A-261-700-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-700/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00234-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.; 16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. J. ir jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin,

atsakovo atstovei Innai Zdanovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. skundu (t. 1, b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės (toliau – ir Vilniaus rinktinė) vado 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. TE-371 „Dėl R. J. ir G. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ toje dalyje, kurioje pareiškėjas buvo atleistas iš Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigų; 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas; 4) priteisti iš Vilniaus rinktinės kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ginčijamas Vilniaus rinktinės vado įsakymas buvo priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada Nr.(21/20)-27-109 „Dėl Vilniaus rinktinės sargybų būrio vyresniojo pasieniečio R. J. veiksmų“. Joje buvo nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, ne tarnybos metu, neuniformuotas 2011 m. spalio 14 d. apie 22:18 val., pažeisdamas Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkto režimą, pateko į Medininkų sienos perėjimo punkto teritorijoje esančią „Duty Free“ parduotuvę, ten įsigijo prekių (alkoholinių gėrimų ir cigarečių) ir, išvengdamas muitinės bei pasienio kontrolės, apie 22:32 val. išvyko iš punkto.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. spalio 14 d. apie 22:18 val. Medininkų sienos perėjimo punkte esančioje „Duty Free“ parduotuvėje nebuvo, jokių prekių iš parduotuvės nepirko. Šiuo pažeidimu apkaltintas užkardos vado G. M., kad pažeidė Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 (toliau – ir Taisyklės), 47.1 punkto reikalavimą, draudžiantį apvažiuoti (apeiti) pasienio kontrolės punkte esančias patikrinimo vietas ar kitaip mėginti išvengti patikrinimo. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 163-251 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 205 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir nutarimu jam paskirta 225 Lt bauda. Šis nutarimas buvo apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Išvadą dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo atsakovas padarė dėl to, kad dar 2011 m. spalio 16 d., po tarnybos, iš Padvarionių užkardos važiuojant namo, pareiškėjo vairuojamą automobilį VW Passat sustabdė atsakovo darbuotojai T. Š. ir M. A., kurie dėl nežinomų priežasčių atliko automobilio ir jame važiavusių keleivių G. S., V. C., D. L., G. U. vežamų daiktų patikrinimą. Atlikus asmeninių daiktų patikrinimą, pareiškėjui kartu su pasieniečiais G. S., V. C., D. L. leista vykti toliau, o pasienietis G. U. buvo sulaikytas ir pareigūnų T. Š. bei M. A. išvežtas su daiktais į Vilniaus rinktinę. Vėliau paaiškėjo, kad pas G. U. rado alkoholio ir cigarečių, galimai pirktų „Duty Free“ parduotuvėje.

Nurodė, kad su tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo supažindintas. Su ja susipažino tik Vilniaus rajono apylinkės teisme, pradėjus nagrinėti skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad atsakovas išvadą, jog pareiškėjas neva pažemino pareigūno vardą, padarė remdamasis Imuniteto poskyrio pareigūnų T. Š., R. B., Padvarionių užkardos vado pavaduotojo M. A. tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija. Taip pat įrodymu laikė vaizdo įrašą, kuriame neva aiškiai matyti, kaip pareiškėjas eina į Medininkų pasienio kontrolės punktą, bei iš „Duty Free“ parduotuvės gautus fiskalinių kvitų įrašus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pažymėta, kad kai 2011 m. spalio 16 d. buvo sustabdytas ir patikrintas jo vairuojamas automobilis, pareiškėjas neva vilkėjo tuos pačius rūbus kaip ir 2011 m. spalio 14 d. apie 22:18 val. patekdamas į „Duty Free“ parduotuvę.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. spalio 14 d. nuo 8 val. iki 20 val. vykdė tarnybą Medininkų pasienio kontrolės punkte. Pagal vidaus tvarkos taisykles, po tarnybos visa pamaina iš Medininkų PKP buvo nuvežta į Padavrionių užkardą, kur turėjo atiduoti ginkluotę ir tarnybinę dokumentaciją. Pareiškėjo darbas yra pamaininis, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Zarasų mieste, tarp dieninių ir naktinių pamainų jis nakvoja Padvarionių užkardoje. 2011 m. spalio 14 d. po dieninės pamainos apie 21:30 val. grįžęs į užkardą, atidavė ginkluotę, ir nuėjo miegoti į savo poilsio kambarį. Tą aplinkybę, jog jis 2011 m. spalio 14 d. po tarnybos negalėjo būti Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančioje „Duty free“ parduotuvėje, patvirtina ir tuo metu užkardoje budėjusios pareigūnės S. K. patikrinimo metu duoti parodymai. Be to, Medininkų pasienio kontrolės punktas yra aptvertas tvora ir ten be pareigūnų žinios negalima patekti. Tarnybinio patikrinimo metu buvo apklausti 2011 m. spalio 14 d. – 2011 m. spalio 15 d. Medininkų pasienio kontrolės punkte tarnybą vykdę pasieniečiai E. A., M. U., J. K., R. T., O. V., A. K. ir muitinės pareigūnas D. Z., kurie patvirtino, kad nurodytu laiku pareiškėjo Medininkų pasienio kontrolės punkte nematė.

Atsakovas Vilniaus rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 68-70).

Paaiškino, kad R. J. 2011 m. spalio 14 d. padarytą pažeidimą įrodo tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai – vaizdo įrašas, G. U. parodymai, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado G. M. tarnybinis pranešimas „Dėl pareigūnų R. J. ir G. U. veiksmų“, kuriuo patvirtinta, kad, peržiūrėjus pateiktus Medininkų PKP darbo vietos Nr. 9 (atvykimas į Medininkų PKP iš Lietuvos Respublikos pusės) kameros 10:3DV ISLR vaizdo įrašus, atpažinti Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pasieniečiai R. J. ir G. U., dėvintys civilius drabužius ir einantys į Medininkų SPP teritoriją. R. J. teiginiai, kad iš užkardos vakare galima išeiti tik pro užkardos budėtoją, kuris turi pastebėti, koks pareigūnas išeina ir kada sugrįžta bei teiginiai, kad G. U. žurnale nepasirašė todėl, kad jo apskritai galėjo nebūti užkardoje, vertintini kritiškai, nes paneigiami paties G. U. prisipažinimu. Nuo 2011 m. spalio 14 d. 20:30 val. iki 2011 m. spalio 15 d. 8:30 val. Medininkų pasienio kontrolės posto tarnybą vykdę pareigūnai E. A., M. U., J. K., R. T., O. V., A. K., V. M. ir muitinės pareigūnas D. Z. negalėjo matyti R. J. ir G. U., nes, kaip buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, šie pareigūnai į neapmuitinamą „Duty free“ parduotuvę pateko apėję muitinės bei pasienio kontrolės patikrinimo vietas.

Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 8 d. buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūnas pasirašyti atsisakė), tačiau teise susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada nepasinaudojo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą tenkino. Panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. TE-371 „Dėl R. J. ir G. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria R. J. nuo 2011 m. gruodžio 23 d. atleistas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigų. Grąžino R. J. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas. Priteisė R. J. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, kuris skaičiuotinas nuo 2011 m. gruodžio 24 d. iki pareiškėjo grąžinimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas.

Teismas, vertindamas liudytojų T. Š., G. M. ir M. A. parodymus, padarė išvadą, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtina tą esminę aplinkybę, kad R. J. nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 24 d. apie 22:18 val. buvo Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančioje parduotuvėje „Duty free“ (t. 1, b. l. 16, 18; 148–149; t. 1, b. l. 150–151). Liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino, kad su R. J. dirba ilgą laiką, pareiškėją pažįsta asmeniškai, su juo palaikė normalius, nepriešiškus santykius. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei nagrinėjant bylą nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu ir patikimumu.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Vilniaus rinktinės 2011 m. gruodžio 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog 2011 m. spalio 24 d. 22:18 val. Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančioje parduotuvėje „Duty free“ vaizdo stebėjimo įranga buvo užfiksuotas R. J..

Nustatė, kad R. J. nagrinėjamu atveju parduotuvėje „Duty free“ lankėsi ne tarnybos metu. Todėl, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidęs Taisyklių 50 ir 50.1 punktų nuostatas, įpareigojančias pasienio kontrolės punkto teritorijoje dirbančių valstybės institucijų ir ūkio subjektų darbuotojus, prieš patenkant į pasienio kontrolės punktą, pateikti tarnybinius pažymėjimus arba leidimus.

Teismo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Elgesio taisyklių 14.1 punkto nuostatas, nustatančias, jog ne tarnybos metu pareigūnai privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą, o taip pat Etikos taisyklių 2.1, 4.5 punktuose ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1, 6 dalyse įtvirtintas bendro pobūdžio nuostatas, įpareigojančias laikytis teisės aktų reikalavimų, nesinaudoti tarnybine padėtimi. Tačiau, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo, nes, kaip minėta, pareiškėjo veiksmai buvo atlikti ne tarnybos metu ir situacija, kuri galėtų būti vertinama kaip interesų konfliktas pagal Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, nekilo.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią pareigūno vardo pažeminimas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p.) yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (administracinė byla Nr. A11-129/2004, administracinė byla Nr. A8-489/2007, administracinė byla Nr. A438-1561/2008).

Vertinant R. J. padaryto pažeidimo sunkumą, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kuris pagal savo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nelaikytinas sunkiu (už šį administracinį pažeidimą gali būti skiriama pati švelniausia įstatyme numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas). Nors Vilniaus rinktinės Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad R. J. veiksmai buvo savanaudiški, pažeidžiantys muitinės kontrolės procedūras, pačioje išvadoje visiškai neanalizuojama, ar dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės (išvengta mokestinių prievolių, padaryta žala valstybės biudžetui ar pan.), nepateiktas muitinės kontrolės išvengimo teisinis vertinimas. Todėl teismas sprendė, kad negali būti pripažįstama, jog dėl pareiškėjo veiksmų būtų kilusi žala. Be to, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. A. patvirtino, kad pas R. J. akcizais apmokestinamų prekių nerasta (t. 1, b. l. 150).

Įvertinęs R. J. padarytą pažeidimą jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais, su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimu žala padaryta nebuvo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą VSAT ar ją sukompromitavo. Todėl padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai negali būti pripažįstami akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą, t. y. tokio pobūdžio, už kuriuos taikytinos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos pasekmės – atleidimas iš tarnybos.

Pripažino, kad atsakovas nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių, numatytų Statuto 59 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant pareiškėjas negalėtų būti gražintas į pareigas, todėl padaryta išvada, kad nėra kliūčių grąžinti pareiškėją į eitas pareigas.

Teismui pripažinus, kad Vilniaus rinktinės vado 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo dalis, kuria R. J. atleistas iš vidaus tarnybos yra neteisėtas ir naikintinas, pareiškėjas grąžintas į iki atleidimo iš tarnybos eitas Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio (C lygio 4 kategorijos) pareigas ir iš Vilniaus rinktinės pareiškėjo naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuotiną nuo 2011 m. gruodžio 24 d. iki pareiškėjo grąžinimo į pareigas dienos.

Remdamasis Darbo kodekso 299 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS10-480/2007 ir kt., teismas nurodė skubiai vykdyti šį sprendimą.

Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1367/2011 ir kt.).

III. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 76-81) nurodo, kad:

1. Statuto 53 straipsnio, kuriame numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, 1 dalies 7 punktas numato atleidimą iš tarnybos, jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011). Už pareigūno vardo pažeminimą nustatyta vienintelė galima bausmė – atleidimas iš pareigų, todėl kitų už tarnybinius nusižengimus numatytų bausmių taikymas prieštarautų įstatymo leidėjo valiai.

2. Tarnyba VSAT grindžiama statutiniais santykiais, kurie apsprendžia didesnius reikalavimus ir lemia, kad iš VSAT pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. VSAT pareigūnas yra valdžios atstovas, todėl bet koks pareigūno netinkamas elgesys tarnyboje ar buityje daro žalą ne tik VSAT interesams, bet ir valstybei apskritai. Visuomenė pareigūnų poelgius vertina kritiškiau nei kitų asmenų. Todėl esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo taikymą yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas – Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme – bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta, taikant akivaizdumo kriterijų, visuomenėje galiojančių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu (administracinė byla Nr. A11-129/2004).

3. Pareiškėjo R. J. kaltė buvo įrodyta tarnybinio patikrinimo metu, taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad R. J. 2011 m. spalio 14 d. apie 22:18 val. ne tarnybos metu pateko į Medininkų pasienio kontrolės punkto teritorijoje esančią neapmuitinamą „Duty Free“ parduotuvę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

4. Pirmosios instancijos teismo pateiktas vertinimas, kad atsižvelgus į tai, jog pažeidimu žala padaryta nebuvo, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą VSAT ar ją sukompromitavo nepagrįstas, nes minėto tarnybinio patikrinimo išvadoje nenagrinėtas klausimas (ar dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės – išvengta mokestinių prievolių ir padaryta žala valstybės biudžetui ar pan.), nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas R. J. pažemino pareigūno vardą.

5. Pareigūnas R. J. privalėjo žinoti, jog Medininkų PKP esanti neapmuitinama parduotuvė „Duty Free“ skirta tik išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos piliečiams ir prekės joje parduodamos be šalyje nustatytų mokesčių. VSAT Vilniaus rinktinės tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai ir fiskaliniai parduotuvės kvitai) vienareikšmiškai įrodo faktą, kad R. J. 2011 m. spalio 14 d. apie 22:18 val. buvo minėtoje parduotuvėje ir joje įsigijo alkoholinių gėrimų ir cigarečių, kurias, išvengęs muitinio tikrinimo, nesumokėjęs mokesčių, neteisėtai įnešė į šalį, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas materialinę žalą valstybei.

6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutarime (administracinė byla Nr. II-4-626/2012) nurodė, jog „Teismas laiko, kad teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai pasitvirtino, jog R. J. buvo 2011 m. spalio 14 d. apie 22:18 val. Medininkų PKP „Duty Free“ parduotuvėje ir joje apsipirko, tačiau šiais savo veiksmais jis pažeidė Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, 50 ir 51.2 punktų, o ne 47.1 punkto reikalavimus“, t. y. Vilniaus rajono apylinkės teismas pareigūną R. J. pripažino kaltu, šiam padarius ATPK 205 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskyrė 225 Lt baudą.

7. Įvertinus tai, kad sprendžiant klausimą dėl pareigūno vardo pažeminimo fakto vertinami tiek pareigūno veiksmai tarnyboje, tiek po tarnybos, konstatuotina, kad Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pasienietis R. J., pats būdamas VSAT pareigūnu ir tarnybos metu privalantis užtikrinti pasienio kontrolės punktų režimą bei viešąją tvarką padarydamas minėtą administracinės teisės pažeidimą nusižengė Valstybės tarnybos įstatymo, valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių nustatytiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo padorumo, pavyzdingumo principams, viešai pademonstravo nepagarbą valstybei, jos institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi, pakenkė atstovaujamos institucijos – VSAT – įvaizdžiui, t. y. pažemino pareigūno vardą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl pareigūno vardo pažeminimo administracinėse bylose Nr. A3-750/2004, Nr. A11-1064/2006 ir Nr. A143-178/2010.

Pareiškėjas R. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime (t. 2, b. l. 99-103) nurodomi iš esmės tie patys argumentai ir motyvai kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-626/2012 Padvarionių užkardos vado 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 163-251 panaikino ir pripažino pareiškėją kaltu, pažeidus Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, ne 47.1 punkto reikalavimus (asmenims, kertantiems valstybės sieną, draudžiama apvažiuoti (apeiti) pasienio kontrolės punkte esančias patikrinimo vietas ar kitaip mėginti išvengti patikrinimo) o 50.1 punkto reikalavimus (į pasienio kontrolės punktą įleidžiami pasienio kontrolės punkto teritorijoje dirbantys valstybės institucijų ir ūkio subjektų darbuotojai, pateikę tarnybinius pažymėjimus arba leidimus). Šį nutarimą ATPK 3022, 3024, 3025 straipsnių nustatyta tvarka pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos teismui, kadangi pasienio kontrolės punkte atsakovo nurodytą dieną nebuvo, jokių alkoholinių gėrimų nepirko. Iki ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šis skundas dar nebuvo išnagrinėtas.

2. Atsakovas, išvadą, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 14 d. ne tik neteisėtai buvo Medininkų PKP, bet ten pirko alkoholio ir cigarečių, padarė gavęs iš „Globus Trade Lt“ „Duty Free“ parduotuvės Medininkuose dviejų kasų kontrolinių juostų išrašus. Tačiau fiskaliniuose kvituose nėra informacijos apie pirkėją, neaišku, kuri kasa – pirma ar antra, aptarnauja žmones vykstančius į Baltarusijos Respubliką bei į Lietuvos Respubliką. Iš fiskalinių kvitų matyti, kad parduotuvėje dirbo du pardavėjai – K. ir S., bet jie nebuvo apklausti. Pas pareiškėja jokių fiskalinių kvitų nebuvo rasta. Alkoholinių gėrimų bei cigarečių nei užkardoje, nei pareiškėjo automobilyje nebuvo rasta, pareiškėjas nebuvo užkluptas girtas laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 16 d. Užkardos budėtoja, nematė, kad pareiškėjas būtų išvykęs iš užkardos, nematė, kad grįžtų į užkardą apie 23 - 24 val., nors pagal savo pareigybės aprašymą tai turėjo matyti. Pirmosios instancijos teismas, nors ir priėmė pareiškėjui palankų sprendimą, tačiau nevertino šių reikšmingų aplinkybių, kurios dar labiau patvirtino atsakovo sprendimo nepagrįstumą.

3. Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu buvo kviečiamas liudytojas G. U., kuris atsiuntė prašymą nedalyvauti bylos nagrinėjime, nes neturi lėšų atvykti į Vilnių. Teismas pripažino, kad šio liudytojo parodymai gali turėti reikšmės priimant sprendimą byloje, todėl, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir operatyvumo pricipus, nusprendė, kad tikslinga pavesti Zarasų rajono apylinkės teismui apklausti šį liudytoją. Zarasų rajono apylinkės teismas pateikė 2012 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio protokolą, kuriame liudytojas G. U. parodė, kad 2011 m. spalio 14 d. nuo 22 iki 23 val. buvo nuėjęs į Medininkų SPP teritorijoje esančią „Duty Free“ parduotuvę nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Iš gyvenamosios vietos išvyko savo automobiliu BMW 320. Jį paliko degalinėje. Atstumas nuo degalinės iki parduotuvės apie 100 metrų. Nepamena ar parduotuvėje buvo žmonių. Į parduotuvę važiavo vienas. Imuniteto tarnyba jo kuprinėje rado 2 litrus po 1 litrą degtinės „Sobieski“ ir 18 pakelių cigarečių, taip pat 1,75 litro degtinės „Finliandija“. Pareigūnai jį išvežė į Vilniaus rinktinę (automobilyje buvo imuniteto tarnybos pareigūnas ir užkardos vado pavaduotojas) ir ten surašė protokolą. Automobilyje kalbėjo apie jo blogą poelgį, kaip nevertina tarnybos. A. J., L. buvo kalba tik rinktinės patalpose. Su pareiškėju, L. jis nevažiavo į parduotuvę. Daugiausiai bendravo su T. Š., kuris surašė protokolą. Būtent šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo Medininkų PKP 2011 m. spalio 14 d., kad ten nieko nepirko, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir priimdamas pareiškėjui palankų sprendimą, jų nevertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno (pareiškėjo) atleidimo iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas, nors savo elgesiu ir pažeidė Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126, reikalavimus ir už tai buvo nubaustas administracine nuobauda, tačiau tokiais veiksmais pareigūno vardo nepažemino.

Vidaus tarnybos statuto, priimto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pagal to paties Statuto 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas T. Š. 2011 m. spalio 20 d. kreipėsi į Rinktinės vadą V. I. su tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodė Vilniaus rinktinės Sargybos būrio pasieniečių R. J. ir G. U. galimai padarytus tarnybinius nusižengimus (t. 1, b. l. 16). Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 163-251 pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 47.1 punkto nuostatas, šiais veiksmais padarė ATPK 205 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Lt bauda (t. 1, b. l. 30-31). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu R. J. pripažintas kaltu dėl ATPK 205 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymo, tačiau jo veika kvalifikuota ne kaip Taisyklių 47.1 punkto, o kaip Taisyklių 50 ir 50.1 punktų pažeidimai (į pasienio kontrolės punktą įleidžiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos štabo ir Muitinės departamento darbuotojai, pateikę tarnybinius pažymėjimus arba leidimus). Minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 163-251 panaikintas ir pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį – 225 Lt bauda.

Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyris Rinktinės vado pavedimu atliko tarnybinį patikrinimą ir 2011 m. gruodžio 22 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad R. J. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 4.5 punktų, VSAT pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės), patvirtintų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, 14.1 punkto reikalavimus, pažemino pareigūno vardą bei sulaužė pareigūno priesaiką, todėl pareiškėją siūloma atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (t. 1, b. l. 8-15). Vilniaus rinktinės vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada Nr.(21/20)-27-109, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. TE-371 1.1punktu Rinktinės Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį R. J. atleido iš vidaus tarnybos (t. 1, b. l. 126-127).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu administracinių teismų praktikos suformuotos pareigūno vardą žeminančio poelgio sampratos vertinimu bei padaryta išvada, jog negali būti pripažįstama, kad dėl pareiškėjo veiksmų būtų kilusi žala valstybei bei, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą VSAT ar ją sukompromitavo, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti pripažįstami akivaizdžiai žeminantys pareigūno vardą, t. y. tokio pobūdžio, už kuriuos taikytinos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos pasekmės – atleidimas iš tarnybos. Be to, teisėjų kolegija vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz v. Spain). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitų argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo neatkartoja.

Atsižvelgdama į tas, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas