2025-11-28 Nr. AB-20845-3-61-3-04563-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-256-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04563-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Regionų administracinio teismo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“) dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pradėti tyrimą, ar Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (Tarybos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-1459 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 14¹.1, 14¹.3.1, 14¹.3.2, 11.6 punktai atitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

2. VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-1599-595/2023 nustatė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) funkcijų vykdymui prie STT centrinės būstinės, adresu: A. Jakšto g. 6, Vilniuje, buvo rezervuota 15 metrų (trijų automobilių statymui) atkarpa Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Taryba 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-1429 pakeitė Nuostatus ir nustatė naują rezervuotų vietų automobiliams statyti prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų skaičiaus ir ženklinimo tvarką.

STT 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. 4-01-4811 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Eismo organizavimo skyrių prašydama nekeisti šiuo metu STT rezervuotų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, tvarkos ir ženklinimo. Administracija 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. A345-42/22(2.9.3.12E-EIS) STT nurodė, jog išlieka galimybė esamas reikalingas automobilių stovėjimo vietas rezervuoti mokant Nuostatuose nustatyto dydžio rinkliavą, o dėl Nuostatuose numatytų naujų rezervuotų automobilių stovėjimo vietų pakeitimų prie valstybinių įstaigų ir kelio ženklų koregavimo savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ informuos papildomai.

STT 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 4-01-6343 Administracijos pakartotinai prašė nekeisti šiuo metu STT nustatytų trijų rezervuotų automobilių stovėjimo vietų. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 2022-SD-537 informavo, jog nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. pagal parengtą ir suderintą eismo organizavimo schemą pradės kelio ženklų pakeitimus, nurodė, jog įstaigai priklausantys rezervuotas stovėjimo vietas žymintys kelio ženklai bus išmontuoti ir grąžinti įstaigai kelio ženklų išmontavimo metu, o vietoje jų bus įrengtos ribotos stovėjimo trukmės automobilių stovėjimo vietos, kuriose netaikoma vietinė rinkliava pagal Tarybos sprendime numatytus kriterijus ir kiekius.

STT 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 4-01-6838 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodė, jog dėl pakeitimų bendradarbiauja su Administracijos Eismo organizavimo skyriumi, iš kurių nėra gavę atsakymo, kurio pagrindu būtų galima spręsti, jog STT prašymas netenkintas. STT taip pat prašė nekeisti šiuo metu STT nustatytų trijų rezervuotų automobilių stovėjimo vietų. Administracijos Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyris 2022 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu laišku informavo, jog STT prašymas bus papildomai svarstomas „rezervuotų stovėjimo vietų darbo grupėje“ artimiausiame rugsėjo mėnesio posėdyje.

STT 2022 m. rugsėjo 14 d. gavo Administracijos raštą Nr. A345-60/22(2.9.3.12-EIS) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo informuota, jog šiuo metu Administracija su policija derina Jakšto g. riboto stovėjimo vietų kelio ženklų įrengimo vietas, kurias artimiausiu metu pažymės kelio ženklais Nr. 529 (Riboto stovėjimo vieta 2 val.). Sprendime taip pat buvo nurodyta, jog jei STT pageidauja rezervuoti esamas stovėjimo vietas mokant rinkliavą, turi informuoti Administracijos Eismo organizavimo skyrių papildomai, o išduotas leidimas elektromobilių įkrovimo stotelei įrengti nėra pagrindas neatlygintinai rezervuoti automobilio stovėjimo vietą bendro naudojimo teritorijoje.

3. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismui, įvertinus pareiškėjo nurodytus argumentus, kilo abejonė, kad Tarybos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-1429 pakeisti Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 14¹.1, 14¹.3.1, 14¹.3.2, 11.6 punktai galbūt neatitinka Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų bei priimti viršijant kompetencijos ribas.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė pareiškimą ištirti Tarybos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-1459 teisėtumą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog vietinių rinkliavų nustatymas priskirtas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas bei vietinių rinkliavų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 36 ir 37 p.). Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas (Rinkliavų įstatymo 12 str.).

6. Atsakovas pažymėjo, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato savivaldybės tarybos teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte, be kita ko, numatoma savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti rinkliavą už vietas automobiliams statyti išimtis – t. y. ši rinkliava gali būti nustatoma išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą. Rinkliavų įstatymas tik bendrais pagrindais nustato, kokias rinkliavas savivaldybės taryba turi teisę nustatyti, bei numato šių rinkliavų nustatymo išimtis, o šios nuostatos yra detalizuojamos žemesnės galios teisės aktuose.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Rinkliavų įstatyme įtvirtinamas atstumas - minimali ir maksimali automobilių statymo atkarpa prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, kuri neapmokestinama rinkliava, t. y. ši atkarpa gali būti nuo 5 iki 15 m.

8. Rinkliavų įstatymas be automobilių statymo vietų atstumo diapazono, nenustato jokių imperatyvių nuostatų dėl rezervuotų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, tvarkos ir ženklinimo, nediferencijuoja jų taikymo apimties pagal valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų specifiką, veiklos pobūdį, atskaitingumą, veikimo pagrindą, nenustato imperatyvių reikalavimų, kaip turėtų būti nustatomos ir žymimos tokios vietos ir pan. Esminis akcentas – įtvirtinama maksimali ir minimali atkarpa, jos intervalas, kurioje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų būtų suteikta galimybė statyti automobilius, netaikant rinkliavos bei savivaldybės tarybai suteikiama teisė nustatyti rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus numatytas išimtis).

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Rinkliavų įstatymu nereglamentuojama vienareikšmė galimybė nurodytose vietose rezervuoti automobilių stovėjimo vietas maksimalioje 15 m ilgio atkarpos gatvės dalyje, netaikant rinkliavos. Tuo tarpu Nuostatai yra parengti vadovaujantis Rinkliavų įstatymu, juose detalizuojama, jog vietine rinkliava už mokamas vietas automobiliams statyti siekiama reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę. Vietinė rinkliava pradedama rinkti atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. Nuostatuose taip pat nustatyti vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti dydžiai, mokėtojai, mokėjimo tvarka, vietų rezervavimo galimybės, netaikymo atvejai ir pan.

10. Pagal Nuostatų 14 punktą vietinė rinkliava, nurodyta Nuostatų 11 punkte, netaikoma Rinkliavų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais rinkliavos netaikymo atvejais. Nuostatų 141 punkte reglamentuojama automobilių stovėjimo vietų prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, nustatymo ir žymėjimo tvarka. Nurodo, jog Nuostatų 11.6 punktas detalizuoja rinkliavos dydžius už automobilio stovėjimą rezervuotoje stovėjimo vietoje priklausomai nuo laiko ir automobilių stovėjimo vietos. Apibendrindama daro išvadą, kad Nuostatai detalizuoja Rinkliavų įstatyme numatytas išimtis.

11. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – ir STT įstatymas) 2 straipsnio 6 punktu ir nurodė, kad STT– tai Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga, turinti atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba“, Tarnybos vėliavą ir Tarnybos ženklą (STT įstatymo 3 str. 2 d.). STT atžvilgiu taikytinas 141.3.2. punktas, kuriuo užtikrinama viena vieta, kurioje netaikoma vietinė rinkliava.

12. Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 30-2357/22 buvo patvirtintas Automobilių stovėjimo vietų rezervavimo ir ribotos stovėjimo trukmės vietų, kur netaikoma vietinė rinkliava, žymėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šiame Apraše detalizuojama ir nustatoma stovėjimo vietų prie valstybės įstaigų, institucijų, tarnybų, prie užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų bei prie Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės vietos patalpų, kur netaikoma vietinė rinkliava, nustatymo ir žymėjimo tvarka. Pažymėjo, kad Aprašo 6 punktas numato, kad valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, savivaldybės administracijos ir seniūnijų pageidavimu prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m atkarpoje pažymimos vietos, kur netaikoma vietinė rinkliava. Vietinė rinkliava šiose vietose netaikoma šią vietą (-as) žyminčių kelio ženklų galiojimo laikotarpiu. Pabrėžė, jog sistemiškai aiškinant Rinkliavų įstatymo, Nuostatų ir Aprašo nuostatas, Rinkliavų įstatymas nenumato imperatyvo valstybės institucijai, kuri šio įstatymo prasme yra ir STT, nustatyti maksimalią 15 m automobilių stovėjimo vietų ribą. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos taikymas nėra diferencijuojamas pagal valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų specifiką, veiklos pobūdį, atskaitingumą, veikimo pagrindą, nenustato imperatyvių reikalavimų, kaip turėtų būti nustatomos ir žymimos tokios vietos ir pan. Teigė, kad įtvirtinama minimali ir maksimali atkarpa, jos intervalas, kurioje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų būtų suteikta galimybė statyti automobilius, netaikant rinkliavos bei savivaldybės tarybai suteikiama teisė nustatyti rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus numatytas išimtis).

13. Pažymėjo, kad esant poreikiui Apraše ir Nuostatuose yra numatyta galimybė įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms rezervuoti automobilių stovėjimo vietas prie jų buveinės (veiklos) vietų taikant vietinę rinkliavą. Atsakovo nuomone, vien nustatytos tam tikros institucijos, šiuo atveju STT, specialiosios funkcijos nelemia aplinkybių, dėl kurių Administracijos įgaliotas padalinys (skyrius, kuruojantis eismo organizavimo sritį) galėtų nesivadovauti aiškiomis teisės aktų nuostatomis, darydamas normomis neįtvirtintas išimtis ir taip vieno subjekto poreikius tenkinti kitų subjektų atžvilgiu. Aplinkybė, kad šiuo metu STT rezervuotos trys vietos, kurios, STT nuomone, reikalingos jos veiklai vykdyti, naudojamos intensyviai ir nepertraukiamai, turėtų būti rezervuotos be jokių automobilio statymo laiko ar kitų ribojimų, argumentuojant tuo, jog STT yra specializuota įstaiga, prašomų vietų rezervavimas, netaikant rinkliavos, užtikrintų neatidėliotinų ir skubių ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikimą, pastate, adresu A. Jakšto g. 6, Vilniuje, yra įsikūrusi STT centrinė būstinė, kurioje priimami svečiai ir delegacija, ties STT rezervuotomis automobilių statymo vietomis STT lėšomis yra įrengtos dvi automobilių elektros įkrovimo stotelės, kurios nuolatos naudojamos įkraunant STT pareigūnų naudojamus tarnybinius automobilius, negali būti teisėtu pagrindu darant nenumatytas išimtis taikant automobilių stovėjimo vietų rezervavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčo dėl 5–15 m atkarpos kontekste reikšminga įvertinti ir Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, (toliau – ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) įtvirtintą reglamentavimą. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punktą lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele, kurioje numatyti galimi automobilių statymo būdai ir galimos automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schemos. Atsakovas papildomai atkreipia dėmesį, kad jei automobiliai statomi išilgai – mažiausias reikalingas atstumas – 6 m, todėl cituoto teisės akto analizė tik patvirtina, jog ir vieno automobilio pastatymo galimybė netaikant rinkliavos atitinka įtvirtintą Rinkliavų įstatymo išimtį dėl nustatytos 5–15 metrų atkarpos.

15. Pažymėjo, kad 5-15 metrų atkarpos reikalavimas numatomas intervalu, konkretūs skaičiai (nei metrais, nei automobilių vienetais) nėra įtvirtinamas, nenustatomi tokių vietų nustatymo ir žymėjimo tvarkos reikalavimai, o vietų automobiliams statyti nustatymo prerogatyva priskirta savivaldybės tarybų kompetencijai. Teigė, kad nuostatos dalį „prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų“, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, reikėtų traktuoti kaip vietą, šalia kurios kas yra ar vyksta, bet nebūtinai konkretiems tokių valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų poreikiams, atsižvelgiant į kažkokius specifiškumus, veiklos pobūdžius ir t. t.

16. Atsakovas nurodė, kad Nuostatų punktai, kurių atitiktį Rinkliavų įstatymui prašoma ištirti, užtikrina daugiau laisvų stovėjimo vietų gyventojams ir miesto svečiams, įtvirtina aiškesnę vietų nustatymo, naudojimo tvarką, gerinama automobilių statymo kokybė vietose, kur netaikoma vietinė rinkliava. Akcentavo, kad didžioji dalis valstybinių įstaigų, institucijų ir tarnybų, kaip šiuo atveju ir STT, yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje. Tokiose teritorijose kaip miesto centras yra ribotos galimybės įrengti automobilių stovėjimo vietas, kuriomis visi pageidaujantys galėtų naudotis pagal kiekvieno poreikius, o dažnai ir netaikant rinkliavos. Teigia, kad darant išimtis, kokių pageidauja STT, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas, išskirtinių tam tikroms institucijoms automobilių statymui sąlygų sudarymas lemtų kitų Vilniaus centrinėje dalyje veikiančių subjektų diskriminaciją. Vilniuje eismo ir automobilių statymo centrinėje miesto dalyje klausimą siekiama spręsti ribojant transporto srautus, skatinant atvykimą į centrą viešuoju transportu, trumpalaikį automobilių stovėjimą, atsižvelgiant į Senamiesčio apsaugos, aplinkos užterštumo mažinimo ir eismo srautų valdymo tikslus.

17. Atsakovas vertino, kad STT skunde nurodyti argumentai sistemiškai įvertinus aktualų ginčui teisinį reglamentavimą, išanalizavus minėtos Rinkliavų įstatymo nuostatos turinį, nesudaro pagrindo abejoti ginčijamų Nuostatų normų teisėtumu.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytam pagrindimui ir prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatoma savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti rinkliavą už vietas automobiliams statyti išimtis – t. y., ši rinkliava gali būti nustatoma išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą.

20. Pažymėjo, kad 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų skiriamos (rezervuojamos) vietos ne šioms institucijoms/tarnyboms, o visiems asmenims (Vilniaus miesto gyventojams, miesto svečiams).

21. Nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pataisa, kuria įteisinta išimtis netaikyti rinkliavos 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, priimta 2002 m. balandžio 23 d. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX-857. Minėtos pataisos iniciatorius Seimo narys Bronius Bradauskas, kuris pradžioje teikė pasiūlymą įstatymo projektui Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-1361 nustatyti išimtį „ir 15 m atžymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų“, vėliau patobulino pasiūlymą į dabartinę redakciją „ir 5-15 m atžymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų“.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, savivaldybei neapmokestinus rinkliava 5–15 metrų pažymėtos atkarpos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, o nustačius šioje vietoje ribotą stovėjimą (iki 2 val.), kuria gali pasinaudoti ne tik pati įstaiga/institucija, o ir miesto svečiai ir gyventojai, įgyvendinami įstatymų leidėjo tikslai, kuriais įteisintas toks rinkliavos išimties reglamentavimas, t. y., šiuo atveju kelio ženklais nustatytas ribotas stovėjimo laikas leidžia daugiau asmenų pasinaudoti neapmokestinta vieta siekiant patenkinti savo interesus, gauti atitinkamoje institucijoje/tarnyboje pažymas, paslaugas.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu pripažino, kad Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (2022 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1459 redakcija) 14¹.3.1, 14¹.3.2, 11.6 papunkčiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Taip pat pripažino, kad Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (2022 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1459 redakcija) 14¹.1 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

24. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir teismui nekyla abejonių, jog Nuostatai yra norminis teisės aktas, nes tai nėra vienkartinio taikymo aktas, o aktas, kuris orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose savivaldybės ir kitų asmenų santykiuose. Nuostatai nėra aktas, kuriame vieną kartą išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam asmeniui, turintis įtakos tik to konkretaus asmens teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), priešingai, aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui. Byloje taip pat nėra ginčo, kad administracinį aktą priėmė savivaldybės administravimo subjektas – Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Tai savo ruožtu reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turi kompetenciją vertinti šio norminio administracinio akto teisėtumą.

25. Teismas rėmėsi aktualiomis ABTĮ, Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

26. Teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis detalizuoja savivaldybių tarybų kompetenciją nustatyti vietines rinkliavas ir 6 punkte nurodo, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą).

27. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.

28. Ginčui aktualios redakcijos Nuostatų 141 punktas nustato, kad automobilių stovėjimo vietos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, nustatomos ir žymimos taip: šios vietos žymimos kelio ženklu „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, nustatant 2 (dvejų) valandų stovėjimo laiką (141.1 papunktis); įstaigos, institucijos ir tarnybos, Savivaldybės seniūnijos siekiančios, kad būtų nustatytos ir pažymėtos automobilių stovėjimo vietos prie jų buveinės (veiklos) vietos patalpų, kur netaikoma vietinė rinkliava, turi pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam padaliniui, kuruojančiam eismo organizavimą, kuris priima sprendimą dėl vietų nustatymo ir pažymėjimo (141.2 papunktis). Nuostatų 141.3 papunktis nustato automobilių stovėjimo vietų, kur netaikoma vietinė rinkliava, skaičių ir nurodo, kad prie ministerijų – ne daugiau kaip 3 (trys) automobilių stovėjimo vietos, o tais atvejais, kai gatvėje, gatvės atkarpoje arba automobilių stovėjimo aikštelėje, kur prašoma prie ministerijos pažymėti šias vietas, yra 10 ar mažiau automobilių stovėjimo vietų ir/arba automobilių stovėjimo vietų užimtumas piko metu viršija 85 proc. užimtumo ribą pagal atliktą stovėjimo vietų užimtumo analizę, ir/arba prašomos pažymėti vietos prie ministerijos patenka į senamiesčio kilpinio eismo ribas – 1 (viena) automobilių stovėjimo vieta, jei automobiliai statomi išilgai, arba 2 (dvi) automobilių stovėjimo vietos, jei automobiliai statomi kampu (141.3.1. papunktis); prie kitų valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, savivaldybės administracijos seniūnijų ir Administracijos – 1 (viena) automobilių stovėjimo vieta, jei automobiliai statomi išilgai, arba 2 (dvi) automobilių stovėjimo vietos, jei automobiliai statomi kampu (141.3.2 papunktis). Nuostatų 11.6. papunktyje nustatomi konkretūs vietinių rinkliavų dydžiai už automobilio stovėjimą rezervuotoje stovėjimo vietoje.

29. Teismas pažymėjo, kad sisteminės Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo ir Rinkliavų įstatymo nuostatų, taip pat aptartos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos analizės pagrindu konstatuotina, jog Taryba turėjo Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimu tvirtinti Nuostatus ir diskreciją nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, galiojančią Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose (gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelėse). Tačiau ši diskrecija gali būti įgyvendinama tik Rinkliavų įstatymo apibrėžtose ribose.

30. Rinkliavų įstatymo, konkrečiai – jo normų, įtvirtinančių, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus, analizė duoda pagrindą išvadai, kad vietinių rinkliavų nustatymo, rinkimo, administravimo ir kontrolės teisiniai santykiai įstatymo lygmeniu reglamentuojami glaustai, o daug platesnę bei detalesnę (iš esmės – pagrindinę) vietinių rinkliavų reglamentavimo laisvės ir savarankiškumo dalį paliekant pačių savivaldybių kompetencijai. Taigi savivaldybės taryba šioje srityje priimdama sprendimus, turi gana plačią savarankiško veikimo laisvę. Teismas akcentavo, kad plati savivaldybių diskrecija įvedant vietinę rinkliavą visiškai nereiškia, jog savivaldybės turi teisę nukrypti nuo konkrečios vietinės rinkliavos esmės ir įstatymuose numatytų teisinio reguliavimo ribų ir nuo aktualių teisės principinių nuostatų.

31. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą vietinė rinkliava savivaldybės tarybos sprendimu negali būti nustatoma už: 1) naudojimąsi vietomis automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių; 2) naudojimąsi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų; 3) naudojimąsi vietomis, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; 4) automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą.

32. Teismas nurodė, kad vertinant ginčijamų Nuostatų 14¹.1, 14¹.3.1, 14¹.3.2, 11.6 punktų atitiktį Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui, aktuali Rinkliavų įstatyme nustatyta išimtis, draudžianti nustatyti vietinę rinkliavą už „naudojimąsi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų“. Išimties formuluotė, nustatanti 5-15 m intervalą, palieka savivaldybės tarybai teisę detalizuoti atvejus, kada nustatoma 5 m, 15 m ar kitokio į intervalą patenkančio ilgio atkarpa, kurioje automobilių statymui netaikoma vietinė rinkliava.

33. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punktą lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele, kurioje numatyti galimi automobilių statymo būdai ir galimos automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schemos, o mažiausias reikalingas atstumas (jei automobiliai statomi išilgai) nustatytas 6 m. Taigi net ir vienos automobilių stovėjimo vietos nustatymas atitinka Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą 5-15 m atkarpos ilgio intervalą.

34. Teismas konstatavo, kad Nuostatų 14¹.3.1 ir 14¹.3.2 punktai, nustatantys 1–3 automobilių stovėjimo vietas, neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

35. Vertindamas Nuostatų 11.6. papunkčio, kuriame nustatomi konkretūs vietinių rinkliavų dydžiai už automobilio stovėjimą rezervuotoje stovėjimo vietoje, atitiktį Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui, teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 14 punkte nurodyta, jog vietinė rinkliava, nurodyta šių Nuostatų 11 punkte (taigi ir 11.6 papunktyje), netaikoma Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais rinkliavos netaikymo atvejais.

36. Teismas, sistemiškai vertindamas Nuostatų 11.6 papunkčio ir 14 punkto normas, konstatavo, kad Nuostatų 11.6 papunktis neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

37. Teismas nurodė, kad Nuostatų 14¹.1 papunktis nustato, jog automobilių stovėjimo vietos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, žymimos kelio ženklu „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, nustatant 2 (dviejų) valandų stovėjimo laiką. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta vietinės rinkliavos išimtis už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, nors ir leidžia savivaldybės tarybai detalizuoti konkretų tokios atkarpos ilgį (patenkantį į Rinkliavų įstatymo nustatytą intervalą), nesuteikia teisės savivaldybės tarybai riboti tokių vietų naudojimo, nustatant galimą naudojimo trukmę, paskirtį ar pan.

38. Teismas pažymėjo, kad stovėjimo trukmės apribojimo reglamentavimas tose vietose, kur netaikoma vietinė rinkliava Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nepatenka į Nuostatų reguliavimo dalyką, apibrėžtą Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte, aiškinant jį kartu su Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad Nuostatų 14¹.1 papunktis prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

III. 39. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kurioje Nuostatų 14¹.1 papunktis pripažintas kaip prieštaraujantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – Nuostatų 14¹.1 papunktį pripažinti neprieštaraujančiu Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

40. Atsakovas nurodo, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte, be kita ko, numatoma savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti rinkliavą už vietas automobiliams statyti išimtis – t. y., ši rinkliava gali būti nustatoma išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą. Taigi, Rinkliavų įstatymas tik bendrais pagrindais nustato, kokias rinkliavas savivaldybės taryba turi teisę nustatyti, bei numato šių rinkliavų nustatymo išimtis, o šios nuostatos yra detalizuojamos žemesnės galios teisės aktuose.

41. Atsakovas pažymi, kad Rinkliavų įstatyme įtvirtinamas atstumas – minimali ir maksimali automobilių statymo atkarpa prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, kuri neapmokestinama rinkliava, t. y. ši atkarpa gali būti nuo 5 iki 15 m. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta vietinės rinkliavos išimtis už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, nustato tik vieną imperatyvią sąlygą – šiose vietose negali būti renkama vietinė rinkliava. Bet Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalis ar kitos šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja kaip turėtų būti naudojamos tokios automobilių stovėjimo vietos (be draudimo taikyti vietinę rinkliavą jose). Taigi jokių imperatyvų, sietinų, be kita ko, ir su įgyvendinimo tvarka, minėta įstatymo nuostata neįtvirtina. Rinkliavų įstatymas be automobilių statymo vietų atstumo diapazono, nenustato jokių įpareigojančių nuostatų dėl rezervuotų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, tvarkos ir ženklinimo, nediferencijuoja jų taikymo apimties pagal valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų specifiką, veiklos pobūdį, atskaitingumą, veikimo pagrindą, nenustato imperatyvių reikalavimų, kaip turėtų būti nustatomos ir žymimos tokios vietos ir pan. Esminis akcentas – įtvirtinama maksimali ir minimali atkarpa, jos intervalas, kurioje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų būtų suteikta galimybė statyti automobilius, netaikant rinkliavos bei savivaldybės tarybai suteikiama teisė nustatyti rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus numatytas išimtis).

42. Tuo tarpu Nuostatai yra parengti vadovaujantis Rinkliavų įstatymu (1 p.), juose detalizuojama, jog vietine rinkliava už mokamas vietas automobiliams statyti siekiama reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę. Vietinė rinkliava pradedama rinkti, atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. (4p.). Nuostatuose taip pat nustatyti vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti dydžiai, mokėtojai, mokėjimo tvarka, vietų rezervavimo galimybės, netaikymo atvejai ir pan.

43. Pagal Nuostatų 14 punktą vietinė rinkliava, nurodyta šių nuostatų 11 punkte (jame nustatomi vietinių rinkliavų dydžiai pagal vietinės rinkliavos zonas), netaikoma Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais rinkliavos netaikymo atvejais. Nuostatų 141 punkte reglamentuojama automobilių stovėjimo vietų prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, nustatymo ir žymėjimo tvarka.

44. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog atitiktis aukštesnės galios teisės aktui – Rinkliavų įstatymui yra užtikrinama ir vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nėra taikoma 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų. Vertinant ginčui aktualios Rinkliavų įstatymo nuostatos taikymą svarbu atkreipti dėmesį į šiuos nustatytos normos dėl imperatyvaus rinkliavos netaikymo už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti aspektus: išskiriama „5–15 m pažymėta atkarpa“. Sprendžiant klausimus dėl tokios nuostatos taikymo svarbu atkreipti dėmesį, kad atkarpos reikalavimas numatomas intervalu, konkretūs skaičiai (nei metrais, nei automobilių vienetais) nėra įtvirtinamas. Nenustatomi tokių vietų nustatymo ir žymėjimo tvarkos reikalavimai. Pirma tos pačios nuostatos (Rinkliavų įstatymo 11 str. 6 d.) dalis tik patvirtina, kad vietų automobiliams statyti nustatymo prerogatyva priskirta savivaldybės tarybų kompetencijai; nuostatos dalį „prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų“, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, „prie“ reikėtų traktuoti kaip vietą, šalia kurio kas yra ar vyksta, bet nebūtinai konkretiems tokių valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų poreikiams, atsižvelgiant į kažkokius specifiškumus, veiklos pobūdžius ir t. t. Todėl be kokie argumentai, kaip pvz. institucijų, jos pareigūnų darbo laikas, finansiniai aspektai, dėl jai kaip tam tikrai institucijai keliamų ypatingų reikalavimų dėl įslaptintos informacijos naudojimo ir jos apsauga, pareigūnų vykdomų neatidėliotų ir skubių ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų nėra ir negali būti teisiniu pagrindu ir motyvu taikyti nenumatytas išimtis arba spręsti dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo. Taigi, Nuostatai detalizuoja Rinkliavų įstatymo normas, sietinas su numatytomis išimtis, kartu nustatant įgyvendinimo tvarką, kas analizuojant šio įstatymo aktualios normos turinį neprieštarauja jos esmei ir tikslingumui.

45. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto esmę ir paskirtį, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog minėta nuostata nesuteikia teisės savivaldybės tarybai riboti tokių vietų naudojimo, nustatant galimą naudojimo trukmę, paskirtį ar pan.

46. Kadangi Rinkliavų įstatymas apskritai nereglamentuoja jokių aptarimų automobilių stovėjimo vietų įgyvendinimo tvarkos principų ir kitų su tuo susijusių aspektų, atsakovas vertina, kad tam tikro laiko apribojimo kaip paskirstymo tarp subjektų, kurie tokiomis vietomis galėtų pasinaudoti, nustatymą pripažįstant kaip naudojimo ribojimą apskritai turi būti pripažįstamas nepagrįstu subjektyviu pertekliniu interpretavimu.

47. Priešingai, teisė savivaldybės tarybai nustatyti automobilių stovėjimo vietų naudojimo ribojimą laiko atžvilgiu, t. y. nurodant galimą naudojimo trukmę (tose vietose, kur netaikoma vietinė rinkliava 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų) grindžiama be kita ko ir kitais teisės aktais: Vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, kuriais remiantis darytina išvada, kad savivaldybė yra gatvių valdytoja, kuri atsakinga už eismo organizavimą (vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse), eismo organizavimas apima ir techninių eismo reguliavimo priemonių (tarp jų ir kelio ženklų) nustatymą, tuo tarpu savivaldybės tarybai suteikta kompetencija nustatyti taisykles kaip naudojamos savivaldybei priklausančios automobilių stovėjimo vietos, esančios gatvėse.

48. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sisteminės Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo ir Rinkliavų įstatymo nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos analizės pagrindu konstatuotina, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimu tvirtinti Nuostatus ir diskreciją nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, galiojančią Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose (gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelėse), bei tai, kad Rinkliavų įstatymo, konkrečiai – jo normų, įtvirtinančių, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus, analizė duoda pagrindą išvadai, kad vietinių rinkliavų nustatymo, rinkimo, administravimo ir kontrolės teisiniai santykiai įstatymo lygmeniu reglamentuojami glaustai, o daug platesnę bei detalesnę (iš esmės - pagrindinę) vietinių rinkliavų reglamentavimo laisvės ir savarankiškumo dalį paliekant pačių savivaldybių kompetencijai. Taigi, savivaldybės taryba šioje srityje priimdama sprendimus, turi gana plačią savarankiško veikimo laisvę.

49. Šiuo atveju Nuostatų 14¹.1 papunktis nustato taisyklę kaip naudojamos automobilių stovėjimo vietos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, – t. y. Rinkliavų įstatymo apibrėžtos ribos nėra peržengiamos.

50. Atsakovas teigia, kad vertinant skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį svarbus akcentas, kuris turėtų būti įvertinas šiame kontekste – įstatymo leidėjo konkrečios nuostatos tikslas. Įvertinus įstatymo leidėjo tikslą, kodėl 2002 m. buvo nustatyta išimtis netaikyti vietinės rinkliavos aptariamu atveju, toks automobilių statymo laiko ribojimas nurodytose automobilių stovėjimo vietose yra pagrįstas. Pakeitimas priimtas 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX-857.

51. Atsakovo nuomone, kad savivaldybei neapmokestinus rinkliava 5–15 metrų pažymėtos atkarpos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, o nustačius šioje vietoje apribotą stovėjimą (iki 2 val.), kuria gali pasinaudoti ne tik pati įstaiga/institucija, o ir miesto svečiai ir gyventojai, įgyvendinami įstatymų leidėjo tikslai, kuriais įteisintas toks rinkliavos išimties reglamentavimas. T. y., šiuo atveju kelio ženklais nustatytas ribotas stovėjimo laikas leidžia daugiau asmenų pasinaudoti neapmokestinta vieta siekiant patenkinti savo interesus, gauti atitinkamoje institucijoje/tarnyboje pažymas, paslaugas. Nenustačius riboto stovėjimo laiko, mažiau asmenų galės pasinaudoti neapmokestinta vietine rinkliava automobilių stovėjimo vieta, kyla didesnės rizikos piktnaudžiavimui tokias vietas, pasinaudojant teisės aktais suteikiama teise, naudojant ir asmeniniais tikslais.

52. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog tiek Nuostatų punktai, dėl kurių buvo prašoma ištirti jų atitiktį Rinkliavų įstatymui, tiek konkrečiai 14¹.1 papunktis, dėl kurio pirmosios instancijos teismo priimta sprendimo dalis yra ginčijama, užtikrina daugiau laisvų stovėjimo vietų gyventojams ir miesto svečiams, įtvirtina aiškesnę vietų nustatymo, naudojimo tvarką, gerinama automobilių statymo kokybė vietose, kur netaikoma vietinė rinkliava. Didžioji dalis valstybinių įstaigų, institucijų ir tarnybų yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje, todėl tokiose teritorijose, kaip miesto centras, yra ribotos galimybės įrengti automobilių stovėjimo vietas, kuriomis visi pageidaujantys galėtų naudotis pagal kiekvieno poreikius, o dažnai ir netaikant rinkliavos. Darant išimtis, kokių pageidautų pavieniai subjektai, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas, išskirtinių tam tikroms institucijoms automobilių statymui sąlygų sudarymas lemtų kitų Vilniaus centrinėje dalyje veikiančių subjektų diskriminaciją. Vilniuje eismo ir automobilių statymo centrinėje miesto dalyje klausimą siekiama spręsti ribojant transporto srautus, skatinant atvykimą į centrą viršuoju transportu, trumpalaikį automobilių stovėjimą, atsižvelgiant į senamiesčio apsaugos, aplinkos užterštumo mažinimo ir eismo srautų valdymo tikslus.

53. Sistemiškai vertindamas tai, kas išdėstyta, atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė vienareikšmę išvadą, jog stovėjimo trukmės apribojimo reglamentavimas tose vietose, kur netaikoma vietinė rinkliava Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nepatenka į Nuostatų reguliavimo dalyką, apibrėžtą Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte, aiškinant jį kartu su Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi. Toks subjektyvus Rinkliavų įstatymo aktualios nuostatos aiškinimas, neparemtas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, negali būti pripažįstamos kaip pagrįstas ir yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Nuostatų 14¹.1 papunktis pripažintas kaip prieštaraujantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kurioje Nuostatų 14¹.1 papunktis pripažintas kaip prieštaraujantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – Nuostatų 14¹.1 papunktį pripažinti neprieštaraujančiu Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

55. Nagrinėjamos bylos pobūdis – abstraktaus pobūdžio pareiškimas ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą, nulemia ir nagrinėjamos bylos dalyką. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis Regionų administracinis teismas turi nustatyti, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius aktus (ABTĮ 112 straipsnis). Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1128/2013).

56. ABTĮ 112 ir 116 straipsniuose, nustatančiuose pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo tvarką, matyti, kad norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas pirmiausia apibrėžia pareiškėjo pareiškime pateiktas prašymas, jo apimtis, taip pat šį prašymą pagrindžiantys teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-662-11/2013). Šios kategorijos administracinių bylų procesui būdingas formalus pobūdis. Tai reiškia, kad norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Atsakovo argumentai taip pat laikytini reikšmingais tik tokie, kurie pagrindžia kvestionuojamo teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ar, atitinkamai, paneigia pareiškėjo nurodomus argumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016).

57. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pradėti tyrimą, ar Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-1459 redakcija), 14¹.1, 14¹.3.1, 14¹.3.2, 11.6 punktai atitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

58. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 14¹.3.1, 14¹.3.2, 11.6 papunkčiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Taip pat pripažino, kad Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 14¹.1 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą tinkama apimtimi, tai reiškia, buvo tiriami visi pareiškėjo nurodyti argumentai, reikšmingi sprendžiant dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo, ir buvo vertinamas jų pagrįstumas.

60. Atsakovas nesutinka su ta pirmosios instancijos dalimi, kuria konstatuotas Nuostatų 14¹.1 punkto prieštaravimas Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui, teigia, kad šiuo atveju Nuostatų 14¹.1 papunktis nustato taisyklę, kaip naudojamos automobilių stovėjimo vietos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, – t. y. Rinkliavų įstatymo apibrėžtos ribos nėra peržengiamos. Atsakovo nuomone, savivaldybei apmokestinus rinkliava 5–15 metrų pažymėtos atkarpos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, nustatant šioje vietoje apribotą stovėjimą (po 2 val.), konkrečia vieta gali pasinaudoti ne tik pati įstaiga/institucija, o ir miesto svečiai ir gyventojai, tuo pačiu įgyvendinami įstatymų leidėjo tikslai, kuriais įteisintas toks rinkliavos išimties reglamentavimas, t. y., šiuo atveju kelio ženklais nustatytas ribotas stovėjimo laikas leidžia daugiau asmenų pasinaudoti neapmokestinta vieta, siekiant patenkinti savo interesus, gauti atitinkamoje institucijoje/tarnyboje pažymas, paslaugas.

61. Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 141.1. punktą (2022 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1459 redakcija) automobilių stovėjimo vietos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, nustatomos ir žymimos taip: šios vietos žymimos kelio ženklu „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, nustatant 2 (dviejų) valandų stovėjimo laiką.

62. Pagal Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį (2001 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. IX-435 redakcijos) institucijos neturi teisės reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų atlyginti už suteiktas paslaugas kitaip, negu sumokėti pagal šį įstatymą nustatytą valstybės rinkliavą. Jei vietinė rinkliava tam tikru atveju pagal Rinkliavų įstatymą nėra nustatyta, t. y. jei potencialūs mokėtojai įstatymų leidėjo valia nustatant išimtį yra nuo tokios rinkliavos yra atleisti, iš jų negalima reikalauti sumokėti tokią rinkliavą remiantis kituose įstatymuose numatytų savivaldybės tarybos funkcijų vykdymu. Pažymėtina, kad Rinkliavų įstatymas laikytinas specialiuoju teisės aktu rinkliavų klausimu, turinčiu pirmenybę prieš kitų įstatymų nuostatas.

63. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio (vietinių rinkliavų objektai) 1 dalies 6 punktą (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2918 redakcijos) savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Pirmiausia, pažymėtina, kad minėtas straipsnis skirtas vietinių rinkliavų objektams sureguliuoti. Tačiau Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio (vietinių rinkliavų objektai) 1 dalies 6 punkte taip pat nustatyta išimtis iš savivaldybės tarybos teisės savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti – išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą.

64. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte suformuluotos išimties iš savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas pagrindu nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad savivaldybės taryba neturi teisės savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinių rinkliavų už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo išimtis (nuostata, kad 5–15 m prie institucijų teritorijoje nenustatoma vietinė rinkliava) yra apibrėžta taikant erdvės, o ne laiko kriterijų, tai reiškia, kad šią išimtį, jos nepaneigiant, galima būtų detalizuoti, t. y. priimti sprendimus, išimties taikymo erdvės kriterijaus atžvilgiu.

65. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta vietinės rinkliavos išimtis už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, nors ir leidžia savivaldybės tarybai detalizuoti konkretų tokios atkarpos ilgį (patenkantį į Rinkliavų įstatymo nustatytą intervalą), nesuteikia teisės savivaldybės tarybai riboti tokių vietų naudojimo, nustatant galimą naudojimo trukmę, paskirtį ar pan.

66. Nuostatų 141 punktas reguliuoja atrodytų konkrečios vietos žymėjimą, kaip teigiama apeliaciniame skunde – konkrečių vietų naudojimo pobūdį ir trukmę, bet atsakovas laikosi pozicijos, kad pagal Nuostatų 141 punktą savivaldybės taryba turi teisę riboti tokių vietų, kurios patenka į išimtis iš vietinės rinkliavos taikymo, naudojimą, nustatant galimą naudojimo trukmę, paskirtį ar pan., matyti, kad atsakovas neneigia, kad jis ginčo Nuostatų 141.1. punktu apriboja išimtį iš vietinės rinkliavos konkrečiu atveju.

67. Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Nuostatų 141.1. punktą automobilių stovėjimo vietos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, nustatomos ir žymimos taip: šios vietos žymimos kelio ženklu „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, nustatant 2 (dviejų) valandų stovėjimo laiką. Pirmiausia, pažymėtina, kad Nuostatų 141 punktas išdėstytas Nuostatų III skyriuje, pavadintame vietinės rinkliavos mokėtojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis Nuostatų III skyrius skirtas vietinės rinkliavos objektui apibrėžti ir išimtims iš vietinės rinkliavos mokėjimo detalizuoti, o konkrečiai – Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra automobilių valdytojai (vairuotojai), kurie naudojasi Tarybos nustatytose vietinės rinkliavos zonose esančiomis mokamomis bei rezervuotomis vietomis automobiliams statyti. Nuostatų 14 punkto nuostatos reguliuoja atvejus, kai vietinė rinkliava, nurodyta šių nuostatų 11 punkte, netaikoma Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais rinkliavos netaikymo atvejais bei įvardina konkrečius atvejus, o Nuostatų 141 punkto nuostatos reguliuoja automobilių stovėjimo vietos prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės (veiklos) vietos patalpų 5–15 m pažymėtoje atkarpoje, kur netaikoma vietinė rinkliava, atvejį. Nuostatų 141.1. punkte nustatyta, kad minėtos automobilių stovėjimo vietos, kur netaikoma vietinė rinkliava, žymimos kelio ženklu „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, nustatant 2 (dviejų) valandų stovėjimo laiką, o tai reiškia, kad savivaldybės taryba konkrečiu atveju apriboja išimtį iš vietinės rinkliavos ir iš esmės tai reiškia, kad ilgesnis nei 2 valandų stovėjimas minėtose vietose, kurioms pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra netaikoma vietinė rinkliava, yra apmokestinamas.

68. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų III skyriaus ir konkrečiai 141 punkto nuostatas, pirmiausia, pažymėtina, kad Nuostatų 14 punkte daroma nuoroda į Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytus rinkliavos netaikymo atvejus, iš to galima spręsti, jog Nuostatų 14 punkte detalizuotos išimtys iš vietinės rinkliavos taikymo bei tuo pačiu išimtys iš savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas; taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualiame 141 punkte nėra daroma nuoroda į Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytus rinkliavos netaikymo atvejus, tačiau ši aplinkybė negali paneigti to fakto, kad Nuostatų 141 punktas yra tiesiogiai sietinas su Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir yra skirtas jį įgyvendinti, tokia išvada darytina atsižvelgiant į šioje Nutartyje atliktą analizę ir į tai, kad abejos nuostatos reguliuoja iš esmės tą patį vietinės rinkliavos netaikymo atvejį – naudojimosi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Nuostatų 141.1. punkte nustatyta papildoma sąlyga išimčiai, nustatytai Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte, apibrėžta pagal laiko kriterijų (nuostata, kad vietinė rinkliava netaikoma 2 valandas, reiškianti, jog ilgiau stovint vietinė rinkliava būtų taikoma), prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatoms, nes yra vertintina kaip papildomas, Rinkliavų įstatyme nenumatytas ribojimas, taip pat aptarta laiko sąlyga riboja pačią išimtį ir neatitinka Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 6 dalies tikslo tuo aspektu, kad trukdytų institucijai pasinaudoti įstatyme nustatyta galimybe nemokamai laikyti automobilius konkrečioje vietoje neribotą laiką.

69. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto esmę ir paskirtį, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog Nuostatų 141 punktas nesuteikia teisės savivaldybės tarybai riboti tokių vietų naudojimo, nustatant galimą naudojimo trukmę, paskirtį ar pan.

70. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta vietinės rinkliavos išimtis už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, nors ir leidžia savivaldybės tarybai detalizuoti konkretų tokios atkarpos ilgį (patenkantį į Rinkliavų įstatymo nustatytą intervalą), nesuteikia teisės savivaldybės tarybai riboti tokių vietų naudojimo, nustatant galimą naudojimo trukmę, paskirtį ar pan.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė