2022-09-14 Nr. AB-22567-3-61-3-00016-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-719-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00016-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir pareiškėjas, perkančioji organizacija, INVEGA) skunde prašė panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad įgyvendina bei administruoja finansines ir kitokio pobūdžio paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui priemones. Pareiškėjo veiklai vykdyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų techninės paramos lėšų bei valstybės biudžeto lėšų. Viena iš veiklų, kurioms įgyvendinti yra skiriama parama, yra INVEGAI priskirtų ES fondų investicijų administravimo funkcijų vykdymas, t. y. pagal pareiškėjo vykdomą projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0010 „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – veiksmų programos administravimas“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjo atliekamam ES fondų investicijų administravimui esminę reikšmę turi pareiškėjo nuo 2003 m. naudojama informacinė verslo valdymo ir apskaitos sistema, sukurta Navision produkto pagrindu. Ši informacinė sistema padeda planuoti resursus, atlikti deleguotas paraiškų vertinimo, paramos skyrimo ir išmokėjimo funkcijas, valdyti veiklos procesus. Pareiškėjas neturi savo informacinių technologijų (toliau – ir IT) specialistų, kurie administruotų ir prižiūrėtų IT sistemų veikimą, todėl šias paslaugas įsigyja iš kvalifikuotų atitinkamas IT paslaugas teikiančių įmonių. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 177783) (toliau – ir Pirkimas). Pirkimu buvo siekiama įsigyti 200 000 Eur vertės atitinkamų IT paslaugų, kurios būtų teikiamos 36 mėnesių laikotarpiu. Pirkimui pasiūlymus pateikė du tiekėjai, o laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Columbus Lietuva“ pateiktas pasiūlymas. INVEGA ir UAB „Columbus Lietuva“ 2016 m. lapkričio 2 d. sudarė Informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 16-3-279/2016 (toliau – ir Sutartis).

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. balandžio 9 d. gavo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) Kontrolės skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4A-1153 (toliau – ir Išvada), kurioje VPT įvertino pareiškėjo atliktą Pirkimą ir, be kita ko, konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 14.6 punkte nustatytas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas, kuriuo reikalaujama tiekėjo per pastaruosius 3 metus būti įvykdžius 140 000 Eur atitinkamų paslaugų sutartį, yra perteklinis ir riboja potencialių tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus; Pirkimo dokumentų 14.9 punkte nustatytas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui turėti teisę atlikti INVEGOS turimos MS Dynamics NAV sistemos objektų (modulių) priežiūrą, konfigūravimo ir programavimo darbus, įskaitant turimų Navision sistemų objektų programinio kodo modifikavimą ir šiai teisei patvirtinti gauti UAB „Columbus Lietuva“ sutikimą yra perteklinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją. VPT Išvadoje nurodė, kad Pirkimo sutartis turėtų būti nutraukta ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas viešasis pirkimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia VPT nuomone, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. gegužės 9 d. pateikė skundą dėl Išvados panaikinimo, tačiau teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3595-189/2017 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi Išvadoje nėra suformuluoti jokie privalomi įpareigojimai ir tokia Išvada nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. CPVA pateikė Pirkimo dokumentus ir mokėjimo prašymą, kuriuo deklaravo patirtas Projekto išlaidas sutarties su UAB „Columbus Lietuva“ vykdymui. CPVA įvertino Pirkimo dokumentus ir patirtas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti iš techninės paramos lėšų. CPVA 2020 m. gegužės 7 d. informavo pareiškėją, kad atrinko pareiškėjo vykdytą Pirkimą pakartotiniam įvertinimui ir CPVA kilo įtarimas, kad Pirkimo sąlygų 14.6 punkto reikalavimas tiekėjui per pastaruosius 3 metus būti įvykdžius 140 000 Eur atitinkamų paslaugų sutartį yra perteklinis ir apriboja potencialių tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus, bei kad Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavimas gauti UAB „Columbus Lietuva“ sutikimą atlikti programos modulių modifikavimo ir programavimo paslaugas yra perteklinis ir riboja konkurenciją. CPVA nurodė, jog pradėjo pažeidimo tyrimą Projekte. INVEGA pateikė 2020 m. birželio 2 d. atsakymą Nr. (5.1)-432 į CPVA raštą ir pabrėžė, jog CPVA nurodomos Pirkimo sąlygos buvo tinkamos ir neribojo konkurencijos, atitiko tuo metu galiojusias VPT direktoriaus 2003 m spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintas Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos), perkančiųjų organizacijų praktiką ir paties pareiškėjo poreikius. CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendime nurodė pritarianti VPT Išvadai ir padarė išvadą, kad INVEGA, Pirkimo sąlygų 14.6 ir 14.9 punktuose nustatydama perteklinius ir nepagrįstus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo įgyvendinimo. Sprendimu CPVA taip pat nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 242 000 Eur su PVM, ir pripažino 12 100 Eur sumą esant netinkamomis finansuoti išlaidomis bei įpareigojo INVEGĄ grąžinti 7 005,10 Eur lėšų (atitinkama suma bus išskaičiuota iš INVEGOS prašomų apmokėti išlaidų sumos, CPVA mokėtinos pagal Projektą).

5. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas teigė, kad CPVA teiginiai yra nepagrįsti ir teikiami neatsižvelgiant į Pirkimo vykdymo metu galiojusius teisės aktus bei Pirkimo objektą. Pirkimo sąlygų 14.6 punkto reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir neribojantis konkurencijos, nes programavimo ir konfigūravimo darbai buvo Pirkimo objekto dalis, o ne perkama atskirai, kaip nepagrįstai nurodė CPVA. Atsižvelgiant į tai, Pirkimo objekto ir Sutarties vertė buvo 200 000 Eur (be PVM); pirkimo procedūrų vykdymo metu galiojo VPT rekomendacija tiekėjams nustatyti reikalavimą savo patirtį pagrįsti įvykdytomis panašiomis suteiktų paslaugų pirkimo sutartimis, kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės. Pareiškėjo reikalavimas visiškai atitiko šią rekomendaciją – buvo prašoma pateikti ne mažiau nei 140 000 Eur vertės įvykdytą sutartį; pirkimo sąlygos dėl tiekėjams keliamų kvalifikacinių reikalavimų, įskaitant Pirkimo sąlygų 14.6 punkto nuostatą, buvo suderintos su VPT ir pakoreguotos pagal VPT specialistų pateiktas pastabas; kitos perkančiosios organizacijos, įskaitant CPVA, savo informacinių sistemų priežiūros paslaugų pirkimuose taikė tą patį patirties (įvykdytų sutarčių) reikalavimą bei 0,7 pirkimo objekto vertės koeficientą, t. y. atitinkamas reikalavimas buvo įprasta praktika; VPT rekomendacijos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika pasikeitė tik 2017 m. liepos 1 d., t. y. praėjus beveik 8 mėnesiams po Pirkimo procedūrų pabaigos.

6. Pareiškėjo teigimu, Pirkimo sąlygų 14.9 punktas yra teisėtas, pagrįstas ir neribojantis konkurencijos, nes programinė įranga yra kūrinys, kurio naudojimas, o taip pat ir modifikavimas yra licencijuojamas, todėl, siekiant įsitikinti, kad Pirkimu įsigyjamas paslaugas teikiantys tiekėjai turės teisę teisėtai teikti paslaugas, buvo numatytas reikalavimas turėti atitinkamas licencijas; UAB „Columbus Lietuva“ sukurtas programinis kodas, pritaikant MS Dynamics NAV standartinę programinę įrangą INVEGOS poreikiams, yra UAB „Columbus Lietuva“ kūrinys, prie kurio prieigai ir modifikavimui reikalingas leidimas. Programinės įrangos pakeitimai, adaptacijos, modifikacijos taip pat yra autoriaus turtinės teisės ir, jeigu šios konkrečios teisės nebuvo perduodamos kartu su kūriniu, bet koks programinės įrangos pakeitimas bei iškraipymas būtų laikomas neteisėtu. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjas numatė reikalavimą tiekėjams turėti autoriaus leidimą atlikti tokio programinio kodo modifikavimo ir programavimo darbus; INVEGOS IT sistemą prižiūrintis ir jo veikimą užtikrinantis IT paslaugų teikėjas, neturėdamas prieigos prie programinės įrangos modifikacijų, atliktų pagal INVEGOS poreikius (t. y. prie programinio kodo, sukurto ankstesnio IT sistemos vystytojo (UAB „Columbus Lietuva“), iš techninės pusės nebūtų pajėgus užtikrinti sklandų IT sistemos veikimą bei jos tolesnį modifikavimą pagal INVEGOS poreikius; CPVA 2017 m. spalio mėnesį jau vertino šio Pirkimo sąlygų 14.9 punkto pagrįstumą ir teisėtumą ir, gavusi pareiškėjo paaiškinimą, išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti, todėl nėra aišku, kodėl praėjus daugiau nei 3 metams priimamas priešingas sprendimas; analogiškus reikalavimus dėl leidimo iš programinės įrangos gamintojų gavimo numato ir kitos perkančiosios organizacijos, t. y. tokio gamintojo leidimo / licencijos turėjimo reikalavimas yra įprastas.

7. Pasak pareiškėjo, Sprendimas pažeidžia viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių ir lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principus; Sprendime neatsižvelgiama į Pirkimo procedūrų metu galiojusius teisės aktus, praktiką ir VPT rekomendacijas, o taikoma vėlesnė praktika ir metodika; Sprendimo motyvai neatitinka teisės aktų reikalavimų bei pažeidžia įstatymo viršenybės principą – autorių teisės į kūrinį, įskaitant jo modifikacijas, yra saugomos įstatymo. CPVA Sprendimu konstatavus, jog leidimas modifikuoti kūrinį nėra reikalingas, t. y. konstatavus priešingai nei reglamentuojama įstatymo, yra pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas; priimtas Sprendimas nėra išsamus ir tinkamai motyvuotas: CPVA Sprendimą motyvavo tik VPT Išvados (kurią teismas konstatavo kaip rekomendacinę, neįpareigojančią ir nesukeliančią teisinių pasekmių) citatomis, nepateikdama savo argumentų ir nepasisakydama dėl pareiškėjo paaiškinimų ir Pirkimo sąlygų pagrindimo.

8. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas netinkamai pasinaudojo VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Rekomendacijomis, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus pirkimo objektui. Pirkimo sąlygų 2 priede Techninėje specifikacijoje numatyta, kad Perkančioji organizacija planuoja įsigyti informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugas, kurios bus atliekamos Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka pateiktų užsakymų pagrindu. Pirkimo sąlygų 1 priedo Pasiūlymo lentelėje, kurioje nurodomos paslaugų kainos ir bendra pasiūlymo kaina, pateikiama pastaba, kad „pasiūlymo kaina, apskaičiuota pagal orientacinę užsakymų apimtį per 1 metus, bus taikoma tik pasiūlymų palyginimui ir nebus laikoma sutarties kaina. Paslaugos bus užsakomos pagal faktinį poreikį (išskyrus mėnesinį NAVISION programos priežiūros mokestį)“, t. y. dar kartą akcentuojamas paslaugų pirkimas pagal poreikį, išskyrus mėnesinį Navision programos priežiūros mokestį. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad pirkimo biudžetas – iki 200 000 Eur be PVM (Pirkimo sąlygų 11 p.), t. y. INVEGA neįsipareigoja nupirkti viso nurodytų Paslaugų kiekio (apimties). Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu Paslaugos bus perkamos pagal INVEGOS poreikį pagal laimėjusio pasiūlymo įkainius. Galutinė kaina, kurią INVEGA turės sumokėti tiekėjui, priklausys nuo vykdant Pirkimo sutartį suteiktų Paslaugų kiekio (apimties), bet ne daugiau kaip 11 punkte nurodytas pirkimo biudžetas (Pirkimo sąlygų 10 p.). CPVA, vertindama Pirkimo sąlygų 14.6 punkte nustatytą panašios sutarties reikalavimą, rėmėsi Pirkimo sąlygų nuostatomis ir Sprendime tinkamai konstatavo, kad vykdant Pirkimo sutartį, paslaugos bus perkamos pagal poreikį Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka, numatyto biudžeto ribose, ir paneigia pareiškėjo poziciją, kad CPVA vertino, jog pagal poreikį užsakomos paslaugos neįeina į Pirkimo sutarties vertę ir bus perkamos pagal atskiras sutartis.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pozicija, jog Rekomendacijos leido numatyti būti įvykdžius analogiškų paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 0,7 skelbiamo pirkimo biudžeto / planuojamos sutarties vertė, yra niekuo nepagrįsta, nes pareiškėjas, nustatant kvalifikacinį reikalavimą, kad Pirkimo dalyvis atitiktų ir pateiktų atitinkamus dokumentus dėl panašios sutarties reikalavimo, nepagrįstai vadovavosi tik Rekomendacijų 20.1 punktu, neatsižvelgdamas į VPĮ ir Rekomendacijų nuostatų sistemiškumą, netinkamai įvertino perkamo objekto specifiką bei neįvertino aplinkybės, kad perkamos paslaugos bus įsigyjamos pagal poreikį, nebūtinai išnaudojant visą biudžetą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos pasikeitimas 2017 m. liepos 7 d. neturi jokios teisinės reikšmės. Sprendimu CPVA nekvestionavo autoriaus teisių į kompiuterių programas ar programinę įrangą. VPT kilus abejonių, ar Pirkimo dokumentų 14.9 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nėra perteklinis ir dirbtinai neriboja konkurencijos, įvertinusi Perkančiosios organizacijos paaiškinimą ir pateiktus dokumentus, konstatavo, jog „Tarnyba iš gautų 6 sutarčių nenustatė, jog UAB „Columbus Lietuva“ vienintelis turi reikiamas teises (prieigą) prie „Garantijų ir paskolų“ modulio objektų, todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas, gauti sutikimą iš UAB „Columbus Lietuva“ atlikti esamos programos dalių (modulių) modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, yra perteklinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją.“ Nors pareiškėjas teigia, kad su tokia išvada nesutinka, tačiau konkrečių, tai paneigiančių įrodymų ir / ar dokumentų, nepateikia. Pasak atsakovo, būtent pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą (įskaitant ir Pirkimą), o, jei vykdant pirkimus, jis pažeidė teisės aktus, jo veiksmų neteisėtumas negali būti jokiomis priemonėmis pateisinamas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas tiek teikdamas paraišką, tiek pasirašydamas Projekto sutartį sutiko laikytis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT), jam jos buvo žinomos nuo pat Projekto sutarties pasirašymo dienos ir negali būti laikomos netikėtomis.

12. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neteisėtai siekia paneigti viešųjų pirkimų priežiūrą ir kontrolę atliekančių institucijų (šiuo atveju CPVA) kompetenciją vertinti vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą. Pareiškėjo Projektas yra finansuojamas iš ES lėšų, todėl šiuo atveju yra taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Tiek teisės aktai, tiek ir jas aiškinanti teismų praktika, aiškiai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų ES lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai. Pasak atsakovo, yra visiškai nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti, ar yra pažeidimas, ar jo nėra. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta – CPVA darbuotojai, įtarę, jog vykdant Pirkimą buvo pažeistos VPĮ nuostatos, pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu ir buvo priimtas Sprendimas dėl pažeidimo ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija. Įtarti pažeidimą gali tos pačios institucijos atskiri darbuotojai, t. y. gali būti ir taip, kad vienas asmuo pagal savo kompetenciją pažeidimo neįtarė, tačiau kitas jį įtars. Todėl teisiškai yra nereikšminga, kiek kartų įgyvendinančioji institucija vertina ar tikrina pirkimus (šiuo atveju Pirkimą), svarbu yra tai, kad Pirkimas nebūtų atliktas pažeidžiant teisės aktų. Jei Pirkimas yra atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tai konstatuotina, kad tokio pažeidimo egzistavimas objektyviai nepriklauso nuo pirkimo patikros kiekio ir bet kuriuo momentu ne tik kad gali, bet privalo būti ištirtas ir nustatytas, todėl objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.

13. Atsakovas pažymėjo, kad VPT Išvada nėra panaikinta ir yra galiojanti, todėl CPVA pažeidimo tyrimo metu ir priimant Sprendimą galėjo ja vadovautis. Ta aplinkybė, kad pateikta VPT nuomonė, jog 2016 m. lapkričio 2 d. Sutartis, sudaryta su tiekėju UAB „Columbus Lietuva“, turėtų būti nutraukta, ir, esant poreikiui, turėtų būti organizuojamas naujas viešas pirkimas, nesukėlė teisinių pasekmių pareiškėjui, savaime nepaneigia nustatytų VPĮ pažeidimų. Pareiškėjas aiškiai žinojo, kad atliekant Pirkimą buvo pažeistos VPĮ nuostatos, tačiau šį faktą ignoravo ir VPT pasiūlyta rekomendacija nutraukti Pirkimą ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešą pirkimą, nepasinaudojo.

14. Atsakovo teigimu, CPVA Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, nurodyti teisės aktai, kuriuos jis pažeidė vykdydamas Pirkimą, todėl Sprendimas atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ skundą atmetė.

16. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjas INVEGA 2016 m. rugpjūčio 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 177783). Pirkimui pasiūlymus pateikė du tiekėjai, o laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Columbus Lietuva“ pateiktas pasiūlymas. INVEGA ir UAB „Columbus Lietuva“ 2016 m. lapkričio 2 d. sudarė Informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 16-3-279/2016.

16.2. VPT Kontrolės skyrius 2017 m. balandžio 7 d. pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4A-1153 įvertino pareiškėjo atliktą Pirkimą ir, be kita ko, konstatavo, kad: Pirkimo sąlygų 14.6 punkte nustatytas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas, kuriuo reikalaujama tiekėjo per pastaruosius 3 metus būti įvykdžius 140 000 Eur atitinkamų paslaugų sutartį, yra perteklinis ir riboja potencialių tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus; Pirkimo dokumentų 14.9 punkte nustatytas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui turėti teisę atlikti INVEGOS turimos MS Dynamics NAV sistemos objektų (modulių) priežiūrą, konfigūravimo ir programavimo darbus, įskaitant turimų Navision sistemų objektų programinio kodo modifikavimą ir šiai teisei patvirtinti gauti UAB „Columbus Lietuva“ sutikimą yra perteklinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją. VPT Išvadoje nurodė, kad Pirkimo sutartis turėtų būti nutraukta ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas viešasis pirkimas.

16.3. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Išvados panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3595-189/2017 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundžiamoje Išvadoje nėra suformuluoti jokie privalomi įpareigojimai ir tokia Išvada nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

16.4. CPVA 2020 m. gegužės 7 d. informavo pareiškėją, kad atrinko jo vykdytą Pirkimą įvertinti pakartotinai ir CPVA kilo įtarimas, kad Pirkimo sąlygų 14.6 punkto reikalavimas tiekėjui per pastaruosius 3 metus būti įvykdžius 140 000 Eur atitinkamų paslaugų sutartį yra perteklinis ir apriboja potencialių tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus, bei kad Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavimas gauti UAB „Columbus Lietuva“ sutikimą atlikti programos modulių modifikavimo ir programavimo paslaugas yra perteklinis ir riboja konkurenciją. CPVA nurodė, kad pradėjo pažeidimo tyrimą Projekte.

16.5. CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. Sprendime nurodė pritarianti VPT Išvadai ir padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 14.6 ir 14.9 punktuose nustatydama perteklinius ir nepagrįstus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus INVEGA pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo įgyvendinimo. Sprendimu CPVA taip pat nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 242 000 Eur su PVM ir pripažino 12 100 Eur esant netinkamų finansuoti išlaidų suma bei įpareigojo INVEGA grąžinti 7 005,10 Eur lėšų (atitinkama suma bus išskaičiuota iš INVEGOS prašomų apmokėti išlaidų sumos, CPVA mokėtinos pagal projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0010).

17. Teismas aptarė VPĮ 32 straipsnio 1, 2 dalių, 85 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 4, 10, 20.1 punktų nuostatas.

18. Teismas konstatavo, jog CPVA, vertindama Pirkimo sąlygų 14.6 punkte nustatytą panašios sutarties reikalavimą, pagrįstai rėmėsi Pirkimo sąlygų nuostatomis ir Sprendime tinkamai konstatavo, kad, vykdant Pirkimo sutartį, paslaugos bus perkamos pagal poreikį Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka, numatyto biudžeto ribose. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos keliami kvalifikacijos reikalavimai negali būti ribojantys ir turi būti proporcingi siekiamam tikslui – sudaryti sutartį su tiekėju, kurio turimi pajėgumai būtų pakankami perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti, t. y. proporcingi pirkimo objektui.

19. Teismas vertino, kad pareiškėjo pozicija, jog Rekomendacijos leido numatyti būti įvykdžius analogiškų paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 0,7 skelbiamo pirkimo biudžeto / planuojamos sutarties vertė, yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjas, nustatydamas kvalifikacinį reikalavimą, kad Pirkimo dalyvis atitiktų ir pateiktų atitinkamus dokumentus dėl panašios sutarties reikalavimo, nepagrįstai išimtinai vadovavosi tik Rekomendacijų 20.1 punktu, tačiau neatsižvelgė į VPĮ ir Rekomendacijų nuostatų sistemiškumą, netinkamai įvertino perkamo objekto specifiką bei neįvertino aplinkybės, kad perkamos paslaugos bus įsigyjamos pagal poreikį, nebūtinai išnaudojant visą biudžetą.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavimu, teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi VPT Išvada, kuri nėra panaikinta ir yra galiojanti. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde teigia, kad su tokia išvada nesutinka, tačiau konkrečių, tai paneigiančių įrodymų ir / ar dokumentų, į bylą nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPVA nekvestionavo autoriaus teisių į kompiuterių programas ir programinę įrangą, be to, pareiškėjo argumentai apie autorių teises ir jų apsaugą bei Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) nuostatų citavimas šiam ginčui nėra neaktualūs.

21. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, nustatydama ne minimalius arba būtinus reikalavimus, o akivaizdžiai perteklinius, ribojo konkurenciją. Pasiūlymą pirkime pateikė dvi įmonės ir tai dar kartą patvirtina faktą, jog nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta tik minimali konkurencija, nesiekiant gauti daugiau konkurencingų pasiūlymų. Pareiškėjas neįrodė, kad būtent tokio reikalavimo nustatymas jam leido tinkamai ir neribojant konkurencijos atsirinkti įmones, kurios sugebės įgyvendinti pirkimu pareiškėjo išsikeltus tikslus, t. y. kad tik taip bus galima įsitikinti tiekėjo gebėjimu užtikrinti techninius, proceso ir profesinius reikalavimus.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs minėtus pažeidimus, pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais, pareiškėjui taikė 5 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. iš viso 12 100 Eur. Teismas vertino, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 23. Pareiškėjas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ skundą tenkinti bei panaikinti CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2020/3-35-275. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, nepateikė jų atmetimo motyvų, neištyrė byloje pateiktų įrodymų, o tik formaliai perrašė atsakovo atsiliepimo teiginius.

24.1. Teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neva nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo naudojamų pritaikytų modulių autorius yra UAB „Columbus Lietuva“, tačiau tiek skunde, tiek prie jo pridėti įrodymai patvirtina tokias aplinkybes apie intelektinę nuosavybę. Dėl šių įrodymų teismas visiškai nepasisakė ir jų neaptarė. Pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavimo, teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl toks reikalavimas yra perteklinis, tačiau įterpė VPT Išvados citatą apie SURESTEP+ metodiką, kuri net nėra Pirkimo sąlygų 14.9 punkto dalis ar kažkaip susijusi su reikalavimu tiekėjui turėti licenciją atlikti programinio kodo modifikacijas. Teismas niekaip nemotyvavo ir nepasisakė, kodėl pareiškėjo nurodytos INVEGA ir UAB „Columbus Lietuva“ sutarties nuostatos, draudžiančios INVEGA platinti ir perduoti kitiems asmenims (tiražuoti) UAB „Columbus Lietuva“ sukurtą intelektinę nuosavybę – programinį kodą, neįrodo UAB „Columbus Lietuva“ nuosavybės teisės į tokį kodą bei kodėl pareiškėjas turėtų nepaisyti UAB „Columbus Lietuva“ teisių. Teismo sprendime niekaip nemotyvuota, kodėl pareiškėjo argumentas, jog Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavimas, skirtas užtikrinti, kad paslaugas teikiantis tiekėjas turės teisę atlikti jau sukurto ir INVEGA naudojamo programinio kodo (programinės įrangos) autoriaus licenciją, galėtų būti nepagrįstas. Teismo sprendime nepaaiškinta, kodėl toks reikalavimas Pirkimo dokumentuose nereikalingas ar kokiu kitu būdu pareiškėjui įsitikinti, kad tiekėjai turės teisę naudoti ir modifikuoti kito asmens intelektinę nuosavybę – programinį kodą. Pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 14.6 punkto reikalavimo, teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjas negalėjo vadovautis tuo metu galiojančiomis VPT rekomendacijomis, jog įvykdytos sutarties vertė turi būti ne mažesnė nei 0,7 pirkimo objekto vertės, tačiau turėjo atsižvelgti į tokių rekomendacijų „sistemiškumą“. Teismo sprendime nepateikta jokio paaiškinimo dėl rekomendacijų sistemiškumo ar kaip jį perkančioji organizacija turėjo suprasti ir aiškinti.

24.2. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė apginti savo pozicijos dėl VPT Išvados nepagrįstumo ir prašyti tokią išvadą panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti VPT Išvadoje pateiktų teiginių realumą ir pagrįstumą, o ne traktuoti juos esant visiškai įrodytus ir net nevertinti byloje pateiktų įrodymų.

24.3. Pirkimo sąlygų 14.6 punkto reikalavimas buvo būtinas ir pagrįstas, visiškai atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir užtikrino tinkamą konkurenciją tarp tiekėjų, tuo pačiu suteikdamas galimybę pareiškėjui įsigyti kokybiškas paslaugas. Pirkimo procedūrų vykdymo metu galiojo VPT rekomendacija tiekėjams nustatyti reikalavimą savo patirtį pagrįsti įvykdytomis panašiomis suteiktų paslaugų pirkimo sutartimis, kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės. Pirkimo objekto vertė buvo 200 000 Eur. Pareiškėjo reikalavimas visiškai atitiko šią rekomendaciją – buvo prašoma pateikti ne mažiau nei 140 000 Eur vertės įvykdytą sutartį. Priešingai nei nurodo teismas, būtent Pirkimo objekto specifika ir šio objekto esminė reikšmė pareiškėjo veiklai ir veiklos nepertraukiamumui lėmė, jog pareiškėjas turėjo įtraukti 14.6 punkto reikalavimą. Tik taip pareiškėjas galėjo užtikrinti, kad paslaugas teiks kvalifikuotas ir patirtį turintis tiekėjas, kuris gebės laiku ir kokybiškai prižiūrėti, konfigūruoti ir modifikuoti pareiškėjo informacinę sistemą, kuri yra esminė pareiškėjo veikloje. Kitos perkančiosios organizacijos, įskaitant CPVA, savo informacinių sistemų priežiūros paslaugų pirkimuose taikė tą patį patirties (įvykdytų sutarčių) reikalavimą bei 0,7 pirkimo objekto vertės koeficientą, t. y. atitinkamas reikalavimas buvo įprasta praktika. Nors teismas sutiko, kad VPT rekomendacijos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, taikoma nuo 2017 m. liepos 1 d., neturi reikšmės šio ginčo situacijai, tačiau nepagrįstai nebuvo vertinta, jog CPVA Sprendime būtent ir vadovaujasi tokia pasikeitusia praktika, o ne Pirkimo procedūrų metu galiojusiomis rekomendacijomis.

24.4. Dėl Pirkimo sąlygų 14.9 punkto pareiškėjas pažymi, kad programinė įranga yra kūrinys, kurio naudojimas, o taip pat ir modifikavimas yra licencijuojamas, todėl siekiant įsitikinti, kad Pirkimu įsigyjamas paslaugas teikiantys tiekėjai turės teisę teisėtai teikti paslaugas, buvo numatytas reikalavimas turėti atitinkamas licencijas. Skundžiamame teismo sprendime visiškai nemotyvuojama, kodėl neturėtų būti atsižvelgiama į autorių teises ginančias teisės normas ir kodėl neturėtų būti įsitikinama, kad tiekėjas turi teisę naudoti kito asmens intelektinę nuosavybę. Atsižvelgiant į UAB „Columbus Lietuva“ ir INVEGA sutartį, UAB „Columbus Lietuva“ sukurtas programinis kodas, pritaikant MS Dynamics NAV standartinę programinę įrangą INVEGOS poreikiams, yra UAB „Columbus Lietuva“ intelektinė nuosavybė (kūrinys), prie kurios prieigai ir modifikavimui reikalingas leidimas (licencija, sutikimas). Programinės įrangos pakeitimai, adaptacijos, modifikacijos taip pat yra autoriaus turtinės teisės ir jeigu šios konkrečios teisės nebuvo perduodamos kartu su kūriniu, bet koks programinės įrangos pakeitimas bei iškraipymas būtų laikomas neteisėtu. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjas numatė reikalavimą tiekėjams turėti autoriaus leidimą atlikti tokio programinio kodo modifikavimo ir programavimo darbus. INVEGOS IT sistemą prižiūrintis ir jo veikimą užtikrinantis IT paslaugų teikėjas, neturėdamas prieigos prie programinės įrangos modifikacijų atliktų pagal INVEGOS poreikius (t. y. prie programinio kodo, sukurto ankstesnio IT sistemos vystytojo (UAB „Columbus Lietuva“) iš techninės pusės nebūtų pajėgus užtikrinti sklandų IT sistemos veikimą bei jos tolesnį modifikavimą pagal INVEGOS poreikius. Be to, analogiškus reikalavimus dėl leidimo iš programinės įrangos gamintojų gavimo numato ir kitos perkančiosios organizacijos, t. y. tokio gamintojo leidimo / licencijos turėjimo reikalavimas yra įprastas. Teismo sprendime nepateikta jokių motyvų ar argumentų, kodėl Pirkimo sąlygų 14.9 punktas yra perteklinis. Taip pat nėra aišku, kuo remdamasis teismas teigia, kad intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nėra aktualūs šiame ginče, kai pačiame Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavime prašomi dokumentai yra skirti būtent teisėtam intelektinės nuosavybės naudojimui užtikrinti.

25. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

26.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 14.6 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo, nemotyvavo, kodėl pareiškėjas negalėjo vadovautis tuo metu galiojančiomis Rekomendacijomis, jog įvykdytos sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo vertės. Ginčijamame sprendime teismas aiškiai nurodė, kad, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus, perkančioji organizacija turi juos nustatyti įvertindama pirkimo objekto specifiką, sutarties vykdymo sąlygas ir turi juos nustatyti tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Įvertinus Pirkimo objekto specifiką (paslaugos bus perkamos pagal perkančiosios organizacijos poreikį, INVEGA neįsipareigoja nupirkti visų nurodytų paslaugų kiekio (apimties) ir nebūtinai bus išnaudota visa maksimali Sutarties vertė), Pirkimo sąlygų 14.6 punkte nurodytas reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui ir ribojantis tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjų buvo reikalaujama turėti patirties įvykdžius / vykdant sutartį dėl panašių paslaugų, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 140 000 Eur (t. y. koeficientas 0,7 nuo maksimalios pirkimo sutarties vertės). Pareiškėjo pozicija, jog Rekomendacijos leido numatyti būti įvykdžius / vykdyti analogiškų paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 0,7 skelbiamo pirkimo biudžeto / planuojamos sutarties vertė, yra niekuo nepagrįsta, nes pareiškėjas, nustatant kvalifikacinį reikalavimą, kad Pirkimo dalyvis atitiktų ir pateiktų atitinkamus dokumentus dėl panašios sutarties reikalavimo, nepagrįstai vadovavosi tik Rekomendacijų 20.1 punktu, neatsižvelgdamas į VPĮ ir Rekomendacijų nuostatų sistemiškumą, netinkamai įvertino perkamo objekto specifiką bei neįvertino aplinkybės, kad perkamos paslaugos bus įsigyjamos pagal poreikį, nebūtinai išnaudojant visą biudžetą, kadangi jau Pirkimo sąlygose perkančioji organizacija nurodė, kad neįsipareigoja nupirkti viso paslaugų kiekio (apimties). Tai, kad kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika pasikeitė 2017 m. liepos 1 d., t. y. jau įvykdžius Pirkimą, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

26.2. CPVA nekvestionuoja autoriaus teisių į kompiuterių programas ar programinę įrangą. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad VPT kilus abejonių, ar Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustatytas reikalavimas nėra perteklinis ir dirbtinai neriboja konkurencijos, įvertinusi perkančiosios organizacijos paaiškinimą ir pateiktus dokumentus, konstatavo: „Tarnyba iš gautų 6 sutarčių nenustatė, jog UAB „Columbus Lietuva“ vienintelis turi reikiamas teises (prieigą) prie „Garantijų ir paskolų“ modulio objektų, todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas, gauti sutikimą iš UAB „Columbus Lietuva“ atlikti esamos programos dalių (modulių) modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, yra perteklinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją.“ Nors pareiškėjas teigia, kad su tokia išvada nesutinka, tačiau konkrečių, tai paneigiančių įrodymų ir / ar dokumentų, nepateikė.

26.3. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad neva CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo remtis VPT Išvada. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad PAFT 304 punkte numatyta, kad įtariamo pažeidimo tyrimo metu įgyvendinančioji institucija vertina projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, gali atlikti projekto patikras vietoje, prašyti paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, kreiptis į kitas atsakingas institucijas (ministeriją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Konkurencijos tarybą ir kt.) su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu, ir (ar) atlikti kitus veiksmus, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. VPT Išvada nėra panaikinta ir yra galiojanti, todėl CPVA pažeidimo tyrimo metu ir priimant Sprendimą galėjo ja vadovautis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ginčijamo CPVA Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, neištyrė įrodymų, nemotyvavo savo išvadų dėl sutikimo su atsakovo Sprendime pateiktu nustatytų pažeidimų teisiniu vertinimu, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

29. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl visų bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

31. Ginčo esmė, ar pareiškėjas Pirkimo sąlygų 14.6 punktu („Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo Tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu Tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs ir (ar) vykdantis bent vieną, atitinkamų paslaugų (perkančiosios organizacijos turimos informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir (arba) programavimo paslaugų) teikimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 140 000 Eur be PVM“) ir 14.9 punktu („Tiekėjas turi turėti teisę atlikti visų INVEGOS turimos MS Dynamics NAV sistemos objektų (modulių) priežiūrą, konfigūravimo ir programavimo darbus, įskaitant ir turimų Navision sistemų objektų programinio kodo modifikavimą.

Esamų informacinės sistemos (Navision) specialiųjų modulių autorius ir atitinkamų licencijų turėtojas yra Uždaroji akcinė bendrovė „Columbus Lietuva“. Kadangi esamų specifinių modulių priežiūrai ir modifikacijai reikalinga speciali MS Dynamics NAV arba lygiavertė licencija ir Uždarosios akcinės bendrovės „Columbus Lietuva“ raštiškas patvirtinimas, kad tiekėjui esant poreikiui bus suteikta teisė atlikti esamos programos dalių (modulių) modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, tiekėjas privalo pateikti:

1) Tiekėjo pažymą, patvirtinančią, kad jis turi reikalingą MS Dynamics NAV arba lygiavertę licenciją; ir 2) Uždarosios akcinės bendrovės „Columbus Lietuva“ raštišką patvirtinimą, kad Tiekėjas turi ir (ar) jam bus suteiktos reikiamas teisės INVEGOS informacinės sistemos (Navision) programinių produktų modifikavimui ir (ar) programavimo darbams atlikti“) nustatė perteklinius ir nepagrįstus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus ir nesilaikė Taisyklių 60 punkto, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo įgyvendinimo.

Šiam teisiniam vertinimui atlikti pirmosios instancijos teismas turėjo surinkti ir ištirti visus įrodymus, kuriuose užfiksuotos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. To byloje nėra padaryta. Pavyzdžiui, byloje nėra Sprendime minimų dokumentų: VPT 2017 m. vasario 1 d. rašto Nr. 4S-352, perkančiosios organizacijos 2017 m. vasario 10 d. rašto Nr. (5.1)-93, perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktų 6 programos įsigijimo, priežiūros ir programavimo paslaugų įsigijimo ir (ar) licencijų įsigijimo sutarčių.

Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad pareiškėjo naudojamas MS Dynamics NAV modulis „Garantijos ir paskolos“ yra sukurtas pritaikant, modifikuojant santykių su klientais valdymo (angl. customer relationship management) modulį. Atsakovas vadovaujasi VPT Išvada, kurioje nurodyta, kad iš gautų 6 sutarčių nenustatyta, jog UAB „Columbus Lietuva“ vienintelis turi reikiamas teises (prieigą) prie „Garantijų ir paskolų“ modulio objektų, tačiau minimos sutartys teismui nepateiktos. Taigi byloje nėra dokumentų, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą.

32. Atsiliepime į apeliacinį skundą CPVA teigia, kad Pirkimo metu 2016 m. lapkričio 2 d. pirkimo dalyvis UAB „Alna Bussiness Solutions“ pateikė pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „Alna Bussiness Solutions“ buvo kreipęsis į UAB „Columbus Lietuva“ dėl leidimo, atlikti programos dalių (modulių) modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, kuris nurodytas reikalavimuose, bet leidimo ir atsakymo iš UAB „Columbus Lietuva“ negavo (pasiūlyme jis nebuvo pateiktas). Perkančioji organizacija Pirkimo metu, gavusi dalyvių pasiūlymus, kreipėsi į UAB „Columbus Lietuva“ ir gavusi patvirtinimą, kad „kito tiekėjo pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, tokiam kitam tiekėjui bus suteikta prieiga prie UAB „Columbus Lietuva“ lokalizacijos“ jo pagrindu pripažino tiekėjo UAB „Alna Bussiness Solutions“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus. Byloje nėra nei 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Alna Bussiness Solutions“ pretenzijos, nei perkančiosios organizacijos kreipimosi į UAB „Columbus Lietuva“, nei jos atsakymo.

33. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 14 d. pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą skundą įpareigojo atsakovą į bylą pateikti atsiliepimą ir visą su byla susijusią medžiagą, tačiau atsakovas pateikė tik atsiliepimą. ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 56 str. 5 d., 80 str.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar UAB „Columbus Lietuva“ sukūrė INVEGAI programinį kodą, pritaikant MS Dynamics NAV standartinę programinę įrangą INVEGOS poreikiams, jei taip, kokių ir kiek kūrinių sukurta ir perduota, ar šiam kūriniui / kūriniams atskiras UAB „Columbus Lietuva“ leidimas yra / nėra duotas sutartyse ar kūrinio / kūrinių priėmimo-perdavimo aktuose, kokie yra šalių susitarimai dėl rašytinio leidimo ne / davimo ateityje ir t. t. Šios aplinkybės negali būti nustatytos pareiškėjui pateikus tik vieną 2016 m. lapkričio 2 d. sutartį, nes ji buvo pasirašyta po Pirkimo laimėjimo su Pirkimą laimėjusiu UAB „Columbus Lietuva“. Turi būti pateikti ir išanalizuoti visi įrodymai. Taigi bylai teisingai išspręsti atsakovas turi pateikti visą medžiagą, kurią analizavo priimdamas sprendimą ir kuri yra būtina teismui, sprendžiant, ar Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

34. Taip pat pareiškėjas visuose procesiniuose dokumentuose nesutiko su VPT Išvada ir ją ginčijo: 2017 m. gegužės 9 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniame teismui dėl Išvados panaikinimo, tačiau teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3595-189/2017 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi Išvadoje nėra suformuluoti jokie privalomi įpareigojimai ir tokia Išvada nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo skunde teismui 2021 m. sausio 4 d. ir patikslintame skunde 2021 m. sausio 14 d. nurodomi argumentai dėl nesirėmimo VPT Išvada (tiek dėl jos turinio ydingumo, tiek dėl jos sukeliamų teisinių pasekmių, kurias nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-3595-189/2017). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų ir be teisinio pagrindo VPT Išvadą laikė nekvestionuotina, ja rėmėsi byloje. Pažymėtina, kad, nors Sprendime pritariama VPT Išvadai, tačiau būtent atsakovas priėmė Sprendimą, todėl atsakovas turi jį pagrįsti įrodymais apie atliktą tyrimą. Taigi ne VPT, o CPVA turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją, jog Pirkimo sąlygų 14.6 punkte ir 14.9 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra pertekliniai ir dirbtinai ribojantys konkurenciją. Teismas, surinkęs įrodymus, turi patikrinti, ar CPVA pozicija ir Sprendime padarytos išvados yra pagrįstos ar ne.

35. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir nepasisakė dėl visų įrodymų, reikšmingų bylai, ginčas iš esmės neišnagrinėtas, teisėjų kolegija nepasisako ir dėl pirmosios instancijos teismo atlikto Pirkimo sąlygų 14.6 punkto reikalavimų vertinimo. Tik surinkus visus bylai aktualius įrodymus ir juos įvertinus galima spręsti, ar Pirkimo sąlygų 14.6 punkte ir 14.9 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai, jei pažeidimas buvo, teismas turi įvertinti, ar Sprendimu paskirta finansinė korekcija yra proporcinga ir t. t. Priklausomai nuo bylos baigties, turi būti sprendžiamas pareiškėjo pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes būtina išsireikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 56 str. 4 d.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Virginija Volskienė