2017-02-20 Nr. AB-4134-3-64-3-00247-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2640-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00247-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. Š. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti atsakovą Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėją M. Š. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės inspektorės pareigas, priteisti iš Komisariato pareiškėjos M. Š. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į pareiškėjos M. Š. vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo Komisariato visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad Komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 86-TE-503, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu (esant neigiamai atestacijos išvadai), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. IV-314 (toliau – ir Taisyklės), 23 punktu ir atsižvelgiant į atestacijos komisijos išvadą ir siūlymą, pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos 2015 m. gruodžio 18 dieną.

Pareiškėja rėmėsi Taisyklių 4 punktu, atkreipė dėmesį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad neeilinė atestacija gali būti tik tada, kai poreikis įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms dėl tam tikrų objektyvių priežasčių atsiranda anksčiau nei numatyta eilinė atestacija. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl jos buvo pradėtas pagal Komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2015 m. spalio 5 d. pranešimą Nr. 86-IL-8338, kuriame pareigūnas nurodė, jog būtų tikslinga aptarti atvejį, kuomet galimai ne tarnybos metu M.

Š. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Toks teiginys buvo grindžiamas neva sklindančiais atgarsiais ir kalbomis, tačiau nepateikta jokių realių fiksuotų faktų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad šiame pranešime nebuvo nurodyto nei vieno pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, dėl ko būtų būtina atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėja nurodė, kad, neatsižvelgus į tai, jog minėtame pranešime nebuvo nurodyto nei vieno jos galimo tarnybinio nusižengimo, Komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jo metu taip pat nebuvo nustatyta nei vieno pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo, tik, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktą medžiagą, konstatuota, jog M.

Š. neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nors šis reikalavimas šiai pareigybei privalomas, o 2015 metais organizuotų fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė, kai turėjo galimybę papildomai laikyti – nelaikė. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2015 m. balandžio 29 d. dalyvavo fizinio, kovinio pasirengimo bei šaudybos reikalavimų atitikimo vertinime, tačiau iš pirmo karto fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė. Papildomas fizinio pasirengimo vertinimas vyko 2015 m. rugsėjo 2-4 dienomis, todėl pareiškėja pagal savo užimtumą turėjo teisę pasirinkti, kada atvykti į šį vertinimą, tačiau negalėjo numatyti, jog nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. ji sirgs ir turės nedarbingumo pažymėjimą.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji išlaikė fizinių pratimų atlikimą ir 2015 m. lapkričio 9 d. fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestinėje yra pateikta išvada – M. Š. atitinka reikalavimus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių ji neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Pareiškėja paaiškino, kad ji lankė kursus teisės vairuoti transporto priemones įgijimui ir net išlaikė teorinį egzaminą, tačiau, nepavykus išlaikyti praktinio vairavimo egzamino, teisės vairuoti transporto priemones negavo.

Pareiškėja pažymėjo, kad praktinio vairavimo egzaminą ji turi teisę ir gali perlaikyti. Pareiškėja darė išvadą, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Komisariato Vidaus tyrimų grupės pateikta ir Komisariato viršininko patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi ir nepagrįsta. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atestacijos lape turi būti nurodyta atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo pateikta pareigūno charakteristika ir išvada dėl pareigūno tinkamumo einamoms pareigoms ir / arba vidaus tarnybai. Pareiškėja pažymėjo, kad atestacijos lape surašyta jos charakteristika yra identiška pranešime surašytai ir atspindi 2014 m. liepos mėnesio adaptacijos laikotarpio įvertinimą, todėl charakteristika nėra objektyvi.

Pareiškėja nurodė, kad pažeidžiant atestacijos procedūrą jos charakteristiką atestacijos lape surašęs ir savo išvadą pateikęs A. T., atestacijos komisijos posėdyje 2015 m. gruodžio 17 d. nedalyvavo, nors reikšmingi atestacijos vertinimo kriterijai yra atestuojamą pareigūną charakterizuojanti medžiaga, pateikiama pareigūno atestacijos lape, charakteristikoje bei išvadoje. Dėl to atestacijos komisija privalo nagrinėti ir įvertinti atestacijos lape pateiktą atestuojamo pareigūno vadovo išvadą, papildomai pateikiant klausimus charakteristiką ir išvadą surašiusiam atestacijos lape atestuojamojo pareigūno vadovui.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 17 d. Komisariato atestacijos komisijos posėdžio protokole nėra fiksuoti nei komisijos narių klausimai, nei atestuojamosios atsakymai, nėra užfiksuota galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti pareiškėjai žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jos gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Pareiškėja darė išvadą, kad buvo pažeista neeilinės atestacijos procedūra. Pareiškėja pažymėjo, kad Komisariato viršininkas, atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. atestacijos komisijos išvadą ir siūlymą, 2015 m. gruodžio 17 d.

įsakymu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. atleido ją iš vidaus tarnybos. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Taisyklėse buvo nustatyta atestacijos komisijos išvados apskundimo (pareigūno, kuris nesutinka su atestacijos komisijos išvada) tvarka, tačiau ji nustojo galioti nuo 2004 m. balandžio 22 d., o kitas ginčų dėl atestacijos rezultatų sprendimo būdas nustatytas nebuvo. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas kartu su Komisariato atestacijos komisijos 2015 m. gruodžio 17 d. išvada yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėjos nuomone, ji buvo atleista nepagrįstai, kadangi tinkamai vykdė savo pareigas, jokių nuobaudų neturėjo, atitiko visus keliamus reikalavimus.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 18 d. buvo pagrįstai ir teisėtai atleista iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 86-TE-503, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu (esant neigiamai atestacijos išvadai), Taisyklių 23 punktu, atsižvelgiant į atestacijos komisijos išvadą ir siūlymą. Atsakovas rėmėsi Statuto 18 straipsnio 3 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad ne pirmą kartą pareiškėjos M.

Š. atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surengta neeilinė atestacija. Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. sausio 13 d. Komisariato Vidaus tyrimų grupės pateiktoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-2 nustatyta, jog M. Š. savo veiksmais pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-983 patvirtinto Policijos operatyvinių grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo 12.1 ir 12.4 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 55 punkto ir pareigybės aprašymo 7.5, 7.6, 7.8 ir 7.10 punktų reikalavimus.

Atsakovas rėmėsi Statuto 261 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pažymėjo, kad M. Š. Komisariato viršininko 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 86-TE-18 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ir Komisariato viršininko 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 86-TE-286 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog M. Š. tarnybiniai nusižengimai kartojasi, atitinkamų išvadų ji nedaro, charakterizuojama neigiamai ir Mažeikių rajono policijos komisariato vadovybė siūlo spręsti klausimą dėl M.

Š. kompetencijos įvertinimo neeilinės atestacijos metu, tikslinga jai tarnybinės nuobaudos neskirti ir spręsti klausimą dėl jos tinkamumo užimamoms pareigoms. Atsakovas nurodė, kad tarnybinių patikrinimų inicijavimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios kėlė abejonių dėl pareiškėjos kvalifikacijos. Atsakovas rėmėsi 2003 m. rugpjūčio 27 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 punktu ir darė išvadą, kad 2015 m. spalio 5 d.

Komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko T. O. pranešimas Nr. 86-IL-8338, kuriame pareigūnas nurodė, kad būtų tikslinga aptarti atvejį, kuomet galimai ne tarnybos metu M. Š. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra teisėtas. Atsakovas pabrėžė, kad šiuo atveju buvo remiamasi 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ inicijuojant tarnybinio patikrinimo atlikimą, tikimasi, kad sklindanti informacija, atgarsiai ir kalbos bus patikrintos, užkirstas kelias galimoms neigiamoms pasekmėms.

Atsakovas darė išvadą, kad T. O. pranešimuose dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo pateikta informacija buvo pakankamas pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovo manymu, 2015 m. gruodžio 17 d. neeilinė atestacija M. Š. buvo paskirta pagrįstai, atsižvelgus į palaipsniui susiklosčiusias aplinkybes, kurios kėlė abejonių dėl pareigūnės kompetencijos ir sugebėjimų, po atlikto tarnybinio patikrinimo, kurio metu konstatuota, kad Komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinė M.

Š. po 2014 m. kovo 28 d. neeilinės atestacijos komisijos 2015 metais organizuotų fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė, kai turėjo galimybę papildomai laikyti, nelaikė. Neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nors pareigybės aprašymo 6.5 punkte pažymėta, kad šis specialusis reikalavimas nuo 2014 m. spalio 10 d. šiai pareigybei yra privalomas. Atsakovas pažymėjo, kad tik po šio tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluoto siūlymo M. Š. 2015 m. lapkričio 9 d., praėjus daugiau nei metams, kuomet buvo nustatyta, kad ji nėra išlaikiusi normatyvų, vis tik išlaikė fizinio pasirengimo normatyvus.

Atsakovas pabrėžė, kad šio vienintelio trūkumo pašalinimas neturėjo jokios esminės įtakos ir pagrindo neskirti neeilinės atestacijos pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovo teigimu, bet koks teisinimasis, kad neatsižvelgta į aplinkybes, dėl kurių M. Š. neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonės ar nelaikė fizinio pasirengimo normatyvų, yra nepagrįstas, kadangi pareigūnė pasirašytinai buvo supažindinta su jos pareigybei keliamais specialiaisiais reikalavimais. Atsakovas pažymėjo, jog Atestacijos komisijos protokolas nėra vidaus reikalų įstaigos vadovo priimamo sprendimo dėl pareigūno karjeros sudėtinė dalis, o tik kaip vienas iš įrodymų, todėl priimant sprendimą dėl pareigūnės tinkamumo ar netinkamumo toliau tęsti tarnybą, buvo atsižvelgta į palaipsniui susiklosčiusias aplinkybes, kurios lėmė galutinės išvados suformavimą.

Atsižvelgus į aplinkybių, kurios neigiamai charakterizuoja pareiškėją, jos darbinę veiklą ir veiksmus tarnyboje, visumą, buvo padaryta galutinė išvada, kad M. Š. netinka tarnauti vidaus tarnyboje.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžino skubiai pareiškėją M. Š. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės pareigas, priteisė pareiškėjai M. Š. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5 867,68 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. spalio 28 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 27,04 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2016 m. spalio 31 d. iki pareiškėjos grąžinimo į pareigas. Likusią dalį pareiškėjos skundo dėl pareiškėjos vidaus tarnybos stažo įskaitymo dėl neteisėto atleidimo iš pareigų už buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos prašymą dėl proceso išlaidų teismas tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai 100 eurų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad teismui svarbu įvertinti Komisariato Vidaus tyrimų grupės 2015 m. lapkričio 5 d. tarnybinės išvados Nr. 86-IS-64 pagrįstumą ir teisėtumą, nes būtent remiantis šia išvada buvo nutarta atlikti pareiškėjos neeilinę atestaciją.

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog iki 2015 m. lapkričio 5 d. (išvados surašymo data) pareiškėjai būtų išaiškintas įtarimų dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, suteikta galimybė dėl jų ir kitų asmenų išdėstytos informacijos pateikti savo paaiškinimus.

Teismo manymu, tai, kad ir pranešime ir tarnybinio patikrinimo išvadoje dėstomi motyvai buvo grindžiami remiantis tarnybinio patikrinimo dėl 2014 m. sausio 13 d. įvykio duomenimis, nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsniu, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte numatytomis nuostatomis, draudžiančiomis antrą kartą vykdyti persekiojimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą bei reikalaujantį, kad asmenys nebūtų du kartus traukiami atsakomybėn už tuos pačius teisės pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, jog non bis in idem principas draudžia antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą.

Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvados argumentacija nėra aiški, grindžiama remiantis nenuoseklia pranešimo motyvacija. Teismas rėmėsi Tvarkos 23, 8.1 punktais ir pažymėjo, kad, formuluojant tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinę dalį, nebuvo nurodomi jokie teisiniai pagrindai, kodėl buvo nuspręsta pasiūlyti spręsti klausimą dėl pareiškėjos tinkamumo užimamoms pareigoms. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1623/2005 ir darė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai atriboti tarnybinės atsakomybės ir atestavimo institutai, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas spręsti klausimą dėl M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms. Teismas konstatavo, kad nepagrįstai ir neteisėtai remiantis šia išvada 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu nutarta surengti 2015 m. gruodžio 17 d. neeilinę pareiškėjos atestaciją.

Teismas rėmėsi Taisyklių 10, 12-14 punktais ir pažymėjo, kad charakteristika turi atitikti numatytą struktūrą, tačiau nagrinėjamu atveju A. T. parengta charakteristika neatitiko Taisyklių 14 punkto reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis pareiškėjos charakteristikos teksto sutampa su jos kuratoriaus 2014 metais parengto dokumento „Rezultatai, pastabos ir rekomendacijos“ turiniu. Pareiškėjos charakteristikoje neaptariami jos gebėjimai panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti (Taisyklių 14.2 p.). Teismas pažymėjo, kad charakteristikoje nepasisakoma dėl pareiškėjos gebėjimų panaudoti turimas žinias ne tik dėl pareigybės aprašymo 6.5 punkto („turėti teisę vairuoti ne žemesnės kaip B kategorijos transporto priemones“), bet nenurodomas nei vienas konkretus pareiškėjos pareigybės aprašymo punktas, konkrečiai nevertinami pareiškėjos gebėjimai panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti. Teismas rėmėsi Taisyklių 14.2, 21 punktais ir pabrėžė, kad tinkamas atestacijos atlikimas negalimas be aiškaus paaiškinimo atestacijos lape dėl pareigūno gebėjimų panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi Taisyklių 13 punktu, nustatė, kad Atestacijos lapo 13 punktas (charakteristika) pildytas 2015 m. lapkričio 16 d., tačiau 1–12 punktai pildyti ne 15 darbo dienų iki atestacijos pradžios, bet 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. neeilinės atestacijos dieną. Teismas darė išvadą, kad atestacijos lapas buvo užpildytas nesilaikant Taisyklių 13–14 punktų. Nustatęs šiuos pažeidimus, atsižvelgęs į tai, kad atestacijos lapas yra sudėtinė vidaus reikalų įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis, kuria grindžiamos vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo išvados, teismas konstatavo, kad Komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamas aktas priimtas atsižvelgiant taip pat ir į 2015 m. gruodžio 17 d. protokolą Nr. 86-P1-274, ir nurodė, kad atestacijos komisijos protokolas nėra vidaus reikalų įstaigos vadovo priimamo sprendimo dėl pareigūno karjeros sudėtinė dalis. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad Komisariato 2015 m. gruodžio 17 d. atestacijos komisijos posėdžio protokole Nr. 86-P1-274 tik nurodoma, kad „komisijos pirmininkas bei komisijos nariai M. Š. uždavė klausimus, susijusius su jos tarnybine veikla“, tačiau kokie konkretūs atestacijos komisijos narių klausimai buvo užduodami, protokole nėra užfiksuota.

Nustatęs, kad 2015 m. gruodžio 17 d. neeilinė pareiškėjos atestacija buvo pradėta neteisėtai ir nepagrįstai, bei konstatavęs, kad ginčijamas Komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 86-TE-503 yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, dėl kitų bylos šalių argumentų atskirai nepasisakė.

Teismas rėmėsi Statuto 70 straipsnio 1 dalimi, 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir pažymėjo, kad, patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėją į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės pareigas.

Teismas rėmėsi Statuto 70 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad vidutinis pareiškėjos vienos dienos darbo užmokestis buvo 27,04 Eur, vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro pagal 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A1-646 1.2.1.1 punktu, 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-789 1.2.1 punktu ir darė išvadą, kad 2015–2016 metais pareiškėjos vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 567,84 Eur (21 d. x 27,04 Eur), todėl pareiškėjai nuo 2015 m. gruodžio 18 d. (atleidimo iš tarnybos dienos) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. spalio 28 d.) turi būti išmokėtas 5 867,68 Eur (8 d. 2015 m. gruodžio mėn. x 27,04 Eur + 9 mėn. 2016 metais x 567,84 Eur + 20 d. 2016 m. spalio mėn. x 27,04 Eur) atlyginimas už priverstinę pravaikštą, o iki sprendimo įvykdymo dienos, t. y. pareiškėjos grąžinimo į tarnybą, po 27,04 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną (pareiškėjai išmokėtinos pinigų sumos už priverstinės pravaikštos laiką nurodomos neatskaičius mokesčių).

Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo į jos vidaus tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kadangi šioje byloje ginčo dėl to nėra.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į tai, kad už skundo surašymą M. Š. pagal sąskaitą Nr. 004-2016 sumokėjo Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, todėl 100 eurų pareiškėjai už skundo parengimą teismas negalėjo priteisti.

Iš 2016 m. balandžio 11 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 004-1016/1 ir 2016 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvito teismas nustatė, kad pareiškėja patyrė 100 eurų proceso išlaidų už jos atstovavimą teismo posėdyje. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.19, 8, 5, 8.18, 9 punktais ir konstatavo, kad 100 eurų suma už atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl pareiškėjai M. Š. priteistina iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

III. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir Komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

Atsakovas remiasi Statuto 18 straipsnio 3 dalimi, atkreipia dėmesį, kad nei Statutas, nei Taisyklės išsamiau nedetalizuoja neeilinės atestacijos pagrindų, pažymi, kad pareiškėjai dar anksčiau Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 73-TE-79 buvo paskirta nuobauda – pastaba, Komisariato viršininko 2012 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-36 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Komisariato pareigūnų etikos komisijos 2013 m. sausio 10 d. buvo svarstomas pareiškėjos elgesys, kuriame buvo nutarta įspėti pareiškėją dėl neetiško elgesio, Komisariato viršininko 2013 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. 86-TE-18 pareiškėjai buvo paskirta pastaba, Komisariato 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 86-TE-286 pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, Komisariato viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 86-V-175 pareiškėjai buvo surengta neeilinė atestacija, kurios metu buvo priimtas sprendimas perkelti ją į viena pakopa žemesnes pareigas, Komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu nutarta surengti neeilinę pareiškėjos atestaciją. Atsakovo teigimu, pagrindas surengti neeilinę atestaciją pareiškėjai buvo pagrįstas, nes atsižvelgta į palaipsniui susiklosčiusias aplinkybes, kurios kėlė abejonių dėl pareigūnės kompetencijos, sugebėjimų ir kvalifikacijos, t. y. buvo vertinamos faktinės aplinkybės. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su jos pareigybei keliamais specialiaisiais reikalavimais.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja anksčiau, dar po 2014 m. kovo 28 d. surengtos neeilinės atestacijos komisijos 2015 metais organizuotų fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė, kai turėjo galimybę papildomai laikyti, nelaikė. Atsakovo teigimu, ši palaipsniui susiklosčiusi faktinė aplinkybė kėlė abejonių dėl pareiškėjos kompetencijos užimamoms pareigoms. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja tik praėjus daugiau nei metams, kai buvo nustatyta, jog ji nėra išlaikiusi normatyvų, 2015 m. lapkričio 9 d. išlaikė fizinio pasirengimo normatyvus.

Atsakovo manymu, šio vienintelio trūkumo pašalinimas neturėjo jokios esminės įtakos ir pagrindo neskirti neeilinės atestacijos pareiškėjai. Atsakovas pažymi, kad kita esminė aplinkybė, nulėmusi neeilinės atestacijos surengimo pagrįstumą buvo tai, kad pareiškėja neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nors jos pareigybės aprašyme pažymėta, kad šis specialusis reikalavimas šiai pareigybei yra privalomas. Atsakovas pabrėžia, kad Komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 86-V-712 priimtas atsižvelgus į visas palaipsniui susiklosčiusias faktines aplinkybes, siekiant pašalinti kilusias abejones dėl pareiškėjos kompetencijos ir jos atitikimo pareigybei keliamiems specialiesiems reikalavimams.

Atsakovas pabrėžia, kad buvo remiasi faktiniais duomenimis, kurie leido abejoti pareiškėjos atitikimą užimamoms pareigybėms keliamiems specialiesiems reikalavimams. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino atestacijos turinio, pareiškėjos kvalifikacijos, to, ar ji gali dirbti užimamose pareigose. Atsakovas pažymi, kad nėra imperatyvaus nurodymo atestacijos komisijos posėdžio protokole fiksuoti komisijos narių klausimus bei atestuojamojo atsakymus. Atsakovas nurodo, kad komisijos posėdžio protokole nebuvo fiksuoti konkretūs atestacijos komisijos narių kausimai, nes buvo daromas garso įrašas.

Pareiškėja M. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Pareiškėja pabrėžia, kad apie pradėtą ir atliekamą jos atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ji nieko nežinojo, nebuvo apie tai informuota, tuo pažeidžiant Tvarką. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nei T. O. pranešime, nei tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas nei vienas jos padarytas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėja nurodo, kad neinformavus jos apie pradėtą ir atliekamą tarnybinį patikrinimą, ji neturėjo galimybės pateikti jokių savo raštiškų paaiškinimų dėl T. O. pranešime nurodytų aplinkybių. Pareiškėja pažymėjo, kad patikrinimą atlikę pareigūnai nepasidomėjo, jog ji lankė kursus teisės vairuoti transporto priemones įgijimui, yra išlaikiusi teorinį egzaminą, turi teisę egzaminą perlaikyti ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėja nurodė, kad atestacijos lape nurodyta jos charakteristika nėra objektyvi, su tokia charakteristika ji nesutiko, raštu išdėstė nesutikimo motyvus. Pareiškėja remiasi Taisyklių 20 punktu ir pažymi, kad jos charakteristiką atestacijos lape surašęs ir savo išvadą pateikęs komisaras atestacijos komisijos posėdyje nedalyvavo, nors reikšmingi atestacijos vertinimo kriterijai yra atestuojamą pareigūną charakterizuojanti medžiaga, pateikiama pareigūno atestacijos lape charakteristikoje bei išvadoje. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atestacijos komisijos posėdžio protokole nėra fiksuoti nei komisijos narių klausimai, nei atestuojamosios atsakymai, neužfiksuota galutinė suformuota motyvuota išvada, leidžianti pareiškėjai žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jos gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Pareiškėja pabrėžia, kad, vadovaujantis Statutu, už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą, todėl jai anksčiau paskirtos nuobaudos, kurių galiojimas buvo išnykęs anksčiau nei jos atžvilgiu 2015 m. spalio 5 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, negali būti traktuojamos kaip teisinis pagrindas 2015 m. lapkričio 5 d. surašytai tarnybinio patikrinimo išvadai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teritorinio policijos komisariato viršininko įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos, esant neigiamai atestacijos išvadai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, kreipėsi teismą, iš esmės ginčydama jos neeilinės atestacijos faktinį pagrindą ir nurodydama atsakovo padarytus procedūrinius trūkumus atestacijos eigoje, dėl ko ji negalėjo įrodyti savo kvalifikacijos.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos neeilinė atestacija buvo surengta ir atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl tenkino jos skundą ir grąžino pareiškėją į tarnybą.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog pareiškėjos atestacija buvo atlikta tinkamai, o teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, lėmusių pareiškėjos pripažinimą neatitinkančia užimamoms pareigoms.

Skundžiamame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. 86-TE-503 nurodytas pareiškėjos atleidimo iš tarnybos teisinis pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai yra neigiama atestacijos išvada.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose pažymėta, kad nagrinėjant skundžiamo policijos įstaigos vadovo įsakymo, kuriuo pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, esant neigiamai atestacijos išvadai, pagrįstumo ir teisėtumo klausimus būtina tirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek priimtos atestacijos komisijos išvados teisingumą. Atestacijos komisijos išvada nėra privaloma tiesioginiam pareigūno vadovui, tai nėra vidaus administravimo aktas, sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes pareigūnui, todėl tokia išvada turi būti tiriama ir vertinama kaip skundžiamo vidaus administravimo sprendimo dalis“ (žr. nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A14-304-05, Nr. A11-641/2007, Nr. A17-723/2007)

Atestacijos tikslas yra įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą eiti užimamas pareigas. Neeilinės atestacijos poreikis turi būti pagrįstas tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, kurios kelia abejones pareigūno kvalifikacija. Šios faktinės aplinkybės turi būti paaiškėjusios per laikotarpį nuo prieš tai vykusios eilinės ar neeilinės atestacijos ir aiškiai išdėstytos dokumente, kuris tampa pagrindu atlikti neeilinę atestaciją. Tik tokiu būdu bus užtikrinta atestuojamo pareigūno teisė žinoti, kokie jo veiklos trūkumai kelia abejones jo kvalifikacija ir sugebėjimais. Be to, nors atestacijos procedūra nėra drausminės atsakomybės rūšis, tačiau ir atestacijos metu lemiamo vaidmens neturėtų vaidinti tie ankstesni pareigūno veiklos trūkumai, už kuriuos jis jau buvo baustas drausmine tvarka, ypač jei skirtos tarnybinės nuobaudos nebegalioja. Tokie veiklos trūkumai galėtų būti vertinami tik kaip papildomai charakterizuojantys pareigūno tarnybos kokybę ir sustiprinantys atestacijos komisijos nuomonę dėl pareigūno atitikimo einamoms pareigoms.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjos neeilinės atestacijos pagrindu tapo Komisariato Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko T. O. 2015 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas, kuriame siūloma aptarti ir ištirti atvejį, kad pareiškėja ne tarnybos metu galimai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Kiti šiame pranešime paminėti faktai, susiję su pareiškėja, jau buvo nagrinėti ir vertinti 2011 – 2014 metais. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu Komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių patvirtinančių duomenų apie M. Š. piktnaudžiavimą alkoholiu ( iš esmės šis faktas net deramai netirtas), tačiau nustatyta, jog ji nėra išlaikiusi fizinio pasirengimo reikalavimų bei neįgijusi teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, kas jai yra privaloma pagal pareigybės aprašymą. 2015 m. lapkričio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta spręsti klausimą dėl pareiškėjos tinkamumo užimamoms pareigoms. Realizuodamas šį tarnybinio patikrinimo išvados pasiūlymą Komisariato viršininkas ir priėmė 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr.86-V-712, kuriuo paskyrė pareiškėjai neeilinę atestaciją.

Darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad Komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr.86-V-712 buvo priimtas atsižvelgus ne į minėto tarnybinio patikrinimo išvadą, o į visas kitas palaipsniui susiklosčiusias aplinkybes, nėra pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino ir Komisariato Vidaus tyrimų grupės atlikto tarnybinio patikrinimo, užbaigto 2015 m. lapkričio 5 d. išvada, procedūras bei išvados kokybę. Šio tarnybinio patikrinimo rezultatai tapo pareiškėjos neeilinės atestacijos pagrindu, todėl jo atlikimo ir išvados surašymo trūkumai turi esminės įtakos sprendžiant atestacijos rezultatų teisėtumo klausimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad minėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytas procedūras ir pareiškėjos teises, jo išvada surašyta nenuosekliai ir prieštaringai, neatribojant tarnybinės atsakomybės ir atestacijos institutų. Konstatuotina, kad teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjos neeilinei atestacijai nebuvo tinkamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pareiškėjai surengtos neeilinės atestacijos procedūros atitikimus Taisyklių reikalavimams. Byloje surinktų duomenų visumos pakako padaryti išvadai, kad pareiškėjos charakteristika neatitiko Taisyklių 14 punkto reikalavimų, atestacijos lapas buvo pildomas pažeidžiant Taisyklių 13 ir 14 punktus, pareiškėjos tiesioginis vadovas atestacijos komisijos posėdyje nedalyvavo. Visi šie atestacijos procedūros pažeidimai negali būti laikomi tik formaliais, o ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad šiuo atveju buvo pažeista procedūra, turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad esant daromam atestacijos komisijos posėdžio garso įrašui, konkrečių komisijos narių klausimų bei atestuojamojo pareigūno atsakymų neužfiksavimas posėdžio protokole nėra esminis trūkumas, kuris galėtų įtakoti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą atestacijos eigoje ir komisijos sprendimo pagrįstumą. Tačiau ši išvada nenuneigia skundžiamo teismo sprendimo išvadų dėl kitų atestacijos procedūros pažeidimų.

Pasisakydama dėl pareiškėjos užimamai pareigybei nustatyto specialaus reikalavimo – turėti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas buvo keliamas jau atliekant 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjos neeilinę atestaciją. Iš Atestacijos komisijos protokolo nėra galimybės nustatyti, ar tuo metu komisija nustatė pareiškėjai laikotarpį, per kurį pareigūnė įgytų vairuotojo pažymėjimą (kas viršytų atestavimo komisijos kompetenciją); ar tik pasiūlė komisariato viršininkui tai padaryti. Perkėlus pareiškėją į Operatyvaus valdymo postinės pareigas, paskyrus jai kuratorių bei vertinant jos adaptaciją, pareiškėjai nebuvo duotas nurodymas įgyti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Tokio tikslo ar uždavinio M. Š. nebuvo iškelta ir 2015 metų pavasarį vertinant jos darbinę veiklą už 2014 metus, nors šis postinio pareigybės reikalavimas buvo privalomas jau nuo 2014 m. spalio mėnesio. Taigi darytina išvada, kad atsakovas, vykdydamas vidaus administravimą, taip pat nesiėmė savalaikių ir tinkamų priemonių, kad pareiškėja atitiktų jos pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus.

Konstatuotas neeilinės atestacijos pagrindo nepagrįstumas bei atestacijos procedūros esminiai pažeidimai buvo pakankamas pagrindas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme pripažinti skundžiamą Komisariato viršininko įsakymą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino susiklosčiusius ginčo teisinius santykius ir pritaikė jiems teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 87 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė