2021-11-24 Nr. AB-25222-3-61-3-01991-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3082-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. ir atsakovų Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. B.), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. 27L-955 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 44232) (toliau – ir Protokolinis sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija; o Departamentas ir Ministerija kartu – ir atsakovai) 2020 m. gegužės 26 d. potvarkį Nr. 1PTE-55 „Dėl I. B. priėmimo į pareigas“ (toliau – ir Potvarkis); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis dalyvavo viešame konkurse į Ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 44232) (toliau – ir konkursas), kuris įvyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020 m. gegužės 8 d. 14.00 val., apie sprendimą (rezultatus) buvo informuotas 16.35 val. elektroniniu paštu. Kilus abejonių dėl konkurso (jo rezultatų), pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi su prašymu į Departamentą, prašydamas pateikti Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. Protokolą ir visą skaitmeninį šio posėdžio garso ir vaizdo įrašą. Departamentas 2020 m. gegužės 19 d. raštu atsisakė pateikti Protokolą ir garso ir vaizdo įrašą. Pareiškėjui kreipusis dar kartą, Departamentas 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Protokolo išrašą pateikė.

2.2. Iš Potvarkio matyti, kad I. B. pripažinta konkurso laimėtoja ir nuo 2020 m. gegužės 29 d. priimta į Ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas.

2.3. Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo sudaryta Komisija, yra viešai nepaskelbtas, todėl šis įsakymas yra negaliojantis. Dėl to yra neteisėtas ir Protokolinis sprendimas bei Potvarkis. Komisija Protokolinio sprendimo nemotyvavo, nenurodė faktinių duomenų ir teisės aktų normų, jo apskundimo tvarkos. Šis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra nemotyvuotas, jame nenurodyti teisės aktai, sprendimo apskundimo tvarka.

2.4. Pareiškėjas nebuvo informuotas, ar visi pretendentai atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintame Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, jeigu kiti pretendentai neatitiko nustatytų reikalavimų, o jiems buvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje, Protokolinis sprendimas ir Potvarkis remiantis šiuo pagrindu turi būti naikinamas. Departamentas neinformavo pareiškėjo apie užimtą vietą ir kiek pretendentų dalyvavo Komisijos posėdyje, kokie jų vertinimo rezultatai, užimta vieta bei koks galutinis Protokolinis sprendimas. Pareiškėjui nebuvo leista stebėti balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo.

2.5. Konkurso sąlygose ir prieš pradedant pretendentų vertinimą Komisijoje pareiškėjas buvo informuotas žodžiu, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, tačiau vykstant vertinimui buvo taikytas žodinės praktinės užduoties metodas. Komisijos narės žodžiu nurodė kelias praktines užduotis, t. y. prisiminti kelias problemines situacijas iš ankstesnio darbo ir paaiškinti, kaip jas išsprendė. Pareiškėjas buvo suklaidintas ir apgautas. Konkurso metu pakeitus konkurso sąlygas ir taikius žodinės praktinės užduoties metodą, pasikeitė vertinimo kriterijai. Skirtingos probleminės situacijos sprendžiamos skirtingai, todėl pretendentams buvo pateiktos ir skirtingos užduotys, o tai lėmė neskaidrius, šališkus, nepagrįstus, neaiškius ir nenuspėjamus vertinimus. Pateiktos užduotys ir klausimai buvo neaiškūs, nekonkretūs ir be galimo teisingo atsakymo, todėl buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas ir neužtikrintas aiškus konkurso sąlygų taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Vertinant pretendentus, buvo taikomi konkurso sąlygose nenustatyti vertinimo kriterijai, pateiktos užduotys ir klausimai buvo neaiškūs, nekonkretūs, be galimo teisingo atsakymo, ir tai sąlygojo nešališko ir objektyvaus pretendentų vertinimo neužtikrinimą.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Įsakymas dėl Pretendentų komisijos sudarymo nėra norminis teisės aktas, taikomas plačiai individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, todėl jis neturi būti viešai skelbiamas.

3.2. Konkurso Protokolas atitinka Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, jis skirtas Komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne Protokoliniam sprendimui motyvuoti. Konkursas buvo vykdomas Lietuvoje paskelbto karantino metu. Siekiant užtikrinti pretendentų saugumą, konkursų procedūros buvo pradėtos vykdyti leidžiant pretendentams prisijungti galiniais telekomunikacijų įrenginiais iš namų ar kitų jiems patogių ir saugių vietų. Pretendentų vertinimas Komisijoje vyko vaizdo konferencijos formatu Departamente ir kiekvieno dalyvaujančio pretendento individualioje prisijungimo vietoje naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Pareiškėjui per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS) buvo pranešta, jog pretendentų vertinimas Komisijoje vyks 2020 m. gegužės 8 d. 14.00 val. nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu. Vykdant tokio formato nuotolinius konkursus ir pretendentams jungiantis su įvairaus tipo ir skirtingų techninių parametrų įrenginiais (telefonai, kompiuteriai, planšetės), buvo itin sudėtinga užtikrinti Komisijos posėdžio eigą, kadangi ryšys telekomunikacijų galiniais įrenginiais su pretendentais dažnai nutrūkdavo.

3.3. Dėl pretendentų patogumo buvo paskirstyti konkretūs interviu laikai, apie užimtą vietą ir surinktą balą pretendentai buvo informuoti per VATIS. Pareiškėjas per VATIS 2020 m. gegužės 8 d. 16.34 val. buvo informuotas, kad jo vertinimo rezultatas yra 4,5 balai. Kadangi pareiškėjas nesurinko minimalaus pereinamojo balo (6), jo užimta vieta nebuvo nurodyta. Pareiškėjo vertinimo vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas vertinimo pradžioje ir pakartotinai pabaigoje buvo informuotas, jog apie surinktą balą ir vietą bus informuotas per VATIS sistemą. Pareiškėjas neišreiškė nesutikimo dėl šio informavimo būdo.

3.4. Tvarkos apraše nustatyta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami. Tvarkos aprašas papildytas nuostata, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia konkurso protokolo išrašą, kuriame nurodomi pretendentų vardai, pavardės, užimtos vietos (eiliškumas) ir gauti balai. Susipažinę su konkurso protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

3.5. Pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos posėdžio datą, laiką, kad vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad vertinimo kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Interviu metu pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamiausias užimti pareigas yra pretendentų vertinimo komisijos narių diskrecija.

3.6. Departamentas turi pareigą ne tik teikti asmens duomenis pačių pretendentų prašymu, bet ir užtikrinti, jog konkursuose naudojami klausimai, testai, praktinės užduotys ir kiti duomenys nebūtų išviešinti ir pretendentai negalėtų platinti ar (ir) kitaip juos panaudoti savo tikslais, rengiantis kitiems konkursams ir pan., taip įgyjant pranašumą prieš kitus pretendentus. Departamentas ne absoliučiai riboja pretendentų teisę susipažinti su savo duomenimis, t. y. garso ar vaizdo įrašu, spręstais testais, praktinėmis užduotimis ir kt., tačiau suteikia teisę su jais susipažinti Departamento patalpose nedarant įrašų, kopijų, taip užtikrinant klausimų (užduočių) ar testų saugumą ir neviešinimą. Pareiškėjas nebuvo atvykęs į Departamentą susipažinti su savo interviu garso ir vaizdo įrašu.

4. Atsakovas Ministerija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija paaiškino, kad Protokolinis sprendimas Ministerijai yra privalomas. Priimantis į pareigas asmuo gali neskirti laimėtojo į pareigas tik tuo atveju, jei nustato, kad konkurso laimėtojas neatitinka pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, arba gauna kompetentingos institucijos išvadą, kad jam negali būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, arba pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą gauna informaciją, kurios pagrindu priima sprendimą neskirti laimėtojo į pareigas. Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo pretendento, pripažinto laimėjusiu konkursą, neskirti į pareigas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Protokolinį sprendimą ir Potvarkį, priteisė pareiškėjui iš Departamento 1 395 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo Departamento organizuotame viešame konkurse į Ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuris vyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020 m. gegužės 8 d. 14.00 val. Pareiškėjas, nesutikdamas su Protokolo rezultatais, t. y. Protokoliniu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta dėl jo konkurso rezultato, kreipėsi į teismą. Patikslinęs skundą, pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos protokolinį sprendimą dėl konkurso laimėtojo ir Potvarkį.

7. Teismas pažymėjo, kad priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Tvarkos aprašu.

8. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 22 punktu, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, viešai nepaskelbus Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo sudaryta Komisija, ši komisija pripažintina neteisėta, bei pažymėjo, kad Pretendentų vertinimo komisijos sudarymas įsakymu yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Teismas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis ir aktualia teismų praktika sprendė, kad įsakymas, kuriuo nustatyta konkretaus konkurso Pretendentų vertinimo komisijos sudėtis, nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Todėl Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Komisijos sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

9. Teismas, įvertinęs Komisijos narių pareigybės aprašymus, kuriuose nustatyta, kad jų funkcijos yra susijusios su dalyvavimu konkursų (atrankų) komisijų darbe, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog Komisijos nariai nėra kompetentingi atlikti vertinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos sudėtį, bet nepareiškė nesutikimo su ja ar su tam tikrų Komisijos narių dalyvavimu vertinant jį, t. y. sutiko su Komisijos sudėtimi dalyvaudamas Komisijos posėdyje.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jis nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko pareigybės, kuriai užimti buvo vykdoma atranka, aprašyme nustatytus reikalavimus, įvertinęs VTĮ 12 straipsnio, Tvarkos aprašo 16, 18, 21 ir 58 punktų nuostatas, konstatavo, kad Tvarkos apraše nėra nustatytos atskiros išimtys, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti ne tik Departamento tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir kitų pretendentų duomenis. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Departamentas patikrino, ar pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus, ir leido jiems dalyvauti konkurse, todėl sprendė, kad pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikia pagrindo teismui vertinti visų konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, jog Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nebuvo leista stebėti balų skaičiavimo ir rezultatų, privalėjo informuoti jį, kiek pretendentų dalyvavo Komisijos posėdyje, kokie jų vertinimo rezultatai ir užimta vieta, taip pat kas yra konkurso laimėtojas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 48 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad konkursas į Ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, sprendė, kad konkurso metu Departamentas turėjo užtikrinti technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, o nesant techninių galimybių tai padaryti, turėjo pateikti informaciją pretendentams kitu būdu.

12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus konkurso vaizdo ir garso įrašus, atmetė pareiškėjo abejones dėl tokių įrašų autentiškumo. Teismas iš konkurso vaizdo ir garso įrašo dalies, kurioje dalyvavo pareiškėjas, nustatė, jog pareiškėjas vertinimo pokalbio pradžioje ir pabaigoje buvo informuotas, jog apie surinktą balą ir vietą bus informuotas per VATIS sistemą, ir dėl to nesutikimo neišreiškė. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas turėjo teisę gauti informaciją apie konkurso rezultatus (ne tik apie jo rezultatą, bet ir apie kitų pretendentų rezultatus) kitu būdu. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjui buvo pateiktas Protokolo išrašas su jo vertinimo rezultatu (4,5 balo), bei atsižvelgdamas į tai, jog Departamentas turėjo užtikrinti technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, o nesant techninių galimybių tai padaryti, turėjo pateikti informaciją pretendentams kitu būdu, sprendė, jog pareiškėjas turėjo būti informuotas ne tik apie jo vertinimo Komisijoje rezultatą, t. y. konkurse gautą rezultatą ir užimtą vietą, bet ir gauti informaciją apie kitų pretendentų rezultatus. Teismas akcentavo, kad tai, kokiu būdu ši informacija bus pateikta pretendentui, sprendžia Departamentas, tačiau jis negali apskritai atsisakyti pateikti šią informaciją pretendentui.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Protokolinis sprendimas nemotyvuotas, jame nenurodyti faktiniai duomenys ir teisės normos, be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie vertinimo metodą, atrankos klausimai buvo suformuluoti netinkamai, pažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimus, jo pateiktų atsakymų į klausimus vertinimas buvo vykdomas neobjektyviai ir šališkai, pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu (Tvarkos aprašo 41 p.). Teismas iš Protokolo nustatė, jog konkursas vyko Komisijos posėdyje 2020 m. gegužės 8 d. Posėdis vyko vaizdo konferencijos formatu, konkurse dalyvavo 6 pretendentai. Konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos sprendimu konkurso laimėtoja išrinkta I. B., surinkusi 8,1 balo. Pareiškėjas surinko 4,5 balo.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, jog jis buvo informuotas žodžiu, kad vertinimo metu bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, tačiau vertinimo metu buvo taikytas ir žodinės praktinės užduoties metodas, nes jam buvo pateikta užduotis prisiminti ankstesniame darbe patirtas problemines situacijas (dideles užduotis) ir paaiškinti, kaip jas išsprendė, įvertino Tvarkos aprašo 46 punkte nustatytus vertinimo metodus, taip pat Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 7 punkto nuostatas, Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. patvirtintas rekomendacijas Nr. 27L-1472, kurios skirtos konkursų ir atrankų komisijų nariams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užduotas elgesio tipo klausimas, bei priėjo prie išvados, kad Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinant ir taikant interviu metodą. Teismas sprendė, jog tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi pretendentai (tarp jų – ir pareiškėjas), su vertinimo metodu (interviu) buvo supažindinti prieš pradedant vertinimą Komisijoje ir per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (2020 m. balandžio 28 d.), atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad konkurse taikomas metodas iš anksto nebuvo žinomas ir kad Komisija taikė praktinės užduoties metodą, neinformavusi apie tai pareiškėjo.

15. Teismas dėl skundo argumento, jog klausimas „kaip vykdėte / vykdytumėte sudėtingos, didelės apimties veiklos stebėseną / vertinimą, pateikite konkretų pavyzdį“ yra šališkas ir neskaidrus, nes atsakymo į tokį klausimą neįmanoma patikrinti ir įvertinti, ir tokie klausimai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažymėjo, kad pagal konstitucinę doktriną ir teismų praktiką, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, teismo kompetencijai nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas, todėl teismas, spręsdamas dėl konkurso rezultatų, nevertina, ar pretendentas teisingai atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konkursas vyko taikant interviu metodą, pretendentams užduodant klausimus žodžiu, taip siekiant įvertinti pretendentų bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 213 patvirtintoje Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje nurodytos valstybės tarnautojams reikalingos kompetencijos, o Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 27V-31 patvirtinti Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošiniai ir Bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios (vidaus administravimo) veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymai (toliau – ir Aprašymai), pagal kurių nuostatas bendrosioms kompetencijoms priskiriama vertės visuomenei kūrimas, organizuotumas, patikimumas ir atsakingumas, analizė ir pagrindimas, komunikacija. Konkurso metu turi būti vertinamos bendrosios ir specifinės kompetencijos, kurios susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tinkamu atlikimu.

17. Iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1V-283 patvirtinto Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) teismas nustatė, kad pagrindinė Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigybės veiklos sritis – viešojo saugumo politika. Pagrindinės veiklos srities specializacija – padėti formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką valstybės sienos apsaugos, eismo saugumo, kelių transporto priemonių registravimo ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo srityse; atlikti stebėseną ir analizę valstybės sienos apsaugos, eismo saugumo, kelių transporto priemonių registravimo ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo srityse, identifikuoti problemas, teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo. Nurodytos šios pagrindinės funkcijos: konsultuoti priskirtos srities klausimais; rengti ir teikti pasiūlymus su politikos formavimu susijusiais klausimais; apdoroti su politikos formavimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoti su politikos formavimu susijusios informacijos apdorojimą; apdoroti su stebėsena ir (ar) analize susijusią informaciją arba prireikus koordinuoti susijusios informacijos apdorojimą ir kt.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento 8.4 punktą, pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija posėdžio metu vertina kiekvieną pretendentą individualiai pagal nusistatytą (aptartą) pretendentų vertinimo organizavimo planą. Vertinimas vyksta lietuvių kalba. Žemiausias įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų, gali būti nurodomas balas su vienu skaičiumi po kablelio. Vertinimo balas nustatomas pagal rekomenduotiną vertinimo skalę, nurodytą Reglamento priede. Teismas iš konkurso vaizdo ir garso įrašo medžiagos nustatė, kad kiekvienam konkurse dalyvavusiam pretendentui buvo užduodami iš esmės analogiški klausimai, susiję su pretendentų motyvacija, kompetencija (darbine praktika, situacijomis iš ankstesnės darbovietės), pareigybės aprašymu ir kita. Komisijos nariai pretendentams uždavė ir patikslinamuosius klausimus, kuriais buvo siekiama patikslinti, ką konkrečiu atveju pretendentas turėjo omenyje atsakydamas į klausimą. Teismas nustatė, kad pokalbyje su pareiškėju taip pat buvo užduodami patikslinamieji klausimai. Patikslinamieji klausimai, pagal savo turinį, nebuvo analogiški visiems pretendentams, jie buvo užduodami atsižvelgus į individualią kiekvieno pretendento situaciją ir jo pateiktus atsakymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Komisija tinkamai įgyvendino teisę užduoti klausimus ir juos patikslinančius klausimus.

19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Komisija nebuvo pasitvirtinusi pretendentų vertinimo organizavimo plano, pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 32 punkto nuostatas, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos vertinimo komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą. Teismas nustatė, jog Komisijos nariai visus pretendentus prieš pokalbį informavo, kad Komisija pasirinko vertinimo metodą – interviu, atsakymus į klausimus vertins individualiai, kiekvienas Komisijos narys atsakymus į savo pateiktus klausimus vertins nuo 1 iki 10 balo, išskyrus klausimus, susijusius su motyvacija, juos vertins visi Komisijos nariai individualiai integruodami į savo balą, konkursą laimi daugiausiai surinkęs balų pretendentas, bet ne mažiau kaip 6 balus.

20. Susipažinus su garso ir vaizdo įrašu ir bylos medžiaga, teismui kilo abejonių dėl Komisijos atlikto pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo proceso teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisinis reglamentavimas įtvirtina pareigą Komisijai, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, sudaryti pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame turi būti aptarti pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai (užduotys) ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai.

21. Teismas pabrėžė, kad būtent pagal vertinimo rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas, todėl konkurso metu užduodami klausimai turi būti susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, kurie, teismo įsitikinimu, turi atsispindėti tiek vertinimo komisijos plane, tiek individualiose pretendentų vertinimo lentelėse. Teismas pažymėjo, kad Komisijos nariai turėjo pareigą sudaryti pretendentų vertinimo organizavimo planą ir nusistatyti, kokie klausimai bus užduodami, siekiant įsitikinti pretendento tinkamumu pagal vieną ir kitą kriterijų, koks balų skaičius bus skiriamas už atsakymą į tam tikrą klausimą. Komisijos nariai taip pat turėjo pareigą nustatyti su motyvacijos vertinimu susijusius vertinimo aspektus: kas bus svarbu, vertinant pretendentų motyvaciją, kokie klausimai apie motyvaciją bus pagrindiniai, koks svoris bus suteikiamas šiam vertinimo kriterijui (Rekomendacijų 5 p.). Klausimų formuluotes Komisijos nariai turi parengti iki Komisijos posėdžio, vadovaudamiesi Komisijos susitarimais, ir aptarti juos su kitais Komisijos nariais Komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną (Rekomendacijų 6 p.).

22. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, koks pretendentų vertinimo organizavimo planas buvo sudarytas ir kada jis buvo sudarytas, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą pagal rekomenduojamą skalę, kaip buvo nuspręsta vertinti pretendentų atsakymus – ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, ar buvo parengtos (aptartos) atsakymų vertinimo gairės. Iš konkurso vaizdo ir garso įrašo teismas nustatė, kad Komisijos pirmininkė informavo pretendentus, kad Komisijos nariai savo užduodamus klausimus vertins individuliai nuo 1 iki 10 balų, tačiau iš bylos medžiagos nėra įmanoma nustatyti, kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Tvarkos apraše numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip buvo vertinama pretendentų, įskaitant ir pareiškėją, motyvacija, koks svoris buvo suteiktas motyvacijos vertinimui, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate. Teismas, išklausęs konkurso vaizdo ir garso įrašą ir išanalizavęs visą bylos medžiagą, nenustatė, kad Komisijos nariai aparė šiuos esminius su vertinimu susijusius aspektus, ar kad Komisijos nariai organizavo parengiamąjį posėdį / pasitarimą ir (ar) tarėsi dėl minėtų klausimų.

23. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 38 punktu, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Tvarkos aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, taip pat nėra duomenų, kaip pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, buvo įvertinti pagal atskirus kriterijus. Iš byloje pateiktų individualių pretendentų vertinimo lentelių, kuriose nurodytas tik galutinis pretendento vertinimo balas, teismas neturėjo galimybių objektyviai nustatyti, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką vertindami pareiškėjo atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus.

24. Teismas pažymėjo, kad pretendentų vertinimas turi būti atliekamas objektyviai, tiksliai laikantis nustatytų reikalavimų, visiems Komisijos nariams turi būti aiški taikoma vertinimo metodika. Toks vertinimas, kuris išreikštas tik galutiniu Komisijos nario pateiktu pretendento vertinimo balu, jo išsamiai nedetalizavus, taip pat nesant įrodymų, kad Komisijos nariai aptarė visus būtinus su vertinimu susijusius aspektus ir nusistatė atsakymų į klausimus vertinimo tvarką, kiekvieno klausimo vertinimo svorį, motyvacijos vertinimo svorį ir pan., teismo vertinimu, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad pretendentas neatitinka reikalavimų, nustatytų Pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, ir kad jis nėra tinkamas eiti pareigas, į kurias pretenduoja. Atsižvelgdamas į paminėtą, teismas padarė išvadą, kad, vertinant pareiškėją, nebuvo užtikrintas objektyvus Tvarkos aprašo 38 punkte nustatytų kriterijų vertinimas.

25. Teismas konstatavo, kad Komisija nesilaikė Tvarkos apraše nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų, pareiškėjo konkurso rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą ir esminius procedūrinius Tvarkos apraše ir jį detalizuojančiuose aktuose nustatytus reikalavimus, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o Protokolinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas konstatavo, kad naikintinas ir Potvarkis, kuris priimtas šio Protokolinio sprendimo pagrindu.

26. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo, patenkinus jo skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), aktualia teismų praktika. Teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl 1 395 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo, 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. spalio 28 d. 2020 m. gruodžio 2 d. atskirųjų skundų surašymą, atlyginimo. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti išlaidas už 2020 m. rugsėjo 14 d. atskirojo skundo surašymą, konstatavęs, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmetė, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už šio atskirojo skundo pateikimą.

27. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

III. 28. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti ir papildomai priteisti jam iš atsakovo Departamento 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra sumokėjęs žyminį mokestį (22,50 Eur) už skundo pirmosios instancijos teismui pateikimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žyminio mokesčio priteisimo. Teismas dėl 180 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo surašymą sprendė atsižvelgdamas ne į galutinį teismo sprendimą, o į tarpinį, priimtą LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi, todėl netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuuostas ir nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, dėl ko skundžiamojoje dalyje ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

30. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Jis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

30.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prieš atranką nebuvo sudarytas ir aptartas pretendentų vertinimo organizavimo planas. Apie Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, pareiškėjas buvo informuotas per VATIS 2020 m. balandžio 28 d., t. y. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios. Pretendentų vertinimo organizavimo planas Komisijos narių buvo aptartas žodžiu (teisės aktai nenumato reikalavimo, kad būtų sudaromas raštiškas planas). Pretendentų vertinimo komisijoje darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pretendentų vertinimo komisijoje procedūrinių pažeidimų, bei konstatavo, kad pretendentų vertinimo Komisija yra teisėta, kad visi pretendentai atitiko specialiuosius reikalavimus, kad vertinimo metu buvo taikomas vienas vertinimo metodas – interviu metodas, visiems pretendentams buvo užduodami vienodi klausimai, pretendentai buvo vertinami nuo 1 iki 10 balų skalėje t. y. pretendentų vertinimas vyko teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, įrodymų leistinumu, sąsajumu ir pakankamumu, privalėjo pateikti savo vertinimą, kodėl turinti esminę reikšmę bylos baigčiai faktinė aplinkybė, kad pretendentų vertinimo organizavimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu, nėra laikytina įrodymu. Teismas byloje galėjo apklausti Komisijos narius, kurie patvirtintų ar paneigtų Departamento pateiktą informaciją atsiliepime į skundą dėl Komisijos narių pretendentų vertinimo organizavimo plano aptarimo žodžiu.

30.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie atrankos rezultatus. Pareiškėjui per VATIS 2020 m, gegužės 8 d. 16:34 val. buvo pateikta informacija apie jo surinktą balų skaičių, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesurinko pereinamojo balo, jam nebuvo nurodyta jo užimta vieta. Tuo metu galiojusi Tvarkos aprašo redakcija nurodė, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami, o nuostata, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais yra įtvirtinta tik nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į konkurso metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir nepagrįstai nurodė, kad „pareiškėjas turėjo teisę gauti informaciją apie konkurso rezultatus (ne tik apie jo rezultatą, bet ir apie kitų pretendentų rezultatus) kitu būdu.“ Pareiškėjas, nesurinkęs minimalaus balų skaičiaus (6 balai) negali pretenduoti užimti pareigas, o informacijos apie atrankos rezultatus suteikimas / nesuteikimas nedaro įtakos atrankos rezultatams.

30.3. Departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Komisijos pareigos sudaryti pretendentų vertinimo organizavimo planą ir nusistatyti, kokie klausimai bus užduodami, koks balų skaičius bus skiriamas už atsakymą į tam tikrą klausimą; kokie vertinumo kriterijai bus naudojami vertinant atsakymus į konkrečius klausimus; kas bus svarbu vertinant pretendentų motyvaciją, kokie klausimai apie motyvaciją bus pagrindiniai, koks svoris bus suteikiamas šiam vertinimo kriterijui; ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus ir kt.

30.3.1. Pagal formuojamą teismų praktiką pretendentų vertinimas yra kiekvieno konkurso pretendentų vertinimo komisijos nario diskrecija, o teismas vertina, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Teismas, vertindamas pretendentams užduotus klausimus, konstatavo, kad Komisija tinkamai įgyvendino teisę užduoti klausimus ir juos patikslinančius klausimus. Klausimai, kuriuos pateikė pretendentų vertinimo komisijos nariai, yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti.

30.3.2. Komisija pasirinko vertinimo metodą – interviu, kurio metu kiekvienas Komisijos narys atsakymus į savo pateiktus klausimus vertina individualiai, nuo 1 iki 10 balo, išskyrus klausimus, susijusius su motyvacija, kuriuos visi Komisijos nariai vertina individualiai, integruodami į savo balą. Taikant vieną vertinimo metodą, vertinimo balų skaičiavimo procedūra nenustatoma, kiekvienas Komisijos narys atsakymus į savo klausimus vertina pagal vertinimo kriterijus – pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir pagal tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas (Tvarkos aprašo 38 p.). Valstybės tarnautojų bendrosios ir specifinės kompetencijos ir gebėjimai nustatomi pareigybių aprašymuose (šiuo atveju – Viešojo saugumo grupės patarėjo, kurio pareigoms užimti buvo vykdoma atranka, pareigybės aprašyme).

30.3.3. Komisija prieš posėdį apsitaria tik galimas klausimų formuluotes, t. y. kaip turi būti formuluojami elgesio ar žinių klausimai; kokie klausimų tipai labai mažai matuoja pretendento kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir pan. Konkretūs klausimai aptarimo dėl vertinimo metu neaptariami / nenustatomi, nes Komisijos nariai vertino atsakymus tik į savo užduotus klausimus. Klausimų konkrečias formuluotes komisijos nariai turi parengti savarankiškai iki komisijos posėdžio dienos, ir aptarti juos gali su kitais komisijos nariais komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną (Rekomendacijų 6 p.). Prieš posėdį konkrečiai yra apsitariama tik dėl motyvacijos klausimų, tačiau jokios pageidautinų atsakymų gairės nėra nustatomos, nes tokių gairių objektyviai neįmanoma nustatyti, kadangi iš anksto nėra žinoma, kokie bus kiekvieno pretendento atsakymai. Vertinant motyvaciją net nėra galimybių nustatyti vertinimo gairių, nes asmenys turi skirtingą darbinę patirtį, gebėjimus ir asmenines savybes, bei skirtingus motyvus dalyvauti konkurse. Kiekvienas komisijos narys individualiai vertina atsakymus remdamasis Tvarkos aprašo 38 punkte nustatytais vertinimo kriterijais.

30.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisijos nariai turėjo nusistatyti, koks balų skaičius bus skiriamas už atsakymą į tam tikrą klausimą, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą pagal rekomenduojamą skalę.

30.4.1. Konkurso metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Atsakovas kaip pavyzdį pateikia klausimo: „Kaip vykdėte / vykdytumėte sudėtingos, didelės apimties veiklos stebėseną / vertinimą / analizę, pateikiant konkretų pavyzdį, t. y. kai atliekate užduotį, kaip ją po to stebite, analizuojate?“ atsakymo indikatorius, teigiamas atsakymo gaires.

30.4.2. Į interviu būdu užduotus klausimus kiekvieno pretendento atsakymai yra skirtingai, individualiai pateikiami, todėl kiekvienu atveju komisijos narys atsakymus vertina individualiai, vadovaudamasis patvirtintais kriterijais: kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Interviu metodas leidžia visapusiškai įvertinti pretendento kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, nes užduodami elgesio klausimai, kurie leidžia pretendentams pademonstruoti kompetencijas ir gebėjimus per sukauptą darbinę patirtį, situaciniai (hipotetiniai) klausimai, kurie gali prognozuoti pretendento elgesį konkrečiose situacijose, kai jis neturi darbinės patirties konkrečioje srityje ir žinių klausimai, kurie tikrina išmanymą konkrečios srities.

30.4.3. Nėra privaloma kiekvienam klausimui pasirengti vertinimo skalės, kuri skirta padėti komisijos nariams, ypač deleguojamiems iš kitų įstaigų, susiorientuoti, kaip pasirinkti / nustatyti teisingiausią balą. Komisijos nariai turi diskrecijos teisę vertinti pretendentą, pagal savo susiformuluotas teigiamo atsakymo gaires (indikatorius).

30.5. Teismo padarė nepagrįstas išvadas dėl netinkamo balų skaičiavimo (nenurodant tarpinių skaičiavimų).

30.5.1. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvedė naujas balų skaičiavimo taisykles / procedūras, kurios nėra numatytos nei Tvarkos apraše, nei Reglamente. Pagal Tvarkos aprašo 47 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų, užpildydami individualaus vertinimo lentelę, kurios forma nurodyta VATIS. Žemiausias įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų. Teisės aktuose jokių tarpinių balų skaičiavimo / nurodymo už kiekvieną užduotą klausimą – atsakymą nėra nustatyta, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad turėjo būti tarpiniai skaičiavimai ir vertinimai. Individualaus vertinimo lentelės forma ir jos pildymas VATIS kol kas dar nėra suprogramuotas, atsižvelgiant į tai, Tvarkos aprašo 47 punktas buvo pakoreguotas išbraukiant nuostatą, jog individualaus vertinimo lentelės forma yra nustatyta VATIS. Pagal Tvarkos aprašo nuostatas vertinimo komisijos narys nėra įpareigotas detaliai apsirašyti klausimus, galimų atsakymų gaires, klausimų –atsakymų lyginamąjį svorį ir pan.

30.5.2. Tiek pagal Tvarkos aprašo redakciją, galiojusią nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. liepos 1 d., tiek pagal šiuo metu galiojančią redakciją yra nustatyti kompetencijų ir gebėjimų vertinamieji kriterijai. Teisės aktuose nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam jos nariui individualiai nusprendžiant, ar pretendentas visiškai nedemonstruoja ar gerai ar silpnai ar vidutiniškai, ar labai gerai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10.

30.5.3. Teismas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Departamentas pažeidė, nenustatydamas Komisijos kiekvieno nario tarpinių skaičiavimų ir vertinimo metodikos. Konkrečios teisės normos nurodymo reikalavimas kyla iš viešajai teisei būdingo principo, kad valdžios įstaigoms leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatyme. Departamentui jokie teisės aktai nesuteikia teisės nusistatyti atskirus vertinimo metodus, vertinimo kriterijus ir balų skaičiavimo tvarkas, kurios nėra numatytos teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas byloje galėjo klaidingai taikyti teisės aktus, susijusius su valstybės tarnautojų kasmetinės veiklos vertinimu.

30.5.4. Nagrinėjamu atveju kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, ir veikdamas teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skirti balą nuo 1 iki 10), neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai ir nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

30.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad būtent Departamentui kyla pareiga pagrįsti, kaip Komisijos narių užduoti klausimai susiję su Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tinkamu atlikimu, taip pat pateikti įrodymus, kad Komisija laikėsi Tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas, suabejojęs dėl pretendentų vertinimo komisijos narių užduotų klausimų, jų vertinimo, dėl aptarimo nustatant planą, kokiais kriterijais vertino, kodėl surašė vienokius ar kitokius balus pretendentams ir pan., turėjo iškviesti Komisijos narius liudyti teisme, siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes. Departamentas, vadovaudamasis Komisijos narių diskrecijos teise vertinti pretendentus, net nesitikėjo ir negalėjo numatyti, kad teismui kils tokių abejonių, todėl ir neprašė pakviesti Komisijos narių liudyti teisme.

30.7. Dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, Departamentas akcentuoja netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį bei siekį pasipelnyti. Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama 11 administracinių bylų, iš jų – 7 analogiškos dėl konkursų teisėtumo. Pareiškėjo pateiktame skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, ar reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką, pagal informaciją esančią viešoje erdvėje. Pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, todėl darytina prielaida, jog pareiškėjas pats surašo skundus, kuriuos duoda advokatui Telesforui Urbaičiui pasirašyti, taip siekdamas pasipelnyti iš valstybės biudžeto. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino anksčiau minėtų aplinkybių dėl bylinėjimo išlaidų pagrįstumo, todėl toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

30.8. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, pasyviai dalyvavo juos tiriant, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

31. Atsakovas Ministerija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Potvarkio panaikinimo ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti. Savo apeliacinį skundą Ministerija grindžia šiais argumentais:

31.1. Komisijos Protokolinis sprendimas laimėtoją į pareigas priimančiam asmeniui yra privalomas, o Potvarkis yra tik išvestinis ir tęstinis veiksmas priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas procese. Ministerija nesutinka, kad buvo padaryti procedūriniai Tvarkos apraše ir jį detalizuojančiuose aktuose nustatyti reikalavimai ir mano, kad Protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Potvarkio naikinimui nėra teisėto pagrindo.

31.2. Ministerija, kaip Tvarkos aprašo rengėja, vertindama Tvarkos aprašo 32 punkto nuostatas, Reglamento 7 punkto nuostatas, pažymi, kad Aprašo 32 punkte įtvirtinant nuostatą dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymo, nebuvo siekiama Komisijai pavesti kas kartą sudarinėti rašytinį pretendentų vertinimo organizavimo planą ir taip galbūt sudaryti prielaidas neužtikrinti būsiančio konkurso medžiagos konfidencialumo. Ši nuostata orientuota į Komisijos pasitarimą dėl įvairių procedūrinių aspektų – pretendentų vertinimo Komisijoje metu naudotinų vertinimo kriterijų ir metodų, vertinimo balų skaičiavimo procedūros, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, kurio metu nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai (užduotys) ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Nei viename teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas sudaryti rašytinės formos pretendentų vertinimo organizavimo planą, o Departamento bei Ministerijos atstovo pateikti duomenys įrodo, kad toks pretendentų vertinimo organizavimo planas buvo aptartas, sudarytas, ir apie jo turinį (išskyrus klausimus iš užduotis) pretendentai buvo informuoti per VATIS.

31.3. Skundžiamas teismo sprendimas sukelia neproporcingas pasekmes konkurso laimėtojai, kuri pagrįstai tikėjo ir tiki, kad konkursą laimėjo sąžiningai, laikantis nustatytų reikalavimų, keliamų priėmimui į valstybės tarnautojo pareigas, tinkamai įvertinus jos kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas. Galimo pažeidimo nustatymo ir potvarkio panaikinimo atveju būtų pažeisti konkurso laimėtojos teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir saugumo principai.

31.4. LVAT yra konstatavęs, kad konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises. Vilniaus apygardos teismo sprendimas galimo pažeidimo nustatymo atveju naikinti potvarkį yra neproporcingas ir šiuo atveju, ne tik kad nepasiekiantis tikslo, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą ginti savo galimai pažeistas teises, bet ir tampa itin žalingas trečiajam asmeniui.

31.5. Pareiškėjas šiame teisminiame procese nesiekia ginti savo galbūt pažeistų teisių – užimti pareigų, į kurias vyko ginčijamas konkursas, nes nereikalauja įpareigoti Departamentą vykdyti konkursą iš naujo. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekia pareiškėjas ir kaip tai atstatys jo galimai pažeistas teises, kadangi skųsdamas konkurso procedūras bei prašydamas teismo panaikinti komisijos sprendimą ir potvarkį, asmuo gina viešą interesą, bet ne savo galimai pažeistas teises. Ministerija akcentuoja, kad pagal galiojančius teisės aktus, valstybėje yra aiškiai ir imperatyviai nustatyta, kokie subjektai / asmenys gina viešą interesą ir pareiškėjui ši teisė nėra suteikta.

IV. 32. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo Departamento apeliacinį skundą, kuriame taip pat prašo priteisti jam iš Departamento bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą pareiškėjas pateikia argumentus dėl Protokolinio sprendimo neteisėtumo, kuriais teismo sprendimas nebuvo grindžiamas, o dėl Departamento apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nurodo, kad:

32.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, o Departamento apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą teismo sprendimą naikinti ar jį keisti.

32.2. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, ne teismas turėjo iškviesti Komisijos narius liudyti teisme ir / ar į bylą susirinkti kitus įrodymus už atsakovus, bet atsakovai turėjo pareigą įrodyti aplinkybes dėl laiku ir tinkamai sudaryto pretendentų vertinimo organizavimo plano ir jo turinio bei pateikti ir kitus įrodymus tam, kad pagrįsti priimtus sprendimus objektyviais faktais ir sprendimo atitiktimi materialiosioms ir administracines procedūras reglamentuojančioms teisės normoms. Nesant įrodymų, teismas visiškai pagrįstai nenustatė, kad Komisijos nariai iš viso organizavo parengiamąjį posėdį / pasitarimą ir (ar) tarėsi dėl esminių su vertinimu susijusių aspektų ir kitų teismo nustatytų pretendentų vertinimo organizavimo plane privalomų klausimų.

32.3. Departamentas pareiškėjui Protokolo išrašą pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu, t. y. jau galiojant Tvarkos aprašo 48 punkto nuostatoms, kad pretendentų prašymu, Departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, todėl teismas tinkamai taikė pakeisto Aprašo 48 punkto procesines nuostatas.

32.4. Komisija pasirinko vertinimo metodą – interviu, kurio metu kiekvienas jos narys atsakymus į savo pateiktus klausimus vertino individualiai, o klausimus, susijusius su pretendentų motyvacija, vertino visi Komisijos nariai. Komisija prieš posėdį visais atvejais turėjo pareigą sudaryti pretendentų vertinimo organizavimo planą, o jame privalėjo nurodyti, koks svoris bus suteiktas motyvacijos vertinimo kriterijui ir koks svoris bendram visų nusistatytų kompetencijų įvertinimui, taip pat jame turėjo būti nustatytos komisijos posėdžiui parengtos (aptartos) atsakymų vertinimo gairės ir nusistatytas vertinimo balas pagal rekomenduotiną vertinimo skalę, nurodytą Reglamento priede. Komisijos nariai pretendentų vertinimo organizavimo plane turėjo pasirinkti vertinimo kriterijus, t. y. kompetencijas ir jų indikatorius, kurie bus vertinami per vertinimą Komisijoje, pasirinkti kompetencijas, kurios darys didžiausią įtaką veiklos efektyvumui ir sėkmei einant pareigas konkrečioje įstaigoje, o pasirinkę, išskirti ir aptarti konkrečius indikatorius, kurie bus vertinami.

32.5. Pasirinkus vertinimo metodą – interviu, vertinimo balų skaičiavimo procedūra nebuvo nustatoma, todėl nustačius, kad Departamentas neįrodė, koks pretendentų vertinimo organizavimo planas ir kada buvo sudarytas, teismas visiškai pagrįstai nustatė ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą pagal rekomenduojamą skalę, ar komisijos narys vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, ar buvo parengtos (aptartos) atsakymų vertinimo gairės. Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, taip pat nėra duomenų, kaip pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, buvo įvertinti pagal atskirus kriterijus. Teismas padarė ir visiškai pagrįstas bei teisingas išvadas, jog konkurso metu buvo padaryti esminiai Aprašo, Reglamento ir Rekomendacijų ir kitų teisės aktų nustatyti procedūriniai pažeidimai, sudarę pagrindą konkurso rezultatus pripažinti neskaidriais, neobjektyviais, neaiškiais, neteisėtais ir nepagrįstais, dėl ko ir naikintinais. Į bylą pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, kuriose, nedetalizavus vertinimų pagal atskirus kriterijus ir klausimus, nurodytas tik galutinis pretendento vertinimo balas, todėl atmestini Departamento argumentai, kad teismas įvedė naujas balų skaičiavimo taisykles / procedūras, ar kad nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Departamentas pažeidė. Pagal suformuotą teismų praktiką, komisijos narių diskrecijos teise vertinti pretendentus nėra beribė, o privalo atitikti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

32.6. Teismas, detaliai įvertinęs kiekvieną poziciją, nustatė, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių priteistinų sumų, ir tai atitinka suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu. Pareiškėjas patyrė išlaidas dėl neteisėtų Departamento veiksmų, t. y. dėl priimto neteisėto ir nepagrįsto protokolinio sprendimo. Pareiškėjo nevienkartinis savo teisų gynimas teisme negali būti pagrindu nepriteisti ir / ar mažinti pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, nes toks ribojimas prieštarauja ir ABTĮ 5 ir 6 straipsnių reguliavimui, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms dėl nediskriminavimo.

33. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į Ministerijos apeliacinį skundą, kuriame taip pat prašo priteisti jam iš Ministerijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į Ministerijos apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad:

33.1. Ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymo nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, koks pretendentų vertinimo organizavimo planas buvo sudarytas ir kada jis buvo sudarytas. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano (ne) sudarymo ir / ar (ne) buvimo paneigia Ministerijos apeliacijos argumentus, kad Departamento bei Ministerijos atstovo pateikti duomenys įrodo, kad toks planas buvo aptartas, sudarytas ir apie jo turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, pretendentai buvo informuoti per VATIS.

33.2. Su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl Potvarkio panaikinimo Ministerija iš esmės nesutinka dėl trečiojo suinteresuoto asmens, konkurso laimėtojos I. B., teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. I. B. įgaliojimo ją atstovauti Ministerijai neišdavė, o būdama bylos proceso šalimi savo argumentus pati išdėstė atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą, todėl visi Ministerijos apeliacijos argumentai dėl konkurso laimėtojos I. B. teisėtų lūkesčių principo pažeidimo atmestini.

33.3. Priešingai nei teigia Ministerija, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjas įgytų teisę reikalauti naujai organizuoti konkursą į valstybės tarnybą tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, arba, susiklosčius tam tikroms faktinėms aplinkybėms, siekti žalos atlyginimo, jeigu Ministerija nuspręstų konkurso į Ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas nebeskelbti.

34. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo jo apeliacinį skundą atmesti. Savo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Departamentas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja dar padidinti bylinėjimosi išlaidas. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo J. K. 2020 m. rugsėjo 14 d. atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už šio atskirojo skundo pateikimą. Pareiškėjas nesilaikė proceso ekonomiškumo principo. Jis realiai nepatyrė išlaidų advokato pagalbai, nes pats ir surašė skundą, atskiruosius skundus – tai gali patvirtinti ir teismo posėdžio įrašas, kuriame akivaizdžiai matosi, jog advokatas net nesusipažinęs su byla, ir jo užduodami klausimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo piktnaudžiavimą procesu patvirtina ir tai, jog pagal jo skundus yra iškelta net 18 administracinių bylų, kuriose atsakovas yra Departamentas.

35. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į Ministerijos apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pateiktam apeliaciniam skundui ir pažymi, kad Departamentas argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo yra išdėstęs savo apeliaciniame skunde, todėl jų nekartoja.

36. Atsakovas Ministerija atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą nurodo, kad su Departamento apeliaciniu skundu sutinka ir jį palaiko. Ministerija pritaria Departamento pozicijai ir mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisija nesilaikė Tvarkos apraše nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų, taip pat Ministerija nesutinka, kad buvo padaryti procedūriniai Tvarkos apraše ir jį detalizuojančiuose aktuose nustatyti pažeidimai, mano, kad Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. priimtas Protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat Ministerija pakartoja savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog nei viename teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas sudaryti rašytinės formos pretendentų vertinimo organizavimo plano, o Departamento bei Ministerijos atstovo pateikti duomenys įrodo, kad toks pretendentų vertinimo organizavimo planas buvo aptartas ir apie jo turinį (išskyrus klausimus iš užduotis pretendentai buvo informuoti per VATIS).

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pritaria Departamento apeliaciniame skunde išdėstytam prašymui panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Atsiliepime I. B. nurodo, kad:

37.1. Jai, kaip pretendentei, dalyvavusiai Konkurse, sąlygos buvo suprantamos, pateikta informacija aiški, Komisijos narių pateikti klausimai buvo tinkami ir susiję su Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigybės apraše nurodytomis funkcijomis.

37.2. Atsiliepimo pirmosios instancijos teismui I. B. negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, o vėliau – vaiko priežiūros atostogos, buvo apsunkintas teismo procesinių dokumentų gavimas jo gyvenamosios vietos adresu. Neparašydama atsiliepimo į skundą, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, ar nedalyvaudama teismo posėdyje, neturėjo tikslo parodyti nepagarbą teismui, ar nebuvo suinteresuota teismo priimamu sprendimu.

37.3. Skundžiamame teismo sprendime nėra įvertinta, kokiu būdu Ministerija turėtų vykdyti teismo sprendimą ir kokias personalines pasekmes šio sprendimo įgyvendinimas sukeltų trečiajam suinteresuotam asmeniui. Ji, įsivertinusi savo asmenines savybes (pareigingumą, darbštumą, atsakingumą, komunikabilumą ir kt.), darbo Ministerijoje patirtį bei profesines kompetencijas, nuosekliai ir atsakingai ruošėsi Konkursui. Ji dalyvavo Konkurse ir buvo įsitikinusi, kad Konkursą sąžiningai laimėjo, t. y. kad Konkurso metu pagal nustatytus reikalavimus buvo įvertintos jos specifinės ir bendrosios kompetencijos. Jos tinkamumą atrinktai pareigybei rodo ir tai, kad po laimėto Konkurso iki paskiriant į minėtas pareigas ji teisės aktų nustatyta tvarka buvo patikrinta ir gavo teisę dirbti su slapta informacija, žyma „Riboto naudojimo“.

37.4. Įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas trečiajam suinteresuotam asmeniui, sąžiningai laimėjusiam Konkursą ir minėtose pareigose dirbusiam daugiau nei pusę metų, sukeltų sudėtingas pasekmes – ji butų atleista iš užimamų pareigų, nebūtų skaičiuojamas valstybės tarnybos stažas, būtų sužlugdytas teisėtas ir projektuotas karjeros augimo lūkestis, pablogėtų asmeninės karjeros vystymo ir integravimosi į darbo rinką situacija. Todėl I. B. prašo LVAT dar kartą preciziškai išnagrinėti skundžiamą teismo sprendimą, visus Departamento apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, įvertinti situaciją ir, vadovaujantis protingumo principu, priimti naują sprendimą, kuris nesukeltų tokių drastiškų personalinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 38. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. 27L-955 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (- ų) konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris 44232), ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 26 d. potvarkio Nr. 1PTE-55 „Dėl I. B. priėmimo į pareigas“, teistumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas panaikino Protokolinį sprendimą, konstatavęs, kad Komisija „pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo procese“ iš esmės pažeidė Tvarkos apraše ir Reglamente įtvirtintas procedūrines teisės normas, reglamentuojančias (i) pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą, (ii) informacijos apie tokį planą suteikimą pretendentams, ir (iii) tokio plano laikymąsi vertinant pretendentus; teismas konstatavo, kad dėl paminėtų, jo vertinimu, esminių procedūrinių pažeidimų, pareiškėjo konkurso rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą (žr. šio Sprendimo 19-25 p.). Panaikinęs Departamento Protokolinį sprendimą, teismas panaikino ir jo pagrindu priimtą Potvarkį bei priteisė pareiškėjui 1 395 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, išsamiai įvertinęs kitus, jam pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, susijusius su galbūt Komisijos padarytais procedūriniais pažeidimais, motyvuotai juos atmetė kaip nepagrįstus.

40. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė pareiškėjas, ir atsakovai. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nesutinka tik su jam priteistų bylinėjimosi išlaidų dyžiu, taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus ir taip pat pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priimant Protokolinį sprendimą, buvo padaryti procedūriniai Tvarkos apraše ir jį detalizuojančiuose aktuose nustatyti reikalavimai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Potvarkį.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovų apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai susiję su jo teise stoti į valstybės tarnybą, primintina, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų. (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžė, kad: nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

43. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, LVAT praktiką, apeliaciniais skundais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija „pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo procese“ padarė esminius Tvarkos apraše ir Reglamente įtvirtintų procedūrinių teisės normų, reglamentuojančių pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą, informacijos apie šį planą suteikimą pretendentams, ir šio plano laikymąsi vertinant pretendentus, pažeidimus.

45. Primintina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.); įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, todėl nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

46. Vertinant, ar Komisija pažeidė Tvarkos apraše ir Reglamente įtvirtintas procedūrines teisės normas, reglamentuojančias pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą, informacijos apie šį planą suteikimą pretendentams, ir šio plano laikymąsi, primintina, kad Tvarkos aprašo 39 punkte nustatyta, jog apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Departamentas praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.

47. Aprašo 32 punkte nustatyta, kad likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos vertinimo komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai (užduotys) ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą. Pagal Aprašo 38 punktą pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.

48. Teisėjų kolegija, paminėtą Aprašo 32 ir 39 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įvertinusi nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvados, kad Departamentas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios per VATIS privalo pretendentams suteikti informaciją apie: 1) pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą; 2) pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, t. y. (i) naudotinus vertinimo kriterijus ir metodus, (ii) tuo atveju, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas – vertinimo balų skaičiavimo procedūrą; (iii) tai, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

49. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Aprašo 32 punkte nurodyta nebaigtinė informacija, kuri turi būti aptarta pretendentams išsiunčiamame pretendentų vertinimo organizavimo plane, o kai kuri informacija (tokia kaip klausimų (užduočių) ir jų vertinimo kriterijų parengimas) yra susijusi išimtinai su vidiniu Komisijos darbo organizavimu, reikalingu jai pavestai užduočiai atlikti (t. y. atrinkti tinkamiausią kandidatą). Reglamento 7.4 punkte nurodyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį „sudaro / aptaria“ pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą.

50. Teisėjų kolegija, visuminio teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi lingvistinę Reglamento 7.4 punkte įtvirtintos teisės normos konstrukciją, konstatuoja, kad (i) pagal paminėtą teisinį reglamentavimą Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, (ii) Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, (iii) ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams.

51. Vadinasi, skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija „pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo procese“, raštu atskirame dokumente neužfiksavusi pretendentų vertinimo organizavimo plano per se (savaime) pažeidė Tvarkos apraše ir Reglamente įtvirtintas procedūrines teisės normas, reglamentuojančias pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad pretendentų vertinimo organizavimo planas nėra surašomas atskirame dokumente, gali būti pažeidžiama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

52. Iš byloje esančios informacijos apie pranešimus per VATIS nustatyta, kad Departamentas pareiškėjui nuolat teikė informaciją, susijusią su vykdytu ginčo konkursu ir jame dalyvaujančių pretendentų vertinimu Komisijoje. Prieš daugiau kaip 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo Komisijoje pradžios (2020 m. gegužės 8 d.), t. y. 2020 m. balandžio 28 d. pranešimu pareiškėjui per VATIS pateikta: išsami informacija apie pretendentų vertinimą Komisijoje datą (2020 m. gegužės 8 d.), laiką (nuo 9.15 val.) ir vietą (nurodyta, kad šis vertinimas vyks „NUOTOLINIU BŪDU vaizdo konferencijos formatu, kai visi dalyviai tiek pretendentai, tiek komisijos nariai jungiasi iš skirtingų jiems patogių/prieinamų vietų“, nurodyta „būti pasirengus 20 min iki prisijungimo pradžios“ bei tai, kad „artimiausiu metu su Jumis asmeniškai susisieks Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistas techninėms detalėms aptarti ir (ar) įrangos/ryšio išbandymui“); taip pat jis informuotas apie atrankoje naudotinus vertinimo kriterijus (t. y. Ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigybės aprašyme nurodytos kompetencijos ir gebėjimai) ir metodą (interviu). Departamentas 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu pareiškėjui per VATIS pateikė informaciją apie tai, kad visi pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais (t. y. nurodyta, kad „pretendentų vertinimas komisijoje vyks <...> nuotoliniu būdu video konferencijos formatu. Jūsų [pareiškėjo] vertinimo komisijoje laikas 14.00 val. Tačiau labai prašome būti pasirengus bent 20 min. anksčiau“). Šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas, kad „pretendentų vertinimo komisijoje dieną iškilus klausimų“ jis gali kreiptis į komisijos sekretorę (nurodytas jos vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris, jos darbinis el. pašto adresas).

51. Teisėjų kolegija nustatytas faktines aplinkybes (žr. Sprendimo 52 p.) įvertinusi paminėto teisinio reglamentavimo ir pateiktų išaiškinimų (žr. Sprendimo 46–50 p.) kontekste, konstatuoja, kad Departamentas per VATIS pateiktais 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. pranešimais tinkamai įgyvendino Aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį (t. y. pareiškėjui per VATIS buvo pateikta iš esmės visa Sprendimo 48 p. nurodyta informacija). Įvertinus paminėtą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija nepadarė esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų pažeidimų.

52. Dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pakartotinai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, jai nekyla abejonių, jog Komisija (visi jos nariai) atrankos metu visiems pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su Ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigybės aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos (šiuo aspektu nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija nesilaikė Reglamento priede įtvirtintos rekomenduojamos vertinimo skalės). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl klausimų turinio, jų sudėtingumo, svarbumo, aktualumo ir panašiais aspektais, nes, kaip minėta, teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas.

53. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, organizuojant Konkursą, buvo padaryti esminiai konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Protokolinį sprendimą ir Potvarkį.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir nepagrįstai panaikino Protokolinį sprendimą bei Potvarkį. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti. Tai konstatavus, kiti atsakovų apeliacinių skundų argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

55. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas ir atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus išdėstyti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė