2025-12-03 Nr. AB-21490-3-61-3-04838-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1389-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04838-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 25S183367, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. rugsėjo 24 d. skundo trūkumams ištaisyti. Teismas pažymėjo, kad skundai administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas 30 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 3 dalies atveju 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos). Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismo prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties, tačiau tokio prašymo nepagrindė įrodymais, teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taip pat informavo pareiškėją, kad neištaisius skundo trūkumų, teismo nutartimi pateiktas skundas bus laikomas nepaduotu.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą laikė nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2025 m. rugsėjo 24 d. minėta nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl sprendė, kad pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

III. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo įrodyti lėšų neturėjimą. Pareiškėjo įsitikinimu, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas neturi darbo ir jo negali susirasti dėl panaikinto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat neturi jokių kitų lėšų šaltinio, kito turto, todėl tai yra tiesioginiai įrodymai, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra tikrai sunki, todėl yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad neturėdamas realių galimybių įrodyti neegzistuojančią aplinkybę dėl lėšų neturėjimo, iš draugų surinko 22,50 Eur ir sumokėjo žyminį mokestį, tačiau tai padarė tik 2025 m. spalio 3 d., o jo atstovas apie tai pranešė teismui 2025 m. spalio 6 d., prašydamas atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka administracinių ginčų srityje yra nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama, laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjo pateikto skundo trūkumus: nesumokėtas žyminis mokestis, o prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra, be kita ko, skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi skunde nurodytos aplinkybes tiesiogiai patvirtina, kad pareiškėjo materialinė padėtis yra labai sunki ir jis turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas pažymi, kad kadangi šių neegzistuojančių aplinkybių (kad neturi darbo ir turto) nėra galimybės įrodyti, jis su draugų pagalba sumokėjo žyminį mokestį, todėl prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Su šiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad pareiškėjo skundas nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjo finansinė padėtis savaime yra sunki, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus, o per nustatytą terminą jų nepašalinus (nesumokėjus žyminio mokesčio ar nepateikus motyvuoto ir pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio), laikė skundą nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodyta informacija, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo materialinė padėtis yra labai sunki. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai remiasi prielaidomis ir yra subjektyvi ir gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Be to, pats pareiškėjas atskirajame skunde neneigia, kad teismo nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų. Pažymėtina, kad pareiškėjas žyminį mokestį sumokėjo tik po pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Be kita ko, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad skundo laikymas nepaduotu, neužkerta pareiškėjui galimybės ištaisius skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą (ABTĮ 33 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis