e79e4201-8fec-40f3-83f7-e31d5974e885 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-23-446/2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00583-2011-0Procesinio sprendimo kategorija :42.1.; 42.8.; 114.4.; 116.1.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 23 d.Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei E. M., jos atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovei T.

S.-M., tretiesiems asmenims Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei, S. M. ir V. M. (V. M.) dėl sandorio nutraukimo ir              n u s t a t ė : IeÅ¡kovė E. M. praÅ¡o pripažinti 2008 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės E. M. ir mirusiojo V. M. (V. M.), apsimestiniu sandoriu ir Å¡iam sandoriui taikyti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties taisykles; panaikinti 2011 m. kovo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 1010, iÅ¡duotÄ T.

S.-M.; nutraukti 2008 m. balandžio 24 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir grÄ Å¾inti neatlygintinai įgytÄ turtÄ â€“ 1,04 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), sÅ«nui Viktorui ji norėjusi palikti testamentu.

Kai buvo aptariamos Å¡io nekilnojamojo turto perleidimo sutarties sÄ lygos, ji pas notarÄ nedalyvavo, buvo pakviesta pasiraÅ¡yti sutarties. Jai niekas Å¡ios sutarties sÄ lygų neaiÅ¡kino, ji pati jų neskaitė. Notarė jai įteikė vienÄ sutarties egzempliorių ir tik po kelių mėnesių jÄ perskaičiusi suprato, kad namÄ ir Å«kinius pastatus sÅ«nui ji padovanojo. Po Å¡ios sutarties sudarymo sÅ«nus Viktoras jÄ iÅ¡sivežė į BaltarusijÄ , apgyvendino jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡laikymo jai jokio neteikė, aplankydavo jÄ retai, grįžęs iÅ¡ tolimųjų reisų.

Esant gyvam sÅ«nui, ji sutarties neginčijo, sÅ«naus neprašė, kad turtÄ jai grÄ Å¾intų. Mirus Viktorui, jo turtÄ paveldėjo sÅ«naus sutuoktinė, ji pati grįžo į LietuvÄ ir Å¡iuo metu gyvena atsakovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Marti, paveldėjusi šį turtÄ , gyvena Baltarusijoje, turto priežiÅ«ra ir apsauga nesirÅ«pina. Ji norinti susigrÄ Å¾inti jai priklausiusiÄ sodybÄ , nes dovanodama jÄ sÅ«nui ji suklydusi. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad pagal dovanojimo sutarties 4 p. Å¡alys susitarė, kad E. M. bus palikta teisė iki gyvos galvos gyventi ir nemokamai naudotis žemės sklypu su jame esančiais pastatais.

Pagal CK 6.466 str. 3 d. nuostatas, jeigu abi dovanojimo sutarties Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Pagal ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus tikrÄ jÄ valiÄ 2008 m. balandžio 24 d. dovanojimo sandoris iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis, nes pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovė perdavė sÅ«nui nuosavybės teisėmis žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus, o sÅ«nus, leisdamas motinai naudotis tuo turtu, įsipareigojo iÅ¡laikyti jÄ iki gyvos galvos.

Todėl praÅ¡o pripažinti nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir Å¡iam sandoriui taikyti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties taisykles. Mirusiojo V. M. turto paveldėtoja atsakovė nevykdo iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti turtÄ . Atsakovė T. S.-M. nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, iÅ¡ jos atsiliepimo į ieÅ¡kinį (b.l. 118-119) matyti, kad ji ieÅ¡kinio nepripažįsta. Tretieji asmenys S. M. ir V. M. (V.

M.) nuomonės nepareiškė, atsiliepimuose (b.l. 72, 76) nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.Tretysis asmuo Kelmės rajono 1-jojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė nuomonės nepareiškė, atsiliepime (b.l.

48) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas. 2008 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartimi (b.l. 7-8), patvirtinta Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskienės, notarinio registro Nr. 2707, ieÅ¡kovė E. M. padovanojo savo sÅ«nui V. M. 1,04 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , kiemo rÅ«sį, pirtį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). IÅ¡ mirties liudijimo (b.l.

10) matyti, kad dovanos gavėjas V. M. 2010 m. vasario 11 d. mirė. 2011 m. kovo 8 d. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , pagal kurį mirusio V. M. turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo sutuoktinė T. S.-M. (2010 m. paveldėjimo byla Nr. 70).              Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų Å¡iam stabilumo tikslui. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ji suklydusi sudarydama dovanojimo sandorį, faktiÅ¡kai norėjusi testamentu palikti turtÄ sÅ«nui, tačiau sÅ«naus ir notarės buvusi suklaidinta.

Nors ieÅ¡kinyje nebuvo nurodytas suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas, tačiau ieÅ¡kovei nurodžius tokias aplinkybes, teismas pasisako ir Å¡iuo aspektu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Abejonių, kad ieÅ¡kovė suvokė esmines dovanojimo sandorio aplinkybes teismui nekyla. Ji pati, o ne jos įgaliotas asmuo, pasirašė dovanojimo sutartyje, jai buvo įteiktas Å¡ios sutarties vienas egzempliorius, kÄ ji pripažino teismo posėdyje, po Å¡ios sutarties sudarymo iÅ¡sikraustė iÅ¡ gyvenamojo namo, kurį padovanojo sÅ«nui, apsigyveno Baltarusijoje, sÅ«naus, kuriam padovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ , bute, kur jai buvo suteiktos geresnės gyvenimo sÄ lygos, ji galėjo naudotis geresnėmis medicinos paslaugomis, kÄ pati ieÅ¡kovė patvirtino teisme, atsiliepime nurodė atsakovė (b.l. 118-119).

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų neteisėtai paveikta, kad prieÅ¡ingai savo valiai sudarytų dovanojimo sandorį, kad notarė, tvirtindama dovanojimo sutartį, bÅ«tų pažeidusi notariato įstatymo nuostatas ir neiÅ¡aiÅ¡kinusi Å¡alims dovanojimo sandorio pasekmių, ieÅ¡kovė nepateikė. IeÅ¡kovės veiksmai po dovanojimo sandorio sudarymo patvirtina tikslÄ , kurio siekė sandorio Å¡alys - dovanojimo sutartimi dovanotoja tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ sÅ«nui, kuris rÅ«pinosi jos gerove, o ji, bÅ«dama senyvo amžiaus, negalėjusi prižiÅ«rėti sodybos.

Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, kad mirus sÅ«nui, kuriam ieÅ¡kovė buvo padovanojusi savo turtÄ , jį paveldėjus jo sutuoktinei, atsakovei, ir pablogėjus ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiams, po sandorio sudarymo praėjus trejiems metams, pasikeitė ieÅ¡kovės, dovanotojos, valia.

Tačiau vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.              IeÅ¡kovės atstovė prašė pripažinti apsimestiniu ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus V. M. sudarytÄ dovanojimo sandorį, nustatyti, kad iÅ¡tikrųjų buvo sudarytas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamÄ sandorį sudariusių Å¡alių valia.              Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, kad pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Taigi, sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui.

Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai bÅ«tina nustatyti, jog tikroji Å¡alių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtÄ ar turtinę teisę neatlygintinai. Å iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ .

IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porÅ«Å¡is, kuriai bÅ«dingi bendrieji rentos sutarties ir rÅ«Å¡iniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentÄ perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali bÅ«ti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobÅ«džio – aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, apranga, maitinimas, priežiÅ«ra; kai sutartimi apibrėžiama iÅ¡laikymo vertė, ji turi bÅ«ti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali bÅ«ti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo iÅ¡laidas; galimybė iÅ¡laikymÄ natÅ«ra pakeisti periodinėmis įmokomis iÅ¡ esmės yra iÅ¡imtinė, ji gali bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobÅ«dį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į iÅ¡vardytus požymius ir sutarties esmę, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal Å¡iÄ sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones bÅ«tiniausiems, gyvybiÅ¡kai svarbiems poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir sÅ«naus, kuriam ji dovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bÅ«tų susitarta dėl jos iÅ¡laikymo dydžio, pobÅ«džio, sÄ lygų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus ar jo sutuoktinės įsipareigojimų iÅ¡laikyti ieÅ¡kovę iki gyvos galvos: maitinti, skalbti drabužius ir patalynę, pirkti reikalingus daiktus, vaistus, slaugyti ligos atveju, jai pareikalavus – suteikti gyvenamÄ sias patalpas ir pan.

IÅ¡ dovanojimo sutarties (b.l. 7-8) matyti, kad Å¡alys susitarė, jog dovanotojai E. M. paliekama teisė iki gyvos galvos gyventi ir nemokamai naudotis žemės sklypu su jame esančiais pastatais. Å is sutarties punktas atitinka uzufrukto sÄ vokÄ , numatytÄ CK 4.141 str. Å alių abipusiu susitarimu nustatytÄ teisę ieÅ¡kovei naudotis svetimu daiktu nėra pagrindo pripažinti susitarimu jÄ iÅ¡laikyti iki gyvos galvos. Ä®rodymų, kad bÅ«tų trukdoma jai naudotis žemės sklypu ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė nepateikė.

PrieÅ¡ingai, teisme ji pripažino, kad Å¡iuo metu gyvena buvusioje savo sodyboje (duomenys neskelbtini), sodybos savininkė, jos mirusio sÅ«naus sutuoktinė, paveldėjusi šį turtÄ , jos iÅ¡ sodybos nevaro, ji joje gali gyventi ir netrukdomai naudotis visu turtu, kaip numatyta dovanojimo sutarties 4 punkte.                Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad teismas pateikiamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ grįstų visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Å ios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigÄ teisiÅ¡kai vertinti bylos aplinkybes remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiÅ¡kia, kad vieno ar kito bylai reikÅ¡mingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai tokioms iÅ¡vadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimÄ pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, tvirtinančių susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lygas, todėl jos ieÅ¡kinys laikytinas neįrodytų ir atmestinas pilnumoje.

Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).              Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias šioje byloje sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteistinos iš ieškovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista (CPK 96 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str. 1 d., 259 str., 263-270 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a :                          Ieškovės E. M. ieškinį dėl 2008 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės E. M. ir mirusiojo V.

M. (V. M.), pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir Å¡iam sandoriui taikymo iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties taisykles; 2011 m. kovo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 1010, iÅ¡duoto T. S.-M., panaikinimo; 2008 m. balandžio 24 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir grÄ Å¾inimo neatlygintinai įgytÄ turtÄ â€“ 1,04 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atmesti.

             Priteisti iÅ¡ E. M. 67,45 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus 45 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.              LaikinÄ sias apsaugos priemones – gyvenamojo namo, garažo, Å«kinio pastato, kiemo rÅ«sio, pirties, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių T. S.-M., areÅ¡tÄ , taikytÄ 2011 m. rugpjūčio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi (turto areÅ¡to akto Nr. 0111008135), - panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

             Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Vilma Raščiuvienė              Â