Legislator Case Law & Legislation
e79a7b7c-e2e5-44fc-b0bf-f7d50a54a828 AI generated

e79a7b7c-e2e5-44fc-b0bf-f7d50a54a828 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e79a7b7c-e2e5-44fc-b0bf-f7d50a54a828
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Olgai Siominai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Trevis & Co“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Legislator headnote

AI generated

e79a7b7c-e2e5-44fc-b0bf-f7d50a54a828 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Olgai Siominai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Trevis & Co“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                                                                              Â

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Administracinė

byla Nr. I-857-561/2013

Proceso Nr. 3-61-3-02080-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5; 9.8.1; 74

 (S)

         Â

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Olgai Siominai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Trevis & Co“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                   Â

  n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja UAB „Trevis & Co“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1) panaikinti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010-06-30 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.1-19 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas), 2) įpareigoti InspekcijÄ suteikti 2010-05-12 Bendrovės paklausime praÅ¡omÄ informacijÄ ; 3) įpareigoti InspekcijÄ iÅ¡ naujo atlikti Bendrovės mokestinės veiklos patikrinimÄ ; 4) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2010-10-12 sprendimÄ Nr. 68-267 (toliau – ir VMI sprendimas); 5) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012-07-13 sprendimÄ Nr. S-111 (7-343/2010) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad buvo pažeista Bendrovės teisė susipažinti su visais mokestinio tyrimo duomenimis, tuo užkertant pareiÅ¡kėjai teisę gintis, t. y. pareiÅ¡kėja negalėjo suprasti, kuo yra kaltinama, bei negalėjo suformuoti savo gynybinės pozicijos Å¡iame mokestiniame ginče. Nesutinka su Komisijos iÅ¡dėstyta pozicija, jog Inspekcija turėjo pagrindÄ atsisakyti pareiÅ¡kėjai pateikti praÅ¡omus dokumentus, gautus iÅ¡ užsienio valstybių mokesčių administratorių. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo 27 str. 1 punkte nustatyta, kad bet kokia Susitariančiosios Valstybės gaunama informacija laikoma konfidencialia taip, kaip ir pagal tos valstybės vidaus įstatymus gaunama informacija, ir suteikiama tik asmenims ar institucijoms (įskaitant teismus ir administracines institucijas), užsiimantiems

mokesčių, kuriems taikoma Sutartis, apskaičiavimu ar rinkimu, priverstiniu išieškojimu ar teisminiu persekiojimu arba

apeliacijų nagrinėjimu. Tokie asmenys ar institucijos Å¡iÄ informacijų naudoja tik tokiems tikslams. InformacijÄ

jie gali paskelbti per vieÅ¡us teismo procesus arba teismo sprendimuose, todėl, pareiÅ¡kėjos vertinimu, Å¡is sutarties punktas nesusiaurina valstybės teisės atskleisti Å¡iÄ informacijÄ suinteresuotiems asmenims. Nesutinka ir su kitu Komisijos argumentu, jog pareiÅ¡kėja turėjo galimybę susipažinti su visa byloje esančia medžiaga skundÄ nagrinėjant Komisijoje, tačiau pareiÅ¡kėja Å¡ia teise nepasinaudojo ir nurodė, kad sÄ lygos susipažinti su dokumentais nebuvo sudarytos. Â

Pabrėžė, kad, nepaisant to, kad pareiškėjai nebuvo pateikta visa su patikrinimo aktu susijusi informacija, pareiškėja nesutinka su papildomai paskaičiuotais mokesčiais, baudomis ir delspinigiais. Tvirtino, kad Komisija nenagrinėjo klausimo, ar su kitomis patikrinimo akte nurodytomis įmonėmis, kurios tiekdavo

produkcijÄ , sudarius sutartis su JAV kompanija, pareiÅ¡kėja objektyviai galėtų tiesiogiai sudaryti sandorius analogiÅ¡komis

sÄ lygomis, nesinaudojant JAV kompanijos paslaugomis, nebuvo tirta ir konstatuota, kokiÄ faktinę naudÄ ir kokiu bÅ«du realiai gavo pareiÅ¡kėja, dėl ko nepagrįstai pareiÅ¡kėjos Å«kinė veikla buvo įvertinta per Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 69 str. 1 dalies prizmę. Pabrėžė, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio atitinkamÄ mokestinę naudÄ .

Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai vertino Inspekcijos patikrinimo metu surinktus įrodymus. Tvirtino, kad MAĮ 67 str. 2 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, neleidžia daryti išvados, kad mokesčių administratorius gali nevykdyti MAĮ 67 str. 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. apskaičiuodamas mokesčius remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turi paneiginėti mokesčių mokėtojas.

Nurodė, kad vien tik Bendrovės ir JAV kompanijos atstovų giminystės ryÅ¡ys nesuteikia pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad sudaryti sandoriai tarp bendrovių nėra realÅ«s. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija nevertino, ar JAV kompanijos atstovas O. Z. buvo atsakingas už JAV kompanijos veiklÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjos, kaip silpnesnės Å¡alies, teisės Å¡iame mokestiniame ginče buvo pažeistos, nes mokesčių administratorius privalo surinkti įrodymus, pagrindžiančius pareiÅ¡kėjos mokestinio įsiskolinimo faktÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tvirtino, kad MAÄ® 129 str. 4 dalyje nustatyta, kad vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. Prie Å¡io egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį įstatymÄ laikomos informacijos apie kitÄ mokesčių mokėtojÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija patikrinimo akto suraÅ¡ymo metu rėmėsi iÅ¡ kitų (užsienio) valstybių mokesčių administratorių gauta informacija.

Pažymėjo, kad informacijos, kuri yra gaunama, remiantis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių sutartimis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, panaudojimas ir paskleidimas yra apibrėžtas minėtose sutartyse. Pagal Lietuvos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 26 straipsnį, sutartį sudarančių šalių kompetentingi asmenys keičiasi informacija, reikalinga įgyvendinant šios sutarties arba sutartį sudarančių šalių vidaus įstatymų, susijusių su mokesčiais, kuriems taikoma ši sutartis, tiek, kiek toks apmokestinimas neprieštarauja sutarčiai.

Bet kokia sutartį sudarančios Å¡alies gaunama informacija laikoma paslaptyje taip pat, kaip ir informacija, gaunama pagal tos Å¡alies vidaus įstatymus, ir suteikiama tik tiems asmenims arba valdymo organams (įskaitant teismus ir administracines institucijas), kurie, nagrinėdami apeliacijas dėl Å¡ioje sutartyje numatytų mokesčių ar priimdami sprendimus, užsiima Å¡ių mokesčių paskaičiavimu ar surinkimu, priverstiniu iÅ¡ieÅ¡kojimu ar teisminiu persekiojimu arba pareiÅ¡kimų nagrinėjimu. Tokie asmenys ar valdymo organai Å¡iÄ informacijÄ naudoja tik tokiems tikslams.

InformacijÄ jie gali paskelbti vieÅ¡o teismo proceso metu arba esant teisminiam sprendimui. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasiraÅ¡ytose sutartyse dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo. Atsakovės teigimu, tokio pobÅ«džio gaunamos informacijos teikimas yra ribojamas ir tokia informacija gali bÅ«ti pateikiama tik sutartyse nurodytiems asmenims, kurie savo ruožtu jÄ gali panaudoti sutartyje nurodytiems tikslams.

Nurodė, kad MAÄ® 39 str. 1 d. 9 punkte nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtojÄ gali bÅ«ti pateikta kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raÅ¡tu praÅ¡o arba sutinka (neprieÅ¡tarauja), kad informacija bÅ«tų paskleista. Todėl atsakovė darė iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius turėjo pagrindÄ neteikti pareiÅ¡kėjai atliktų prieÅ¡prieÅ¡inių patikrinimų pažymų, nes jose yra informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Inspekcija pareiÅ¡kėjai adresuotame raÅ¡te nurodė, kad tam tikra praÅ¡oma pateikti informacija pareiÅ¡kėja disponuoja ji pati, be to, tam tikra pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma pateikti informacija mokesčių administratorius patikrinimo akte nesirėmė.

Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėja turėjo teisę teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto, galėjo teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių, nes Inspekcijos iš trečiųjų asmenų gautoje informacijoje pateikti duomenys yra pilnai atskleisti Inspekcijos patikrinimo akte, t. y. akte yra nurodomi duomenys, gauti tiek iš JAV pajamų tarnybos, tiek iš kitų mokesčių administratorių, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos prekių tiekėjų, iš UAB „Unigela“ ir Vilniaus muitinės gauta informacija yra apibendrinta patikrinimo akto 16 priede, t. y. patikrinimo akte (jo prieduose) yra pakankamai plačiai pateikiama informacija (duomenys), kurios pagrindu buvo nustatyti pareiškėjos mokesčių įstatymų pažeidimai. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentus, jog dokumentų nepateikimas apribojo jos teises gintis, laiko nepagrįstais.

  Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – LVAT) ir nurodė, kad tiek proceso Komisijoje metu, tiek esamo proceso pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjai nėra procesinių kliūčių susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, kurios pagrindu buvo konstatuoti jos padaryti pažeidimai. Pareiškėja gali pateikti reikiamus savo argumentus bei atsikirtimus. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė susipažinti su byloje esančia medžiaga buvo tinkamai užtikrinta Komisijoje, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

   Nurodė, kad tikrinamuoju laikotarpiu (2005 – 2006 metais) pareiÅ¡kėja pagal 2001-09-21 sudarytÄ sutartį (kontraktÄ ) Nr. 35 su užsienio kompanija Icetech Developments LLC Delaware (toliau – ir JAV kompanija) savo apskaitoje fiksavo įvairių prekių (metalo gaminių) įsigijimÄ iÅ¡ JAV kompanijos. Minėta JAV kompanija yra oficialiai įsteigta JAV, tačiau ji nesikreipė dėl federalinio mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio, nepildė ir neteikė pajamų mokesčių deklaracijos. Nėra surinkta duomenų, kad JAV teritorijoje buvo vykdomi pareiÅ¡kėjos ir JAV kompanijos prekybiniai sandoriai. Sutartį (kontraktÄ ) pareiÅ¡kėjos vardu pasirašė direktorius A. T. ir JAV kompanijos įgaliotas atstovas O. Z..

   Pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu Inspekcija surinko informacijÄ , kad JAV kompanijos generalinis įgaliotinis yra O. Z., kuris yra Bendrovės akcininkės I. Z. sutuoktinis,

kitas pareiškėjos akcininkas A. T. yra I. Z. brolis, A. T. ir I. Z. taip pat yra Bendrovės darbuotojai. Pagal

turimus duomenis O. Z. yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu Kosmoso g. 40-20, Visagine, tokiu pat adresu deklaruota ir Bendrovės akcininkės bei darbuotojos I. Z. gyvenamoji vieta, pagal Inspekcijos turimus duomenis matyti, kad minėtu adresu Bendrovė yra deklaravusi biurÄ (kontorÄ ) Visagine. Atsakovės teigimu, patikrinimo metu Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad minėtieji Å«kio subjektai laikytini susijusiais asmenimis.

   IÅ¡ surinktų duomenų nustatyta, kad Bendrovė iÅ¡ JAV kompanijos įsigijo metalo gaminių, kurie buvo įvežti iÅ¡ Ukrainos, Baltarusijos Respublikų, Rusijos federacijos įmonių. Surinkus prieÅ¡prieÅ¡inę informacijÄ nustatyta, kad 2005 – 2006 metais prekių pardavėjai OAO „Artemovskij zavod po obrabotke cvetnych

metallov“, ELMEX HOLDINGS S. A., OOO Čelebinskij Zavod, Molodečenskyj truboprokatnyj zavod, Lion industry LLC, PKP

Stalprom, OOO PKP „JUVIS“, ZAO Targovyj dom „TMK“, Sinara Trading AG, Inter Orion Industrial LC prekių pirkėjui – JAV kompanijai pardavė metalo gaminių už 4403567 Lt, tuo tarpu Bendrovė tuos pačius gaminius iÅ¡ JAV kompanijos įsigijo už 5941123 Lt, t. y. kainų skirtumas sudarė 1537556 Lt. IÅ¡ 2009-01-06 pateiktos JAV kompanijos informacijos Nr. 4 matyti, kad nurodyti kontaktiniai telefonai ir faksų numeriai priklausė bÅ«tent Bendrovei, nurodyti JAV kompanijos adresai (bendradarbiaujant JAV kompanijai su kitomis užsienio kompanijomis) taip pat buvo Visagino mieste, nors Inspekcijos Visagino skyrius raÅ¡tu Nr. (22.8)-22.1-230) pateikė informacijÄ , kad JAV kompanija Inspekcijos Visagino skyriuje nėra užregistravusi atstovybės ar buveinės.

   Pažymėjo, kad, įvertinus Bendrovės ir su tariamai metalo gaminių pirkimo-pardavimo sandorius įforminusios JAV kompanijos sÄ sajumÄ , surinktus duomenis apie JAV kompanijos veiklos ypatybes, duomenis iÅ¡ metalo gaminių pardavėjų, apie tai, kokiomis kainomis minėtieji gaminiai tariamai pirmiausia bÅ«davo įsigyjami JAV Å«kio subjekto, o po to parduodami Bendrovei bei kitÄ patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , pagrįstai buvo konstatuota, kad realiai JAV kompanija veiklos nevykdė, o pasinaudojant Å¡io Å«kio subjekto vardu, buvo įforminami tarpiniai sandoriai, kuriais buvo siekiama padidinti įsigyjamų prekių savikainÄ , todėl pagrįstai, atsakovės vertinimu, Bendrovės atžvilgiu taikytos MAÄ® 69 straipsnio nuostatos.

   Atkreipė dėmesį į tai, kad JAV mokesčių administratorius nurodė, jog JAV kompanija oficialiai buvo įsteigta, tačiau ji nesikreipė dėl federalinio mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio ir pajamų deklaracijų nepildė, o įmonės adresas buvo kaip „registruoto agento“, kuris buvo tik legalių dokumentų gavimo ir persiuntimo tikslams.

   Nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad metalo gaminiai iÅ¡ Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų Å«kio subjektų į Lietuvos Respublikos teritorijÄ buvo gabenami geležinkeliu, o atskirais atvejais samdytu krovininiu transportu, prekių siuntėjais (eksportuotojais) buvo patikrinimo akte aptartos įmonės, nurodoma, kad prekės siunčiamos JAV kompanijai į UAB ,,Panerių terminalas“ ir UAB ,,Unigela“ muitinės sandėlį Vilniuje, po to pagal JAV kompanijos iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras buvo forminamas prekių pardavimas Bendrovei.

   Pažymėjo, kad palyginus duomenis, kokiomis kainomis JAV kompanija parduodavo Bendrovei metalo gaminius, buvo nustatyta, kad tuos pačius gaminius JAV kompanija iÅ¡ metalo gaminių pardavėjų įsigydavo už ženkliai mažesnę kainÄ , kad Bendrovė tas pačias prekes įsigydavo ir tiesiogiai, tokiu bÅ«du įsigyjamos prekės bÅ«davo už ženkliai mažesnę kainÄ negu iÅ¡ JAV kompanijos. Rėmėsi Bendrovės darbuotojos (komercijos direktorės) paaiÅ¡kinimais, kuri nurodė, jog prekių tiekėjų paieÅ¡ka, prekių užsakymais bei jų gabenimu rÅ«pinosi Bendrovės akcininkas, komercijos direktorius ir vadybininkai. PaaiÅ¡kino, kad bendravo su metalo gaminių

tiekėjais iÅ¡ Ukrainos, Rusijos, o ne su Bendrovei prekes pardavusia JAV kompanija, kad daugiausia vykdė techninį darbÄ ,

t. y. pagal direktoriaus ir akcininko pavedimÄ turėjo surasti metalo gaminių tiekėjus, kurie Bendrovei galėjo pateikti metalo gaminius pagal reikiamus standartus, kad bÅ«tų mažiausia prekės kaina, savo darbe naudojo Rusijos, Ukrainos metalo gaminių gamintojų katalogus.

   Pabrėžė, kad į JAV kompanijos sÄ skaitÄ , tvarkomÄ generalinio įgaliotinio O. Z., iÅ¡ kurios minėtas Å«kio subjektas atsiskaitydavo su prekių tiekėjais, realiai papildydavo tik Bendrovės pervedamos piniginių lėšų sumos. Atsakovės vertinimu, kad pareiÅ¡kėjos deklaruojami prekių įsigijimo sandoriai iÅ¡ JAV kompanijos buvo įforminti formaliai rodo ne tik buvusios darbuotojos paaiÅ¡kinimas, bet ir Inspekcijos surinktų duomenų, įrodymų, informacijos iÅ¡ trečiųjų Å¡altinių visuma. PareiÅ¡kėja nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kurie patvirtintų, kad jos deklaruojamos Å«kinės operacijos buvo realiai vykdomos.

   Darė iÅ¡vadÄ , kad patikrinimo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad tarpiniai prekių įsigijimo sandoriai iÅ¡ JAV kompanijos Bendrovės apskaitoje buvo fiksuojami formaliai, siekiant padidinti įsigyjamų prekių savikainÄ . Nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja nepateikė jokių patikimų ir pagrįstų įrodymų, kad JAV kompanija realiai vykdė metalo gaminių pirkimo-pardavimo sandorius, tuo labiau, JAV kompanija santykiuose su trečiaisiais asmenimis (metalo gaminių pardavėjais), nors ir formaliai, naudojosi savo vardu, tačiau kaip kontaktinius duomenis nurodydavo bÅ«tent Bendrovės duomenis, todėl Inspekcija pagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės sudarytus sandorius su JAV kompanija. Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad ne JAV kompanija, o pati Bendrovė faktiÅ¡kai dalyvavo sandoriuose su Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos prekių tiekėjais, o sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis Bendrovė pagrindė prekių įsigijimÄ iÅ¡ JAV kompanijos, negali bÅ«ti pripažintos dokumentais, galinčiais pagrįsti Bendrovės sÄ naudas, nes juose užfiksuoti sandoriai yra pagrįsti nesÄ Å¾iningais veiksmais, kurie iÅ¡kreipia aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarkÄ , turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. padidinti Bendrovės deklaruojamas sÄ naudas bei sumažinti apmokestinamÄ jį pelnÄ .

   Byloje kilęs ginčas dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAÄ® 69 str. 1 dalies nuostatas Bendrovės atžvilgiu jos sandoriuose su JAV kompanija, ko pasėkoje Bendrovei priskaičiuotas pelno mokestis, socialinis mokestis bei su Å¡iais mokesčiais susijusios sumos. Bendrovė taip pat ginčija Inspekcijos atsisakymÄ leisti susipažinti su visais patikrinimo akto iÅ¡vadas grindžiančiais dokumentais.

   Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama pavedimÄ tikrinti Nr. 7.17-27, patikrino Bendrovę ir 2010-03-22 surašė patikrinimo aktÄ Nr. 7.28-9, kuriame pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 230178 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 116818 Lt pelno mokesčio delspinigių, 14707 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 5835 Lt laikinojo socialinio mokesčio delspinigių, 7048 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 3296 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 50 Lt įmokų į garantinį fondÄ , 8451 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSDÄ®), 4225 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudÄ , iÅ¡ viso 390608 Lt (Komisijos byla, t. 1, b. l. 47–60).

   2010-06-30 Inspekcijos sprendimu Nr. (10.15.)-10.1-19 patikrinimo aktas Nr. 7.28-9 buvo pakeistas ir pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta į biudžetÄ sumokėti 221832 Lt PM, 113507 Lt PM delspinigių, 12482 Lt socialinio mokesčio, 4953 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 7048 Lt GPM, 3296 Lt GPM delspinigių, 50 Lt įmokų į garantinį fondÄ , 8451 Lt VSDÄ®, 4225 Lt VSDÄ® baudos bei paskirta 66550 Lt PM, 3745 Lt socialinio mokesčio, 2114 Lt (30 proc.) baudos (Komisijos byla, t. 1, b. l. 30–36).

   VMI 2010-10-12 sprendimu Nr. 68-267 patvirtino Inspekcijos 2010-06-30 sprendimÄ Nr. (10.15.)-10.1-19 bei sumažino Bendrovei paskirtas baudas (Komisijos byla, t. 1, b. l. 10–14).

   Bendrovė, nesutikdama su Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, su skundu kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2012-07-13 sprendimu Nr. S-111(7-343/2010) patvirtino pareiÅ¡kėjos ginčijamÄ VMI sprendimÄ (Komisijos byla, t. 3, b. l. 357–367).

  Â

   Bylos raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad Bendrovė 2001-09-21 sudarė sutartį (kontraktÄ ) Nr. 35 su užsienio kompanija Icetech Developments LLC Delaware, registruota 208 H Plaza centre Building, 3505 Silverside Road VVilmington, DE 19810 (JAV) (Komisijos byla, t. 3, b. l.

128–129). Sutartį (kontraktÄ ) pasirašė JAV kompanijos generalinis įgaliotinis O. Z. ir Bendrovės direktorius A.

T.. Minėta sutartimi Å¡alys sutarė dėl prekių realizavimo konsignacijos sÄ lygomis. Pažymėtina, kad Inspekcijos Visagino skyriaus 2008-05-20 raÅ¡tas Nr. (22.8)-22.1-2300 patvirtina, kad JAV kompanija nėra užregistravusi atstovybės

ar buveinės Lietuvoje (Komisijos byla, t. 1, b. l. 65). Bendrovė 2005 – 2006 metais deklaravo iš JAV kompanijos įsigijusi

metalo gaminius, kurie buvo įvežti iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir kt. Pardavėjai OAO „Artemovskij zavod po obrabotke

cvetnych metallov“, ELMEX HOLDINGS S. A., OOO Čelebinskij Zavod, Molodečenskyj truboprokatnyj zavod, Lion industry LLC, PKP

Stalprom, OOO PKP „JUVIS“, ZAO Targovyj dom „TMK“, Sinara Trading AG, Inter Orion Industrial LC prekių pirkėjui – JAV kompanijai pardavė metalo gaminių už 4403567 Lt, tuo tarpu Bendrovė tuos pačius gaminius iš JAV kompanijos įsigijo už 5941123 Lt, t. y. kainų skirtumas sudarė 1537556 Lt

(Komisijos byla, t. 1, b. l. 63–64). Prekių tiekėjas Molodečenskyj truboprokatnyj zavod pateikė JAV kompanijos

kontaktinius duomenys (Komisijos byla, t. 1, 154), kurie, kaip matyti, priklausė Bendrovei (UAB „Omnitel“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, Komisijos byla, t. 1, b. l. 75–81). Pagal Rusijos Federalinės muitinės tarnybos pateiktus banko apmokėjimo dokumentus (Komisijos byla, t. 3, b. l. 154), kurie atlikti remiantis JAV kompanijos ir Rusijos subjekto ZAO „Targovyj dom „TMK““ 2004-09-28 sudarytu kontraktu Nr. SNI-3434 (Komisijos byla, t. 3, b. l. 136–140) nustatyta, kad JAV kompanijos kontaktinis adresas nurodytas Vilties g. 15-5, Visaginas. UAB „Doretransas“ raÅ¡tas patvirtina, kad JAV kompanijos užsakymus pasiraÅ¡ydavo O. Z., kad užsakymų iÅ¡ kitų Å«kio subjektų suteikti transporto paslaugas Å¡iai kompanijai neturėjo.

   Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė neginčija nei nustatytų faktinių aplinkybių, nei Å«kio subjektų sÄ sajumo (Komisijos byla, t. 1, b. l. 25–28), tačiau tvirtina, kad tai negali bÅ«ti pakankamu pagrindu teigti, jog Bendrovės ir JAV kompanijos sandoriai nebuvo realiai vykdomi, todėl teismas plačiau dėl Å«kio

subjekto sÄ sajumo bei faktinių aplinkybių nepasisako. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje svarbu yra iÅ¡siaiÅ¡kinti ir –

ginčo esmę sudaro – tai, ar mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAÄ® 69 str. 1 dalyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , ir, remdamasis juo, apskaičiavo pareiÅ¡kėjai papildomas mokesčių sumas, mokėtinas į valstybės biudžetÄ .

   Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, vadovaujantis MAÄ® 10 straipsniu, reikalauja, jog mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė bÅ«tų teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Taigi, aiÅ¡kiai pastebima įstatymų leidėjo pozicija tikrajam Å«kinės operacijos turiniui teikti pirmenybę Å¡io turinio įforminimo atžvilgiu. Tai reiÅ¡kia, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ®

69 str. 1 dalis).

   LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad, siekiant konkrečiai situacijai taikyti MAÄ® 69 str. 1 dalies nuostatas, bÅ«tina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras Å«kines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudÄ . Kai objektyviai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (pvz., 2008 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-250/2008; 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007).

   PareiÅ¡kėja skunde kelia abejonę, kad Komisija nenustatinėjo, ar su kitomis patikrinimo akte nurodytomis įmonėmis, kurios tiekdavo produkcijÄ , sudarius sutartis su JAV kompanija, Bendrovė objektyviai galėtų tiesiogiai sudaryti sandorius analogiÅ¡komis sÄ lygomis, nesinaudojant JAV kompanijos paslaugomis. Atsakant į Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nevienkartinių sandorių metu tiesiogiai iÅ¡ Ukrainos įmonės PKP „Salprom“ įsigydavo analogiÅ¡kas prekes kaip ir iÅ¡ JAV kompanijos, tačiau tik mažesne kaina (Komisijos byla, t. 1, b. l. 93). Taip pat Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus paneigia ir buvusi Bendrovės darbuotoja (komercijos direktorė), kuri nurodė, kad bendravo su metalo gaminių

tiekėjais iÅ¡ Ukrainos, Rusijos, o ne su Bendrovei prekes pardavusiÄ JAV kompanija, kad daugiausia vykdė techninį darbÄ ,

t. y. pagal direktoriaus ir akcininko pavedimÄ turėjo surasti metalo gaminių tiekėjus, kurie Bendrovei galėjo pateikti metalo gaminius pagal reikiamus standartus, kad bÅ«tų mažiausia prekės kaina, savo darbe naudojo Rusijos, Ukrainos metalo gaminių gamintojų katalogus (Komisijos byla, t. 1, b. l. 99–101). IÅ¡ Å¡ių pareiÅ¡kėjos skundo argumentų matyti, kad Bendrovė bando įtikinti teismÄ , jog objektyviai negalėjo pirkti prekių tiesiogiai iÅ¡ prekių tiekėjų, nes ji buvo sudariusi sutartį su JAV kompanija. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus vertina kritiÅ¡kai, nes jie nėra paremti nei verslo logika, nei sutarčių laisvės principu. Kaip matyti, Bendrovė ieÅ¡kojo verslo partnerių, kurie prekes teiktų pigiau (Bendrovės darbuotojos paaiÅ¡kinimas), tačiau tuo pačiu metu pirko prekes iÅ¡ JAV kompanijos žymiai didesne kaina. Bendrovės teiginys, jog jÄ ir JAV kompanijÄ siejo kitokie įvairÅ«s teisėti verslo veiksniai, o ne tik tariama mokestinė nauda, pagrįsti bendro pobÅ«džio argumentais ir paaiÅ¡kinimais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

   Atmestini ir kiti Bendrovės argumentai, kad nebuvo tirta ir konstatuota, kokiÄ naudÄ ir kokiu bÅ«du realiai gavo Bendrovė. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju mokestinės naudos buvimo faktas, pasireiÅ¡kiantis Bendrovės siekiu iÅ¡vengti PM mokėjimo Lietuvoje, buvo įrodytas neabejotinai. Atkreiptinas dėmesys, jog mokestinės naudos turinį atskleidžia MAÄ® 69 str. 1 dalis, t. y. pagal Å¡iÄ normÄ mokestine nauda gali bÅ«ti laikoma tiesioginis ar netiesioginis mokesčio mokėjimo terminų nukėlimas, mokėtinos mokesčio sumos sumažinimas arba visiÅ¡kas mokesčio mokėjimo iÅ¡vengimas ir t. t. Pabrėžtina, jog Å¡i norma neįtvirtina pajamų gavimo, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos, įrodančios mokestinės naudos siekį ir suponuojančios MAÄ® 69 str. 1 dalies taikymo galimybės.

   Bylos duomenų visetu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja JAV bendrovei buvo faktiÅ¡kai vienintelė prekių pirkėja, t. y. į JAV kompanijos sÄ skaitÄ lėšos buvo pervedamos tik iÅ¡ Bendrovės, užsakymų iÅ¡ kitų Å«kio subjektų (be pareiÅ¡kėjos) suteikti transporto paslaugas Å¡iai kompanijai nebuvo ir t.t.

   Teismas, įvertinęs Bendrovės ir JAV kompanijos sÄ sajumÄ , Inspekcijos surinktus duomenis apie JAV kompanijos veiklÄ (Kompanija buvo įsteigta oficialiai, bet ji nesikreipė dėl federalinio mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio, pajamų deklaracijų nepildė), duomenis iÅ¡ metalo gaminių pardavėjų, apie gaminių kainas, kokiomis jie buvo parduodami JAV kompanijai, o po to parduodami Bendrovei (Komisijos byla, t. 1, b. l. 63–64), tvirtina, kad tiek Inspekcija, tiek VMI, tiek Komisija teisingai įvertino surinktÄ informacijÄ , jog realiai JAV kompanija veiklos nevykdė, o pasinaudojant Å¡io Å«kio subjekto vardu, buvo įforminami tarpiniai sandoriai, kuriais buvo siekiam padidinti prekių savikainÄ , todėl Bendrovės atžvilgiu MAÄ®

69 straipsnio nuostatos taikytos teisėtai.

   Bendrovė teigė, kad Komisija nepagrįstai vertino Bendrovės patikrinimo metu surinktus „įrodymus“ ir pabrėžė, kad įrodinėjimo naÅ¡ta teisingai apskaičiuojant mokesčio sumÄ mokesčių mokėtojo

patikrinimo metu tenka mokesčių administratoriui, o MAÄ® 67 str. 2 dalies nuostatÄ , kurioje nustatyta, jog

mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad mokesčių administratorius gali nevykdyti MAÄ® 67 str. 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. apskaičiuodamas mokesčius remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turi paneiginėti mokesčių mokėtojas. Atsakant į Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad MAÄ® 67 str. 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal Å¡iame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575–926/2011).

   Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia teigti, kad mokesčių administratorius įvykdė MAÄ® 67 str. 1 dalyje numatytÄ pareigÄ , tai yra pateikė pakankamai duomenų, kad Bendrovės deklaruojami prekių įsigijimo sandoriai iÅ¡ JAV kompanijos buvo įforminti formaliai. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡iomis aplinkybėmis, galėjo ir turėjo pateikti savo įrodymus, kurie šį pagrindimÄ paneigtų. Tačiau, teismo vertinimu, Bendrovė nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų bei duomenų, kurie patvirtintų, kad jos deklaruojamos Å«kinės operacijos buvo realiai vykdomos. PareiÅ¡kėja skunde teikė tik bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus, neparemdama jų jokiais argumentais ir įrodymais. Â

 PareiÅ¡kėja kėlė reikalavimÄ ir dėl informacijos pateikimo bei tvirtino, kad buvo pažeista Bendrovės teisė susipažinti su visais mokestinio tyrimo duomenimis, tuo užkertant pareiÅ¡kėjai teisę gintis, t. y. pareiÅ¡kėja negalėjo suprasti, kuo yra kaltinama, bei negalėjo suformuoti savo gynybinės pozicijos Å¡iame mokestiniame ginče. Taip pat nurodė, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos susipažinti su dokumentais ir Komisijoje.

    IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad mokestinio patikrinimo metu, remiantis Lietuvos ir Latvijos bei Lietuvos ir JAV dvigubo apmokestinimo iÅ¡vengimo sutartimi, buvo gauta informacija iÅ¡ Latvijos mokesčių administratoriaus, JAV mokesčių administratoriaus, taip pat iÅ¡ Lietuvos Respublikos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, kuriÄ savo ruožtu Å¡i institucija gavo iÅ¡ Rusijos Federacijos, Baltarusijos bei Ukrainos institucijų, taip pat mokestinio patikrinimo metu buvo atlikti Lietuvos Å«kio subjektų prieÅ¡prieÅ¡iniai patikrinimai.

Pagal MAÄ® 129 str. 4 dalį, vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. Prie Å¡io egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį įstatymÄ laikomos informacijos apie kitÄ mokesčių mokėtojÄ . IÅ¡ Inspekcijos patikrinimo akto (Komisijos byla, t. 1, b. l. 47–60) matyti, kad Inspekcija patikrinimo akto suraÅ¡ymo metu rėmėsi iÅ¡ kitų (užsienio) valstybių mokesčių administratorių gauta informacija.

Atkreiptinas dėmesys, kad informacijos, kuri yra gaunama, remiantis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių sutartimis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, panaudojimas ir paskleidimas yra apibrėžtas minėtose sutartyse. Pagal Lietuvos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 26 straipsnį, sutartį sudarančių šalių kompetentingi asmenys keičiasi informacija, reikalinga įgyvendinant šios sutarties arba sutartį sudarančių šalių vidaus įstatymų, susijusių su mokesčiais, kuriems taikoma ši sutartis, tiek, kiek toks apmokestinimas neprieštarauja sutarčiai, nuostatas.

Bet kokia sutartį sudarančios Å¡alies gaunama informacija laikoma paslaptyje taip pat, kaip ir informacija, gaunama pagal tos Å¡alies vidaus įstatymus, ir suteikiama tik tiems asmenims arba valdymo organams (įskaitant teismus ir administracines institucijas), kurie, nagrinėdami apeliacijas dėl Å¡ioje sutartyje numatytų mokesčių ar priimdami sprendimus, užsiima Å¡ių mokesčių paskaičiavimu ar surinkimu, priverstiniu iÅ¡ieÅ¡kojimu ar teisminiu persekiojimu arba pareiÅ¡kimų nagrinėjimu. Tokie asmenys ar valdymo organai Å¡iÄ informacijÄ naudoja tik tokiems tikslams.

InformacijÄ jie gali paskelbti vieÅ¡o teismo proceso metu arba esant teisminiam sprendimui. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasiraÅ¡ytose sutartyse dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo. Teismas, įvertinęs minėtas nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad tokio pobÅ«džio gaunamos informacijos teikimas yra ribojamas ir tokia informacija gali bÅ«ti pateikiama tik sutartyse nurodytiems asmenims, kurie savo ruožtu jÄ gali panaudoti sutartyje nurodytiems tikslams. PareiÅ¡kėjos skunde minimos institucijos turėjo pagrindÄ atsisakyti pareiÅ¡kėjai pateikti jos praÅ¡omus dokumentus, gautus iÅ¡ užsienio valstybių mokesčių administratorių.

Atitinkamai MAĮ nustato, kad informacija apie mokesčių mokėtojus turi būti laikoma paslaptyje ir gali būti paskleista tik įstatymų nustatytais atvejais.

   Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja, tvirtindama, jog jai nebuvo sudarytos sÄ lygos susipažinti su visais, mokestinio ginčo byloje, esančiais įrodymais Komisijoje, nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kad siekė, o jai buvo atsisakyta, su minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais susipažinti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visa įrodomoji medžiaga, kurios pagrindu buvo priimti ginčijami sprendimai, buvo pateikta Komisijai ir teismui, todėl, teismo vertinimu, tiek proceso Komisijoje, tiek proceso metu teisme, pareiÅ¡kėjai nebuvo procesinių kliūčių susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, kurios pagrindu buvo konstatuoti jos padaryti pažeidimai, pareiÅ¡kėja galėjo pateikti reikiamus argumentus bei atsikirtimus. Pabrėžtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja, net vykstant ginčui teisme, bei teigdama, kad nesudaromos galimybės susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, nė karto neiÅ¡reiÅ¡kė noro susipažinti su raÅ¡ytine bylos medžiaga, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas fiksuoja ir bylos virÅ¡elyje daro atžymas, asmenų, kurie atvyksta susipažinti su raÅ¡ytine bylos medžiaga. Tokių duomenų Å¡ioje administracinėje byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su visais byloje esančiais raÅ¡tiniais įrodymais, atmetami kaip nepagrįsti.

   Teismas, įvertinęs visus surinktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad patikrinimo metu buvo pagrįstai konstatuota, jog ne JAV kompanija, o pati Bendrovė faktiÅ¡kai dalyvavo sandoriuose su prekių tiekėjais, o sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis Bendrovė pagrindė prekių įsigijimÄ iÅ¡ JAV kompanijos, negali bÅ«ti pripažintos dokumentais, galinčiais pagrįsti Bendrovės sÄ naudas, nes juose užfiksuoti sandoriai yra pagrįsti nesÄ Å¾iningais veiksmais, kurie iÅ¡kreipia aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarkÄ , turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. padidinti Bendrovės deklaruojamas sÄ naudas bei sumažinti apmokestinamÄ jį pelnÄ . Tiek Inspekcija, tiek VMI, tiek Komisija tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstus sprendimus.

   PareiÅ¡kėjos reikalavimai įpareigoti InspekcijÄ suteikti 2010-05-12 Bendrovės paklausime praÅ¡ome informacijÄ bei įpareigoti InspekcijÄ iÅ¡ naujo atlikti Bendrovės mokestinės veiklos patikrinimÄ yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2010-06-30 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.1-19. Teismui atsisakius tenkinti reikalavimÄ panaikinti Inspekcijos sprendimÄ , atmestini ir reikalavimai įpareigoti InspekcijÄ suteikti 2010-05-12 Bendrovės paklausime praÅ¡ome informacijÄ bei įpareigoti InspekcijÄ iÅ¡ naujo atlikti Bendrovės mokestinės veiklos patikrinimÄ .

   PareiÅ¡kėja prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 44 str. 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi

proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Bendrovės skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš

atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

 Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos 2012-07-13 sprendimas Nr. S-111(7-343/2010), kuriuo buvo patvirtintas VMI 2010-10-12 sprendimas Nr. 68-267, yra priimtas tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjos UAB „Trevis & Co“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

   Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

                                                         Â

n u s p r e n d ė:

     PareiÅ¡kėjos UAB „Trevis & Co“ skundÄ atmesti.

     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                     Â

                                       Arūnas Kaminskas

Â

Â