e79b78d7-15a2-4835-bb4e-3a4dd2537597 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                            Civilinė byla Nr. 2S-927-856/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09836-2016-7     Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.10; 3.3.2.4. (S)                                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Į.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-425-1051/2017, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Trečiasis asmuo I. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese vykdant 2009 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 iki bus iÅ¡nagrinėta Å iaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-425-1051/2017.

Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtas sprendimas turės tiesioginę įtakÄ 2009 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo vykdymui, nes nagrinėjamos bylos sprendimas lems, kas turės iÅ¡ieÅ¡kojimo teisę į 2006 metais be pagrindo sumokėtus 20 931,74 Lt palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (V t., 163–166 b. l.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens I. R. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad trečiojo asmens I. R. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinio ir motyvų aspektu yra iÅ¡ esmės identiÅ¡kas laikinųjų apsaugos priemonių praÅ¡ymui, kurį teikė ieÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 21 d. patikslintu ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo iÅ¡spręstas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir stabdyti teismo sprendimo ir vykdomojo raÅ¡to, iÅ¡duoto civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, vykdymÄ .

Dėl Å¡ios nutarties buvo teiktas atskirasis skundas, tačiau Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno pagrindų, kad bÅ«tų galima sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartyje pasisakyta, kad kol įstatymo nustatyta tvarka reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumas nėra nuginčytas, teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo iÅ¡ esmės atkartojo ieÅ¡kovės teiktus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl kurių pasisakyta įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Trečiasis asmuo nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad atsirado pagrindas stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, todėl trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu trečiasis asmuo I. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, vykdant teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, iki bus iÅ¡nagrinėta Å iaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-425-1051/2017. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:                 6.1.

Teismas klaidingai nurodo, kad dėl panaÅ¡ių argumentų pasisakė Å iaulių apygardos teismas. PareiÅ¡kėjas neteikė iki Å¡iol praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje ir jo argumentai Å iaulių apygardos teisme nebuvo nagrinėjami. PraÅ¡ymÄ dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo teikė ieÅ¡kovė, tačiau jos nurodomi argumentai kiti. Å iaulių apygardos teisme nagrinėjant ieÅ¡kovės skundÄ , buvo pasisakyta esant visiÅ¡kai kitoms aplinkybėms, todėl minėta nutartimi remtis negalima.                 6.2.

Å ioje byloje priimtas sprendimas turės tiesioginę įtakÄ teismo sprendimui ir jo vykdymui civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, iÅ¡nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes su minėtos bylos sprendimo įvykdymu susietas ginčas dėl materialios teisės. Å iaulių apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl materialios teisės daro tiesioginę įtakÄ iÅ¡nagrinėtos bylos sprendimo vykdymui, kaip materialios teisės buvimo, taip ir subjekto (V. P. statuso byloje bÅ«ti ieÅ¡kovu) prasme.

                 6.3. Proceso įstatymas nustato iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo sustabdymÄ kaip savarankiÅ¡kÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«dÄ , kai bylos susijusios, nepriklausomai nuo jų iÅ¡nagrinėjimo stadijos, t. y. nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti priimtas sprendimas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sustabdant vykdymÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje.                  6.4. BUAB „Vevira“ administratorius Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl restitucijos taikymo,    panaikinus 2010-03-31 sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis tarp BUAB „Vevira“ ir V.

P.. Tad restitucijos taikymo užtikrinimui taipogi bÅ«tinas užtikrinimas, nes atsakovo turtinė padėtis leidžia teigti, kad jis neturi pakankamai turto ir piniginių lėšų prievolei įvykdyti. Byloje atsakovo turtui buvo taikomas areÅ¡tas, kurio metu nustatyta, kad jis neturi jokio vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gauna darbe tik minimumÄ , bei turi įsipareigojimus kitiems asmenims. Taigi, akivaizdu, kad pinigų, taikant restitucijÄ , atsakovas grÄ Å¾inti neturės iÅ¡ ko, sprendimas, priimtas Å¡ioje byloje, nebus įvykdytas, arba jo vykdymas pasunkės. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas V.

P. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, nurodo, kad atskirajame skunde pateikiami argumentai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės tapatÅ«s argumentams, kurie jau buvo iÅ¡nagrinėti Å iaulių apygardos teismo. Faktas, kad kitoje byloje buvo priimtas nagrinėti kasacinis skundas, nesudaro pagrindo manyti, jog toks kasacinis skundas bus patenkintas ar remiantis vien kasacinio skundo priėmimu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme neatsirado objektyvi priežastis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones visai kitoje civilinėje byloje.

Tuo labiau, kai atskirajame skunde net nenurodoma, kokia bÅ«tent byla buvo priimta nagrinėti kasaciniame teisme, ir kaip ji yra susijusi su nagrinėjama byla. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį, kuris jau yra iÅ¡nagrinėtas galutiniu ir įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Nuosprendyje nurodyti faktai nėra prejudiciniai nagrinėjamai bylai, todėl kiekvienÄ teiginį ieÅ¡kovė turėtų įrodyti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė nurodydama, jog reikalavimo perleidimo sutartis prieÅ¡tarauja CK 1.80 ir 1.82 straipsniams, vėlgi nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai teisės normai Reikalavimo perleidimo sutartis prieÅ¡tarauja.

Visa galimai BUAB ,,Vevira“ ir BUAB „Vevira“ kreditorių patirta žala yra priteista iÅ¡ R. S.. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas ir nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, sustabdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje. UAB „Vevira“ siekia iÅ¡siieÅ¡koti ne tik priteistÄ sumÄ patenkinus civilinį ieÅ¡kinį, bet ir Å¡ioje civilinėje byloje tenkinus dar vienÄ ieÅ¡kinį, gauti dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ tuo pačiu pagrindu, t. y. nepagrįstai praturtėti.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo bÅ«simu teismo sprendimu galimai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas pats savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis c. b. Nr. 2-1235/2014), o ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas reikalingas bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b.

Nr. 2-2343/2013, 2014-01-09 nutartis c. b. Nr. 2-26/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015). Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 solidariai iÅ¡ atsakovų I. R. ir D. R. ieÅ¡kovei UAB „Vevira“ priteisė 20 931,74 Lt, 2145,80 Lt dydžio palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas už 23 077,54 Lt priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo (2008-03-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų I.

R. ir D. R. ieÅ¡kovui UAB „Vevira“ priteisė 1692,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (IV t., 162–164 b. l.). Ä®siteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė BUAB „Vevira“ perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui V. P. į I. R. ir D. R. 20 931,74 Lt (6 062,25 Eur) skolÄ . IeÅ¡kovė BUAB „Vevira“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčija 2010-03-31 sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sandorį tarp UAB „Vevira“ ir V.

P., kurio pagrindu jau yra prasidėjęs vykdymo procesas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas antstolio A. N. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti teismo nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, vykdant teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla. Taigi, faktiÅ¡kai apeliantas praÅ¡o sustabdyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo vykdymÄ .

CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡as. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ gali lemti tiek galimi atsakovo veiksmai ar neveikimas, tiek objektyvios aplinkybės. Egzistuojanti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui suponuoja pareigÄ teismui taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra bÅ«tinos bei realiai gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

BÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantas grindžia aplinkybe, kad pagal ginčijamÄ sandorį yra pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai ir materialiosios teisės (teisės į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Â iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 2-306-592/2009) nustatymas yra esminis ir tiesiogiai sieja abi bylas, BUAB „Vevira“ administratorius Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl restitucijos taikymo, tad restitucijos taikymo užtikrinimui taipogi bÅ«tinas užtikrinimas, nes atsakovo turtinė padėtis leidžia teigti, kad jis neturi pakankamai turto ir piniginių lėšų prievolei įvykdyti.

Sutiktina su apelianto argumentais, kad byloje ginčijamo sandorio objektas yra turtinė teisė (reikalavimo teisė į skolininkus R.), kildinama iÅ¡ įsiteisėjusio Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuri ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ir taptų restitucijos dalyku. Tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir taikius restitucijÄ , atsakovas V. P. neturės piniginių lėšų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, todėl sprendimas nebus įvykdytas arba pasunkės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovo V.

P. ne tik nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, bet ir pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis. Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-358-368/2016 Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, trečiųjų asmenų atsakovui V. P. pervedamos lėšos yra areÅ¡tuotos nurodyta teismo nutartimi.

Kadangi atsakovo V. P. kilnojamas ir nekilnojamas turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės yra areÅ¡tuotos, teismo sprendimo įvykdymas užtikrintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismui pritaikius restitucijÄ , pasunkės teismo sprendimo įvykdymas arba jis pasidarys neįmanomas. Nors apeliantas teigia, kad teismui tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir pritaikius restitucijÄ , V. P. neturės pakankamai turto ir piniginių lėšų prievolei įvykdyti, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes, teismui nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų apie apelianto skolos V.

P. sumokėjimÄ bent iÅ¡ dalies. Apelianto pateiktas antstolio A. N. 2017-07-07 Patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo patvirtina tik tai, kad apelianto žemės sklypui yra paskirta turto vertinimo ekspertizė, tačiau nepatvirtina, jog nustačius I. R. priklausančio žemės sklypo vertę, yra pradėtas priverstinis Å¡io turto realizavimas, parduodant jį iÅ¡ varžytynių. Apie paskelbtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes teismui įrodymų taip pat nepateikta. VisiÅ¡kai sutinka su Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-148-440/2017 nurodytais motyvais, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis c. b Nr. 2-480/2011).

Taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali bÅ«ti praÅ¡oma paduodant kasacinį skundÄ toje pačioje byloje, kurioje turi bÅ«ti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintÄ teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principÄ .

Privalomumas reiÅ¡kia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylÄ . IÅ¡ieÅ¡kojimas vykdant teismo spendimÄ gali bÅ«ti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, kai ieÅ¡kinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės taikyti tokio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemonės nenustatyta. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas klaidingai nurodė, jog dėl panaÅ¡ių argumentų yra pasisakęs Å iaulių apygardos teismas, nes apeliantas iki Å¡iol neteikė praÅ¡ymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, praÅ¡ymÄ dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo teikė ieÅ¡kovė, tačiau jos nurodomi argumentai buvo kiti.

Apelianto teigimu, byla, kuria rėmėsi Å iaulių apygardos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, ir tai reiÅ¡kia, kad ginčas neiÅ¡nagrinėtas ir nėra pagrindo remtis apeliacinio teismo nutartimis. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokia byla, dėl kurio teismo ir kokios nutarties buvo priimta nagrinėti kasaciniame teisme, o taip pat nenurodo, kaip kasaciniame teisme priimta nagrinėti byla yra susijusi su nagrinėjama byla.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieÅ¡kovė BUAB „Vevira“ pateikė kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 21 d. teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės BUAB „Vevira“ ieÅ¡kinys atmestas. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentu, kad aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas nagrinėti kasacinis skundas, nesudaro pagrindo teigti, kad kasacinis skundas bus patenkintas, o taip pat kad kasacinio skundo priėmimas yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Kasacinio skundo priėmimas Å¡iuo atveju neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymÄ tol, kol byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnio 1 dalis). Taigi, nustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , kasacinis teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Kita apelianto nurodoma nauja aplinkybė – Å¡ios civilinės bylos sustabdymas – apeliacinės instancijos vertinimu taip pat nėra pagrindas stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kitoje civilinėje byloje pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimÄ . Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas trečiojo asmens praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė