e79ee421-2ecb-4c8c-93a5-e763f0a17ab6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3557-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01644-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1; 9.1.5; 9.3; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J., nedalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas A. J. pateiktame skunde, kurį patikslino 2012-07-11 ir 2012-11-21, praÅ¡o teismo panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2012-05-28 sprendimo Nr. S-72(7-50/2012) dalį, kurioje nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimÄ ;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, Inspekcija) 2012-03-09 sprendimÄ Nr. 68-35;

3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012-01-11 sprendimÄ Nr. (4.65)-256-14. Nurodo, kad mokesčių inspekcija nepagrįstai vertino jo individualiÄ veiklÄ parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ per 2003-2007 m., kadangi jis 2002-2003 metais įsigijo bankrutuojančių įmonių kelis urmu parduodamus ir fiziÅ¡kai nusidėvėjusius nekilnojamojo turto komplektus, kuriuos pertvarkė, kad ateityje galėtų jį naudoti pagal paskirtį. Kadangi ne visÄ urmu varžytynėse įsigytÄ turtÄ buvo įmanoma pritaikyti tolimesniam panaudojimui, todėl dalį pardavė.

Likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (apie 70 proc.) nuo įsigytojo, paruošė naudoti pagal paskirtį ir iki Å¡iol naudoja neparduodamas ar kitaip neperleisdamas trečiųjų asmenų nuosavybėn. Tai įrodo, kad prekyba nekilnojamuoju turtu nebuvo ir nėra jo tikslas ir pragyvenimo lėšų Å¡altinis. Didesnes pajamas pragyvenimui turėjo ir turi iÅ¡ kitos legalios ir apmokestintos veiklos. Vertinti jo veiklÄ kaip individualiÄ , motyvuojant, kad ji turi savarankiÅ¡kumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymių yra neteisinga.

Šeimoje jis tik disponavo asmeniniu nekilnojamuoju turtu. VMI prie FM nurodyti požymiai yra būdingi bet kokiai žmogaus veiklai. Sklypus (duomenys neskelbtini), įsigijo savo šeimos reikmėms ir net šešerius metus naudojo daržovėms auginti. Planavo, kad vaikai sklypuose greta vienas kito pasistatys gyvenamuosius namus. Tačiau planai pasikeitė, todėl sklypus (du šalia vienas kito esantys sklypai) pardavė. Mano, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo formuluotė ir jo aiškinimas taip, kaip tai aiškina atsakovė, prieštarauja Konstitucijos 127 str.

PareiÅ¡kėjas disponavo Å¡eimos nekilnojamuoju turtu, nesiekė prekiauti juo, o tik prieÅ¡ daug metų jį persitvarkė pagal savo poreikius, nereikalingÄ turtÄ pardavė (b. l. 39-41, 86).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime į skundÄ atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Vilniaus AVMI pakartotinio patikrinimo metu, atsižvelgusi į LVAT 2011-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2250/2011 bei įvertinusi ankstesnio patikrinimo metu nustatytų pirkimo-pardavimo sandorių kiekį, tęstinumÄ , ekonominės naudos siekimo, savarankiÅ¡kumo požymius konstatavo, kad A. ir R.

J. veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu bei pardavimu yra individuali gyventojų veikla, ir 2003-2007 m. gautos pajamos už turto pardavimÄ laikytinos abiejų sutuoktinių pajamomis, gautomis vykdant individualiÄ veiklÄ . Å iuo atveju Vilniaus AVMI 2011-11-10 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-04-77-50 pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiavo 21 136 Lt, iÅ¡ jų: 7627 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 4986 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda, taip pat 2624 Lt padidintas grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM).

Vilniaus AVMI, iÅ¡analizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus ir įvertinusi pateiktas pareiÅ¡kėjo pastabas, 2012-01-11 sprendimu Nr. (4.65)-256-14 patvirtino patikrinimo aktÄ , kuriame papildomai apskaičiuotos bei patvirtintos grÄ Å¾intinos minėtos sumos, taip pat vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 123 str. 1 d. (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1960), 3 d. (2002-03-03 redakcija Nr. IX-751), Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 96 str. 1 d. 2 p. (2004-04-13 redakcija Nr. IX-2112), 97 str. 2 d. (2004-04-13 redakcija Nr. IX-2112, 2007-07-03 redakcija Nr. X-1249), 98-99 str. (2004-04-13 redakcija Nr. IX-2112), apskaičiavo 6932.18 Lt PVM delspinigių ir skyrė 10 proc. 763 Lt PVM baudÄ .

Dėl individualios veiklos vertinimo nurodo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija, jog jo patikrinimo laikotarpiu vykdyta veikla yra savarankiÅ¡ka. PareiÅ¡kėjas, tikrinamuoju laikotarpiu sudarydamas nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo bei nuomos sandorius, savarankiÅ¡kai sprendė su Å¡ia veikla susijusius klausimus, dengė patirtas iÅ¡laidas, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams bÅ«dingų aplinkybių (pareiÅ¡kėjas nebuvo atskaitingas kitiems asmenims, nebuvo samdomas ar pan.), t. y. veiklÄ vykdė savarankiÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie priverstinį turėto turto pardavimÄ . Minėti objektai nebuvo naudojami asmeninių poreikių tenkinimui. Patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas pateikė 2009-10-28 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame teigė, kad derybose, perkant ir parduodant turtÄ , dalyvavo tik jis pats asmeniÅ¡kai. Pirkėjų ieÅ¡kojo pareiÅ¡kėjas, beveik visais atvejais per skelbimus. Kai kurie pirkėjai susirado jį patį asmeniÅ¡kai. Dėl įsigytų aÅ¡tuonių butų, esančių (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas teigė, kad butai buvo įsigyti jo iniciatyva.

Šio nekilnojamojo turto pardavėjus pareiškėjas rado per skelbimus. Derybose dalyvavo jis asmeniškai. Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir naudojimo aplinkybių jis teigė, kad šio nekilnojamojo turto pardavėjus rado per skelbimus, ir derybose dalyvavo jis asmeniškai. Nustatyta, jog nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjas neveikė savo valia ir nuožiūra.

Taigi, pareiÅ¡kėjo veiklai bÅ«dingas savarankiÅ¡kumo požymis. Siekiant tam tikras pajamas priskirti individualios veiklos pajamoms, turi bÅ«ti konstatuojamas tokios veiklos tęstinumas, t. y. tokio pobÅ«džio veiklos vykdymas tęstinį laikotarpi, kuris nėra ribojamas mokestiniu laikotarpiu. LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.

IÅ¡ patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo vykdyta veikla turi tęstinumo požymių: pareiÅ¡kėjas 2003 m. įsigijo 15 nekilnojamojo turto objektų, pardavė - 14, 2004 m. pardavė 8, 2005 m. pardavė 3, 2006 m. pardavė 1 objektÄ . Nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sandoriai ne atsitiktiniai, o pasikartojantys. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad nors buvo pirkta ir parduota daug objektų, tačiau buvo sudarytos tik kelios sutartys, kadangi didelė dalis objektų iÅ¡sidėstę tuo pačiu adresu, buvo įsigyti ar parduoti viena sutartimi, tačiau dėl nekilnojamojo turto iÅ¡ viso buvo sudaryti 9 atskiri nekilnojamojo turto pirkimo (1998 m. - 2 sandoriai, 2002 m. - 3, 2003 m. - 4) ir 13 pardavimo sandorių.

PareiÅ¡kėjo vykdomai nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklai yra bÅ«dingas ir versliÅ¡kumas bei ekonominės naudos siekimas. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiÅ¡kia, kad gyventojas tam tikrÄ laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklÄ , iÅ¡ kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Taigi, norint individualiÄ veiklÄ atriboti nuo atsitiktinių sandorių turi bÅ«ti nustatyta siekiant uždirbti pelnÄ sudaromų sandorių sistema, t. y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planÄ , nuosekliai patirti iÅ¡laidas Å¡iai veiklai ir iÅ¡ vykdomos veiklos gauti pajamų.

Atskirais atvejais ir ne vienÄ analogiÅ¡kÄ sandorį per trumpÄ laikÄ sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualiÄ veiklÄ , jeigu jis per trumpÄ laiko tarpÄ parduoda keletÄ tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad Å¡is turto pardavimas susijęs su jo iÅ¡vykimu nuolat gyventi į užsienį ar pan. Pažymėjo, kad analizuojant mokestinio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , nustatyta, kad 2003 - 2007 m. gautos pajamos už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir turto nuomÄ buvo pervestos į pareiÅ¡kėjo vardu atidarytas AB SEB banko atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas ir gautos pajamos už parduotÄ turtÄ buvo naudojamos kito turto įsigijimui bei turto atnaujinimui.

Nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo aukÅ¡tesnė už įsigijimo kainÄ . Analizuojant nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2003 - 2007 m. gavo 1 216 680 Lt turto pardavimo pajamų, jo Å¡iam turtui įsigyti patirtos iÅ¡laidos sudaro 370 026 Lt. Be to, pareiÅ¡kėjas pripažino, jog turtas buvo parduotas pasikeitus ekonominei situacijai. Dėl to padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo tikslÄ gauti ekonominės naudos, o ne tenkinti asmeninius poreikius.

Pažymėjo, kad prieÅ¡ parduodamas dalį nekilnojamojo turto objektų (transformatorines pastotes), juos atnaujino, nes Å¡ie pastatai buvo labai apleisti, t. y. mokesčių mokėtojas formavo patrauklius turto objektus. Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) perleidimo pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, dėl kurių bÅ«tų galima teigti, jog jis, įsigydamas žemės sklypus (duomenys neskelbtini), turėjo tikslÄ ateityje naudoti juos tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne gauti ekonominės naudos iÅ¡ jų pardavimo ateityje.

Å iuos 2 sklypus mokesčių mokėtojas įsigijo 1998 m. pabaigoje (1998-12-23 ir 1998-12-17), o sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jis taip pat įsigijo 1998 m. Be to, savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad pinigus, pardavus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) panaudojo kito nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2005 - 2006 m. įsigijo 6 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose pagal 2009-10-28 paaiÅ¡kinimÄ Â planuoja statyti sodybÄ , visi Å¡ie sklypai įsigyti iÅ¡ Å¡eimos lėšų, gautų pardavus anksčiau turėtus pastatus, taip pat banko paskolos.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamos priskirtinos pajamoms iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo individualios veiklos, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sklypų (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir pardavimo sandorių pripažinti atsitiktiniais. Todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo vykdyta veikla atitinka GPMĮ įtvirtintos individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius.

Taip pat nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gautos pajamos iš vykdytos ekonominės veiklos (turto nuomos) per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100 000 Lt ir 2002-12-31 sudarė 119 940 Lt pajamų, todėl patikrinimo metu Vilniaus AVMI, vadovaudamasi PVMĮ 2 str. 5 d., 3 str., 13 str. 3 d. (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1960), 31 str. 2 d. 2 p. (2002-03-05 redakcija Nr. IX-751), 32 str. 2 d., 71 str. 1 d., 92 str., 123 str. 3 d., nuo gautų 50 000 Lt (100 000 Lt:2) pajamų iš individualios veiklos (už 2005-02-18 parduotus žemės sklypus) pagrįstai priskaičiavo ir nurodė sumokėti pareiškėjui 7627 Lt PVM ir su juo susijusias sumas.

Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , o MGK prie LRV 2012-05-28 sprendimu Nr. S-72 (7-50/2012) pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ (pareiÅ¡kėjas buvo atleistas tik nuo 3619.11 Lt PVM delspinigių mokėjimo) (b. l. 78-79). Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsakovės VMI prie FM atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais (b. l. 77).Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Kaip nustatyta pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu ir kitais byloje pateiktais įrodymais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2250/2011 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo A. J. skundas buvo atmestas, ir skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-06-21 sprendimo Nr. S-167-(7-116/2010) ir Inspekcijos 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalis patvirtinti nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 47 758 Lt GPM ir 14 293 Lt GPM delspinigių, 4386 Lt GPM baudos, 15 254 Lt PVM, 9860 Lt PVM delspinigių, 1525 Lt PVM baudos, 4986 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos bei įpareigojo InspekcijÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Å¡ių nurodymų iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo (MGK bylos I tomas, b. l. 246-251).

Inspekcija, vykdydama minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2011-07-22 sprendimu Nr. 68-103 pavedė atlikti pakartotinį pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ (MGK bylos I tomas, b. l. 232-233). Pakartotinai patikrinusi pareiÅ¡kėjo A. J. gyventojų pajamų bei pridėtinės vertės mokesčių už 2003-2007 m. ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2004-2007 m. apskaičiavimo bei mokėjimo teisingumÄ , Vilniaus AVMI 2011-11-10 patikrinimo aktu konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo 2003–2007 metais gautų individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pajamų už parduotÄ nuosavybės teise valdytÄ turtÄ ir neapskaičiavo nuo Å¡ių pajamų gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, taip pat valstybinio socialinio draudimo įmokų (MGK bylos I tomas, b. l. 59-66).

Vilniaus AVMI 2012-01-11 sprendimu Nr. (4.65)-256-14 patvirtino minėtÄ patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 7627 Lt pridėtinės vertės mokestį, kuris apsikačiuotas nuo 100 000 Lt sumos, gautos 2005 m. padavus du 1998 m. žemės sklypus statybai, 6932.18 Lt PVM delspinigius, 763 Lt PVM baudÄ , 4986 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudÄ , 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ .

Minėtu vietos mokesčių administratoriaus sprendimu taip pat patvirtinta pareiÅ¡kėjui 2624 Lt grÄ Å¾intino iÅ¡ biudžeto gyventojų pajamų mokesčio suma (MGK bylos I tomas, b. l. 21-31). VMI prie FM 2012-03-09 sprendimu Nr. 68-35 patvirtinus Vilniaus AVMI 2012-01-11 sprendimÄ Nr. (4.65)-256-14 (MGK bylos I tomas, b. l. 12-14), pareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ apskundė MGK prie LRV, kuri patvirtino VMI prie FM 2012-03-09 sprendimÄ Nr. 68-35 ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 3619.11 Lt PVM delspinigių mokėjimo, motyvuodama tuo, kad patikrinimo metu nustatyta pareiÅ¡kėjo turima GPM permoka, kuri, skaičiuojant PVM delspinigius, nebuvo įvertinta, tuo tarpu komisija laikėsi pozicijos, kad mokesčių mokėtojo turima permoka lemia tai, kad permokos dydžio dalyje žala biudžetui nebuvo padaryta, atitinkamai yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo dalies jam apskaičiuotų delspinigių mokėjimo (b. l. 45-50).

PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde iÅ¡ esmės ginčija tiek mokesčių administratoriaus nustatytÄ aplinkybę, kad laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas mokestinis patikrinimas, jis vertėsi individualia veikla – nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, atitinkamai – dėl tokios veiklos vykdymo atsiradusiÄ prievolę skaičiuoti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas kaip asmeniui, vykdančiam individualiÄ veiklÄ , taip pat, kaip matyti iÅ¡ skundo turinio ir paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje, atskirus mokesčių administratoriaus sprendimus, kuriais jis pajamas pagal atskirus turto perleidimo sandorius priskyrė pajamoms, gautoms vykdant individualiÄ veiklÄ .

Aritmetinis PVM ir VSDÄ®, Å¡io mokesčio bei įmokų delspinigių ir baudų paskaičiavimas nėra ginčijamas.  Įvertinus byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo A. J. 2003-2007 m. vykdytÄ veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualiÄ Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. prasme, atitinkamai – visiÅ¡kai naikinti MGK prie LRV, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtus sprendimus Å¡iose dalyse: laikotarpiu, už kurį buvo atliktas mokestinis patikrinimas, galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. numatė, kad individuali veikla – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 2006-06-16 priimtoje nutartyje, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. pateiktÄ individualios veiklos apibrėžimÄ , nurodė, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims.

Kaip nustatė mokesčių administratorius bei kas iÅ¡ esmės nėra ginčijama pateiktu skundu (t. y. tik patys nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorių sudarymo faktai), pareiÅ¡kėjas A. J. ir jo sutuoktinė 2002-2004 m. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį 2003-2007 metais pardavė, įrodymai, kad minėtÄ turtÄ ketino naudoti ar naudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti ar veiklai, nesusijusiai su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nėra pateikti: nors pareiÅ¡kėjas pateiktose pastabose ir skunduose teigė, kad įsigytuose nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ketino vykdyti gamybinę veiklÄ , o juos pardavė pasikeitus ekonominei situacijai Lenkijoje ir Baltarusijoje (MGK bylos II tomas, b. l. 92-96, 104-107;

MGK bylos III tomas, b. l. 46-51), jokių Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Tuo tarpu iÅ¡ tų pačių mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto objektų įsigijimu, suskaidymu ir pardavimu, ir paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kurių matyti, kad prieÅ¡ parduodant atskirus nekilnojamo turto objektus, jie buvo pagerinami, kad pareiÅ¡kėjas, greta vykdytos individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto nuoma, vykdė ir individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu.

Tačiau vien minėta aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad visos pajamos, gautos pagal atskirus turto perleidimo sandorius laikotarpiu, kada pareiÅ¡kėjas A. J. vykdė veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, turi bÅ«ti priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualiÄ veiklÄ : Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-16 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. pateiktÄ individualios veiklos apibrėžimÄ , taip pat pabrėžė, kad vienas iÅ¡ gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliÅ¡kumas arba komerciÅ¡kumas, kas savo ruožtu reiÅ¡kia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslÄ gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Tuo tarpu mokesčių administratorius, patikrinimo akte teigdamas esant nustatyta, kad A. J. su sutuoktine R. J. 2002-2004 m. įsigijo turtÄ , kurį 2003-2007 m. pardavė, t. y. minėtÄ tęstinį laikotarpį vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ , pareiÅ¡kėjo 2005 m. 50 000 Lt pajamas, gautas pardavus 1998 m. gruodžio 17 ir 23 d. sudarytomis sutartimis įsigytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), priskyrė pajamoms, gautoms vykdant individualiÄ veiklÄ , nors patikrinimo aktu neteigia, kad A.

J. su sutuoktine R. J. individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pradėjo vykdyti dar 1998 m. Atsižvelgiant į minėtÄ aplinkybę, taip pat ir tai, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įsigijo ketindamas čia statyti namus sau ar vaikams, o pardavė pasikeitus planams, t. y. įsigijus kitÄ sklypÄ , o vaikams neketinant čia įsikurti, nėra nei nelogiÅ¡ki, nei paneigti mokestinio patikrinimo surinktais įrodymais, minėtų sklypų įsigijimas, atsižvelgiant į jų įsigijimo laikÄ ir paskirtį, iÅ¡krenta iÅ¡ vėliau pradėtos vykdyti individualios veiklos bendro konteksto, t. y. atrodo atsitiktinis, todėl galima teigti, kad A.

J. iÅ¡ Å¡ių sandorių gautos 50 000 Lt pajamos nepagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualiÄ veiklÄ . Kadangi pagal 2005 m. galiojusios redakcijos GPMÄ® 17 str. 1 d. 21 p. nuostatas gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Lietuvoje, jeigu jis įsigytas anksčiau negu prieÅ¡ trejus metus iki Å¡io turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, yra neapmokestinamos, galima teigti, kad už 2005 m. grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto GPM pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas neteisingai, atitinkamai – ginčijamas atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas, mokestinis ginčas Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inamas nagrinėti atsakovui, kuris, atsižvelgiant į turimas galimybes, turėtų pats perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo A.

J. GPM už 2005 m. arba pavesti tai padaryti Vilniaus AVMI (pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimÄ ).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo A. J. teiginiai, kad Å¡iame mokestiniame ginče turėtų bÅ«ti taikoma nuo 2011-12-11 galiojanti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. redakcija (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija), pagal kurios nuostatas individualiai veiklai nebepriskiriama nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla, yra nepagrįsti, kadangi Å¡i nuostata, kaip numato 2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 12 str. 1 d., taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant tik 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.2005 m. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., reglamentuojančio Lietuvos Respublikos PVM objektÄ , 1 d. numatė, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Å iame punkte nurodyta sÄ lyga netaikoma, jeigu Å¡alies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kuriÄ tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis iÅ¡gabena iÅ¡ Å¡alies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritorijÄ .

Kadangi, kaip jau minėta, A. J. iÅ¡ žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių gautos 50 000 Lt pajamos nepagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualiÄ veiklÄ , o 7627 Lt PVM suma už 2005 m., kaip matyti iÅ¡ patikrinimo akto, jam apskaičiuota bÅ«tent nuo 50 000 Lt pajamų sumos, gautos už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimÄ , ginčijami sprendimai dalyse, kuriose pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti 7627 Lt PVM, Å¡io mokesčio delspinigius ir baudÄ , yra naikinami.Kadangi, kaip jau minėta, mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo A.

J. 2003-2007 m. vykdytÄ veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pagrįstai kvalifikavo kaip individualiÄ Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. prasme, be to, galiojančia mokesčių administratoriaus sprendimo dalimi jau yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2004-2007 m. vykdė individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto nuoma (MGK bylos I tomas, b. l. 239-245), ginčijami sprendimai, kuriais patvirtintas nurodymas pareiÅ¡kėjui A. J. sumokėti 4986 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudÄ , 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ , yra pagrįsti ir teisėti: atskirų argumentų, susijusių su sprendimų neteisėtumu ar nepagrįstumu Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjas nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu jie nėra nustatyti, o pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad 2004-2007 m. individualios veiklos jis nevykdė, kuo, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir jo paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje, yra grindžiamas reikalavimas panaikinti sprendimus ir Å¡ioje dalyje, kaip jau minėta yra nepagrįsti.                            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 ir 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-28 sprendimÄ Nr. S-72-(7-50/2012) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-09 sprendimÄ Nr. 68-35 dalyse, kuriose patvirtinta A. J. grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto 2624 Lt GPM suma, ir perduoti pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ dalyje dėl neteisingai apskaičiuoto GPM iÅ¡ naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-28 sprendimÄ Nr. S-72-(7-50/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-09 sprendimÄ Nr. 68-35 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-11 sprendimÄ Nr. (4.65)-256-14 dalyse, kuriose A.

J. nurodyta sumokėti / patvirtintas nurodymas sumokėti 7627 Lt PVM, 3313,07 Lt PVM delspinigius, 763 Lt PVM baudÄ . PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ dalyje dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-28 sprendimo Nr. S-72-(7-50/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-09 sprendimo Nr. 68-35 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-11 sprendimo Nr. (4.65)-256-14 dalyse, kuriose nurodyta sumokėti / patvirtintas nurodymas sumokėti 4986 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudÄ , 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ , atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Arūnas Dirvonas