e78dd413-889c-459a-95f1-e2919e927ab7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-813/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00479-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam D.

D., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda. Nukentėjusiosios D. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D.

D. priteista jai 2000 eurų (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. D. priteista 29,78 eurai eksperto komandiruotės į teismÄ iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. D. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 31 d. apie 22.17 val. (duomenys neskelbtini) parke, dviračių - pėsčiųjų take, vairuodamas dviratį ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 57 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo dviratį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 1.55 promilės etilo alkoholio neblaivumas, nevykdė reikalavimo duoti keliÄ pėstiesiems, prasilenkdamas su riedučiais važiavusia D. S., nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, nedavė jai kelio, dėl to įvyko susidÅ«rimas, kurio metu D. S. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad D. D. kaltę iš dalies patvirtina jo paties bei nuoseklūs nukentėjusios ir liudytojo D. V. parodymai, iš kurių nustatyta, jog D. D., prasilenkdamas su riedučiais važiavusia D. S., nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nedavė jai kelio, dėl to įvyko susidūrimas. Nukentėjusios D. S. ir liudytojo D. V. parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, juos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė, taip pat tarnybiniame pranešime iš karto po įvykusio įvykio užfiksuotos aplinkybės. Eismo įvykio, kurio metu susidūrė dviratininkas bei riedutininkė D.

S. ir ji buvo sužalota, mechanizmas yra atskleistas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto I. G. teisme duotoje iÅ¡vadoje, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo dviračiu važiavusio D. D. veiksmai – važiuodamas pėsčiųjų - dviratininkų keliu, nedavė kelio pėsčiajai D. S., buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D.

D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

3. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo D. V. parodymus, teigiama, kad pastarojo parodymai apie tai, kad dviratininkas važiavo vingiuodamas po keliÄ , prieÅ¡tarauja tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymams. Nuteistojo ir nukentėjusiosios D. S. parodymai dėl abiejų veiksmų prieÅ¡ susidÅ«rimÄ - pasukimÄ link žalios vejos, po to pasukimÄ link gėlyno sutampa, nesutampa tik tuo, kuris pirmiau pasuko link vejos ir link gėlyno.

Nuteistasis aiÅ¡kino, kad siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pirmas pasuko link žalios vejos, po to, kai ir D. S. pasuko į jo pusę, jis pasuko link gėlyno, ji taip pat ten pasuko, o D. S. aiÅ¡kino atvirkščiai, kad ji pirma pasuko link žalios vejos ir link gėlyno. 3.2. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 36 punkto nuostatas, kelio ženklų Nr. 412, 413 galiojimo reikÅ¡mes ir dėl to neteisingai nustatė eismo įvykio mechanizmÄ ir priežastinį ryšį tarp konkrečių eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių.

Apeliantas mano, kad su teismo iÅ¡vada, kad jis kaltas dėl eismo įvykio bÅ«tų galima sutikti jei nukentėjusioji D. S. bÅ«tų laikiusis KET 36 punkto reikalavimų, važiavusi riedučiais pėsčiųjų taku deÅ¡ine puse pagal savo važiavimo kryptį, bet ne iÅ¡važiavusi prieÅ¡ais dviratininkÄ ir su juo susidÅ«rusi. Å iuo atveju jis laikėsi deÅ¡inės pusės taisyklės ir dviračiu važiavo savo deÅ¡ine puse, nors KET ir neįpareigoja jo dviračių - pėsčiųjų take laikytis deÅ¡inės pusės taisyklės. Teismas ignoravo tÄ aplinkybę, kad D.

S. ne eilinė pėsčioji, kurios judėjimo greitis, einant pėsčiomis būtų 3-7 km/h, ji važiavo su riedučiais, kurių greitis būna tolygus dviračio greičiui ir gali būti net didesnis. Be to, teismas ignoravo KET 36 punkte numatytas pėsčiųjų pareigas. 3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors vietoje, kur įvyko susidūrimas, galiojo kelio ženklas Nr. 413 (pėsčiųjų ir dviračių takas), tad galima suprasti, kad tiek dviratininkai, tiek pėstieji gali naudotis visu taku, jis nepadalintas į atskiras dviratininkų ir pėsčiųjų zonas, tačiau tai vis tiek yra pėsčiųjų takas ir pėstiesiems naudojantis šiuo pėsčiųjų ir dviračių taku galioja KET 36 punkto reikalavimas – jie privalo eiti pėsčiųjų tako dešine puse.

Nukentėjusioji D. S. nesilaikė deÅ¡inės pėsčiųjų dviračių tako taisyklės, nors tÄ daryti jÄ Ä¯pareigoja minėtas KET 36 punktas, ir dėl to susidÅ«rė su D. D.. 3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į 2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodyta kad D. S., važiavusi riedučiais kaire pėsčiųjų - dviračių tako puse, pažeidė Kelių eismo taisyklių 36 punktÄ . 3.5.

Apeliantas tikina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pėsčiųjų- dviračių take, kur įvyko susidÅ«rimas, auga gėlynai, jie pasodinti per tako vidurį, užima nemaÅ¾Ä laukÄ ir takas judėjimo ir susidÅ«rimo su D. S. vietoje yra siauresnis ir neaiÅ¡ku ar nuteistasis iÅ¡vis galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, prieÅ¡ais atvažiuojant riedučiais D. S.. Nukentėjusioji, kad jis važiavo deÅ¡ine savo kryptimi pėsčiųjų dviračių tako puse pamatė iÅ¡ anksto, kai dar važiavo tako viduriu, matė gėlynus tako viduryje, bet vis tiek suko į jo pusę.

Todėl sudarė tokiÄ situacijÄ , kad jam nebuvo kur dėtis, nes tarpas tarp gėlyno ir žalios vejos labai mažas. 3.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad I. G., pateikęs iÅ¡vadÄ , kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo dviračiu važiavusio D. D. veiksmai, nes jis važiuodamas pėsčiųjų - dviračių taku nedavė kelio pėsčiajai D. S., buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti, jos visiÅ¡kai nepagrindė, nevertino KET 36 ir 57 punktų tarpusavio ryÅ¡io, reikalavimo pėstiesiems eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais deÅ¡ine puse.

Teigiama, kad eksperto paaiÅ¡kinimai dviprasmiÅ¡ki, prieÅ¡taringi. Apelianto teigimu, esant tokiems prieÅ¡taravimams ir neaiÅ¡kumams, eismo įvykio mechanizmui ir pagrindinei techniniu požiÅ«riu sÄ lygai Å¡iam eismo įvykiui kilti, teismas byloje turėjo paskirti eismo įvykio ekspertizę. 3.7. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatytu neturtinės žalos dydžiu, teigiama, kad priteista suma per didelė, nes nusikaltimas netyčinis, liekamųjų reiÅ¡kinių dėl sveikatos sutrikdymo nėra, nuteistojo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis.

4. Nukentėjusioji D. S. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . 4.1. Nukentėjusioji nurodo, kad susidÅ«rimas įvyko kelio ženklu Nr. 413 pažymėtame take. Å iame take dviratininkas ir pėsčiasis gali judėti bet kuria kelio puse. Dėl to teismas teisingai konstatavo, kad D. D. pažeidė Kelių eismo taisykles, nes pėsčiasis (su riedučiais važiuojantis asmuo yra prilyginamas pėsčiajam) turi pirmenybės teisę. Nuteistasis jÄ kliudė, nes važiuodamas vingiavo po visÄ keliÄ , o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad to priežastis buvo neblaivumas. Nuteistasis praÅ¡ydamas skirti ekspertizę, prieÅ¡tarauja pats sau, nes pirmosios instancijos teisme jis neprašė skirti papildomų ekspertizių. 4.2. Nukentėjusioji teigia, kad dėl nuteistojo kaltės ji iki Å¡iol jaučia sveikatos sutrikimÄ , todėl mano, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, teigiama, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu neatsargiai nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiosios D. S. sveikatÄ , tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io, teigiama, kad jo ir riedutininkės susidÅ«rimÄ , kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pastarosios sveikata, sÄ lygojo pačios nukentėjusiosios padarytas KET pažeidimas. Be to, apelianto nuomone, iÅ¡ jo yra priteista per didelė neturtinė žala.

Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo 7. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

8. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 22.17 val. (duomenys neskelbtini) parke, dviračių ir pėsčiųjų take dviračiu nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g. važiavęs D. D. ir riedučiais link (duomenys neskelbtini) pr. važiavusi D. S. susidÅ«rė, dėl ko D. S. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ kairio alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžį su dislokacija tipinėje vietoje, taip pat minkÅ¡tųjų galvos audinių sumuÅ¡imÄ kairio smilkinio srityje. Ginčas kyla dėl to, kuris iÅ¡ susidÅ«rime dalyvavusių asmenų pažeidė Kelių eismo taisykles ir kuris pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su D. S. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

9. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbÅ«s KET 14, 36 ir 57 punktų reikalavimai. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 36 punkte numatyta, kad pėstieji privalo eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais deÅ¡ine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. KET 57 punkte numatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis <...>. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, Å¡aligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti keliÄ pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

10. Nuteistasis neigia pažeidęs KET reikalavimus. Tikina, kad jis važiavo deÅ¡iniu pėsčiųjų - dviračių tako kraÅ¡tu. Vienoje tako vietoje per vidurį buvo padaryti gėlynai. Tarpe tarp pirmo ir antro gėlyno deÅ¡iniame dviračių ir pėsčiųjų tako kraÅ¡te (važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pr.) jis prasilenkė su riedučiais važiavusiu vaikinu. Po to, bÅ«damas ties trečiu gėlynu, pamatė prieÅ¡ais jį riedučiais atvažiuojančiÄ merginÄ . Jis traukėsi arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to link vejos, tÄ patį darė ir mergina.

Tada jis suko link gėlyno, tÄ patį padarė ir riedutininkė. AtsidÅ«rė prieÅ¡ pat jį ir įvyko susidÅ«rimas. Nukentėjusioji ir liudytojas D. V. nurodė, kad jie riedučiais važiavo dviračių ir pėsčiųjų tako kairės pusės taku (toje vietoje, kur įvyko susidÅ«rimas, dviračių ir pėsčiųjų take per vidurį buvo gėlynas) arčiau gėlyno. D. V. nurodė, kad prieÅ¡ais link jo važiavęs dviratininkas vinguriavo keliu, kad dviratininkas keistai važiavo, prieÅ¡ingai nei kad teigia apeliantas, patvirtino ir nukentėjusioji.

Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo dviratininkas buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas (1 t. b. l. 20). D. V. nurodė, kad prasilenkiant dviratininkas jam buvo iÅ¡ kairės, t. y., arčiau vejos. Jie sėkmingai prasilenkė, dviratininkas staigiai metėsi kitÄ pusę, nors nebuvo jokio reikalo, o tada iÅ¡girdo riksmÄ ir privažiavęs sužinojo, kad D. S. lūžo ranka. Nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad pamačiusi dviratininkÄ suko kairiau, bet ir jis tÄ patį darė, ji grįžo į savo deÅ¡inę pusę, bet tÄ patį padarė ir dviratininkas, o tada ir įvyko susidÅ«rimas.

Kadangi nukentėjusioji ir liudytojas D. V. aiÅ¡kino, kad važiavo arčiau gėlyno ir kad D. V. prasilenkė su dviratininku nemanevruodamas, akivaizdu, D. D. turėjo važiuoti arčiau vejos, kas atitinka ir jo paties aiÅ¡kinimÄ , kad važiavo deÅ¡iniau. Tačiau D. V. nurodė dar pastebėjęs, kaip dviratininkas staigiai metėsi į kitÄ pusę, nors nebuvo jokio reikalo rikiuotis. Vadinasi, jis metėsi į tÄ pusę, kur važiavo D. S. (arčiau gėlyno). Pastaroji pamačiusi prieÅ¡ save dviratį, keitė kryptį, bet tÄ patį darė ir D.

D., dėl ko ji ir vėl suko deÅ¡iniau, tÄ patį padarė ir D. D., o tada sekė susidÅ«rimas. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas I. G. nurodė, kad pagrindinė susidÅ«rimo sÄ lyga yra dviratininko veiksmai, kadangi riedutininkai pagal Kelių eismo taisykles priskiriami pėstiesiems, todėl dviratininkai turi duoti keliÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo dėstomomis abejonėmis dėl eksperto paaiÅ¡kinimų teisingumo. Visų pirma pažymėtina, kad ekspertas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D.

D. praÅ¡yme skirti ekspertizę iÅ¡dėstyti klausimai, ar D. D. pažeidė KET reikalavimus, kurie turėjo įtakos eismo įvykiui, jei taip, tai kokius; ar nukentėjusioji D. S. pažeidė KET reikalavimus, kurie turėjo įtakos eismo įvykiui, jei taip, tai kokius, priklauso ne eksperto kompetencijai ir į tokius klausimus ekspertai atsakymų neteikia. Kitais klausimais jis aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad eismo įvykio mechanizmas yra dviratininko ir pėsčiosios susidÅ«rimas. Pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui buvo dviratininko veiksmai, dviratininkai turi duoti keliÄ pėstiesiems, o riedutininkai irgi priskiriami pėstiesiems.

Kadangi posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas, kuris byloje nagrinėjamu klausimu pateikė iÅ¡vadÄ , tad nebuvo jokio pagrindo papildomai skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ baudžiamojo proceso kodekso normų neiÅ¡plaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas, turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011).

Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai dėl D. D. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrindo manyti, kad atlikus nuteistojo praÅ¡ytÄ ekspertizę, bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nėra.

11. Sutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji D. S. pažeidė KET 36 punkto reikalavimÄ , kadangi riedučiais važiavo ne deÅ¡ine dviračių ir pėsčiųjų tako puse. Tačiau KET reikalavimų nepaisė ir nuteistasis. Visų pirma, jis važiavo dviračiu bÅ«damas neblaivus (1,55 promilių neblaivumas), nors jis tikino, kad nesijautė apgirtęs, tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojo D. V. parodymų matyti, kad važiuodamas vinguriavo po takÄ . IÅ¡ liudytojo D.

V. parodymų matyti, kad dviratininkas prasilenkus staigiai metėsi į tÄ pusę, kur važiavo D. S., nors tam nebuvo jokio reikalo. Nors KET nėra numatyta, kuria dviračių ir pėsčiųjų tako dalimi turi važiuoti dviratininkas, tačiau iÅ¡ KET 57 punkto analizės matyti, kad dviračių ir pėsčiųjų take pirmenybė vis dėl to yra teikiama pėstiesiems. KET 57 punktas aiÅ¡kiai numato, kad net ir važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, dviračio vairuotojas privalo duoti keliÄ pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Šiuo atveju D. D. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, tam įtakos neabejotinai turėjo ir girtumas, ir nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 57 punkte jam keliamų reikalavimų sukėlė pavojų pėsčiajai, dėl ko įvyko susidūrimas ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Tad nors ir D. S. nesilaikė KET 36 punkto reikalavimo eiti (važiuoti riedučiais) dešine pėsčiųjų ir dviračių tako puse, tačiau jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių, šiuo atveju D.

D. nuo pareigos duoti keliÄ pėstiesiems, nekelti pavojaus pėstiesiems. BÅ«tent D. D. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams kilti, nes jei jis bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir davęs keliÄ pėsčiajai (riedutininkei) susidÅ«rimo ir dėl jo kilusių padarinių bÅ«tų pavykę iÅ¡vengti. Nuteistasis, neigdamas savo kaltę, tikina, kad jis neturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kadangi vietoje, kurioje įvyko susidÅ«rimas, buvo gėlynas, todėl dviračių – pėsčiųjų takas buvo siauras.

Tačiau iš byloje esančio eismo įvykio vietos plano matyti, kad atstumas nuo gėlyno iki vejos yra 2,8 m (1 t., b. l. 27-28), tad vietos saugiam dviračio ir pėsčiojo prasilenkimui pakankamai. Visa tai patvirtina, kad D. D., važiuodamas dviračiu būdamas neblaivus, buvo neatidus ir neatsargus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 57 punktų reikalavimus, nors privalėjo ir esamoje situacijoje, teisėjų kolegijos manymu, galėjo juos vykdyti ir taip išvengti kilusių padarinių. Todėl daroma išvada, kad D.

D. kaltė padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ , įrodyta. Å ios iÅ¡vados nekeičia ir ta aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos nutarimu ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti, kadangi Å¡is nutarimas prokuroro nutarimu buvo panaikintas. Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio 12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

13. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

14. Nukentėjusioji D. S. buvo pareiÅ¡kusi 5000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai D. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ji dėl susidÅ«rimo su D. D. vairuojamu dviračiu patyrė kÅ«no sužalojimÄ , gydėsi ir kentė skausmus. Dėl kairio alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžio su dislokacija tipinėje vietoje jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl paties įvykio ir traumos, ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , sumažėjo jos bendravimo galimybės, apribota darbinė veikla. Liekamuosius traumos reiÅ¡kinius jaučia iki Å¡iol. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimÄ . Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistojo jos naudai priteisė 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau nevertino, kad nagrinėjamoje situacijoje ir pati nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y., riedučiais važiavo ne deÅ¡ine pėsčiųjų ir dviračių tako puse. Nors ji nurodė, kad žino, jog reikia eiti deÅ¡ine pėsčiųjų tako puse, tačiau Å¡iuo atveju ji riedučiais važiavo paskui savo draugÄ D. V., kuris, kaip galima suprasti iÅ¡ jo teisme duotų parodymų, nežinojo, kuria puse turi eiti pėstieji, aiÅ¡kino, kad nuo pat pradžios važiavo kaire puse. Tad ir ji pati elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai ir neatsargiai. Tokie jos veiksmai nagrinėjamoje situacijoje negali bÅ«ti vertinami niekaip kitaip, kaip tik pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas.

16. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Vadinasi, nukentėjusiosios didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti Å¡ios žalos dydį, ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, nors teisėjų kolegijos vertinimu, jos taip pat yra svarbios neturtinės žalos dydžio klausimo iÅ¡sprendimui. Atsižvelgus į nukentėjusiosios didelį neatsargumÄ , įvertinus kartu su kitais CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, į tai, kad patirtos traumos sunkių, reikÅ¡mingų liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, taip pat atsižvelgus į nedideles nuteistojo gaunamas pajamas, nukentėjusiajai D.

S. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų. Kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl proceso iÅ¡laidų 18. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad D.

D. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 56 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (2 t., b. l. 20). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nors D. D. gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau iÅ¡ jo praÅ¡omi iÅ¡ieÅ¡koti 56 Eur taip pat yra nedidelė suma ir D. D. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, Å¡i suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuteistojo D. D. nukentėjusiajai D. S. priteistos neturtinės žalos sumÄ sumažinti iki 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų). Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. D. 56,00 eurus (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis