e79d1874-48db-4a17-9e02-baffdebb5e99 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Sigita VainauskienePranešeja Sigita Vainauskiene                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-1121/2010Teisejas Antanas Virbalas                                                              Procesinio sprendimo kategorija:1.2.19.1., 2.1.7.4., 2.4.6., 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. lapkricio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites, Vladislavo Lenciko, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui, gynejai adv.

Virginijai Balciunienei, nuteistajam D. S., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu, padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d., ir nubaustas teises atemimo dirbti vidaus reikalu sistemoje dvejiems metams bausme. Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: D. S. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyši bei tiesiogiai prieme kyši už teiseta veikima vykdant igaliojimus, o butent: jis, budamas valstybes tarnautoju, t.y. (duomenys neskelbtini)tyreju, 2009 m. lapkricio 5 d. išsikviete i Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R.

S. ir ten pat savo naudai už R. S. priklausancio mobiliojo telefono ryšio „Nokia 7310“ sugražinima, t.y. už teiseta veikima vykdant igaliojimus, tiesiogiai iš pastarojo pareikalavo 100 Lt kyšio. D. S., sužinojes, kad R. S. pinigu neturi, mobiliojo ryšio telefono R. S. negražino ir nurode 2009 m. lapkricio 9 d., apie 20 val., atvykti prie Seliu – Blindžiu gatviu sankirtoje, Vilniuje, esancio Žveryno autobusu žiedo. Atvykes i nurodyta vieta, D. S. savo automobilyje „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), susitiko su R. S. ir iš pastarojo tiesiogiai prieme reikalauta 100 Lt kyši bei sugražino mobiliojo ryšio telefona „Nokia 7310“. Šiais veiksmais D. S. padare baudžiamaji nusižengima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendi panaikinti ir priimti išteisinamaji nuosprendi, kadangi jis nepadare veikos, turincios baudžiamojo nusižengimo požymiu. Apelianto manymu, nesurinkta jo kalte patvirtinanciu objektyviu ir negincytinu irodymu.

Teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi netinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, o nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Jo kalte pagrista vien tik nukentejusiojo prieštaringais parodymais, prieštaravimai nepašalinti, be to, netinkamai motyvuota, kodel jie vieninteliai teisingi, patikimi ir objektyvus. Teismas suteikdamas išskirtine reikšme nukentejusiojo parodymams, pažeide LR BPK 6 str. 2 d. nuostata.Skunde apeliantas nurodo, jog vienu iš pagrindiniu jo kaltes irodymu teismas laike asmens kratos metu pinigineje rastus 100 Lt, kuriuos jam perdave R.

S. neva už tai, kad pastarajam butu gražintas mobiliojo ryšio telefonas. Teismo nuomone, šis faktas negincytinai patvirtino nukentejusiojo parodymus ir paneige jo nurodytus argumentus del R. S. pinigu atsiradimo jo pinigineje. Taciau, priešingai nei kad konstatavo teismas, ši aplinkybe, t.y. pinigineje rasti policijos pareigunu sužymeti 100 Lt, jokiu budu nepagrindžia jo kaltes. Teigia, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini)tyreju, tyre telefonu vagyste, todel gaves informacijos, 2009-11-05 išsikviete R. S. i savo tarnybines patalpas ir liepe pateikti savo mobilaus ryšio telefona.

Veliau nustates, kad R. S. turi telefono isigijimo dokumentus, nusprende ši telefona jam gražinti, tuo tikslu 2009 m. lapkricio 07 - 09 d. jis skambino R. S. iš savo tarnybinio telefono. Taciau 2009 metu lapkricio 7 d. R. S. tycia melagingai praneše, kad jis išvykes pas tevus, atkreipiant demesi i tai, kad šios aplinkybes neneige ir pats nukentejusysis. R. S. taip pat nurode, kad jis neturi automobilio ir dirba nuo 7 val. ryto iki 19-20 val. vakaro, todel pats papraše, kad 2009 m. lapkricio 9 d., vakare po darbo, D. S. atvažiuotu i susitikima ir atvežtu paimta telefona.

Taigi, esant tokiai situacijai, jis, D. S., nieko blogo neitardamas, 2009 m. lapkricio 9 d., apie 20 val., baiges darba nuvyko i sutarta susitikimo vieta bei gražines R. S. telefona, išvažiavo namo. Kai atvyko prie savo namu, jis buvo sulaikytas policijos pareigunu, o asmens kratos metu buvo surastos keturios 20 Lt kupiuros, dvi 10 Lt kupiuros, dvi 50 Lt kupiuros, viena 100 Lt kupiura ir viena 200 Lt kupiura, iš kuriu, kaip veliau paaiškejo, viena - 10 Lt, dvi - 20 Lt ir viena - 50 Lt buvo policijos pareigunu sužymetos. Apelianto teigimu, jis buvo isitikines, kad automobilio dežuteje prie rankinio guli tos pacios dienos vakara G.

U. už kura palikti pinigai, kuriuos jis isidejo i pinigine net nenutuokdamas, jog R. S. pokalbio metu taip pat jam paliko pinigus. Taciau del jam nežinomu priežasciu, teismas nepagristai, nesivadovavo G. U. parodymais, kuriais jis patvirtino pinigu palikimo už kura D. S. automobilyje fakta, o jo, D. S., parodymus vertino kritiškai, bei remesi nukentejusiojo R. S. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Pažymi, kad teisme liudytojas G. U. parode, jog lapkricio 9 diena, jis D. S. automobiliu veže statybines medžiagas ir už kura paliko pinigus mašinoje, nes žinojo, kad pinigu D.

S. nenores imti kaip draugas. Pinigus padejo prie rankinio i dežute. Gi, jis, D. S., duodamas parodymus teisme, taip pat paaiškino, kad negali atmesti galimybes, jog R. S. policijos pareigunu sužymetus pinigus, jam nematant, padejo i ta pacia dežute, kur idejo už kura G. U.. Be to, jis patvirtino, jog važiuodamas namo po susitikimo su R. S., prisimine, kad i atvira daiktine G. U. buvo padejes kažkiek litu, todel važiuodamas atidare savo rankine, išsieme pinigine ir pinigus iš daiktines, neskaiciuodamas isidejo i savo pinigine (b. 1. 249).

Pažymi, kad šias jo ir liudytojo G. U. nurodytas aplinkybes tiesiogiai patvirtina ir kiti duomenys: asmens kratos metu pas ji surasti ne tik policijos pareigunu sužymeti pinigai (viena kupiura po 50 litu, kurios Nr. AZ 8249595; dvi kupiuros po 20 litu, kuriu Nr. AB 8070503, AC 2972024; viena kupiura po 10 litu, kurios Nr. AC 6912738 - viso 100,00 litu), bet ir liudytojo G. U. už kura dežuteje prie rankinio palikti pinigai bei jo pinigineje buve pinigai (viena kupiura po 10 litu, kurios Nr. AC 3631378; dvi kupiuros po 20 litu, kuriu Nr. AB 7765315;

Nr. AB 8339157; viena kupiura po 50 litu, kurios Nr. AF 9291759; viena kupiura po 100 litu, kurios Nr. AA 4313271; viena kupiura po 200 litu, kurios Nr. AB 7521499) (b. 1. 49). Be to, liudytojas G. U. taip pat parode, kad 2009 m. lapkricio 9 d. D. S. automobilyje Audi A6 AVANT dežuteje prie rankinio paliko smulkiomis kupiuromis po 10, 20 litu, tai nebuvo 100 Lt. Tokie jo ir liudytojo G. U. parodymai bei asmens kratos protokolo duomenys negincytinai patvirtina, kad jo veiksmuose nera LR BK 225 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios puses, t.y. suvokimo, kad jis gauna ar gali gauti atlyginima iš R.

S.. Tuo paciu pažymi, kad tycios nebuvima jo veiksmuose bei gilu isitikinima savo veiksmu teisetumu patvirtina ir tai, jog jis visais atvejais skambino R. S. tik iš tarnybai skirto naudoti telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas (duomenys neskelbtini) vardu (b. 1. 42-46), nepaisant to, kad jis turejo ir asmenini telefona - NOKIA 6500, Nr. 8 687 19918 (b.l. 222).Apelianto nuomone, teismo šališkuma rodo ne tik aukšciau nurodytos aplinkybes, bet ir tai, kad nuosprendyje jo kalte grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais R.

S. parodymais. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu R. S. paaiškino, jog pats nutare kreiptis i policija (b. 1. 5), o teisme parodymus pakeite, teigdamas, kad draugai pasiule kreiptis i policija, draugo vardo ir pavardes pasakyti negali, nes šis praše to neatskleisti (b. 1. 223, 224). Apelianto teigimu, R. S. nuslepe tai, kad kreiptis i policija del tariamo kyšio reikalavimo ji paskatino butent draugai, kurie dave ir policijos pareiguno D. S. telefono numeri, o pastarasis dalyvavo operacijoje vežant R. S. i susitikimo su D. S. vieta ir jo atžvilgiu pradejo ikiteismini tyrima.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios R. S. taip pat nevienodai aiškino judvieju susitikimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu tvirtindamas, kad D. S. pasiule susitikti 2009-11-09, 21.00 val., vakare, apie susitikimo vieta kalbos nebuvo, taciau jis suprato, kad turi su juo susitikti ir perduoti 100 litu už savo mobilaus ryšio telefono NOKIA 7310 susigražinima Žveryno autobusu žiede, Vilniuje, 2009-11-09 21.00 val. Iš šiu parodymu akivaizdu, kad butent D. S. iniciatyva buvo suplanuotas ir ivyko susitikimas 2009-11-09, apie 21.00 val. vakare, Žveryno autobusu žiede, Vilniuje, del neva reikalautu pinigu jam perdavimo (b. 1. 5).

Tuo tarpu teisme R. S. jau aiškino, kad tai jis pasake D. S. paskambinti. Pastarajam paskambinus, pasake, kad neturi pinigu ir išvažiavo i kaima pas tevus. D. S. paklause, ar jam reikia to telefono, ir jis atsake teigiamai. Susitare, kad pirmadieni ryte D. S. privažiuos netoli Žveryno žiedo. Kai D. S. vakare paskambino, jis, R. S., dar paklause su kokiu automobiliu šis atvažiuos. Papraše, kad S. S. privažiuotu, nes neturi automobilio (b. 1. 223). Pažymi, kad nukentejusiojo parodymu nenuosekluma patvirtina ir tariamos pinigu perdavimo D.

S. aplinkybes, t.y. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. S. parode, kad jis iš kišenes ištrauke pinigine, iš kurios išeme viena šimta litu, kuriuos jam buvo dave pareigunai, ir perdave D. S.. Taciau apklaustas teisme R. S. paaiškino, kad išsitrauke pinigus iš striukes kišenes, tiksliau ne iš striukes kišenes, o iš kelniu kišenes, ir pinigus padave D. S. (b. 1. 226). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis R. S. nutylejo, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios aktyviai bendravo su policijos istaigos pareigunu D.

S.. Apklaustas teisme R. S. aiškino, kad su D. S. pirmas pokalbis buvo šeštadieni, 2009-11-07, jam paraše SMS, tai buvo gal dešimta ar vienuolikta valanda ryto, po to D. S. paskambino gal po penkiolikos minuciu ar pusvalandžio. D. S. jam skambino ta viena karta (b. 1. 225). Taciau šias aplinkybes paneigia R. S. telefoniniu pokalbiu išklotines, iš kuriu matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2009-11-09 nukentejusysis R. S. su policijos pareigunu D. S. vien telefonu bendravo net 13 kartu, atkreipiant demesi i tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradetas po minetu pokalbiu, t.y. tik 2009-11-09.

Apelianto nuomone, tokie nukentejusiojo parodymai kelia pagristu abejoniu ju patikimumu, juolab, kad bandymas nuslepti aktyvu bendradarbiavima su policijos pareigunu D. S., priešingai teismo padarytai išvadai, rodo dideli nukentejusiojo suinteresuotuma bylos baigtimi. Mano, kad nukentejusysis jam kerštauja del jo teisetai vykdytu pareigu, t.y. telefono paemimo, nes savo elgesiu parode koks yra nepatenkintas, t.y. nukentejusysis venge atvykti kvieciamas i PK, melagingai nurodydamas neatvykimo priežastis, po to išprovokavo ji atvykti i susitikimo vieta bei pakišo jam pažymetus pinigus.

Taip pat mano, kad apkaltinti ji kyšininkavimu nukentejusysis sugalvojo ne pats, o pamokytas kitu asmenu, tiksliau pareiguno D. S., i kuri kreiptis R. S. patare kažkoks paslaptingas draugas, apie kuri nukentejusysis nieko pasakyti negalejo. Apelianto teigimu, ivertinant tai, kad byloje nera pagristu ir objektyviu duomenu, išskyrus nukentejusiojo, t.y. suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus, kad jis, D. S., butu reikalaves kyšio ar provokaves ji duoti (siekes ji gauti) bei ji iš nukentejusiojo samoningai priemes, jis nuteistas nepagristai.

Byloje nenustatyta, kad tarp kyšio davejo, R. S., ir tariamo kyšio priemejo, D. S., butu buves susitarimas del kyšio priemimo laiko, budo, vietos ir pan. Be to, jo veiksmuose nera subjektyviosios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos puses - tiesiogines tycios, nes jis nesuvoke, o ir negalejo suvokti, jog turi materialine nauda, kuria jam paciam nežinant jis gavo iš kyšio davejo. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali buti pagristas prielaidomis ar spejimais, o nagrinejant byla kilusios abejones, kuriu negalima pašalinti byloje surinktais duomenimis, turi buti aiškintinos kaltinamojo naudai, apeliantas prašo ji išteisinti.Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše skunda patenkinti.Prokuroras praše skunda atmesti.Nuteistojo D.

S. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir ju pagrindu padare teisingas ir pagristas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo istatymo taikymo bei nuteistojo D. S. kaltes padarius jam nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d., bei paskyre bausme laikantis bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del nuteistojo kaltes pagrinde ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje suriktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu.

Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus irodymus, nera pagrindas teigti apie nepagrista ir neteiseta nuosprendi.Kyšininkavimas, numatytas LR BK 225 str., yra valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priemimas, pažadas ar susitarimas priimti kyši, reikalavimas ar provokavimas duoti kyši už jo veikima ar neveikima vykdant igaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant igaliojimus suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davejo ar kito asmens interesais veiksmu, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas istatymais ar kitais teises aktais jam suteiktus igaliojimus.Kyšininkavimo objektyvieji požymiai - 1) kyšio priemimas, 2) pažadas ji priimti, 3) susitarimas ji priimti, 4) reikalavimas ji duoti, 5) provokavimas ji duoti – istatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvus, todel baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad butu padaryta bent viena iš šiu veiku.

Kyšininkavimo sudetis formali, todel nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šiu veiku padarymo.Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama ji priimti, reikalaujama ar provokuojama ji duoti už teiseta veikima ar neveikima vykdant igaliojimus, veika kvalifikuojama pagal LR BK 225 str. 1 d. Kyšio reikalavimo požymis gali buti inkriminuotas tik tuo atveju, kai iniciatyva duoti kyši kyla iš valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne kyšio davejo.D. S. buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 225 str. 4 d., už tai, kad jis, vykdydamas savo pareigas, savo naudai pareikalavo duoti ir prieme 100 Lt kyši už R.

S. priklausancio mobiliojo telefono ryšio „Nokia 7310“ sugražinima, t.y. teiseta veikima vykdant igaliojimus.Nors nuteistasis D. S. neigia savo kalte, taciau byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posedyje ištirtais irodymais yra negincijamai irodyta, jog jis ivykde jam inkriminuota nusikalstama veika. Priešingai nei nurodo nuteistasis, jo kalte patvirtina nukentejusiojo R. S. ir liudytojo D. S. parodymai, asmens kratos ir pinigu apžiuros protokolu duomenys, telefoniniu pokalbiu išklotine, tarnybiniai parnešimai bei kita bylos medžiaga.

Su apeliacinio skundo motyvais del nukentejusiojo R. S. parodymu vertinimo teiseju kolegija nesutinka. Apelianto skundo argumentai del nukentejusiojo parodymu, duotu teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, prieštaringumo yra deklaratyvus ir atmetami kaip nepagristi. Nukentejusysis R. S. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posedyje nuosekliai parode, kad jam paskambino i mobilu telefona Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistate policijos pareigunu D. S.. Pasake, kad jis turi atvykti i (duomenys neskelbtini).

Skambinusio telefono numeris galejo buti (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jam buvo nurodyta, kad jis turi atvykti vakare, datos tiksliai nepamena. Tai jam pasirode itartinas skambutis. Po savaitgalio paskambino jam ir paklause, kodel jis neatvyko. Už keliu dienu vel paskambino kaltinamasis D. S. ir paklause, kodel nukentejusysis neatvyksta. Jis, t.y. R. S. pasake, kad itartina, bet paskambines kaltinamasis pasake, kad nieko itartino ir nurode adresa (duomenys neskelbtini), 7 kabinetas. Atvykus jam pas kaltinamaji i kabineta, pastarasis paklause, ar nukentejusysis žino, ko yra kvieciamas.

Kai jis, t.y. R. S. pasake, kad nežino, buvo paprašytas parodyti telefona, jis telefona parode. Jam pasake, kad telefonas yra vogtas. Jis atsake, kad ne, nes telefonas yra pirktas parduotuveje ir turi visus jo dokumentus. D. S. pasiliko telefona ir liepe atvežti jo dokumentus. Jis, t.y. R. S. išjunge telefona ir paliko ji. Kita diena, t.y. lapkricio 6 d., apie 8 val. grižo su dokumentais ir pateike juos D. S.. Telefona pastarasis pasiliko, nes nesutapo IMEI kodai, o tai, D. S. teigimu, reiškia, kad telefonas ne nukentejusiojo. Paklausus, ka daryti, D.

S. pasake, kad niekur kreiptis nereikia, nes nieko nesigaus, ir pasiule, kad už 100 Lt gali gražinti telefona. Jis, R. S., pasake, kad pinigu neturi ir tuomet D. S. pasiule jam pasiskolinti iš draugu. Jis sutiko. 2009-11-07 susitare susitikti su D. S., nes tik tada tures pinigu. Paskambinus buvo sutarta, kad pirmadienio ryte D. S. privažiuos netoli nukentejusiojo prie Žveryno žiedo. Nukentejusiajam draugai pasake kreiptis i policija, pastarasis taip ir padare. Policijoje suraše tai, ka sake nukentejusysis, dave sužymetus banknotus ir liepe vakare perduoti.

Po 20 val., jam paskambino D. S. ir pasake, kad galima susitikti. Susitare, kad D. S. už penkiolikos minuciu privažiuos prie Žveryno žiedo. Ji, t.y. R. S., prie žiedo atveže ir paleido policijos pareigunai. Jis nuejo link D. S. automobilio ir isedo i automobili „Audi A 6“. Pasisveikino ir paklause, ar D. S. turi telefona. Pastarasis pasake, kad taip. Nukentejusysis išsitrauke 100 Lt ir padave D. S. . Ten buvo viena 50 Lt, dvi po 20 Lt ir viena 10 Lt kupiuros. Kai jis padave pinigus, D. S. gražino telefona ir jie atsisveikino.

Jis, t.y. R. S., nuejo namo. Nuo pareigunu iki D. S. automobilio buvo apie 200 metru. Nukentejusysis nemate, kad D. S. automobilio dežuteje butu buve kažkokie pinigai. Kai jis atejo, tai automobilyje dege lempute. Automobilyje užtruko iki penkiu minuciu. Pats D. S. paeme iš jo pinigus ir padejo tarp sedyniu prie rankinio stabdžio svirties esancia dežute. Kuria ranka D. S. paeme pinigus, nepamena. Dežute apie 20 cm. ilgio, juoda su pertvara. Tai ne atskira dežute, o automobilio priklausinys. Vienas ilgesnis skyrelis, kitas – trumpesnis.

Jam atrodo, kad buvo dvi dežutes, bet gerai nepamena. Jis nekreipe demesio, i kuria pertvara dejo pinigus. Taip pat nestebejo, i kuria dežute dejo, nes tuo metu kalbejo su D. S.. Kai ilipo, tai iš pat pradžiu pamate, kad dežuteje nera pinigu. Isitikines, kad jeigu dežuteje butu buve pinigu, tai butu pastebejes. Grynuju pinigu automobilyje apskritai nemate. Kai buvo paimtas jo telefonas, joks dokumentas nebuvo surašytas ir nukentejusysis nieko negavo pas D. S.. Pirma karta, kai buvo susitare susitikti su D. S., nukentejusysis neatvyko, nes su draugais pasikalbejes nusprende, kad reikia kreiptis i policija.

A. S. – nukentejusiojo bendradarbis. Jis nuveže nukentejusiji su Ford Transit, kai jis, t.y. R. S. D. S. veže dokumentus. Draugas nukentejusiojo lauke lauke. Tai buvo 2009 m. lapkricio 5 ar 6 diena. Kreiptis i policija del reikalaujamu pinigu patare A. S.. Pirma karta nukentejusysis nesusitiko specialiai, noredamas pratempti laika ir pirmadieni kreiptis i policija, adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo gal tris kartus, pirma karta, kai pradejo rašyti pareiškima, tuomet po pietu grižo jo pasirašyti, policijoje pareigune V. dave sužymetus pinigus, kuriu numerius suraše pats savo ranka.

I susitikimo vieta ji, t.y. R. S. veže pareigunas Darius, apsivilkes civiliais drabužiais. Su D. S. buvo kalbeta telefonu 2009-11-07, tada nukentejusysis ir isivede jo telefono numeri i telefono atmintine. Jo numeri jam, t.y. nukentejusiajam, dave A. S. (b.l. 222-225, 252, 262). Nukentejusiojo R. S. parodymai negali buti vertinami kritiškai del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu, neva pastarasis nebuvo nuoseklus, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skirtingai nurodydamas savo ir D. S. susitikimo prie Žveryno žiedo aplinkybes, tiksliau susitikimo iniciatoriu, pinigu perdavimo aplinkybes, o butent, iš kur išsitrauke pinigine su pažymetomis kupiuromis, kieno iniciatyva jis, t.y.

R. S., kreipesi i pareigunus, t.y. ikiteisminio tyrimo metu aiškindamas, kad tai sugalvojo pats, o teisme – paklauses draugo patarimo. Paneigiant apeliacinio skundo argumentus del nukentejusiojo parodymu prieštaringumo, konstatuotina, kad esminiu prieštaravimu R. S. parodymuose nera, jie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todel laikytini nuosekliais ir patikimais. Itikinamu motyvu, del ko nukentejusysis R. S. buvo ar yra suinteresuotas D. S. apkaltinimu apeliaciniame skunde nenurodyta, o baudžiamosios bylos medžiagoje jokiu duomenu nera.

Nukentejusiojo nurodytas bendravimo su D. S. aplinkybes patvirtina 2009-11-16 UAB „Tele2“ ir 2009-11-16 UAB „Omnitel“ pateiktu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausancio R. S.) pokalbiu išklotines per laikotarpi nuo 2009-10-19 iki 2009-11-10 ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausancio D. S.) pokalbiu išklotines per laikotarpi nuo 2009-10-19 iki 2009-11-10, iš kuriu matyti, kad R. S. ir D. S. 6 kartus bendravo mobiliojo ryšio telefonais: 2009-10-28, 14.38 val., fiksuotas telefoninis skambutis, kurio metu D.

S. skambino R. S. (pokalbio trukme 234 sek.), taip pat telefoniniai kontaktai tarp minetu asmenu fiksuoti 2009-10-31, 20.19 val. (praleistas skambutis), 2009-11-04, 15.39 val. (pokalbio trukme – 50 sek.), 2009-11-05, 08.32 val. (pokalbio trukme – 35 sek.), 2009-11-07, 10.48 val. (pokalbio trukme – 45 sek.), 2009-11-09, 19.45 val. (pokalbio trukme – 27 sek.) (b.l. 36-39, 42-46). 2009-11-12 mobiliojo ryšio telefono ir SIM korteles apžiuros protokolas patvirtina, kad D. S. asmens kratos metu surasto ir paimto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 168c-2“ su SIM kortele (b.l. 49-51) atmintyje yra išsaugotas R.

S. mobiliojo ryšio telefono numeris, o taip pat duomenys apie skambucius R. S. bei pastarojo skambucius D. S. (b.l. 55-58). Vertinant byloje apklausto liudytojo D. S. parodymus, matyti, jog jie neprieštarauja surinktiems ir nuteistojo kalte patvirtinantiems irodymams. Iš liudytojo D. S. parodymu matyti, kad jis dalyvavo tyrime, kur D. S. buvo sulaikytas kaip itariamasis. Jis dirba (duomenys neskelbtini) . Paciame sulaikyme nedalyvavo, bet dalyvavo atliekant kitus procesinius veiksmus. 2009-11-09 i ji kreipesi pilietis. Šeštadieni jis skambino, o pirmadieni – atejo.

Skambino šeštadieni ar sekmadieni, sake, kad už telefona yra reikalaujama pinigu. Telefono modelis „Nokia“. Pirmadieni jis pilieciui nurode kreiptis pas juos, kadangi ju tarnyba užsiima panašiu nusikaltimu tyrimu. Pirmadieni pilietis ir kreipesi iš ryto. Buvo apklaustas tyrejos. Buvo atlikti procesiniai veiksmai ir sulaikytas žmogus. Prieš tai buvo sulaukta skambucio. Liudytojas patvirtino, kad D. S. skambino nukentejusiajam ir pasake, kada, kur, kaip privažiuoti, kur jisai bus, kad atiduoti pinigus. Jie nukentejusiji nuveže i sutarta vieta, tai buvo Žveryno žiedas.

Nukentejusysis išlipo ir nuejo. Po kiek laiko R. S. praneše, kad pinigus padave. Ar pasake, ar paskambino, nepamena. Išvažiavo iš tos vietos jau gaves žinia, kad pinigai D. S. buvo perduoti. Pažymeti pinigai D. S. buvo perduoti automobilyje. Iš karto nebuvo galima daryti jokiu veiksmu, nes pareigunai dar nevalde situacijos. Tyreja idave pinigus nukentejusiajam. Jis nemate, kaip buvo iduoti pinigai. Nukentejusiajam nebuvo nurodyta, kaip kalbeti, tik jei pareikalaus pinigu, tai duoti pinigus. Tamsu buvo ten, kur liudytojas stovejo, o kur sustojo kaltinamasis, tai ta vieta buvo apšviesta.

Apie 100 metru nuo ju automobilio sustojo D. S. automobilis. Ju automobilis buvo be skiriamuju ženklu. Jie mate automobili, link kurio eina nukentejusysis. Nukentejusysis nurode, kokios spalvos ir markes yra automobilis Nukentejusysis susitikimo vietoje prabuvo apie 10 minuciu. Perdavus pinigus, D. S. išvažiavo. Iš karto nebuvo galima daryti jokiu veiksmu, nes situacija dar nebuvo valdoma. Keliems darbuotojams buvo pranešta, kad pastarasis gali važiuoti link namu Grigiškese (b.l. 245-246). Iš liudytojos Ž. C. parodymu matyti, kad D.

S. yra jos kolega (duomenys neskelbtini), jis yra vyresnysis tyrejas, o ji – paprasta tyreja. Santykiai yra kolegiški, nukentejusiojo ji nera maciusi. Žino, kad D. S. yra kaltinamasis, daugiau nieko. Tai buvo ikiteisminis tyrimas del vagysciu iš mokyklos. Ši byla buvo „tamsi“, tyrima atliko ji ir D. S., nes pastarasis yra operatyvinis darbuotojas. Apie R. S. telefona liudytoja nieko nežino, nes kai ji dare tyrima, vogtais telefonais naudotasi nebuvo. Apie tai, kad minimas telefonas yra toje pacioje byloje, kur minimas telefonas del vagystes mokykloje, sužinojo iš tyrejos.

Itare, kad pagal jos byla, nes byla buvo paimta iš seifo. Nei vienas vogtas telefonas nebuvo atsirades. Apie tai, kad D. S. surado vogta telefona, sužinojo iš ikiteisminio tyrimo pareiguno tada, kai buvo apklausinejama (b.l. 226-227). 2009-11-09 asmens kratos protokolas patvirtina, kad D. S. kratos metu be kitu kupiuru buvo surasti ir paimti 100 litu: 1 vnt. 10 Lt (AC 6912738), 2 vnt. 20 Lt (AC 2972024, AB 8070503) ir 1 vnt. 50 Lt nominalo kupiuros (AZ 8249595) (b.l. 49-51). 2009-11-11 pinigu apžiuros protokolas patvirtina, kad pinigai, t.y. 100 Lt, kurie 2009-11-09 buvo surasti ir paimti D.

S. kratos metu, yra tie patys pinigai (kupiuru serijos ir numeriai tie patys), kurie buvo apžiureti 2009-11-09, nuo 16.30 val. iki 16.45 val., bei ta pacia diena perduoti R. S. (b.l. 16-19). Apelianto argumentas, kad nukentejusysis ji apkalba iš pykcio, del negražinto telefono, yra nepagristas ir atmetamas, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti atsakomybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kartu su D. S. tyrima atliekanti pareigune Ž. C. apie surasta neva vogta telefona nieko nežinojo, be to, ji yra isitikinusi, kad vogtais telefonais naudotasi nebuvo.

Tuo tarpu D. S. tvirtina, kad pagal gauta operatyvine informacija, vogtu telefonu naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta priklauso R. S.. Pagal nuteistojo parodymus, jis paskambino i mineta numeri, atsiliepe vyriškis ir jis informavo apie esama situacija, t.y. kad jis skambina iš policijos ir pastarasis turi pasiaiškinti, kodel šis telefonas yra pas ji. Taciau teiseju kolegijai atrodo nelogiškas nuteistojo paaiškinimas, kad itakos judvieju susitikimams turejo R. S. darbo laikas. Teiseju kolegijos nuomone, atliekancio tyrima pareiguno pozicija, t.y. rodomas geranoriškumas ir derinimasis prie galimai nusikaltima padariusio asmens darbo laiko, neinformuojant savo kolege apie paaiškejusias tiriamos bylos aplinkybes, akivaizdžiai kertasi su logika.

Kita vertus, teiseju kolegijos nuomone, abejoniu kelia ir kitos nuteistojo teismui nurodytos aplinkybes. Kaip matyti iš D. S. paaiškinimu, nors jis mane, kad telefonas yra vogtas, nes del šios priežasties jo negražino R. S., teigdamas, jog turi atlikti papildoma tyrima, visgi jokio tyrimo neatliko, atkreipiant demesi i tai, kad paaiškinti tokio savo elgesio priežastis D. S. negalejo. Tuo paciu kolegija pažymi, kad nuteistojo D. S. paaiškinimai del tiriamos bylos aplinkybiu prieštarauja jo atliktiems veiksmams. Nustatyta, kad tarnybinio pranešimo D.

S. nesuraše, telefono poemio neiformino, taip pat neišsiunte užklausimo, kad sužinoti, ar Sim kortele buvo ideta prieš vagyste, net netikrino telefono atminties. Pažymetina, kad pats nuteistasis teismo posedyje sutiko, jog nustatinejant nusikalstamos veikos aplinkybes, tokie veiksmai buvo butini. Taip pat neaišku, kodel D. S. nesieme jokiu priemoniu vietoje nustatyti telefono naudojimosi fakta tiesiog patikrinant telefono atminti, juolab, kaip jau buvo mineta, R. S. buvo nurodyta apie papildomo tyrimo butinybe. Teiseju kolegija taip pat laiko, kad nuteistojo teisme nurodyti motyvai, kuriu skatinamas jis nusprende telefona gražinti, yra prieštaringi.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis nereikalavo iš R. S. 100 Lt už neteiseta veikima, t.y. telefono sugražinima, ir nežino kaip jo pinigineje galejo atsirasti sužymetos kupiuros. Speja, kad juos pakišo R. S.. Tvirtina, kad R. U. tadien naudojosi jo automobiliu ir automobilio dežeje prie vairo paliko pinigus už kura, kuriuos R. S. pamate ir prie ju padejo sužymetas 100 Lt kupiuras. Kadangi jis nieko blogo nenutuoke, nes mane, kad tai R. U. palikti pinigai už kura, šiuos pinigus jis isidejo i pinigine. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja nukentejusiojo ir liudytoju parodymams.

Nuteistojo versija apie R. U. paliktus pinigus už kura paneigia byloje objektyviai nustatytos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentejusysis R. S. nuosekliai aiškino, kad jokiu pinigu D. S. automobilyje jis nemate. Pažymetina, kad asmens kratos metu D. S. net neužsimine apie R. U. paliktus pinigus už kura, duoti bet kokius paaiškinimus atsisake ir tik byla nagrinejant teisme pateike versija apie tai, kad R. S. jam pakišo pinigus noredamas jam atkeršyti, o R. U. palikti pinigai sudare palankias salygas ivykdyti savo sumanyma.

Taciau, kaip jau buvo mineta, byloje nera duomenu, kad R. S. butu suinteresuotas D. S. apkaltinimu. Jeigu tiketi paties D. S. aiškinimu, kad jis jau 2009-11-06 nusprende gražinti R. S. mobilaus ryšio telefona, tuomet R. S. nebuvo jokio pagrindo kerštauti ir 2009-11-07 draugo patarimu kreiptis i D. S.. Tuo paciu pažymetina, kad toks sutapimas, kuri nurodo D. S., t.y. jog butent 2009-11-09 R. U. nusprende už kura palikti pinigus, kai anksciau už automobilio panaudojima atsiskaitydavo kitaip, yra mažai tiketinas, ypac atsižvelgiant i nuoseklius nukentejusiojo parodymus, jog jokiu pinigu automobilio detuveje jis nemate, o pinigus, t. y. pažymetus 100 Lt jis padave D.

S., o ne paliko detuveje.Nuosprendyje teismas pagristai konstatavo, kad net liudytojo R. U. nurodyta aplinkybe, neva D. S. automobilyje jis paliko kažkiek pinigu už sunaudota kura, nepaneigia to, kad pinigai rasti pas D. S. jos asmens kartos metu ir pinigai, kurie pareigunu buvo iteikti nukentejusiajam R. S., tikslu atsiskaityti su D. S. už jam, R. S., sugražinta telefona, yra tie patys pinigai. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas, ivertines visuma byloje išanalizuotu ir ištirtu irodymu, padare teisinga išvada, kad D. S. kalte del kyšininkavimo visiškai irodyta.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, del nukentejusiojo ir pareigunu tikslo ji apkaltinti, yra deklaratyvus ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendis pagristas ir teisetas, todel tenkinti apelianto skunda ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi jame išdestytais argumentais, nera jokio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,     n u t a r e : nuteistojo D.

S. apeliacini skunda atmesti.             Kolegijos pirmininke                                                                      Sigita Vainauskiene Teisejai                                                                                           Virginija Pakalnyte-TamoÅ¡iunaite Vladislavas LencikasÂ