e79c97be-bb6b-4e2f-877b-210c4d979f39 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-313-422/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02108-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui vieÅ¡ajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas V. R. su patikslintu skundu (b. l. 7–9) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namuose.

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ , kad jam bÅ«tų atliktas vertinimas pagal OASys programÄ , tačiau atsakovės atstovas jo praÅ¡ymo nepriėmė. Toks administracijos elgesys užkirto keliÄ Ä¯ lygtinį paleidimÄ . Taip pat skunde nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. balandžio 2 d. dirbo valgykloje be iÅ¡eiginių dienų, todėl jis buvo iÅ¡naudojamas. Nurodė, jog darbo vietoje yra vaizdo kameros. Teigė, kad iÅ¡ jo algos atskaičiuoja kalėjimų fondas, o ne „Sodra“.

Tvirtino, kad darbo sÄ lygos yra blogos, nehigieniÅ¡kos. Pataisos namuose bausmę atlieka 400 žmonių ir 3 kartus per dienÄ vyksta jų maitinimas, o administracija per mėnesį skiria 1 litrÄ indų ploviklio ir keletÄ kempinių, kurių neužtenka. Taip pat nėra Å¡iukÅ¡lių dėžės, todėl turi naudoti kartonines dėžes nuo bananų ar kiauÅ¡inių. Nurodė, kad buvo pažeista vienam asmeniui teisės aktais nustatyta minimalaus ploto norma. Dėl Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas tapo dirglus, patyrė psichologinį sutrikimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, įtampÄ , sutriko visavertis gyvenimas.

Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20–24). Nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo atliktas nusikalstamos rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ ir nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 70 balų. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad kitas rizikos vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių.

Nurodė, kad už nuteistųjų darbÄ valgykloje atsakinga VÅ¡Ä® „Bruneros“. Pažymėjo, kad atskaitymai nuo iÅ¡mokamo darbo užmokesčio atliekami pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 132 straipsnį, be to, pareiÅ¡kėjas turi įsiskolinimų antstoliams. Trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® „Bruneros“ nurodė, kad pataisos namuose neturi pavaldžių darbuotojų, kurie prižiÅ«rėtų valgyklos patalpas. Visi VÅ¡Ä® „Bruneros“ pavaldÅ«s darbuotojai dirba maisto gamybos padalinyje.

Darbui pataisos namuose jie pasitelkia nuteistuosius per valstybės įmonę „Mūsų amatai“, kurie atsiunčia suinteresuotus darbu nuteistuosius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra įtrauktas V. R., todėl jis nėra pavaldus VšĮ „Bruneros“. Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo negali nei patvirtinti, nei paneigti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Taip pat, VÅ¡Ä® „Bruneros“ teigimu, teismo sprendimas Å¡ioje byloje neturės jokios įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, todėl VÅ¡Ä® „Bruneros“ neturėtų bÅ«ti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu 8 bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais garantuojama ploto norma. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiška ploto norma reglamentuota ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 punkte.

Atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis (b. l. 34–36), pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 2-ojo bÅ«rio 206 kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m ir kuriame ginčo laikotarpiu gyveno 10–11 nuteistųjų, todėl pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,27 kv. m iki 3,60 kv. m ploto. Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte ir Ä®sakymo dėl minimalaus ploto 2.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ nebuvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis kreipėsi dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys programÄ , tačiau toks vertinimas jam nebuvo atliktas. Taip pat teigė, jog jam atvykus į pataisos namus nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ 16 punkte nustatyta, kad per vienÄ mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų bÅ«rį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas.

Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir / ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir Å¡ia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas. Atsakovės atstovas nurodė, kad V. R. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2020 m. vasario 25 d., tačiau dėl žmogiÅ¡kųjų resursų trÅ«kumo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pareiÅ¡kėjui buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 128–134). 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymÄ apie anksčiau atliktÄ nusikalstamos rizikos vertinimÄ pagal OASys programÄ . 2020 m. rugsėjo 24 d.

Marijampolės PN atsakė, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas, nes jo turinys neaiÅ¡kus (b. l. 26, 27). 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu prašė pakartotinai atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ . Jam buvo paaiÅ¡kinta, jog pakartotinai vertinimas bus atliktas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių (b. l. 32, 33). Teismo vertinimu, tai, jog, pareiÅ¡kėjui atvykus į Marijampolės PN nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ , laikytina pažeidimu.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dirbo valgykloje be iÅ¡eiginių dienų, iÅ¡ jo algos atskaičiuoja kalėjimų fondas, o ne „Sodra“. Tvirtino, kad darbo sÄ lygos yra blogos, nehigieniÅ¡kos, o administracija per mėnesį skiria 1 litrÄ indų ploviklio ir keletÄ kempinių. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog už dirbančių valgykloje nuteistųjų įdarbinimÄ atsakinga VÅ¡Ä® „Bruneros“. VÅ¡Ä® „Bruneros“ atsiliepime tvirtino, jog VÅ¡Ä® „Bruneros“ organizuoja ir teikia nuteistųjų maitinimo paslaugas, pasireiÅ¡kiančias maisto gamyba bei pagaminto maisto tiekimu.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tarp Kybartų pataisos namų (dabar – Marijampolės PN Kybartų sektorius) ir VšĮ „Bruneros“ 2019 m. vasario 8 d. buvo sudaryta Maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3/20-8, kuria VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo teikti įstaigos nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugas (b. l. 75–82). Maitinimo paslaugos teikimui VšĮ „Bruneros 2019 m. gegužės 3 d. sudarytos patalpų, kito ilgalaikio turto ir ūkinio inventoriaus nuomos sutarties Nr. 27/10-42 pagrindu buvo perduotos maisto ruošimo ir gaminimo patalpos (b. l. 97–104).

Pagal byloje esančius VÅ¡Ä® „Bruneros“ ir Marijampolės PN darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad V. R. dirba Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) (b. l. 105–114, 121–126), todėl už pareiÅ¡kėjo darbo laikÄ ir sÄ lygas yra atsakingi Marijampolės PN. V. R. Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020 m. balandžio 15 d. Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, Å¡ios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę bei iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011).

Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikÅ¡mę jų pataisos procese (LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). AiÅ¡kindamas BVK antrojo skirsnio normas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamÄ ir nemokamÄ darbÄ yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbÄ , atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumÄ , jų turimÄ kvalifikacijÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013, 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013).

BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose nustatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sÄ lygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ .

Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 2–3 dalys). Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Pagal Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 4 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga.

Mėnesinę algÄ nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rÅ«Å¡is (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamÄ koeficientÄ dauginant iÅ¡ minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal ApraÅ¡o 11 punktÄ , už virÅ¡valandinį ir nakties darbÄ suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio.

Darbo užmokestis apima nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį (mėnesinę algÄ ) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais bÅ«dais tiesiogiai iÅ¡mokamus už atliktÄ darbÄ . Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų (12 punktas). IÅ¡ byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų matyti, kad V. R. (duomenys neskelbtini) dirbo 2020 m. balandžio mėnesį 10 dienų po 4 valandas, jam buvo suteiktos 6 poilsio dienos, virÅ¡valandžių nedirbo; 2020 m. gegužės mėnesį dirbo 20 dienų po 4 valandas, jam buvo suteikta 11 poilsio dienų, virÅ¡valandžių nedirbo; 2020 m birželio mėnesį dirbo 21 dienÄ po 4 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, virÅ¡valandžių nedirbo; 2020 m. liepos mėnesį dirbo 22 dienas po 4 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, virÅ¡valandžių nedirbo; 2020 m. iki rugpjūčio 14 d. (ginčo laikotarpio pabaigos) pareiÅ¡kėjas dirbo 9 dienas, jam buvo suteiktos 5 poilsio dienos, virÅ¡valandžių nedirbo.

IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiÅ¡kėjas dirbo poilsio dienomis: 2020 m. balandžio 19, 26 dienomis; 2020 m. gegužės 1, 10, 24 dienomis; 2020 m. birželio 7, 21, 24, 28 dienomis; 2020 m. liepos 5, 6, 12, 19, 26 dienomis; iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (ginčo laikotarpio pabaigos) – 2020 m. rugpjūčio 9 d. Visos Å¡ios dienos buvo kompensuotos suteikiant pareiÅ¡kėjui poilsio dienas kitomis dienomis. Pagal BVK 132 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromÄ socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ atskaitoma: atvirose kolonijose – deÅ¡imt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvideÅ¡imt penki procentai, iÅ¡ nepilnamečių nuteistųjų, iÅ¡skyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje, – dvideÅ¡imt procentų bendros darbo užmokesčio sumos.

Å ios iÅ¡skaitos nedaromos iÅ¡ darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų iÅ¡dirbio normų virÅ¡ijimÄ , ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, be Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡skaitų, iÅ¡ bendros darbo užmokesčio sumos, iÅ¡skyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamÄ jÄ asmeninės sÄ skaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sÄ skaitos dalyje.

Likusi Å¡ioje sÄ skaitoje pinigų suma nuteistajam iÅ¡duodama tik paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu. Atlikus Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas iÅ¡skaitas, iÅ¡ likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raÅ¡tus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (3 dalis). IÅ¡ byloje pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, kad V. R. yra atskaitoma pagal vykdomuosius raÅ¡tus, 25 procentai į socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ , 5 procentai į neliečiamÄ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos dalį (b. l. 10–13).

Taigi teismas konstatuoja, jog Marijampolės PN visus atskaitymus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio atlieka pagal BVK nustatytÄ tvarkÄ . Teismas konstatuoja, kad byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui darbas poilsio dienomis buvo kompensuotas suteikiant poilsio dienas kitomis dienomis. PareiÅ¡kėjo darbo valandų skaičius nevirÅ¡ijo teisės aktuose nustatyto 8 val. darbo laiko trukmės per dienÄ , nes dirbo tik po 4 val. per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo.

PareiÅ¡kėjo pateikti atsiskaitymo lapeliai ir atsakovės atstovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo mokamas darbo užmokestis pagal iÅ¡dirbtų dienų ir valandų skaičių. Atsiskaitymo lapelių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys sutampa, todėl teismui nekyla abejonių, jog darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui apskaičiuojamas ir iÅ¡mokamas teisingai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl, jo manymu, netinkamų darbo sÄ lygų ar netinkamo apmokėjimo už darbÄ teikė Marijampolės PN pretenzijas ar praÅ¡ymus.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nesuteiktų poilsio dienų, neapmokėjimo už virÅ¡valandinį darbÄ ir neteisingų atskaitymų iÅ¡ jo darbo užmokesčio atmeta kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jam neužteko iÅ¡duodamo indų ploviklio ir kempinėlių, nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžės. Atsakovės atstovas dėl Å¡ių aplinkybių jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų nepateikė, todėl teismas Å¡ias aplinkybes vertina pareiÅ¡kėjo naudai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje Grigoryevskikh prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimÄ byloje Ahmet Özkan ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21689/93).

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , skausmÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, byloje esančiÄ asmens sveikatos istorijÄ (b. l. 137–144), teismas nenustatė, jog ginčo laikotarpiu fiksuoti pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai galėtų bÅ«ti siejami su nustatytais pažeidimais.

Darytina iÅ¡vada, kad, nesant kitų duomenų apie Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista V. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė