e79ae59a-b313-4c91-a2be-2bc8d8fe5fd6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2724-918/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32509-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. P., R.

P., D. L. Teismas n u s t a t ė pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad po sutuoktinio H. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir prižiÅ«rėti. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad po sutuoktinio mirties liko jo įpėdiniai pareiÅ¡kėja ir sÅ«nus R. P, ir taip pat sutuoktinio vaikai iÅ¡ pirmosios santuokos G. P. ir D. L. Nurodo, kad su sÅ«numi R. P. per trijų mėnesių terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi kitu turtu, kuris buvo įgytas su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Sutuoktinio vaikai iÅ¡ pirmosios santuokos per tris mėnesius po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimais dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymÄ jiems nebuvo iÅ¡duoti. PareiÅ¡kėja 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 9-Ä jį notarų biurÄ , kur jai buvo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja liko gyveni bute (duomenys neskelbtini), moka komunalinius mokesčius, kurie yra priskaičiuojami minėtam butui, ir kitus mokėjimus už komunalines paslaugas.

SÅ«nus R. P. Å¡iuo metu bausmę atlieka Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Nurodo, kad taip pat moka žemės mokestį už žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)/ Suinteresuotam asmeniui R. P. procesiniai dokumentai (pareiÅ¡kimas, praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti asmeniÅ¡kai 2020 m. gruodžio 10 d. Per teismo nustatytÄ terminÄ suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Suinteresuotam asmeniui D. L. procesiniai dokumentai (pareiÅ¡kimas, praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti 2021 m. vasario 19 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio taisyklėmis vieÅ¡o paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje bÅ«du.

Suinteresuotas asmuo D. L. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Suinteresuotam asmeniui G. P. procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. vasario 25 d. vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytomis taisyklėmis. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. 2021 m. kovo 17 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 29 d. 10.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka informuoti iÅ¡siunčiant procesinius dokumentus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis H. P. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. P. turėjo tris vaikus – D. L., R. P. ir G. P. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja iki ir po palikėjo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise po pareiškėjos ir palikėjo santuokos sudarymo. Iš 2020 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklauso po ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, pareiÅ¡kėja ir palikėjas po santuokos sudarymo įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro bei Vilniaus miesto 9 – ojo notarų biuro pateiktos paveldėjimo bylos kopijos duomenimis nustatyta, kad po H. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ 2012 m. spalio 3 d kreipėsi palikėjo vaikai – G. P. ir D. L. PareiÅ¡kime nurodyta, kad G. P. ir D. L. palikimÄ priima pagal apyraÅ¡Ä . Nepaisant to, kad paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo iÅ¡duoti, tačiau palikėjo vaikai G.

P. ir D. L. teisę priimti palikimÄ realizavo pateikdami pareiÅ¡kimÄ notarui. PareiÅ¡kėja, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (duomenys apie mokamus komunalinius mokesčius, žemės mokestį) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja palikėjo turtu rÅ«pinasi kaip savu (CK 5.51 straipsnis) – valdo, naudoja, moka mokesčius. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuota, kad per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti sutuoktinio H.

P. palikimÄ , t. y. pareiÅ¡kėja atliko aktyvius veiksmus (mokėjo mokesčius). Å ie S. P. veiksmai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ji po sutuoktinio mirties palikimÄ priėmė pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja S. P. po sutuoktinio H. P. mirties priėmė palikimÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjos S. P. paveldėjimo teisei į palikėjo H. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ Ä¯gyvendinti. Teismas Å¡ioje byloje patyrė 12,70 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu yra atleista nuo 50 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ mokėjimo, CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio ir 443 straipsnio 6 dalies pagrindu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos į valstybės biudžetÄ priteistina 6,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio H. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 12,70 Eur (Å¡eÅ¡i eurai trisdeÅ¡imt penki centai) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė