e797a386-7b0f-49e8-a2e7-7e93018fbebb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. e2A-982-163/2015Teisėja Nijolė Å imkienė             (Proceso Nr. 2-43-3-00297-2014-7)             Procesinio sprendimo kategorija              44.2.4.2.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 19 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų Gretos Makaraitės, Alinos Makarienės, ArÅ«no Makaro apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Gretos Makaraitės, Alinos Makarienės, ArÅ«no Makaro ieÅ¡kinį atsakovei Rusnės specialiajai mokyklai, tretiesiems asmenims Dijanai Alsienei, Irenai Mineikaitei, Saugų vaikų globos namams, Å ilutės rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos r.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovai Alina Makarienė ir ArÅ«nas Makaras praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Rusnės specialiosios mokyklos ieÅ¡kovei Gretai Makaraitei, atstovaujamai atstovų pagal įstatymÄ Alinos Makarienės ir ArÅ«no Makaro, 37 650,60 Eur (130 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir jiems, ieÅ¡kovams Alinai Makarienei ir ArÅ«nui Makarui, po 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. kovo 14 d. Rusnės specialiojoje mokykloje karštu vandeniu buvo apipilta jų neįgalios dukters Gretos Makaraitės kairės kojos šlaunis, dėl ko jai buvo nustatytas kairės kojos šlaunies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kūno paviršiaus, lydimas trauminio šoko, mikrocirkuliacijos sutrikimo. Dar iki įvykio dukra buvo pripažinta I grupės invalide (serga autizmu). Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2012-03-20 aktu nustatė, kad įvykis įvyko mokytojai Dijanai Alsienei ir jos padėjėjai Irenai Mineikaitei pažeidus norminių teisės aktų reikalavimus.

Dėl šio įvykio Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2012-03-20 aktu nustatė, kad įvykis įvyko Rusnės specialiosios mokyklos mokinei V. Bertulytei apvertus puodelį su karšta arbata ant G. Makaraitės šlaunies. Šiuo aktu mokytojos Dijana Alsienė ir Irena Mineikaitė pripažintos pažeidusiomis norminių teisės aktų reikalavimus, dėl ko joms įstaigos direktoriaus 2012-03-15 įsakymais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – įspėjimai.

Mokytoja ir jos padėjėja privalėjo saugoti mokinių sveikatÄ , garantuoti fizinį ir psichologinį saugumÄ grupėje, salėje ar kitose įstaigos erdvėse. Dėl patirtų sužalojimų dukrai Gretai Makaraitei teko iÅ¡tverti labai dideles fizines kančias: patyrė didelį fizinį skausmÄ , nepatogumų, estetinės iÅ¡vaizdos pakitimus. Jai taikytas operacinis gydymas. Yra didelė tikimybė, kad ateityje reikės daryti plastines operacijas. IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad po Å¡io dukters sužalojimo jie taip pat patyrė didelių emocinių iÅ¡gyvenimų, nuolat jaučia nerimÄ dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su Å¡ia dukters trauma.

Tiek iki traumos, tiek po traumos jie augina dukrÄ , jie emociÅ¡kai labai susiję, dėl to jiems dukters trauma sukėlė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų.IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po nelaimės deÅ¡imt dienų su dukra gulėjo ligoninėje, žaizdos negijo, o vienos dukters palikti negalima. Dukra Greta Makaraitė nuo gimimo bÅ«davo savaitiniame darželyje „Ąžuoliukas“, kadangi buvo reikalingos mankÅ¡tos, masažai, pamokos. Rusnės specialiojoje mokykloje dukra buvo nuo pirmos klasės, mokyklos darbuotojai pirmadienį pasiimdavo, penktadienį parveždavo, tačiau kai dukra susirgdavo, jie patys turėdavo jÄ parsivežti.

Å iuo metu dukra mokosi Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriuje.IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis po įvykusios nelaimės ligoninėje prie dukters nebudėjo, tik nuveždavo ir parsiveždavo žmonÄ , bÅ«davo namuose, nedirbo. Ä® mokyklÄ neidavo, nes viskÄ tvarkydavo žmona.Atsakovės atstovas direktorius Romualdas Blechertas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiu, kad yra pagrindas taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, kadangi Å¡iuo atveju nėra visų CK nustatytų sÄ lygų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę, iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246–6.249 str.). Nesant įstatymuose numatytų iÅ¡imčių pagal bendrÄ taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Atstovės atstovas nurodo, jog sutinka, kad atsakovė, kaip mokymo įstaiga, turi pareigÄ užtikrinti tinkamas ir saugias mokymosi sÄ lygas, garantuoti fizinį bei psichologinį mokinių saugumÄ , tačiau dėl incidento, kurio metu buvo sužalota ieÅ¡kovė Greta Makaraitė, nėra mokyklos neteisėto veikimo ar neveikimo, mokyklos kaltės. Pažymėtina, jog iÅ¡ karto po incidento, t. y. 2012-03-15, Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta dviÅ¡alė komisija, kuri buvo įpareigota iÅ¡tirti nelaimingÄ atsitikimÄ , įvykusį 2012-03-14, ir nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis bei aplinkybes. 2012-03-20 buvo suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo aktas, kurio metu nustatyta, jog nelaimingÄ atsitikimÄ galimai lėmė tai, kad viena iÅ¡ kartu su ieÅ¡kove besimokančių mergaičių priėjo prie stalo siekdama Å¡aukÅ¡telio ir apvertė du puodelius karÅ¡tos arbatos, kuri apliejo ieÅ¡kovės Å¡launį.

Atkreiptinas dėmesys, jog mokykloje mokosi vaikai su specialiaisiais poreikiais. Be to, tiek mokytojai Dijanai Alsienei, tiek mokytojos padėjėjai Irenai Mineikaitei mokyklos direktoriaus 2012-03-15 įsakymais buvo skirtos drausminės nuobaudos – įspėjimai už tiesioginių savo pareigų nevykdymÄ . Atsakovės vertinimu, minėti įsakymai nėra vienareikÅ¡miai įrodymai, neabejotinai patvirtinantys atsakovės darbuotojų kaltę dėl G. Makaraitės Å¡launies nudeginimo karÅ¡ta arbata. Å iuo atveju ieÅ¡kovų deklaratyvÅ«s teiginiai dėl atsakovės deliktinės atsakomybės dėl jos darbuotojų kaltės bei atsakomybės už jos žinioje buvusį nepilnametį asmenį nėra pagrindas taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę.

Atsakovė pažymi, jog nesutinka su reikalaujamo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, jei jis bÅ«tų priteistas. Pažymėtina, jog vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalÄ padariusio asmens kaltė, kuri civilinėje atsakomybėje pasireiÅ¡kia tyčia ar neatsargumu. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju atsakovės darbuotojų – mokytojos Dijanos Alsienės ir mokytojos padėjėjos Irenos Mineikatės elgesys buvo vertintas vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. dėl jų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu tiek mokytojos, tiek ir mokytojos padėjėjos veiksmuose inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., požymių nenustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio turtas formuojamas iÅ¡ gyventojų mokamų mokesčių į valstybės biudžetÄ , mokyklinė ugdymo įstaiga vystydama savo veiklÄ negauna jokių pajamų, todėl neadekvataus neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovams priteisimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus, kiltų grėsmė tolesniam atsakovės, kaip mokymo įstaigos, funkcijų vykdymui. Be to, ieÅ¡kovai nukentėjusiosios tėvai, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl jų dukrai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jie patyrė nepaprastai didelių iÅ¡gyvenimų.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti sumos neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, teisės aktų ir teismų praktikos. Atsakovės atstovas posėdžio metu taip pat nurodė, kad po nelaimės iÅ¡ pradžių ligoninėje buvo padėjėja, kol atvyko ieÅ¡kovė motina. Tėvai nė karto per penkerius metus pas jį nebuvo atėję, vaiku nesidomėjo. Tik tada, kai paskambino mokytoja, tėvai atvažiavo, tačiau nesutiko su siÅ«lymu bendradarbiauti dėl įvykusios nelaimės.Atsakovės atstovas advokatas Vytautas KelpÅ¡as praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Be to, posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio ir tik iÅ¡imtinais atvejais gali bÅ«ti, kad priteisiamas žalos atlyginimas kitiems asmenims. Tačiau ieÅ¡kovai nepagrindė iÅ¡imtinumo sÄ lygų jokiais įrodymais, todėl jiems neturtinės žalos atlyginimas nepriklauso. Mergaitė ir toliau gyvena mokykloje. Po traumos niekas nepasikeitė, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė nenukentėjo. Mergaitė ir toliau gyvens globos įstaigoje, o tėvai iÅ¡ Å¡ios nelaimės nori pasipinigauti.Trečiasis asmuo Dijana Alsienė nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiu, kad ji kaip mokytoja privalėjo saugoti mokinių sveikatÄ , garantuoti fizinį ir psichologinį saugumÄ grupėje, salėje ir kitose įstaigos erdvėse, nes jos pareiga užtikrinti mokinių saugumÄ yra tik ugdymo, t. y. pamokų, metu (Rusnės specialiosios mokyklos mokytojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto mokyklos direktoriaus 2010-09-01 įsakymu Nr. V1-4, 26 p.), o ne pertraukų metu, nes pertraukos metu ji ruoÅ¡iasi kitai pamokai.

IeÅ¡kovė buvo apipilta karÅ¡ta arbata ne pamokos, o pertraukos metu, todėl už jos saugumÄ buvo atsakinga padėjėja Irena Mineikaitė (Rusnės specialiosios mokyklos mokytojo padėjėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto mokyklos direktoriaus 2011-01-03 įsakymu Nr. V1-31/3, 9.4 p., 13 p.). Nors nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2012-03-20 aktu nustatė, kad įvykis įvyko jai ir jos padėjėjai Irenai Mineikaitei pažeidus norminių teisės aktų reikalavimus, ir abiem paskirtos nuobaudos – įspėjimai, tačiau nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija nurodė jos kaltę visiÅ¡kai nepagrįstai, o mokyklos direktorius visiÅ¡kai nepagrįstai paskyrė drausminę nuobaudÄ , nes ji jokių savo pareigų nepažeidė, todėl jos kaltės dėl Å¡io įvykio nėra.

Tai, kad ji nekalta dėl Å¡io įvykio, yra konstatuota ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros 2012-01-14 priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-9-00136-12, kuriame nurodyta, kad jos ir mokyklos direktoriaus kaltės dėl ieÅ¡kovės sužalojimo nėra, o tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu Å¡is sužalojimas yra susijęs su netinkamu mokytojos padėjėjos Irenos Mineikaitės pareigos padėti mokiniams saugiai atsigerti arbatÄ atlikimu. Kadangi dėl mokyklos darbuotojos, t. y. mokytojos padėjėjos Irenos Mineikaitės, kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl mokykla turi atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , tačiau praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis.

IeÅ¡kovų Alinos Makarienės ir ArÅ«no Makaro reikalavimas priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas.Trečiasis asmuo Dijana Alsienė posėdžio metu taip pat nurodė, kad su ieÅ¡kovais iÅ¡ pradžių buvo sutarę dėl žalos atlyginimo, bet po to ieÅ¡kovai reikalavo vis daugiau ir daugiau. Nors ji dirbo mokykloje pusę metų, tačiau Gretos Makaraitės motinÄ matė vienÄ kartÄ , o tėvo iÅ¡ viso nematė. Mergaitę iÅ¡ namų pirmadieniais parsiveždavo darbuotojai sukandžiotÄ gyvių, neÅ¡variÄ , „su kvapu“, į namus tėvai neleisdavo užeiti, kai pirmadieniais atvažiuodavo paimti mergaitę.Trečiojo asmens Saugų vaikų globos namų atstovė Laima Lelėnienė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o mažinti reikalaujamas sumas.Trečiojo asmens Klaipėdos r.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriaus atstovė Virginija KoÅ¡ienė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų namuose sÄ lygos geros, ieÅ¡kovė turi atskirÄ kambarį, tėvai mergaite rÅ«pinasi. Liudytoja Giedrė Balandienė parodė, kad ji yra Rusnės specialiosios mokyklos mokytojo padėjėja ir važiuodavo pasiimti nukentėjusiÄ jÄ ieÅ¡kovę iÅ¡ namų, juose rasdavo netvarkÄ . IeÅ¡kovė bÅ«davo neÅ¡variais drabužiais, sukandžiota. Parsivežus reikėdavo nuprausti, perrengti Å¡variais mokyklos drabužiais.

Ji trejus metus dirbo su nuketėjusiÄ ja, tačiau jos tėvai nėra apie jÄ paklausę, nesidomėjo. IeÅ¡kovės tėvų namuose tuo metu jokių patogumų nebuvo, buvo skudurų krÅ«vos. Ji ir pati buvo sukÄ sta blusų dirbdama su nukentėjusia ieÅ¡kove. Liudytoja Jadvyga Ramutė Žvinglevičienė parodė, kad ji yra Rusnės specialiosios mokyklos slaugytoja ir per trejus metus darbo matė, kad nuketėjusiÄ jÄ ieÅ¡kovę parsiveždavo iÅ¡ namų neÅ¡variÄ , sukÄ stÄ blusų, tėvai dukros nelankė.Liudytoja Nijolė Agintaitė parodė, kad penkerius metus dirbo socialine pedagoge ir ieÅ¡kovės tėvai nė karto nesikreipė ir mokyklai neturėjo jokių pretenzijų.

Rugsėjo 1-Ä jÄ mergaitės tėvai neatveždavo, reikėdavo patiems ieÅ¡koti. Kai dukra susirgdavo, tėvai bÅ«davo nepatenkinti, kad reikia pasiimti dukrÄ . Tėvai vaiku nesidomėjo, nelankė. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Atsižvelgęs į ekspertų nevienodai nustatytÄ ieÅ¡kovės sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-10-26 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2145/12(03) nurodyta, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-09-30 ekspertizės akte Nr. EG 2068/14(03) nurodyta, kad ieÅ¡kovei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas nustatė 4000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį.

IeÅ¡kovai tėvai nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad jie patyrė nepaprastai didelių iÅ¡gyvenimų, remiantis liudytojų parodymais, ieÅ¡kovų ir dukters nesiejo ypatingai artimas emocinis ryÅ¡ys, todėl tėvams neturtinė žala nėra atlygintina.IeÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo            2015-03-09 sprendimÄ tenkinant ieÅ¡kinį visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovai nurodė, jog eksperto galutine iÅ¡vada nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgus į nevienodÄ ekspertų iÅ¡vadÄ dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio, yra nepagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika analogiÅ¡kose bylose nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, teismas remdamasis liudytojų parodymais padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuketėjusiosios ieÅ¡kovės ir jos tėvų santykiai nebuvo stiprÅ«s, o dukters nuolatinį buvimÄ specialiojoje mokykloje vertino kaip nevisavertį tėvų rÅ«pestį.

             Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.             CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo tėvams, kurių vaikas patyrė sveikatos sutrikdymÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. kovo 14 d. 8 val. 40 min. pertraukos metu Rusnės specialiojoje mokykloje karÅ¡tu vandeniu buvo nudeginta mokinės neįgalios Gretos Makaraitės kairės kojos Å¡launis, dėl ko jai buvo nustatytas kairės kojos Å¡launies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kÅ«no pavirÅ¡iaus, lydimas trauminio Å¡oko, mikrocirkuliacijos sutrikimo, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (2012-10-26 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2145/12(03). Atsakovės praÅ¡ymu atlikus kitÄ ekspertizę, ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad po 2012-03-14 sužalojimo – kairės Å¡launies nudegimo karÅ¡ta arbata bei taikyto konservatyvaus gydymo, operacijų liko grubus odos randas, kuris teisėsaugos pareigÅ«nų apžiÅ«ros metu įvertintas kaip bjaurojantis Gretos Makaraitės kÅ«nÄ .

Dėl kairės Å¡launies nudegimo pasekmių – liko kÅ«nÄ bjaurojantis randas, Gretos Makaraitės sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.12. p.) (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-09-30 ekspertizės aktas Nr. EG 2068/14(03) (b. l. 118–120).              Dėl neturinės žalos dydžio nustatymo             Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I Jakučionytė ir kt. v. VÅ¡Ä® Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Taigi priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuota vertinamųjų kriterijų visuma, suponuojančia teismų pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiÅ¡kindamas neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Å . v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).             Šioje byloje ieÅ¡kovai Alina Makarienė ir ArÅ«nas Makaras dukrai Gretai Makaraitei padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯rodinėja įvykio metu ir po jo patirtu dideliu fiziniu skausmu, nepatogumais, atsiradusiais estetinės iÅ¡vaizdos pakitimais.

Byloje surinkti įrodymai: teismo specialistų iÅ¡vados, fotonuotraukos, gydymo įstaigos pažymos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl fizinių sužalojimų Greta Makaraitė patyrė didelį fizinį skausmÄ , nepatogumų, estetiÅ¡kai pakito iÅ¡vaizda. Taigi, nustatytos aplinkybės rodo, kad Gretai Makaraitei buvo padaryta didelė žala, ir tai sudaro pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nustatant Å¡ios žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti ir į kitus kriterijus.              Pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėdamas atsakomybės klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nustatė, kad mokytojo padėjėja Irena Mineikaitė netinkamai vykdė savo pareigÄ padėti mokiniams saugiai atsigerti arbatos, todėl teismas sprendžia, jog byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: prieÅ¡ingi teisei atsakovės veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

             Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – atlyginimo dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytÄ Å¾alos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

Z. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.).              Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalÄ padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamojoje byloje žala mažametei padaryta dėl netinkamo mokytojos padėjėjos Irenos Mineikaitės pareigos padėti mokiniams saugiai atsigerti arbatos atlikimo. IeÅ¡kovai teigia, kad turėtų bÅ«ti atsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-423/2008), joje vaikui, nuplikytam karÅ¡tu vandeniu, buvo priteista 150 000 Lt.

Tačiau teisėjų kolegija, analizuodama abiejų bylų aplinkybes, negali vesti paralelės Å¡iose bylose, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje mažamečiam vaikui buvo padarytas 30 procentų kÅ«no nudegimas itin matomoje vietoje – žaizda apėmė galvÄ , kaklÄ , veidÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , nugarÄ , deÅ¡inę rankÄ ir deÅ¡inę kojÄ , kurių nebus galima paslėpti ateityje, prieÅ¡ingai nei ir taip dažnai natÅ«raliai dengiamÄ vietÄ â€“ užpakalinę Å¡launies dalį nukentėjusiosios ieÅ¡kovės situacijoje.

Tai įrodo byloje pateikti dokumentai – 2012-10-26 specialisto išvada Nr. G 2145/12(03), kurioje nustatytas kairės kojos šlaunies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kūno paviršiaus, lydimas trauminio šoko, mikrocirkuliacijos sutrikimo, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas; išrašas iš medicininės pažymos, pateiktos iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės, nurodantis, kad žaizdų perrišimas vyko sklandžiai, tačiau išlieka nedidelė žaizda ant kairio klubo; asmens apžiūros protokolas, pateiktas Tauragės apskrities VPK Šilutės r.

PK KPS tyrėjos, nurodantis, kad sugijęs randas bjauroja nukentėjusiosios ieÅ¡kovės kÅ«nÄ ; ekspertizės aktas Nr. EG 2068/14(03), kuriame nurodoma, kad sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Taip pat, vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje nurodytais kriterijais, kuriais bÅ«tina vadovautis, siekiant nustatyti žalos mastÄ ir pasekmes tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui bei siekiant objektyviai įvertinti neturtinės žalos dydį, Å¡ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Gretai Makaraitei dar iki nelaimės nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis bei diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, netipiÅ¡kas autizmas, generalizuota simptominė epilepsija, dėl ko ji nevaikÅ¡to, nekalba, atlieka tik nevalingus judesius, norus ir poreikius iÅ¡reiÅ¡kia Å¡aukdama ir verkdama, todėl manytina, kad estetinės iÅ¡vaizdos pakitimai (likę randai) Gretai Makaraitei ateityje neturėtų sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Jokių kitų po nelaimės likusių neigiamų padarinių, kurie pasireikÅ¡tų Gretai Makaraitei dabar ar ateityje, ieÅ¡kovai nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl teisėjų kolegija, vertindama pateiktų duomenų visetÄ , remdamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nesant neginčijamų įrodymų byloje, galinčių konstatuoti sunkų ieÅ¡kovės sveikatos sutrikdymÄ , keliantį nuolatines fizines ir dvasines kančias, bei atsižvelgiant į žaizdos (rando) atsiradimo vietÄ , kuri yra užpakalinėje Å¡launies dalyje ir kuri dažniausiai yra natÅ«raliai slepiama nuo žmonių akių, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

             Dėl nepilnamečio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai tėvai nurodė, kad neturtinė žala jiems atsirado dėl jų nepilnametei dukrai padarytų sveikatos sužalojimų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y.

Å¡io asmens iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėję teisę į iÅ¡laikymÄ , asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Ä®statymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais.              Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobÅ«dis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Ar ieÅ¡kovų atvejis atitinka iÅ¡imtinumo sÄ lygas, todėl jiems turėtų bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, patirta dėl dukters sveikatos sužalojimo, spręstina pagal tai, kaip Å¡ie klausimai aiÅ¡kinami kasacinio teismo praktikoje, t. y. kokie atvejai pripažįstami iÅ¡imtiniais, pagal kokius kriterijus tai sprendžiama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudÅ«s, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimÄ ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingÄ dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).             Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , spręstina įrodžius, jog jie asmeniÅ¡kai patyrė nepaprastai didelių iÅ¡gyvenimų, susijusių su vaiko sužalojimu.

Ar padaryta tokio pobÅ«džio žala Å¡iuo atveju, t. y. ar tėvų iÅ¡gyvenimai yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi bÅ«ti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes.              IeÅ¡kovai Alina Makarienė ir ArÅ«nas Makaras, praÅ¡ydami jiems priteisti po 2896,20 euro neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, nurodo, kad jie patyrė didelių emocinių iÅ¡gyvenimų, nuolat jaučia nerimÄ dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su dukters trauma.

Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rusnės specialiojoje mokykloje karÅ¡tu vandeniu buvo nudeginta mokinės neįgalios Gretos Makaraitės kairės kojos Å¡launis, dėl ko jai buvo nustatytas kairės kojos Å¡launies IIA-B0 terminis nudegimas, apimantis apie 5 procentus kÅ«no pavirÅ¡iaus, lydimas trauminio Å¡oko, mikrocirkuliacijos sutrikimo, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (2012-10-26 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2145/12(03). Atsakovės praÅ¡ymu atlikus kitÄ ekspertizę, ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad po 2012-03-14 sužalojimo – kairės Å¡launies nudegimo karÅ¡ta arbata bei taikyto konservatyvaus gydymo, operacijų liko grubus odos randas, kuris teisėsaugos pareigÅ«nų apžiÅ«ros metu įvertintas kaip bjaurojantis Gretos Makaraitės kÅ«nÄ .

Dėl kairės Å¡launies nudegimo pasekmių – liko kÅ«nÄ bjaurojantis randas, Gretos Makaraitės sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.12. p.) (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-09-30 ekspertizės aktas Nr. EG 2068/14(03) (b. l. 118–120). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino faktÄ , kad Gretai Makaraitei dar iki nelaimės nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis bei diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, netipiÅ¡kas autizmas, generalizuota simptominė epilepsija.

Nors apeliacinės teismas sutinka, kad ieÅ¡kovai Alina Makarienė ir ArÅ«nas Makaras kaip Gretos Makaraitės tėvai iÅ¡gyveno dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tačiau atsižvelgiant į atsakovės, liudytojų parodymus bei pačių ieÅ¡kovų teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad iki nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovų ArÅ«no Makaro ir Alinos Makarienės ryÅ¡ys su dukra Greta Makaraite nebuvo ypatingai stiprus, nes Greta Makaraitė nuo gimimo bÅ«davo savaitiniame darželyje „Ąžuoliukas“, nuo pirmos klasės Greta Makaraitė mokėsi Rusnės specialiojoje mokykloje, jÄ iÅ¡ namų pirmadieniais pasiimdavo, o penktadieniais parveždavo atsakovės darbuotojai, tėvai dukters mokymo įstaigoje nelankydavo, nesiteiraudavo, kaip jai sekasi.

Be to, nors ieÅ¡kovai ir nurodo, kad patyrė didelių emocinių iÅ¡gyvenimų, nuolat jaučia nerimÄ dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su dukters trauma, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl Gretai Makaraitei padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė nepaprastai didelių iÅ¡gyvenimų.             Šioje byloje nagrinėjamas klausimas yra tas, ar dėl nustatytos vaiko sveikatai padarytos žalos, kaip ieÅ¡kovų iÅ¡gyvenimų Å¡altinio, jų trukmės ir padarinių yra teisinis pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovų iÅ¡imtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus kaip pagrindÄ neturtinei žalai nustatyti ir priteisti jos atlyginimÄ pinigais.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko tėvai patyrė sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimų dėl sužalotos dukters, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių ir nepakankamus dėl to gebėjimus atskleisti savo bÅ«klę, jiems sukelta didelių psichologinių iÅ¡gyvenimų, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovai neatskleidė Å¡ių aplinkybių iÅ¡imtinumo neturtinės žalos atlyginimui priteisti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas atitinkantį sprendimÄ .

             Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinis teismas pripažįsta, jog teismų praktika gali bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neiÅ¡vengiama, objektyviai bÅ«tina, tačiau Å¡iuo atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡ios kategorijos bylose turėtų bÅ«ti iÅ¡ esmės keičiami.              Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktikÄ ;

EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiÅ¡kėjo artimojo mirtį (pavyzdžiui, 2009 m. sprendimas Z. prieÅ¡ LatvijÄ (No. 58447/00, 7 July 2009); vis dėlto EŽTT gali priimti individualiÄ peticijÄ iÅ¡ asmens, laikomo netiesiogine auka, jeigu tarp tiesioginės aukos ir pareiÅ¡kėjo yra asmeninis ir ypatingas ryÅ¡ys. Kaip jau buvo minėta, tokio ypatingo ryÅ¡io ir iÅ¡imtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi materialiosios teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturėjo konstatuoti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).             Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje pateiktus duomenis, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              palikti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjos             AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė              Rimvida Zubernienė