2015-11-25 Nr. AB-22808-3-61-3-04716-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1325-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04716-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 51VĮ-376-(14.51.2.) „Dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūros nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą užbaigti valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūrą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi (b. l. 16–17) atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino, kad skundžiant 2015 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą Nr. 51VĮ-376-(14.51.2.) turi būti pasinaudota Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką ir tik tada pareiškėja įgis teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka dėl šio įsakymo panaikinimo kreiptis į teismą.

Nustatęs, jog nagrinėjamu atveju yra taikytinas Žemės reformos įstatymas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šio įstatymo 18 straipsnio 1–4 dalimis ir nurodė, kad sistemiškai aiškinant šį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad žemės reformos metu kylančius ginčus iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai, kurių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš skundo ir Įsakymo turinio bei prie jo pridėtų dokumentų sprendė, jog ginčas kyla dėl žemės reformos vykdytojo NŽT Elektrėnų skyriaus Įsakymo, kuriuo nuspręsta nutraukti valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūrą, todėl ginčas dėl Įsakymo nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą administracinių aktų, kurie skundžiami tiesiogiai teismui, sąrašą, todėl tokį ginčą pirmiausia turi nagrinėti NŽT vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl to priimti sprendimą, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Nustatęs, kad pareiškėja Įsakymo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT vadovui neskundė, teismas konstatavo, kad ji nėra pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Nurodė, kad antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš pirmojo ir negali būti nagrinėjamas atsietai nuo jo, todėl pareiškėjos skundą dėl reikalavimo įpareigoti NŽT užbaigti valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūrą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja L. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 20–21), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą ir įpareigodamas ją kreiptis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reguliuojančias sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimą ir (arba) atsisakymą jį priimti. Pažymi, jog tiek sprendimai dėl nuosavybės atkūrimo (žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai), tiek sprendimai dėl atsisakymo atkurti arba neatlygintinai suteikti nuosavybę skundžiami Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų 17–19 straipsnių numatyta tvarka.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsakovo sprendimą dėl žemės suteikimo neatlygintinai procedūros nutraukimo vertino kaip eilinį sprendimą dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, normos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, bei netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, kurioje konkrečiai nurodoma, kad Nacionalinei žemės tarnybai skundžiami teritorini padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėm neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Teigia, jog iš šios teisės normos seka tai, kad tiek sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (suteikimo nuosavybėn neatlygintinai), tiek sprendimai dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises (dėl žemės suteikimo neatlygintinai procedūros nutraukimo) yra skundžiami tiesiogiai teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, kadangi pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundžiamas NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 51VĮ-376-(14.51.2.) „Dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūros nutraukimo“, kuriuo buvo nutraukta valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūra, nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą tiesiogiai teismui skundžiamų administracinių aktų sąrašą, todėl nagrinėjamam ginčui taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundžiamas Įsakymas pirmiausia turi būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d.nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos pagal atskirąjį skundą dalykas yra tai, ar pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai priklauso kategorijai tokių bylų, kurioms yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūra, su 3 dalyje numatyta išimtimi, jog minėta procedūra netaikoma sprendimams atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.

Nagrinėjamu atveju ginčijamu Įsakymu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo užbaigtos, jas nutraukiant, t. y. ginčas byloje kilo nuosavybės teisių atkūrimo procese, nesant priimtam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir juo nuosavybės teisės nebuvo nei atkurtos, nei buvo atsisakyta jas atkurti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad klausimas dėl Įsakymo panaikinimo turėjo būti nagrinėjamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo.

Pažymėtina, jog pareiškėjos akcentuota Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta šios teisės normos išimtis (išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises) nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pareiškėjos ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus Įsakymu nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog šiuo administraciniu aktu nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo ar atsisakymo atkurti nuosavybės teises klausimas, nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, kad šiuo atveju išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo privaloma be kita ko remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17–19 straipsnių nuostatomis.

Byloje nesant pateiktų duomenų, kad pareiškėja minėta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų pasinaudojusi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra. Taigi pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė