e792fce9-daa4-43da-af4b-4545945d41fa · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-299-478/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07153-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : R. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 650 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 7, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Coupe“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, nustatytas 1,69 promilės girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde R. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimÄ ir bylÄ nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK normas, rungimosi, objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus. Teismas, tirdamas bylos aplinkybes, o bÅ«tent, vertindamas liudytojų parodymus, akivaizdžiai pažeidė objektyvumo principÄ .

Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas vienos pusės liudytojų parodymus laikė tinkamesniais ir patikimesniais nei kitos pusės, t. y. jo parodymus. Liudytojų A. K., K. B., J. J. parodymai yra klaidinantys, o pareigÅ«nų D. K., M. V. bei P. Å . parodymai yra neobjektyvÅ«s. Minėti liudytojai bei policijos pareigÅ«nai turėjo aiÅ¡kų prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ jo atžvilgiu. Teismas sÄ moningai palaikė kitos Å¡alies liudytojų duotus parodymus, kadangi kiekiniu atžvilgiu jų buvo kur kas daugiau nei jo pusėje buvusių liudytojų.

Skunde pažymima, kad apeliantas teisme atpažino A. K. kaip asmenį, kuris jį sumušė, todėl A. K. kaip liudytojo parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė bÅ«tent ta liudytojų kompanija, iÅ¡ kurios vienas asmuo sumušė apeliantÄ , nors iki Å¡iol nėra nustatytas konkretus nusikalstamus veiksmus atlikęs asmuo. Galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog liudytojas A. K., žinodamas, jog R. K. yra įvardijamas kaip jį sumušęs asmuo, tyčia siekia apkaltinti apeliantÄ dėl vairavimo neblaiviam, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl A.

K. parodymų patikimumo. Teismas skundžiamame nutarime argumentavo, jog liudytojai policijos pareigÅ«nai, duodami parodymus, nurodė, jog atvykus į Kauno pilies aikÅ¡telę, liudytojai K. B. ir J. J. papasakojo, kad matė, kaip neblaivus pilietis vairavo automobilį. Taigi, pareigÅ«nai asmeniÅ¡kai vairavimo fakto nematė. Apelianto nuomone, vien neblaivumo fakto nustatymas nesuteikia pagrindo teigti, jog asmuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ . Jo parodymus teismas nepagrįstai vertino kaip gynybinę versijÄ , t. y. buvo neobjektyvus.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir rungimosi principÄ , kadangi jo pateiktus praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo atmetė kaip nepagrįstus. Administracinė byla nebuvo tinkamai parengta teisminiam nagrinėjimui, nes filmuota įvykio vietos medžiaga buvo prarasta, kas rodo bylÄ rengusio asmens aplaidumÄ , pareigų nevykdymÄ ir neiÅ¡samumÄ renkant įrodymus. Skunde atkreipiamas dėmesys į byloje esančiÄ apelianto automobilio nuotraukÄ , padarytÄ Ä¯vykio vietoje. Ant automobilio kapoto užraÅ¡yta:

„IÅ MOK PARKUOTI KAIMIETI“. Å is užraÅ¡as įrodo aplinkybę, jog konfliktas tarp asmenų galimai kilo ne dėl vairavimo, bet dėl automobilio stovėjimo. R. K. nuomone, jį „pamokyti“ buvo suplanuota iÅ¡ anksto. A. K., K. B. ir J. J., pamatę blogai pastatytÄ (stovintį) automobilį bei užrašę ant jo kapoto užraÅ¡Ä , nutarė palaukti, kol ateis automobilio vairuotojas, ir jį tinkamai „paauklėti“. Taigi, pirmieji konfliktÄ inicijavo minėti asmenys, kurie melagingai apkaltino apeliantÄ vairavus automobilį neblaiviam, todėl Å¡ių asmenų parodymai turėjo bÅ«ti vertinami itin kritiÅ¡kai, kadangi jie iÅ¡ esmės neatitiko tikrovės. Dėl netinkamai priparkuoto automobilio ir palikto užraÅ¡o tarp R.

K., A. K., K. B. bei J. J. ir kitų nenustatytų asmenų kilo konfliktas, kurio metu R. K. buvo sumuÅ¡tas A. K.. R. K. teikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė teismo iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44317-16 medžiagos, kadangi Å¡ie gali bÅ«ti svarbÅ«s ir administracinėje byloje, tačiau teismas praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas, neiÅ¡reikalaudamas praÅ¡omos medžiagos, pasielgė Å¡aliÅ¡kai, o ikiteisminio tyrimo medžiaga turi glaudų ryšį su administracine byla, kadangi iÅ¡reikalavus tam tikrus duomenis, o bÅ«tent, liudytojų parodymus ir kitus dokumentus, bÅ«tų galima juos palyginti ir įvertinti su Å¡ioje administracinėje byloje esančiais duomenimis.

Teismas įrodymų rinkimo bei vertinimo tinkamai neatliko, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Atkreipiamas dėmesys, jog kai policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , jis jau buvo stipriai sužalotas, jam buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, o vairavimo faktas neužfiksuotas, todėl pareigÅ«nų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pažymima ir tai, jog policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , tikrino tik apelianto blaivumÄ , nors jis buvo tuo metu sužalotas, sunkiai orientavosi aplinkoje, nieko tinkamai paaiÅ¡kinti negalėjo, tačiau kitų asmenų, liudijusių prieÅ¡ jį, blaivumo policijos pareigÅ«nai netikrino ir jų neapklausinėjo.

Taigi, policijos pareigÅ«nai tinkamai neatliko jiems priskirtų pareigų, t. y. įrodymų rinkimo įvykio vietoje pareigos. Skunde įvertinamas ir R. K. paskirtos bausmės pagrįstumas, pažymint, jog tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir bÅ«tent Å¡iuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiÅ¡kiamas kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o svarbiausia, kad bÅ«tų laikomasi procesinių normų iÅ¡keliant, nagrinėjant bylÄ ir skiriant nuobaudÄ . Å iuo atveju policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje ir vėliau neatliko visų bÅ«tinų procesinių veiksmų renkant R. K. kaltę pagrindžiančius įrodymus.

Teismo paskirta bausmė yra nepagrįsta bei neteisėta, kadangi nėra įrodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad jis, bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o R. K. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 straipsniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perkvalifikuoti R.

K. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagal 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksÄ , nes už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Todėl, vadovaujantis aukščiau minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla aukÅ¡tesniojo teismo nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, R.

K. neneigia, jog įvykio metu buvo neblaivus, tačiau neigia, jog vairavo automobilį „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ginčija padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , teigdamas, jog buvo netinkamai, Å¡aliÅ¡kai bei neobjektyviai įvertinti byloje surinkti įrodymai, kurie nepatvirtina, jog jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas pateikto apeliacinio skundo ribose (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas pažeidėjo R. K. kaltę, vadovavosi liudytojų K. B., A. K., P. Å ., M. V. parodymais, paties pažeidėjo parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Apylinkės teismas argumentuotai pasisakė, kuriuos parodymus laiko patikimais ir kuriuos vertina kritiÅ¡kai. Esminių nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje nėra užfiksuota, todėl atmetamas apelianto skundo teiginys, jog buvo vadovautasi tik vienos konflikte dalyvavusios pusės parodymais. Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai nubaudė R.

K. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.Nors apeliantas teigia, kad įvykio metu jis Å¡ventė su draugais savo gimtadienį ir iki stovėjimo aikÅ¡telėje palikto automobilio nuėjo tik tam, kad pasiimtų daugiau pinigų ir galėtų su draugais eiti į kitÄ barÄ , t. y. automobilio nevairavo ir neketino to daryti, tačiau Å¡iÄ versijÄ paneigia nuosekli apylinkės teismo aptarta įrodymų grandinė. Nors į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai tiesiogiai nestebėjo, kaip R. K. vairavo automobilį, tačiau jie paėmė paaiÅ¡kinimus iÅ¡ įvykio vietoje buvusių ir betarpiÅ¡kai pažeidimÄ mačiusių asmenų.

J. J. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 00.30 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje kartu su draugais pastebėjo ne pagal taisykles pastatytÄ automobilį, į kurį po kiek laiko atėjo iÅ¡ pažiÅ«ros akivaizdžiai neblaivus vaikinas, kuris įsėdęs į automobilį pradėjo važiuoti, tačiau sustojo, nes nebuvo pravažiavimo. Kažkas iÅ¡ aplinkinių žmonių pažeidėjÄ iÅ¡laipino iÅ¡ maÅ¡inos (b. l. 8). Tas pačias aplinkybes nurodė ir K. B., t. y. jis matė, kaip prie transporto priemonės, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo neblaivus vairuotojas, įsėdo į šį automobilį ir pradėjo važiuoti, tačiau kito automobilio vairuotojas iÅ¡lipęs sustabdė girtÄ vairuotojÄ . Neblaivus asmuo iÅ¡lipęs pradėjo keiktis ir susimušė. Jis iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 9). J. J. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas (dirba užsienyje ir jo atvesdinti nepavyko), tačiau K. B. davė nuoseklius ir neprieÅ¡taringus pirminiam paaiÅ¡kinimui parodymus. Å is liudytojas patvirtino savo teiginius apie tai, kad R.

K. automobilis Pilies stovėjimo aikÅ¡telėje, A. J. gatvėje, buvo pastatytas ne pagal taisykles, ta maÅ¡ina daugeliui asmenų kliudė pravažiuoti. Jis su draugų kompanija stovėjo aikÅ¡telėje ir laukė, kas ateis prie automobilio. Prie netvarkingai palikto automobilio po kiek laiko atėjo bÅ«tent apeliantas, tuomet K. B. draugas A. K. paklausė: „kodėl tu taip maÅ¡inÄ pastatei?“, tačiau sulaukė tik necenzÅ«rinių žodžių savo atžvilgiu. R. K. nereagavo į raginimus nevairuoti transporto priemonės esant neblaiviam, įsėjo į savo automobilį, jį užkÅ«rė ir bandė iÅ¡važiuoti, tačiau jam sutrukdė kita maÅ¡ina, kuri užstojo pravažiavimÄ .

Å ios maÅ¡inos vairuotojas iÅ¡lipo ir trenkė pažeidėjui, tokiu bÅ«du Å¡is buvo sužalotas. Kartu su K. B. atvykęs A. K. davė analogiÅ¡kus parodymus, patvirtino, jog tiesiogiai stebėjo, kaip R. K. judino savo automobilį pirmyn ir atgal, bandydamas iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, tačiau to jam padaryti nepavyko, nes privažiavo kita maÅ¡ina, kurios vairuotojas sukonfliktavo su apeliantu. Å ių liudytojų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir paties pažeidėjo parodymai pirmosios instancijos teisme, kur jis patvirtino, kad eidamas link savo automobilio matė keletÄ diskutuojančių žmonių, savo automobilį rado apraÅ¡inėtÄ , buvo priklijuota visokių lapukų.

Kai jis atsidarė automobilio dureles, privažiavo dar vienas automobilis, užstatydamas jo automobilį skersai, prasidėjo diskusija dėl netinkamai pastatyto jo automobilio. Taigi, be aukščiau minėtų liudytojų įvykio vietoje buvo ir kitas konflikte sudalyvavęs asmuo, kurio tapatybė tyrimo metu nenustatyta. BÅ«tent Å¡is asmuo sukonfliktavo su apeliantu ir galimai jį sužalojo, tačiau Å¡i aplinkybė nekeičia fakto, jog R. K. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.Skunde apeliantas praÅ¡o jo pažeidimo padarymo faktÄ mačiusių liudytojų parodymus vertinti kritiÅ¡kai, nes A.

K. jis atpažino kaip jį sumušusį asmenį, o K. B. ir J. J. yra A. K. draugai, todėl neva stengiasi šiam padėti. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Nors šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl R. K. sveikatos sutrikdymo, tačiau šis tyrimas nėra reikšmingas analizuojamam įvykiui, kadangi skiriasi pažeisti objektai, todėl ir įrodinėtinos aplinkybės yra skirtingos. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. R. K. kaip jį galimai sumušusį asmenį atpažino tik teismo posėdžio metu, liudytojui jau davus išsamius parodymus.

Po atpažinimo jokių papildomų parodymų A. K. nedavė, todėl atmestina apelianto versija, jog A. K. jį apkalba, siekdamas pats nebÅ«ti nubaustas baudžiamÄ ja tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is liudytojas atvyko savanoriÅ¡kai, jis nebuvo kviestas teismo, tačiau atvyko kartu su K. B. ir papasakojo tai, kÄ tiesiogiai matė įvykio vietoje, t. y. atvyko jausdamas pilietinę pareigÄ paliudyti jam žinomas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų su apeliantu nėra pažįstami, jokių prieÅ¡iÅ¡kumų, ankstesnių konfliktų nėra turėję, todėl nelaikytina, jog minėti asmenys yra suinteresuoti Å¡ios administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi.

Nors ikiteisminis tyrimas dėl R. K. galimo sumušimo tęsiamas, tačiau nei vienas iš šioje byloje apklaustų asmenų nėra pripažintas įtariamuoju, tai, jog apeliantas A. K. kaltina fizinio skausmo sukėlimu, pastarasis, jau minėta, sužinojo tik teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, todėl neatmestina versija, kad šis atpažinimas įvyko tik tam, kad būtų galima bandyti kelti abejones dėl minėto liudytojo parodymų patikimumo ir pan. R. K. vertinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino kartu su juo šventusių draugų parodymus, t. y. rėmėsi tik vienos kompanijos parodymais, o jo ir jo draugų parodymus nepagrįstai atmetė.

Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. G. ir P. G. įvykio vietoje nebuvo, todėl jų parodymai nėra reikÅ¡mingi įrodomÄ ja prasme, kadangi jie paliudijo tik tai, kÄ jiems perpasakojo pats apeliantas. P. G. patvirtino, kad R. K. tuo metu, kai ėjo į automobilį pasiimti piniginės, buvo neblaivus, analogiÅ¡kai paliudijo ir J. G., kas vyko automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jie nematė. Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia R. K. kaltės įrodytumÄ , todėl jų platesnė analizė netikslinga.Skunde apeliantas kelia į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų duotų parodymų galimo neobjektyvumo klausimÄ , teigia, kad jie pačio vairavimo fakto nematė, be to, elgėsi Å¡aliÅ¡kai, nes jo blaivumÄ tikrino, o kitų įvykio vietoje buvusių asmenų blaivumo netikrino.

Tokie argumentai aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinami kritiÅ¡kai, netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais bei jų tarnybiniais praneÅ¡imais, suraÅ¡ytais tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ , nėra jokio pagrindo. Ä® įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai nėra pažįstami nei su apeliantu, nei su juos pasitikusiais asmenimis, t. y. pagrindiniais liudytojais Å¡ioje byloje, todėl nepagrįsta teigti, jog pareigÅ«nai galėtų turėti iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ R. K. atžvilgiu.

Ä®vykio metu vienintelis akivaizdžiai neblaivus asmuo buvo apeliantas, bÅ«tent jį liudytojai nurodė kaip KET pažeidėjÄ , todėl jo neblaivumo laipsnis ir buvo nustatinėjamas, tikrinti įvykio liudytojų galimÄ neblaivumÄ pareigÅ«nai neturėjo pagrindo, kadangi jie elgėsi adekvačiai, sÄ moningai ir jokio konflikto nekėlė. Policijos pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo ar jų turimų pareigų nevykdymo aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė, kadangi pareigÅ«nai atliko visus bÅ«tinus veiksmus įvykio vietoje: apklausė liudytojus, paėmė iÅ¡ jų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, surašė pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , iÅ¡kvietė pažeidėjui greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes Å¡is buvo sužalotas, o automobilio nutransportavimui iÅ¡kvietė tralÄ .

Taigi, pareigÅ«nai elgėsi pagal jiems nustatytas taisykles, todėl nesivadovauti jų parodymais nėra pagrindo. Nors Å¡ie parodymai yra iÅ¡vestiniai, tačiau jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tiek P. Å ., tiek M. V. bei D. K. paliudijo, kad R. K. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvusių jaunuolių buvo sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus, asmuo, kuris sumušė apeliantÄ , jiems atvykus jau buvo galimai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos. Sutiktina, jog vaizdo įraÅ¡o buvimas Å¡ioje situacijoje palengvintų asmens kaltės ar nekaltumo įrodytumÄ , tačiau įvykio vietos vaizdo įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ dėl Å¡io įraÅ¡o pateikimo, tačiau gautas atsakymas, kad dėl techninių galimybių vaizdo įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs (b. l. 62).

Darytina iÅ¡vada, jog įraÅ¡as yra neiÅ¡likęs dėl objektyvių priežasčių, todėl teigti, kad apylinkės teismas nesiėmė veiksmų įraÅ¡ui iÅ¡reikalauti, ar policija neiÅ¡saugojo Å¡io įraÅ¡o, nėra pagrindo. Rungimosi principas dėl to nebuvo pažeistas.Nustatinėti, kas ant apelianto automobilio užrašė užraÅ¡Ä : „IÅ MOK PARKUOTI KAIMIETI“, Å¡iam administraciniam teisės pažeidimui reikÅ¡mės neturi, nes R. K. yra nubaustas ne dėl netinkamo parkavimo, o dėl vairavimo esant neblaiviam.

Konflikto, kurio metu apeliantui buvo sutrikdyta sveikata, aplinkybių nustatymas yra ikiteisminio tyrimo dalykas, todėl kas inicijavo konfliktÄ , apylinkės teismo pagrįstai nebuvo aiÅ¡kinamasi. Remiantis iÅ¡dėstytu, R. K. kaltės įrodytumas aukÅ¡tesniajam teismui abejonių nekelia. Bausmė apeliantui paskirta pažeisto ATPK straipsnio sankcijos ribose, atsižvelgiant į nustatytÄ neblaivumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , ankstesnį baustumÄ administracine tvarka (b. l. 17-19), kas rodo, jog apeliantas nėra itin drausmingas vairuotojas.

Paskirtoji administracinė nuobauda - 650 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, laikytina proporcinga padarytam pažeidimui nuobauda, ji nėra aiškiai per griežta ar ribojanti pažeidėjo teises labiau nei to reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl R. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                              JÅ«ratė Jakubonienė