2K-97/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-97/2013

Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00065-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.1.15.1.2(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z. ) ir jo gynėjo advokato Povilo Kazakevičiaus kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista A. Š. 10 215 Lt turtinei ir 3452 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš A. Z. priteista A. Š. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nuteistojo A. Z. gynėjo advokato P. Kazakevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

A. Z. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 8 d., apie 12.00 val., Molėtų r., kelio Vilnius–Utena 43-iajame km, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas Utenos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 133 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę bei eismo intensyvumą, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiais automobiliais: „Saab 9-3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kurį vairavo A. Š., ir „Mitsubishi Colt“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kurį vairavo L. K. Eismo įvykio metu automobilio „Saab 9-3“ keleivei L. M. nesunkiai, o vairuotojui A. Š. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatoriai nurodo, kad nukentėjusysis A. Š. ir jo automobilyje važiavusi keleivė L. M. teigė, jog susidūrimas įvyko nuteistojo vairuojamam automobiliui, važiavusiam nuo Vilniaus, išslydus į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrus su ten važiavusiais automobiliais „Saab 9-3“ ir „Mitsubishi Colt“. O nuteistasis tvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog automobilis „Saab 9-3“, lenkdamas automobilį „Mitsubishi Colt“, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, sudarė kliūtį (ir netgi kliudė) automobilį „Mercedes Benz 100 D“, dėl to šis buvo priverstas išvažiuoti į kelkraštį, tapo nevaldomas ir išslydęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrė su automobiliu „Mitsubishi Colt“.

Eismo įvykio mechanizmui nustatyti byloje buvo atlikti trys tyrimai. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. 11-2499 (09) konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl nuteistojo veiksmų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorės O. Lukoševičienės 2010 m. kovo 15 d. išvadoje konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo A. Š. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas esamiems prieštaravimams pašalinti skyrė autotechninę ekspertizę. Ją atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių ekspertų komisija. 2011 m. rugsėjo 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-1171(1 l)/l 1-2221(11), be kita ko, konstatuota, kad eismo įvykis kilo automobiliui „Mercedes Benz 100 D“ išslydus į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrus su ten važiavusiais automobiliais „Saab 9-3“ ir „Mitsubishi Colt“; taip pat pažymėta, kad jeigu automobilis „Saab 9-3“, prieš susidūrimą su automobiliu „Mercedes Benz 100 D“ buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, sukeldamas grėsmę eismo saugumui bei priversdamas automobilio „Mercedes Benz 100 D“ vairuotoją stabdyti, ir tik prieš pat susidūrimą su automobiliu „Mercedes Benz 100 D“ spėjo grįžti į kelio dešinę pusę, tokie „Saab 9-3“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu taip pat priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu.

Teisiamajame posėdyje 2012 m. balandžio 24 d. papildomai apklaustas ekspertas V. Venckus pabrėžė, kad vairuotojas automobilį „Mercedes Benz 100 D“ intensyviai stabdė (pėdsakai tiesūs, nueina kelkraščio link), nes bandė išvengti susidūrimo; kad automobilio „Saab 9-3“ išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą prieš pat susidūrimą yra tikėtinas, atsižvelgus į tai, kad automobilių „Mercedes Benz 100 D“ ir „Saab 9-3“ susidūrimas įvyko arčiau kelio vidurio, žiūrint Vilniaus kryptimi; kad ekspertizės išvada, jog šių dviejų automobilių susidūrimas įvyko arčiau kelio vidurio, yra kategoriška.

Tačiau teismai nesivadovavo šios ekspertizės išvadomis, nepaneigė jų kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir padarė objektyviais bylos duomenimis nepagrįstą ir neatitinkančią faktinių tiriamo eismo įvykio aplinkybių išvadą, jog eismo įvykis kilo dėl „Mercedes Benz 100 D“ vairavusio A. Z. veiksmų. Teismai nesiėmė nustatinėti priežasties, dėl kurios nuteistasis buvo priverstas stabdyti, nors apklaustas ekspertas pabrėžė jos svarbą eismo įvykį sukėlusio asmens nustatymui. Tačiau aplinkybės, kad eismo įvykį sukėlė būtent automobilio „Saab 9-3“ vairuotojas, tyrimas turėjo būti atliktas, nes ekspertizės akte konstatuotos išvados aiškiai nesutampa su nukentėjusiojo A.

Š. ir liudytojos L. K. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.

Teismai taip pat nevertino byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, kad nuteistasis važiavo leistinu apie 89,4 km/h greičiu, kelio matomumas buvo labai geras, vairuotojas buvo blaivus, jo vairuojamas automobilis techniškai tvarkingas. Visa tai turėjo teismui kelti abejonių dėl ekstremalaus stabdymo, kurio kelias 26 m, priežasties. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad nuteistasis kaltas vien dėl to, kad jo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz 100 D“ išslydo į priešingos krypties eismo juostą, tačiau nenustatė šio išslydimo priežasties. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nuteistasis savo automobilį stabdė dėl prieš jį lėčiau važiavusio automobilio. Tokią išvadą šis teismas grindė tik bylos baigtimi suinteresuotų nukentėjusiojo A. Š. ir jo automobilio keleivės L. M. parodymais, nurodęs, kad juos patvirtina liudytojų L. K. bei V. O. parodymai. Tačiau yra priešingai. Jos teigė, kad tokio automobilio prieš nuteistojo automobilį nematė ir kad jų eismo juostoje nebuvo jokio kito susidūrimo. Be to, ekspertizės akte, specialisto ir konsultacinėje išvadose nėra nurodyta apie jokį nuteistojo automobiliui kliūtį sudariusį automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo nurodomas eismo įvykio aplinkybes atmetė motyvuodamas tuo, kad specialistės O. Lukoševičienės išvadą (pagal teismų praktiką laikytiną tik konsultacine) vertina kaip tendencingą ir prieštaraujančią objektyviems bylos duomenims, nors eismo įvykio mechanizmą gynėjas įrodinėjo remdamasis ne šia, o 2011 m. rugsėjo 26 d. ekspertizės akto išvada. Kasatoriai pažymi, kad šioje byloje teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis automobilį „Mercedes Benz 100 D“ stabdė dėl savo neapdairumo, laiku nepastebėtos kliūties ar pavojingo manevravimo kelyje, t. y. kad nuteistasis padarė KET pažeidimą, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais.

Kasatoriai taip pat teigia, kad teismai netinkamai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes priteisė A. Š. 4452 Lt neturtinei žalai atlyginti be jokių tokios žalos įrodymų.

Remdamiesi išdėstytais argumentais, kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 303 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, nesilaikė formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 2K-521/2008, 2K-297/2009, 2K-158/2009, 2K-235/2011, 2K-97/2012), byloje nepašalintų abejonių neaiškino kaltinamojo naudai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl neteisėtai ir nepagrįstai A. Z. pripažino kaltu dėl šios veikos padarymo.

Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo A. Z. ir jo gynėjo advokato Povilo Kazakevičiaus kasacinį skundą tenkinti.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje, išdėstęs liudytojų ir eksperto parodymus bei Lietuvos teismo ekspertizių centro 2009 m. spalio 28 d. išvados dalį ir 2011 m. rugsėjo 26 d. ekspertizės išvados dalį, formaliai nurodė, kad neprieštaraujantys nukentėjusiosios L. M. , nukentėjusiojo A. Š. parodymai, jų parodymus patvirtinantys liudytojų L. K., V. O. parodymai, specialistų, ekspertų išvados bei eksperto parodymai teisiamajame posėdyje, įvykio vietos apžiūros medžiaga neginčijamai įrodo kaltinamojo A. Z. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką; kad teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes ištirti įrodymai neginčijamai įrodo tai, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 100 D“, pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus, būtent: važiuodamas automobiliu Utenos kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, tapęs nevaldomas, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais „Saab 9-3“, vairuojamu A. Š., ir „Mitsubishi Colt“, vairuojamu L. K. Teismas taip pat formaliai nurodė, kad kaltinamojo parodymus dėl to, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio „Saab 9-3“ vairuotojo kaltės, ir specialistės O. Lukoševičienės išvadą vertina kritiškai, kaip siekimą kaltinamajam išvengti atsakomybės, nes juos visiškai paneigia pirmiau aptarti bei teismo ištirti įrodymai byloje.

Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė, kaip L. K. ir V. O. parodymai patvirtina L. M., nukentėjusiojo A. Š. parodymus apie automobilio „Saab 9-3“ susidūrimo su kaltinamojo automobiliu aplinkybes, nes šios nenurodė apie jokį kitą prieš kaltinamąjį važiavusį automobilį. Teismas nepagrindė taip pat išvados, kaip L. K. ir V. O. parodymai paneigia kaltinamojo ir specialistės išvadą apie tai, kad automobilių „Mersedes Benz 100 D“ ir „Saab 9-3“ susidūrimo vieta buvo dešinėje kelio juostoje (važiuojant nuo Vilniaus), nes šios nurodė, kad matė tik į jų juostą skersai įvažiuojantį, atslystantį baltos spalvos mikroautobusą, užtveriantį kelią, su kuriuo ir susidūrė. Tačiau ekspertizės akte nurodoma, kad į kairėje kelio pusėje (L. K. važiavimo juostoje) besisukančio prieš laikrodžio rodyklę po susidūrimo šioje kelio juostoje su automobiliu „Saab 9-3“ automobilio „Mersedes Benz 100 D“ kairę pusę atsitrenkė L. K. vairuojamas automobilis „Mitsubichi Colt“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nors ir aptarė nutartyje kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, tačiau atmesdamas argumentą dėl neteisingai nustatytos susidūrimo vietos kelyje nurodė, kad dešinėje pusėje neliko susidūrimo pėdsakų, todėl specialistės O. Lukoševičienės išvada yra tendencinga, nors byloje yra duomenų, kad kelyje buvo nuolaužų, tačiau jos nebuvo užfiksuotos; taip pat pasisakydamas dėl susidūrimo vietos ir nurodydamas, kad ją įrodo ir ekspertizės išvada, nevertino L. K. ir V. O. parodymų apie tai, kad jos A. Z. vairuojamo automobilio susidūrimo su automobiliu „Saab 9-3“ nematė, nors susidūrimas, ekspertizės akto duomenimis, vyko jų eismo juostoje ir jos atsitrenkė į nuo pirmo susidūrimo jų juostoje besisukantį A. Z. vairuojamą automobilį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nutartyje niekaip nevertindamas nurodyto liudytojų ir ekspertizės akto prieštaravimo, nelogiškai ir nepagrįstai rėmėsi L. K. ir V. O. parodymais apie tai, kad jos nematė jų lenkiančio automobilio „Saab 9-3“, kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad prieš A. Z. automobilį važiavo kitas automobilis, dėl kurio šis stabdė ir išslydo į priešpriešinę eismo juostą, kur iš karto susidūrė su jų, o ne kokiu nors kitu automobiliu. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, prokurorė daro išvadą, kad teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrindė nuosprendyje padarytų išvadų įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus atmetė remdamasis vienais įrodymais, atsietais nuo kitų įrodymų, todėl padarė kasaciniame skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Įvertinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. spalio 28 d. specialisto išvada, 2011 m. rugsėjo 26 d. ekspertizės akto išvada, kuriose nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz 100 D“ vairuotojo A. Z. veiksmai (jis nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl to išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiais automobiliais „SAAB 9-3“ ir „Mitsubichi Colt“) techniniu požiūriu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu; teismo posėdyje apklausto Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V.

Venckaus, patvirtinusio ekspertizės išvadą, parodymai, kad, atliekant ekspertizę, eismo įvykio eigą pakeitė automobilio „Mercedes Benz 100 D“ kairiajame šone padaryti sugadinimai, kurių ankstesnė specialisto išvada negalėjo paaiškinti; kad papildomu tyrimu nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz 100 D“, išslydęs į priešpriešinę eismo juostą, sukosi ir į jį trenkėsi automobilis „SAAB 9-3“, tada automobilis „Mercedes Benz 100 D“ apsisuko du kartus ant kelio, jo vairuotojas prieš tai intensyviai 20–30 metrų stabdė, stabdymo pėdsakai tiesūs, neatmetama galimybė, kad ir automobilis „SAAB 9-3“ sukėlė grėsmę, tačiau yra neginčijamai nustatyta, jog automobilis „Mercedes Benz 100 D“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kad vairuotojas nesuvaldė automobilio, tyrimas atliktas remiantis objektyviais duomenimis (automobilių sugadinimo pobūdžiu, padangų pėdsakais).

Taip pat įvertinti nukentėjusiųjų L. M., A. Š., liudytojų L. K., V. O. parodymai, įvykio vietos apžiūros medžiaga. Šių įrodymų viseto pagrindu teismas padarė išvadą, kad A. Z., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 100 D“, pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus, nes, važiuodamas automobiliu Utenos kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, tapęs nevaldomas, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais „SAAB 9-3“, vairuojamu A.

Š., ir „Mitsubichi Colt“, vairuojamu L. K. Tai tapo pagrindu išvadai, kad A. Z. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir gynybos pateiktą versiją: kaltinamojo A. Z. parodymus ir specialistės O. Lukoševičienės išvadą, pagal kuriuos eismo įvykis įvyko dėl automobilio „SAAB 9-3“ vairuotojo kaltės. Tačiau teismas šiuos duomenis vertino kritiškai, savo išvadas dėl to motyvavo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje yra du vienas kitam prieštaraujantys eismo įvykio vietos planai, skirtingos specialistų išvados dėl eismo įvykio priežasties ir jį sukėlusio vairuotojo, nukentėjusiųjų, liudytojų ir kaltinamojo parodymų nesutapimai. Įvertinusi bylos dokumentų ir teismo nuosprendžio turinį, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi reikalavimo, esant tokiai situacijai, imtis priemonių prieštaravimų priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti. Šis teismas ne tik kvietėsi į 2011 m. kovo 2 d. teismo posėdį konsultacinę ir specialisto išvadas davusius asmenis, bet ir nustatytiems prieštaravimams pašalinti skyrė autotechninę ekspertizę, o 2012 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje apklausė ir ją atlikusį ekspertą. Teismas taip pat laikėsi reikalavimo palyginti gautus duomenis tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis bei motyvuotai nuspręsti, kuriais iš pateiktų dokumentų vadovautis kaip įrodymais, o kuriuos – atmesti, tokį savo sprendimą išsamiai argumentavo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog eismo įvykis kilo būtent dėl nuteistojo A. Z. veiksmų, yra teisinga, pagrįsta bylos įrodymų visetu, tarp jų ir objektyviais įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus atsakė, išdėstė motyvuotas išvadas dėl paduoto apeliacinio skundo, taigi patikrino šią bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kruopščiai ištyrė O. Lukoševičienės pateiktą išvadą, tačiau pripažino, jog ji yra visiškai tendencinga, prieštarauja objektyviems byloje esantiems duomenims ir elementariems fizikos dėsniams. Teismo pateiktas šios išvados vertinimas logiškas ir išsamiai motyvuotas.

Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti žemesniųjų instancijų teismų išvadomis šioje byloje, nes nenustatė aplinkybių, rodančių, kad teismai ignoruotų kokius nors su byla susijusius reikšmingus duomenis, neišsamiai ar šališkai juos ištirtų. Kasaciniame skunde ir prokurorės atsiliepime nurodyti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nesutapimai, atsižvelgiant į žaibišką avarijos eigą, paaiškinami ir nevertintini kaip esminiai įrodymų prieštaravimai.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Teismai, atsižvelgę į A. Z. nusikalstamos veikos padarinius, t. y. kad nukentėjusiajam A. Š. padarytas sveikatos sutrikdymas, sukėlęs jam ir fizinį skausmą, taip pat nepatogumus bei papildomus rūpesčius, susijusius su tuo, kad buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis, sprendė, kad šiam nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, o priteistas 4452 Lt jos dydis, iš kurių iš nuteistojo priteista tik 1000 Lt, nėra aiškiai per didelis. Kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Z. ir jo gynėjo advokato Povilo Kazakevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Jonas Prapiestis

Olegas Fedosiukas