2025-05-07 Nr. AB-7998-3-62-3-01781-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-6-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01781-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 2 970 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d. Pravieniškių 1-ame kalėjime buvo laikomas kalėjimo tipo patalpose – kamerose, atliko paskirtą nuobaudą. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kadangi duše nebuvo jokių pertvarų. Duše dozatoriai tušti, yra tik vienas veidrodis. Duše buvo nemalonus kvapas, nebuvo jokios ventiliacijos, dušo patalpos buvo avarinės būklės, labai mažos, ant sienų buvo pelėsis. Pareiškėjas teigė, jog ne kartą kreipėsi su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į rašytus skundus nėra gavęs jokių raštiškų atsakymų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, sutriko nervų sistema, kankina nemiga, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.

3. Atsakovo atstovas LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad izoliuoti nuteistieji naudojasi kita dušine nei, kad būriuose kalinami nuteistieji. Izoliuoti nuteistieji nuobaudas atlieka 1–3 miegamų vietų kamerų tipo patalpose, todėl į šioms patalpoms priskirtą dušinę vienu metu yra vedami ne daugiau 1–3 nuteistieji, kurie atlieka nuobaudą toje pačioje kamerų tipo patalpoje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo dušu naudojasi mažai nuteistųjų, yra sudaroma galimybė dušu naudotis ir po vieną, jeigu nuteistasis to pageidauja. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu atskirai nuo kitų, pertvarų neįrengimas nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinamas kaip pažeidimas ar neteisėtas veiksmas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturi duomenų, ar pareiškėjas žodžiu buvo išreiškęs norą praustis atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas į LKT administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu taip pat nesikreipė ir nesiskundė. Be to, pareiškėjas šiuo dušu naudojosi sąlyginai trumpą laikotarpį, t. y. 30 parų. Dušo patalpose įrengti veidrodžiai, medinės grotelės, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Dozatoriai pildomi periodiškai, gavus informaciją ir esant poreikiui jie yra pildomi. Dušo patalpose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Dušo patalpas kasdien valo ir dezinfekuoja LKT Turto valdymo skyriuje įdarbintas nuteistasis (tvarkinys). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl neva nevalomų dušų turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti neturtinė žala, reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime netinkamomis sąlygomis kamerų tipo patalpose nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalimi dėl paskirtos nuobaudos buvo izoliuotas trisdešimčiai parų.

6. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo argumentus dėl dušų įrengimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl pertvarų dušuose, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d. atliekant bausmę Pravieniškių 1-mo kalėjimo kamerų tipo patalpose buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 9 kartus, taigi 9 kartus pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, jog dušo patalpose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, dušo patalpas kasdien valo ir dezinfekuoja LKT Turto valdymo skyriuje įdarbintas nuteistasis (tvarkinys), tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, nenustačius, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl duše ant sienų buvusio pelėsio, ventiliacijos, blogo kvapo, pareiškėjo argumentus dėl minėtų aplinkybių atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas nurodė, kad dušo patalpose kūno ir plaukų prausiklių dozatorių įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės normose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, vadinasi, tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas iš esmės nereiškia atsakovo neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo. Nagrinėjant bylą nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui netikėti atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad dušo patalpose nebuvo įrengti higienos priemonių dozatoriai, išsamesnių ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų paaiškinimų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kūno ir plaukų prausiklio dozatorių trūkumo būtų skundęsis pataisos namų administracijai ar pareigūnams.

9. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad dušo patalpoje yra tik vienas veidrodis, pažymėjo, kad tai atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkte nurodytus reikalavimus. Dušo patalpos dydžio teisės aktai nereglamentuoja. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl neturtinės žalos, kildinamos iš dušo patalpose galbūt neįrengtų dozatorių, veidrodžių trūkumo atmetė kaip neįrodytus.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažino, kad dėl konstatuotų pažeidimų (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgęs į analogiško pobūdžio LVAT praktiką, pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 50 Eur ir šią suma priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš naujo peržiūrėti bylą ir iš naujo priteisti neturtinę žalą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, atsakovo suklaidintas neatsižvelgė į daugybę aplinkybių, akivaizdžius įrodymus. Pareiškėjo teigimu, dušu naudojosi visa kamera, todėl buvo priverstas eiti kartu su visais į dušą. Dėl privatumo duše buvo kreipęsis raštu į administraciją. Taip pat ir su muilo dozatoriais, arba jų nebūna, arba jie tušti. Pareiškėjas pažymi, kad dauguma atsakovo atsakymų paimta iš šablonų, jokių objektyvių duomenų atsakovas nepateikė, kurie paneigtų jo skundo argumentus. Pareiškėjas remiasi LVAT administracine byla Nr. TA-436-463/2023. Pareiškėjas nesutinka su priteista neturtine žala.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamu sprendimu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Pareiškėjas byloje konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti neturtinė žala, reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 9 kartus nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat nurodo, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas privatumas, dėl privatumo duše buvo kreipęsis raštu į administraciją, taip pat dušo patalpose muilo dozatorių arba nebuvo, arba jie buvo tušti.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus vertino tinkamai. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kalinimo sąlygų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su muilo dozatorių įrengimu duše. Teismas išanalizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl higienos normų pažeidimo bei nustatė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, nepateikdamas konkrečių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.7 papunktį, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai dušo patalpose gali būti įrengiami pagal poreikį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl poreikio įrengti dozatorius (juos užpildyti prausikliu) duše. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Taigi teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl neturtinės žalos, kildinamos iš dušo patalpose galbūt neįrengtų dozatorių, pagrįstai atmetė kaip neįrodytus.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo, pažymi, kad LVAT formuojamoje praktikoje privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas yra siejamas ir su pertvarų dušuose nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-442/2019, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023). Šiuo atveju teismas pripažino, jog nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d. pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-mo kalėjimo kamerų tipo patalpose 9 kartus buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeistas jo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023).

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu) ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, byloje nesant duomenų, jog dėl minėto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, jam būtų priteistas 2 970 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė