie skundžiamo Įsakymo įteikimą 2019 m. birželio 23 d., pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skundą pareiškėjas padavė nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. AV-2608, įvertinęs Prašymų pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos posėdžio 2018 m. lapkričio 27 d. protokolą Nr. A6-485 ir Kornelijaus bei S. Z. prašymą, pakeitė Žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. protokoliniame sprendime konstatuota, jog: pagal Specialiojo plano, kuris yra Bendrojo plano sudėtinė dalis, sprendinius Žemės sklypas yra UKK4.2/ŽŪGK2.2 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje; UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis – kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, kuriame užstatymo pobūdis dispersiškas (nesudaro kompaktiško užstatymo); ŽŪGK2.2 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo, statyba galima tik esamų sodybų ribose; Bendrojo plano tekstinės dalies 1 skyriuje „Gyvenamųjų vietovių ir socialinės infrastruktūros tinklo formavimas“, 1.1.2 „Urbanistinės integracijos ašys“ nustatyta, kad urbanistinės integracijos ašių koridoriuose, apimančiuose žemės ūkio ar kitos pagrindinės tikslinės paskirties teritorijas, leidžiama veikla, susijusi su teritorijų panaudojimo susisiekimo infrastruktūros, verslo ir aptarnavimo objektų statyba; Žemės sklypas yra IV lygmens integracijos ašių ribose – lokalinės jungtys; norima pakeisti Žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka Bendrojo plano sprendinius.

15. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ginčo Žemės sklypas pagal Specialiojo plano, kuris yra sudėtinė Bendrojo plano dalis, grafinės dalies sprendinius – Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų lentelę, patenka į teritoriją, pažymėtą reglamentų indeksu UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis – kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, ekstensyvaus dispersinio užstatymo. Užstatymo pobūdis dispersinis (nesudaro kompaktiško užstatymo). Galima nauja tik vienkieminė gyvenamoji statyba, neformuojant gyvenamųjų kvartalų. Ūkininkų sodybų kūrimas galimas tik turint ūkininko pažymėjimą ir žemės ūkio paskirties teritorijose. Bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentų lentelėje pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, kitais galiojančiais teisės aktais – už saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų fizinės bei vizualinės apsaugos zonų ribų gali būti statomi smulkaus ir vidinio verslo gamybiniai sandėliavimo ir komerciniai objektai. Pagal Bendrojo plano tekstinės dalies 8 skyriaus „Kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų sistema“ 8.10 dalies Urbanistinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio sprendinių 3.10 lentelę – indeksas UKK4.2 – ekstensyvaus dispersinio užstatymo. Šiai kategorijai priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo kvartalų. Atskirose sodybose ar jų grupėse žemės ūkio paskirties teritorijose reguliuojamas užstatymo tankio didinimas, prioritetas teikiamas želdynų formavimui. Skatinama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacinę-turistinę funkciją. Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrojo plano 8 skyriaus „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema“ 21 punkte nustatyta, jog sprendinių tekstinėje dalyje bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų brėžinyje pateikiami reglamentai yra nedalomi, vienas kitą papildo.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 20 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas), 10 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skundžiamu Įsakymu pakeista Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į – kita, būdas – pramonė ir sandėliavimo objektų teritorijos, atitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, nes ginčo teritorijoje pramonės ir sandėliavimo objektų statyba yra galima. Skundžiamas Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįstas teisės normomis.

17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, taip pat pripažino, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo skundu prašyti panaikinti Įsakymą.

18. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų K. Z. ir S. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje priteisė jiems iš pareiškėjo 350 Eur.

III. 19. Pareiškėjas R. S. ir tretieji suinteresuoti asmenys D. A., A. A., N. D.-M., E. M., A. S., I. M., V. K., S. K., M. L. bei M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, taip pat prašo priteisti abiejų instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliantai nurodo, kad ginčijamu Įsakymu pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai – teisė gyventi reto užstatymo vietoje, kurioje nėra pramoninių objektų, vyrauja žemės ūkis, t. y. mažo užstatymo ir gamtos apsupties teritorijoje, nes jie įsigijo turtą būtent tokiu tikslu, būtent tokios gyvenimo sąlygos yra numatytos toje teritorijoje, kur yra pareiškėjo ir kitų aplinkinių gyventojų turtas ir gyvenamieji būstai. Reikalavimas paisyti asmens teisėtų lūkesčių yra vienas esminių teisinės valstybės požymių, susijęs su vyraujančia teisinės valstybės formaliąja samprata, ypač su asmens autonomija ir galimybe planuoti ateitį. Pareiškėjas, įsigydamas žemę ir pakeisdamas jos paskirtį į gyvenamąją jau galiojant Bendrajam planui, tačiau dar negaliojant Specialiajam planui, pagrįstai tikėjosi kurti gyvenamąją vietą teritorijoje, kurioje nebus jokių pramonės ar sandėliavimo objektų, t. y. nebus vykdoma jokia komercinė veikla, išskyrus žemės ūkio veiklą. Be to, visuomenė yra suinteresuota saugia gyvenamąja aplinka ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokia veikla bus vykdoma Žemės sklype, ši veikla gali kelti pavojų saugiai gyvenamajai aplinkai ir saugioms gyvenamosioms sąlygoms, todėl Įsakymo teisėtumo klausimas yra aktualus ne tik pareiškėjui, bet ir visai aplinkinei gyventojų bendruomenei, o tai yra laikoma viešuoju interesu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas neturi suinteresuotumo byloje.

21. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog Specialiojo plano tekstinės dalies 8 skyriaus „Kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų sistema“ 8.8 poskyrio 3.8 lentelėje yra nurodyta, kad ŽŪGK2.2 yra intensyvaus tradicinio ūkininkavimo teritorija ir statyba galima tik esamų sodybų ribose. Tos pačios nuostatos yra atkartotos Specialiojo plano 1 priedo lentelėse. Ginčo Žemės sklypas nėra sodyba, todėl jame negalima jokia statyba. To paties skyriaus 8.10 poskyrio 3.10 lentelėje UKK4.2 zona yra ekstensyvaus dispersinio užstatymo (nesudaro kompaktiško užstatymo). Šioje zonoje smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba leidžiama tik toje zonoje esančiose kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, o ne visoje zonoje, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Ginčo Žemės sklypas nepatenka į kompaktišką kaimo gyvenamųjų vietovių teritoriją. Bendrojo plano 2 grafinėje dalyje „Gyvenamųjų vietovių tinklas ir socialinė infrastruktūra“ taip pat nenurodyta, kad vieta, kur yra ginčo Žemės sklypas, yra kompaktiškas kaimas. Ginčo teritorijai nėra parengtas detalusis planas, todėl visai šiai teritorijai taikomas maksimaliai leistinas 10 proc. užstatymo tankis, o tai neatitinka kompaktinio užstatymo teritorijos reikalavimų. Todėl šioje teritorijoje negalima smulkaus ir vidutinio verslo bei komercinių objektų statyba, taip pat toks paskirties pakeitimas.

22. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys K. Z. ir S. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nekeliami realūs apeliacijos pagrindai, nenurodyta, kokias konkrečias teisės normas pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė. Apeliaciniame skunde ydingai sau naudinga linkme interpretuojamos faktinės aplinkybės ir teritorijų planavimo dokumentai, nurodyti motyvai yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Nagrinėjamu atveju byloje buvo atskleistos visos reikšmingos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai taikė galiojančios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos Įsakymo, kuriuo žemės ūkio paskirties Žemės sklypo paskirtis pakeista į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas į – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys D. A., A. A., N. D.-M., E. M., A. S., I. M., V. K., S. K., M. L. bei M. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes skundžiamu Įsakymu pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai gyventi teritorijoje be sandėliavimo ir pramonės objektų, taip pat apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino Specialiojo ir Bendrojo planų nuostatas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

29. Pareiškėjas ir jo poziciją palaikantys tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad skundžiamu Įsakymu pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai gyventi teritorijoje be sandėliavimo ir pramonės objektų, kad jie, dar negaliojant Specialiajam planui, pagrįstai tikėjosi kurti gyvenamąją vietą teritorijoje, kurioje nebus jokių pramonės ar sandėliavimo objektų, t. y. nebus vykdoma jokia komercinė veikla, išskyrus žemės ūkio veiklą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginiai yra itin bendro pobūdžio, niekaip negalintys paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo; juolab, kad šiuose pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginiuose išsakomos niekuo negrįstos numanomos abejonės Specialiojo plano teisėtumu, apskritai net pačia teritorijų planavimo proceso eiga, jeigu ji yra skirta urbanizuoti teritorijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrajame plane nurodoma, jog urbanistinei plėtrai pavaizduoti naudojamas indeksas U, kuris apima gyvenamąsias, pramonės, sandėliavimo ir komercines teritorijas, ir tai leidžia planuojamu laikotarpiu nustatyti žemės naudojimo būdą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Priklausomai nuo urbanizuojamos teritorijos naudojimo būdo U indeksas atitinkamai konkretizuojamas: U4 reiškia bendrojo tvarkymo gyvenamųjų vietovių ar jų dalių teritorijas, t. y. nei kultūros paveldo, nei rekreaciniu požiūriu nevertingas gyvenamąsias teritorijas, taip pat gyvenamąsias teritorijas, kurios nėra draustinių, apsauginių juostų ir zonų, gamtinio karkaso teritorijose. Paminėtina, kad pagal Specialųjį planą Žemės sklypas yra UKK4.2 kraštovaizdžio vietovėje, t. y. bendrojo tvarkymo gyvenamojoje vietovėje, kurioje leidžiamas ekstensyvus dispersinis užstatymas, reiškiantis, kad šioje vietovėje gali būti priskiriami naujai formuojami žemės ūkio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo kvartalų. Šiuose sklypuose leidžiama, be kita ko, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba. Vadinasi, tiek Bendrojo, tiek Specialiojo planų nuostatos leido keisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, nurodant naudojimo būdą, t. y. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; atitinkamai, Įsakymas šiuo aspektu negalėjo prieštarauti Bendrajam ir Specialiajam planams.

30. Pareiškėjas ir jo poziciją palaikantys tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad, nepaisant to, jog Žemės sklypas yra UKK4.2 kraštovaizdžio vietovėje, t. y. bendrojo tvarkymo gyvenamojoje vietovėje, kurioje leidžiamas ekstensyvus dispersinis užstatymas, tačiau šiame sklype negalima smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba, nes Žemės sklypas nėra kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Bendrajame plane dispersinio užstatymo teritorijose (indeksas 4.1.1 arba pagal Specialųjį planą UKK4.2), esančiose žemės ūkio paskirties žemėse, nustatomas maksimalus formuojamo kitos paskirties atskiro žemės sklypo užstatymo tankis 10 proc. nuo turimo žemės ploto (išskyrus tose teritorijose esančias kompaktiškai užstatytas kaimo gyvenamąsias vietoves, kur užstatymo tankis nustatomas detaliaisiais planais). Vadinasi, Įsakymas, kuriuo yra tik pakeista Žemės sklypo paskirtis, turi būti aiškinamas būtent su šia minėtąja Bendrojo plano nuostata, kad Žemės sklype užstatymo tankis negali viršyti 10 proc. nuo turimo žemės ploto, priešingu atveju būtų pažeistos Bendrojo plano nuostatos. Rengiant Žemės sklypo detalųjį planą, nustačius, kad jis yra kompaktiškai užstatytoje kaimo gyvenamojoje vietovėje, minėtoji 10 proc. riba, esant teisėtiems pagrindams, gali būti kitokia.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo ir jo poziciją palaikančių trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

32. Pareiškėjo R. S. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų D. A., A. A., N. D.-M., E. M., A. S., I. M., V. K., S. K., M. L. ir M. K. apeliacinį skundą atmetus, jie neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1, 3 d.).

33. Tretieji suinteresuoti asmenys K. Z. ir S. Z. apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau išlaidų dydžio nenurodė, jų nepagrindė, todėl prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų D. A., A. A., N. D.-M., E. M., A. S., I. M., V. K., S. K., M. L. ir M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis