e7884f58-7ce7-47ef-ade5-e7fd56a49cc5 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-288-910/2023 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00056-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.6.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ir atsakovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti trÅ«kumus, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Viltekta“, uždaroji akcinė bendrovė „VEKADA“, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus universitetas (toliau – ir ieÅ¡kovė, užsakovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1) įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita parengti Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatas) elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo projektÄ , pateikti projektÄ ieÅ¡kovei ir pagal tokį projektÄ atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo darbus;

2) atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti pastato elektrotechninės dalies defektus per teismo nustatytÄ terminÄ , suteikti ieÅ¡kovei teisę atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo darbus atsakovės lėšomis, kartu iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės reikiamas iÅ¡laidas;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 27 101,14 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad vykdant jos paskelbtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Å¡alys 2013 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį Nr. RanS-13700-1303 (toliau – rangos sutartis) dėl pastato ir su juo susijusių statinių statybos rangos darbų atlikimo. Vykdydama rangos sutartį, atsakovė parengė ir ieÅ¡kovei perdavė pastato ir su juo susijusių statinių darbo projektÄ (toliau – darbo projektas), atliko pastato ir su juo susijusių statinių statybos rangos darbus bei Å¡iuos darbus perdavė ieÅ¡kovei. 2015 m. gruodžio 8 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-00-151208-00627 pastato ir su juo susijusių statinių statyba buvo pripažinta baigta.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2018 m. liepos 24 d. pastato elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-Ä®PÄ®-2 reaktyviosios galios kompensavimo įrenginyje RGKÄ®-H-700 kvar sprogo kondensatorius, o elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-Ä®PÄ®-1 RGKÄ®-H-890 (900) kvar įrenginyje dalis kondensatorių sugedo (iÅ¡sipÅ«tė), todėl skydai buvo iÅ¡jungti. 2018 m. atsakovė savo lėšomis atliko sugedusios pastato elektrotechninės įrangos remontÄ . 2019 m. liepos 8 d. pastato elektros įvadinio paskirstymo skyduose 01-IPÄ®-1 ir 01-Ä®PÄ®-2 (toliau – skydai) sprogo prie antrųjų sekcijų prijungtos kondensatorių baterijos ir įvyko trumpasis jungimas bei dalis skyduose esančių baterijų sugedo (suveikė elektros baterijų mechaninė virÅ¡slėgio apsauga), dėl to skydai buvo iÅ¡jungti.

Pasikartojus gedimui, dalyvaujant antstoliui bei technikos ir mokslo žinių turintiems specialistams (UAB „Energy Advice“ atstovams), skydai buvo nuodugniai apžiÅ«rėti. 2020 m. vasario 26 d. UAB „Energy Advice“ surašė bei pateikė ieÅ¡kovei aukÅ¡tesniųjų harmonikų matavimų ir tyrimo pastate ataskaitÄ (toliau – ir Matavimų ataskaita), kurioje konstatavo esminius skydų defektus, lemiančius pasikartojančius skydų gedimus, bei ieÅ¡kovės per vienerius metus papildomai patiriamus ne mažesnius nei 7 000 Eur dydžio nuostolius dėl netinkamai įrengtų elektros galios kompensavimo įrenginių. 2020 m. balandžio 5 d.

UAB „Energy Advice“ surašė pastato statybos darbo ir techninio projekto elektrotechninėje dalyje numatytų sprendimų bei faktiÅ¡kai pastate įgyvendintų sprendimų palyginamÄ jÄ ataskaitÄ , kurioje buvo identifikuoti bei įvardinti konkretÅ«s darbo projekto bei atliktų darbų esminiai trÅ«kumai, sÄ lygojantys besikartojančius gedimus skyduose, bei ieÅ¡kovės papildomai patiriami nuostoliai.

4. IeÅ¡kovė teigė, kad ji 2020 m. liepos 13 d. visiems statybos dalyviams pateikė pretenzijas su reikalavimu iÅ¡taisyti projekto, darbo projekto bei darbų, susijusių su skyduose sumontuota įranga, trÅ«kumus. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovės pretenzijÄ atmetė.

5. Ieškovė nurodė, kad ji dėl skyduose įrengtos reaktyviosios energijos kompensavimo sistemos defektų, dėl kurių nekompensuojama pastate sunaudojama ir generuojama reaktyvioji elektros energija, patyrė 23 047,84 Eur dydžio papildomų išlaidų pastate sunaudojamai elektros energijos kainai apmokėti. Siekdama nustatyti skyduose sumontuotos įrangos kokybės trūkumus ir apskaičiuoti nuostolių dydį, ieškovė naudojosi antstolio pagalba ir UAB „Energy Advice“ paslaugomis bei patyrė 4 053,50 Eur dydžio išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo atsakovę per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita parengti pastato elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo projektÄ ; pateikti projektÄ ieÅ¡kovei ir pagal tokį projektÄ atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo darbus – paÅ¡alinti defektus ir juos sukėlusias priežastis; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 23 047,64 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 2 554,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Viltekta“ iÅ¡ atsakovės 5 325 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

7. Dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas nurodė, kad reaktyviajai galiai kompensuoti skirtos kondensatorių baterijos yra sumontuotos riboto prieinamumo įtampos skirstykloje, įtampų svyravimas gali bÅ«ti tik matuojamas, tačiau nėra pastebimas vizualiai apžiÅ«rint įtampos skirstymo spintas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog pastato elektrotechninės dalies įranga priskiriama prie sumontuotos paslėptos statinio konstrukcijos statybos darbų.

Rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.2 papunktyje atsakovė statinių statybos darbų rezultatui (statiniui) suteikė kokybės garantinį terminÄ , nustatytÄ pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) 36 straipsnio 1 dalį ir CK 6.698 straipsnį. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus elektrotechninės dalies gedimus, jų pobÅ«dį ir juos lėmusias priežastis, nusprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas sutrumpintas garantinis terminas įrangos gedimui, o ne garantinis terminas paslėptiems statybos darbų trÅ«kumams Å¡alinti.

Dėl to padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.

8. Teismas, vertindamas Å¡alių pozicijas dėl skyduose esančios įrangos gedimo, atsižvelgė į 2022 m. gegužės 3 d. parengto statinio elektros (elektrotechninių) inžinerinių sistemų projektavimo ir statybos darbų teismo ekspertizės akto Nr. 2205-01 (toliau – ekspertizės aktas) iÅ¡vadas. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta, jog pasikartojančių gedimų priežastis sietina su rangovo prievole, atsižvelgiant į techninio projekto pagrindinius sprendinius darbo projekto rengimo metu tinkamai suprojektuoti eksploatacijos sÄ lygas atitinkančius elektros tinklo komponentus, t. y. įvertinti gamintojų numatomus bei elektromagnetinio suderinamumo (EMC) standartais apraÅ¡omoms eksploatacinėms sÄ lygoms užtikrinti bÅ«tinas papildomas priemones, bÅ«tinai įvertinant suminę harmonikų galiÄ ir reaktoriaus perkrovimo lygį, numatyti individualias ir grupines reaktyviosios galios kompensavimo bei harmonikų pasyvinio ir aktyvinio filtravimo elektros tinkle technines priemones.

Ekspertizės akte pažymėta, kad rangovo sumontuoto elektros tinklo su statinio inžinerinių įrenginių nelyginių apkrovos sukeltų standartų reikalavimus viršijančių harmonikų ir didelės galios pereinamųjų procesų iškraipymas bei pridavimas užsakovui be suderinimo gali būti vertinamas kaip technologinio statybos proceso kokybės užtikrinimo pažeidimas su rangovo sukurto produkto paslėptų darbų, o šiuo atveju – paslėptų gedimų – požymiais.

9. Teismas nustatė, kad, įgyvendinant techninio projekto sprendinius, rengiant darbo projektÄ ir atliekant montavimo darbus, nebuvo individualizuoti parametrai, bÅ«tini tinkamam įrangos funkcionavimui. Atsakovė, prieÅ¡ priduodama objektÄ užsakovei, vertino tik vėdinimo, Å¡ildymo sistemos įtakÄ elektros tinklo svyravimams, tačiau nebuvo vertinama oro kondicionavimo sistemos įtaka elektrotechninės įrangos naudojimui. Pažymėjo, kad oro kondicionavimo įranga kelia didžiausiÄ harmonikų atsiradimÄ elektros tinkle bei elektros srovės svyravimus.

Nors atsakovė teigia, kad Å¡iuo atveju jai nebuvo žinoma, kokia įranga bus montuojama objekte ir kiek tai turės įtakos harmonikoms atsirasti, be to, tokio reikalavimo nebuvo numatyta techniniame projekte, tačiau teismas nusprendė, jog atsakovė turėjo pareigÄ , prieÅ¡ priduodama objektÄ užsakovei, įvertinti visų sistemų (Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) įtakÄ elektrotechninės įrangos naudojimui ir harmonikų susidarymÄ elektros tinkle, o tai turi tiesioginę įtakÄ sumontuotos įrangos eksploatacijai.

Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad elektros tinklų įvadų analizatoriai ir registratoriai eksploatacijos pradžioje turėjo fiksuoti ir signalizuoti apie atskirų 10 proc. bei suminių 20 proc. srovės harmonikų THDI iÅ¡kraipymus, virÅ¡ijančius maksimalias standartines nustatytas ribas. Rangovas turėjo visas galimybes įvertinti akivaizdžius srovės ir įtampos kreivių sinusiÅ¡kumo iÅ¡kraipymus ir sumines įrangos įtampos bei srovės harmonikų procentines reikÅ¡mes ir jų galiÄ .

Prie skydų yra prijungti Å¡aldymo maÅ¡inų įrenginiai, Å¡iltuoju metų laiku padidinantys suminius srovės harmonikų THDI elektros tinkle procentinius dydžius bei galiÄ ir reaktyviosios galios kondensavimo kondensatorių baterijų netiesinę harmonikų iÅ¡kraipymo perkrovÄ . Dėl Å¡ios priežasties reaktyviosios galios kondensatorių gedimai pasikartoja liepos mėnesį, t. y. Å¡ilčiausio sezono metu. Dėl to teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovė neturėjo galimybės vertinti įtampos svyravimų tinkle ir negalėjo įvertinti karščio įtakos oro kondicionavimo sistemos naudojimui.

10. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurios įvyko kondensatorių baterijų sprogimas, galėjo bÅ«ti netinkamas eksploatavimas (dulkių sluoksnis), nes ekspertizės akte nurodyta, jog dulkių susikaupimas negali daryti įtakos tokio pobÅ«džio gedimui, koks įvyko ieÅ¡kovės objekto įvadinėse skirstyklose, atsirasti. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino UAB „Energy Advice“ atstovas. Atsakovė įrodymų, paneigiančių teismo eksperto iÅ¡vadÄ ir UAB „Energy Advice“ atstovo paaiÅ¡kinimus, nepateikė.

11. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad objektas ir sumontuota elektrotechninės dalies įranga atitiko esamus reikalavimus ir buvo tinkami naudoti. Teismas pažymėjo, kad rangovas ir darbo projekto rengėjas yra atsakingi už didelės galios harmonikų elektros tinkle iÅ¡kraipymus ir nepakankamÄ sumontuotos įrangos skleidžiamų harmonikų filtravimÄ tiek elektros tinkle, tiek skirstyklų įvaduose, taip pat galimus apsaugos atmosferinių viršįtampių techninių priemonių įrengimo trÅ«kumus (CK 6.695 straipsnis).

Be to, darbo projekto dalyse, susijusiose su reaktyviosios galios kompensavimu, yra su projektuotoju ir užsakovu nesuderintų techninio projekto sprendinių pakeitimų. Rangovas, rengdamas darbo projektÄ , naudojosi tik techniniame projekte numatytais bendraisiais techniniais reaktyviosios galios kompensavimo ir dominuojančių harmonikų filtravimo reikalavimų standartinėmis sÄ lygomis, tačiau Å¡io darbo projekto neindividualizavo ir neįvertino individualių parametrų, taikomų bÅ«tent Å¡iam objektui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie trukdžius įgyvendinant techninio projekto sprendinius arba vertinant parenkamÄ Ä¯rangÄ , bÅ«tinÄ tinkamam elektrotechninės dalies funkcionavimui (CK 6.684 straipsnis).

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nusprendė, kad įrenginių gedimus nulėmė netinkamai parengtas darbo projektas, netinkamas reaktorių parinkimas ir eksploatacinių sÄ lygų neindividualizavimas, atsižvelgiant į galimus elektros srovės svyravimus naudojant įrenginius, neįvertinant suminės harmonikų galios ir reaktoriaus perkrovimo lygio, netinkamas elektros inžinerinių tinklų reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių kondensatorių parinkimas, neįrengiant elektroninio valdymo ir kondensatorių blokų perjungimo galios kompensavimo įrenginių kondensatorių baterijų. Atsakovės reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai parinkti be eksploatacinių sÄ lygų, t. y. nebuvo atsižvelgta į sumontuotų statinio inžinerinių sistemų įrenginių generuojamų įtampos ir srovės harmonikų sukeliamus viršįtampius.

13. Teismas nurodė, kad paÅ¡alinti Å¡iuos statybos darbų trÅ«kumus galima tik parengus naujÄ darbo projektÄ , kiek tai susiję su elektrotechninės dalies projektiniais sprendiniais, įvertinant ir individualizuojant darbo projekte galimus elektros srovės svyravimus naudojant įrenginius, įskaitant ir kondicionavimo sistemos bei kitų įrenginių įtakÄ galimiems elektros srovės svyravimams dėl susiformavusių harmonikų, demontuoti esamÄ netinkamÄ ir (ar) galimai defektų turinčiÄ Ä¯rangÄ .

Pastato elektrotechninės dalies defektai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik kompleksiÅ¡kai juos pritaikant prie atliktų pastato statybos rangos darbų. IeÅ¡kovė negali tinkamai naudotis elektrotechnine pastato dalies įranga dėl elektros tinkle besiformuojančių įtampos svyravimų, sukeliančių pasikartojančius gedimus, be to, Å¡iuo metu negalima tiksliai nustatyti pastato elektrotechninės dalies trÅ«kumų Å¡alinimo masto, kadangi Å¡ie trÅ«kumai atsirado dėl netinkamų darbo projekto sprendinių, kurie nebuvo individualizuoti įrengiant pastato elektrotechninę dalį, tikslinga nustatyti terminÄ , per kurį atsakovė bÅ«tų įpareigota tinkamai iÅ¡taisyti pastato elektrotechninės dalies defektus.

Teismas netenkino ieškovės prašymo suteikti jai teisę atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus atsakovės lėšomis, nes iki šios dienos nėra duomenų, kokie gali būti naujo darbo projekto rengimo ir defektų šalinimo darbai.

14. Teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti jai 23 047,64 Eur nuostolių atlyginimÄ , nurodęs, kad ieÅ¡kovė savo patirtiems nuostoliams pagrįsti pateikė detalų apskaičiavimÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl netinkamų darbo projekto sprendinių ir netinkamai atliktų statybos rangos darbų nebuvo tinkamai įrengta pastato elektrotechninė dalis, todėl ne tik įvyko gedimai, bet ir elektros tinkle nebuvo tinkamai reguliuojama įtampa, ir tai lėmė didesnes ieÅ¡kovės iÅ¡laidas už sunaudotÄ elektros energijÄ .

15. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė kaip nuostolių atlyginimÄ taip pat prašė priteisti patirtas iÅ¡laidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymÄ ir Matavimų ataskaitos parengimÄ . Teismas nusprendė, kad Å¡ios iÅ¡laidos gali bÅ«ti priskiriamos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau jos nevertintinos kaip ieÅ¡kovės patirti nuostoliai. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 16. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieÅ¡kinio dalis, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, siekdama išvengti ginčų dėl jai palankaus teismo sprendimo, kuriuo atsakovė būtų įpareigota savo lėšomis atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus, siekė pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir prašė teismo, atsakovei teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus pastato elektrotechninės dalies defektų, suteikti teisę jai (ieškovei) pašalinti atsakovės nepašalintus pastato elektrotechninės dalies defektus atsakovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas.

Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 223–232) iÅ¡skirtas vienintelis atvejis, kai CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostata negalėtų bÅ«ti taikoma, tai yra tuo atveju, kai teismo sprendimu nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ gali atlikti tik pats skolininkas. PaÅ¡alinti pastato elektrotechninės įrangos gedimus lėmusias priežastis gali ne tik pati atsakovė, bet ir kiti rangovai.

Å iuo atveju neegzistuoja kasacinio teismo praktikoje minima CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymÄ eliminuojanti sÄ lyga. Todėl teismo iÅ¡vada, kad, neturint duomenų apie defektų Å¡alinimo projekto rengimo ir defektų Å¡alinimo darbų mastÄ (kiekybę), nėra galimybės taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalies, yra nepagrįsta.

17. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Viltekta“ praÅ¡o jį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiant reikalavimÄ , kad, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovė pati įgytų teisę atlikti tuos veiksmus arba galėtų imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės reikiamas iÅ¡laidas, yra įtvirtintas CK 6.664 straipsnio 3 dalyje, kurios nuostatos ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos. Trečiasis asmuo pritaria ieÅ¡kovės argumentams, susijusiems su CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymu.

18. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. IeÅ¡kovės pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo padarinius, kai skolininkas per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas (CPK 771 straipsnio 5 dalis), aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Nagrinėjama byla yra dėl materialiojo reikalavimo paÅ¡alinti statybos darbų trÅ«kumus. PrieÅ¡ingai negu nurodo ieÅ¡kovė, nei CPK 273 straipsnyje, nei teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostata negalėtų bÅ«ti taikoma tuo vieninteliu atveju, kai teismo sprendimu nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ gali atlikti tik pats skolininkas. Tai tik subjektyvios ieÅ¡kovės interpretacijos, kylančios iÅ¡ klaidingo CPK 273, 771 straipsnių aiÅ¡kinimo. Byloje nėra duomenų apie galimas rangos darbų atlikimo iÅ¡laidas, jų vertę.

Ieškovė neneigia, kad numatyti tokių išlaidų vertės net nėra galimybės. Teismui atsakovės neveikimo atveju leidus ieškovei atlikti darbus, būtų suteiktos galimybės iš atsakovės išieškoti nepagrįstai dideles išlaidas, atsakovei net neturint galimybių jų ginčyti. Taip būtų pažeistos atsakovės teisės.

19. Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 19.1. Avarija, dėl kurios ieÅ¡kovė įrodinėjo patyrusi nuostolių, įvyko energetikos įrenginiuose – skyduose, todėl ginčui taikytinos ne tik statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK, SÄ®), bet ir specialiosios teisės normos, reglamentuojančios energetikos įrenginių eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ , bei kitus privalomus reikalavimus reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – Energetikos įstatymas).

Teismas Energetikos įstatymo nuostatų ginčo teisiniams santykiams netaikė, nors atsakovė prašė jas taikyti. Atsakovė mano, kad dėl to ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas neteisingai. 19.2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė teismo ekspertizės akto iÅ¡vadoms, neįvertino dalies raÅ¡ytinių įrodymų ir aplinkybės, kad elektros įrenginių priežiÅ«rÄ vykdanti institucija iÅ¡davė įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ , neįvertino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) iÅ¡vados. 19.3.

Teismas pastato elektrotechninės dalies įrangÄ nepagrįstai įvertino kaip sumontuotos paslėptos statinio konstrukcijos statybos darbus. Ä®rangoje įvyko avarija, įranga buvo prieinama ir jÄ galėjo patikrinti tiek ieÅ¡kovė, tiek specialistai, įranga turėjo bÅ«ti nuolat prižiÅ«rima. Sudedamoji įrangos dalis yra kondensatoriai. Buvo sudarytos visos sÄ lygos vizualinei ir termovizinei įrangos apžiÅ«rai. Pačios įrangos techniniuose pasuose nurodyta, kad „gaminys montuojamas ant konstrukcijų, kurios saugiai iÅ¡laikytų gaminį.

Eksploatacijos metu bÅ«tina, nors vienÄ kartÄ per metus, atlikti profilaktinę apžiÅ«rÄ â€œ. Be to, antstolis 2020 m. kovo 2 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kurio metu jis turėjo galimybę apžiÅ«rėti įrangÄ . Byloje taip pat pateikti ir gaminių bei įrenginių techniniai pasai, sertifikatai, eksploatacijos taisyklės, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad tai – gaminiai bei įrenginiai, ir jie niekaip negali bÅ«ti laikomi paslėptomis statinio konstrukcijomis ar bÅ«ti priskiriami prie paslėptų statybos darbų. 19.4.

Teismas ieÅ¡kovės reikalavimams įpareigoti paÅ¡alinti defektus nepagrįstai netaikė sutrumpinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, o reikalavimams, susijusiems su įrangos gedimais ir avarija, nepagrįstai taikė bendruosius statybos darbų garantinius terminus. Teismas sutapatino garantinį terminÄ ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai susiję su įrangos tariamu netinkamumu ir gedimais, avarija įrangoje, jos priežastimis, kurios ieÅ¡kovės buvo įvardijamos kaip netinkamai parinkta įranga, netinkamai parengtas darbo projektas.

Kad įrangai taikytini sutrumpinti garantiniai terminai, patvirtina byloje pateiktas įrangos gamintojos UAB „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ iÅ¡duotas techninis pasas, kuriame nurodoma, kad gamintojas suteikia vienerių metų garantijÄ gaminiui nuo pardavimo datos, bet ne ilgiau kaip 18 mėn. nuo pagaminimo datos. Gaminio sumontavimo darbams suteikiama 3 metų garantija, jeigu naudotojas vykdė gabenimo, laikymo ir naudojimosi reikalavimus. Už montavimo kokybę atsako montuotojas. Garantinė priežiÅ«ra ir remontas nevykdomi pažeidimams, atsiradusiems dėl netinkamos eksploatacijos.

Teismas nevertino šių dokumentų ir nenurodė, kodėl jie nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl taikytinų garantinių terminų. Įranga ir visi kiti atsakovės atlikti statybos darbai perduoti ieškovei 2015 m. lapkričio 3 d. Darbai pripažinti tinkamais 2015 m. gruodžio 8 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-00-151208-00627. Iki 2016 m. gruodžio 8 d. jokie reikalavimai dėl įrangos trūkumų nebuvo pareikšti, jokie gedimai ir avarijos neužfiksuoti. 2019 m. liepos 8 d.

įvykus avarijai įrangoje, jau nebegaliojo įrangos garantiniai terminai. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2021 m. birželio mėn., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo įrangos gedimo ir atitinkamai ieÅ¡kovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimÄ . Teismas nenustatė reikalavimams taikytino ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ir pabaigos momento. 19.5. ReikÅ¡dama reikalavimus pasibaigus garantiniam terminui, ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, o ne tik defektų (gedimų) faktÄ , tačiau to nepadarė. 19.6.

Teismas neįvertino statinio projektavimo proceso ir stadijų. Atsakovė buvo antrojo projektavimo darbų etapo dalyvė – pastato elektrotechninės dalies darbo projekto rengėja. Techninio projekto rengimas yra pirminis ir pagrindinis projektavimo etapas. Atsakovė darbo projektÄ parengė pagal techninio projekto sprendinius. Jokie papildomi tyrimai ar bandymai užsakant ir parenkant įrangÄ darbo rengimo stadijoje atsakovei nebuvo numatyti nei rangos sutartyje, nei techniniame projekte, nei tuo metu galiojusiuose techniniuose reglamentuose.

Teismas, vertindamas darbo projekto ir įrangos tinkamumÄ , neįvertino aplinkybės, kad pastato projekto ekspertizė patvirtino projekto tinkamumÄ , atitikį visiems privalomiems reikalavimams, taip pat nevertino ir statybos užbaigimo akto, kuriame konstatuota, kad statyba atitinka projektÄ ir kad atlikti visi privalomi bandymai bei matavimai. Darbo projekto tinkamumo ir įrangos tinkamumo pastatui ir jo sistemoms reikÅ¡mingas faktas buvo ir prieÅ¡ statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡ymÄ iÅ¡duota tuo metu privaloma VERT pažyma dėl įrenginių techninės bÅ«klės tinkamumo.

Apeliantės nuomone, VERT pažyma dėl įrangos techninės bÅ«klės turėjo bÅ«ti vertinama kaip oficialus raÅ¡ytinis įrodymas. 19.7. Ä®rangos perdavimo metu atsakovė negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti visos į tinklÄ jungiamos įrangos parametrų, todėl neturi galimybės sumodeliuoti tinkle harmonikų užterÅ¡tumo. Tokie skaičiavimai ir jų poreikis turėjo bÅ«ti numatyti pirkimo dokumentuose arba techniniame projekte, o Å¡iuo atveju to nebuvo padaryta. Jeigu elektros tinklo parametrų analizės veiksmai gali bÅ«ti atliekami eksploatavimo metu, atsakovė neturėjo pagrindo tokiÄ iÅ¡samiÄ analizę atlikti dar darbo projekto rengimo metu. 19.8.

Teismo ekspertizės akte nepateikta vienintelė ir kategoriška išvada, kad atsakomybė už įrangos gedimus ir defektus tenka tik atsakovei kaip darbo projekto rengėjai. Skundžiamame sprendime remiamasi tik tomis teismo ekspertizės akto išvadomis, kuriose pasisakyta apie rangovo pareigas, tačiau nevertinta ekspertizės akto visuma, neatsižvelgta į prieštaravimus ir jie nepašalinti. Atsakovės nuomone, antra teismo eksperto išvada, kad techninio projekto sprendiniai buvo pakankami, nėra tiksli ir teisinga, nes teismo ekspertas taip pat pripažįsta, jog techninio projekto rengėjas turėjo numatyti tam tikrus papildomus sprendinius, nurodymus darbo projekto rengėjui (rangovui).

Dėl trečios teismo eksperto iÅ¡vados atsakovė pažymi, kad nei rangos sutartyje, nei techninio projekto sprendiniuose nebuvo numatytas reikalavimas dėl elektromagnetinio suderinamumo (EMS) standartų, todėl mano, kad Å¡i eksperto iÅ¡vada nėra grindžiama galiojančiais privalomais reikalavimais. Teismas, vertindamas ketvirtÄ teismo eksperto iÅ¡vadÄ , kad dulkės negalėjo bÅ«ti gedimų priežastis, neįvertino, jog gedimas įvyko 2019 m. liepos mėn., o teismo ekspertizė atlikta 2022 m., todėl, atsakovės nuomone, teismo ekspertas negalėjo nustatyti, ar 2019 m. liepos mėn. įranga buvo tinkamai prižiÅ«rėta, koks buvo dulkių sluoksnis ir ar jis galėjo turėti įtakos avarijai.

Be to, ekspertizės metu nevertintos įrangos eksploatavimo sÄ lygos, taip pat aplinkos oro sÄ lygos įvykio metu, įrangos priežiÅ«ros vykdymas, kuris gamintojo nurodymuose yra viena iÅ¡ pagrindinių tinkamo įrangos veikimo sÄ lygų. Teismo ekspertizės iÅ¡vados nėra grindžiamos teisės aktų reikalavimais, nenurodyta, kokius konkrečiai privalomus darbų atlikimo metu galiojusius reikalavimus pažeidė ar jų nesilaikė rangovas, rengdamas darbo projektÄ ir parinkdamas įrangÄ . 19.9. IeÅ¡kovės užsakymu parengta Matavimų ataskaita neįrodo atsakovės įrangos netinkamumo, atsakovės atsakomybės už gedimus ir avarijÄ .

Matavimų ataskaitos tikslas negali bÅ«ti pasiektas matavimus atliekant esant iÅ¡jungtai ar neveikiančiai įrangai. 19.10. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė 23 047,64 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos (2021 m. birželio 10 d.), nes avarija įvyko 2019 m. liepos 9 d. IeÅ¡kovė nevykdė įrenginių priežiÅ«ros, profilaktiÅ¡kai neatliko bandymų, kaip reikalaujama pagal gamintojo nurodymus. Po pirmojo gedimo 2018 m. liepos 24 d., subrangovo ir įrangos gamintojo atstovui apžiÅ«rėjus įrangÄ ir paÅ¡alinus gedimus, buvo nustatyta, kad numanoma pagrindinė gaisro priežastis – netinkamas įrangos eksploatavimas, atidarius spintas buvo daug dulkių, eksploatavimo metu bÅ«tina pervaržyti kontaktus (dėl to vyksta kaitimas ir įrenginys gali užsidegti).

Nėra įrodymų, kad po Å¡io pirmojo įvykio ieÅ¡kovė tinkamai prižiÅ«rėjo ir eksploatavo įrangÄ . Apie antrÄ jÄ avarijÄ , įvykusiÄ 2019 m. liepos 8 d. (dėl kurios byloje pareikÅ¡ti reikalavimai), ieÅ¡kovė atsakovės neinformavo, po 6 mėn. užsakė faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Tik po daugiau kaip 6 mėn. ieÅ¡kovė užsakė atlikti mokslinį vertinimÄ , skaičiavimus, kurių rezultatus gavo 2020 m. balandžio mėn., o atsakovei apie atliktus vertinimus ir pretenzijas pareiÅ¡kė 2020 m. liepos mėn. Taigi jau 2020 m. liepos mėn. ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad su reikalavimais atsakovė nesutinka, tačiau ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik po beveik vienerių metų – 2021 m. birželio mėn. Atsakovė laiko tai nepateisinamu delsimu ginti savo teises ir tokiu bÅ«du rizikos dėl didesnių nuostolių prisiėmimu. 19.11.

Visos pirmiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai buvo susiję su atsakovės atsakomybę Å¡alinančiais pagrindais, todėl teismas privalėjo juos visus iÅ¡ esmės įvertinti bei dėl jų pasisakyti. 19.12. Teismas, priteisdamas trečiajam asmeniui UAB „Viltekta“ bylinėjimosi iÅ¡laidas, jų dydžio pagrįstumo nevertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) kontekste.

UAB „Viltekta“ bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į jos statusÄ Å¡ioje byloje, į suteiktas teisines paslaugas ir į ieÅ¡kovės praÅ¡ytų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl teismas jas turėjo sumažinti.

20. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 20.1. Skydai nelaikytini energetikos įrenginiais. Energetikos įstatymas ieÅ¡kovės elektros įrenginiams netaikytinas. Nors plačiausia prasme skydai yra techninės konstrukcijos, tačiau jie nėra skirti elektros energijai žvalgyti, iÅ¡gauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti, skirstyti, t. y. energetikos veiklai vykdyti.

Teismas pagrįstai ir teisėtai, spręsdamas ginÄÄ byloje, netaikė Energetikos įstatymo nuostatų bei nelaikė skydų energetikos įrenginiais, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte. Teismas ginčo teisiniams santykiams pagrįstai taikė statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Skydai, sudarantys pastato elektros inžinerinės sistemos dalį, laikytini pastato statybos rangos darbų rezultato sudedamÄ ja dalimi, todėl skyduose esanti įranga pagrįstai bei teisėtai buvo pripažinta paslėptų statybos rangos darbų rezultatu. 20.2.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl kokybės reikalavimų neatitinkančio statybos rangos darbų (skydų pagaminimo ir jų sumontavimo) rezultato trÅ«kumų. IeÅ¡kovė rangos sutartimi nepirko iÅ¡ atsakovės tik skydų ar jų montavimo darbų, o pavedė atsakovei atlikti viso pastato, inter alia (be kita ko), pastato elektros inžinerinės sistemos, statybos rangos darbus. Skyduose įvykęs sprogimas yra pastato elektros inžinerinės sistemos įrengimo statybos rangos darbų rezultato trÅ«kumas. 20.3.

Skydų gamintojo nustatytas kokybės garantinis laikotarpis yra taikomas atsakovės ir skydų gamintojo santykiams. Tačiau visam pastatui ir pastato elektros inžinerinės sistemos statybos rangos darbų rezultatui, pasiektam įgyvendinant klaidingus darbo projekto sprendinius, kokybės garantinis laikotarpis nustatomas pagal rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktį. 20.4. IeÅ¡kovė sutinka su atsakove, kad teismas sprendime neiÅ¡samiai pasisakė dėl kokybės garantinio ir ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymo bei taikymo.

Tačiau ieÅ¡kovė mano, kad teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, o skyduose įvykusiu sprogimu pasireiÅ¡kęs statybos rangos darbų rezultato kokybės trÅ«kumas buvo nustatytas kokybės garantiniu laikotarpiu, yra teisinga. 20.5. Atsakovė ieÅ¡kovės reikalavimams prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti, todėl teismas pagrįstai dėl Å¡ios normos taikymo pasisakė. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas dėl Å¡io argumento motyvuotai nepasisakė, tačiau pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės įpareigojimo paÅ¡alinti pastato elektrotechninės dalies defektus pripažino pareikÅ¡tu nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Skydų gedimų priežastys atsakovei galutinai paaiÅ¡kėjo 2020 m. balandžio 5 d. gavus UAB „Energy Advice“ parengtÄ pastato statybos darbo ir techninio projekto elektrotechninėje dalyje numatytų sprendinių bei faktiÅ¡kai pastate įgyvendintų sprendinių palyginamÄ jÄ ataskaitÄ .

IeÅ¡kovė 2020 m. liepos 13 d. pateikė pretenzijÄ dėl skydų gedimų. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu pretenzijÄ atmetė. Kadangi pastato elektros inžinerinės sistemos kokybės trÅ«kumai buvo nustatyti per rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktyje numatytÄ kokybės garantinį laikotarpį (nepasibaigus bendrajam penkerių metų pastato statybos darbų rezultato (pastato) kokybės garantiniam laikotarpiui), ieÅ¡kinio senaties terminas pagal CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalis pasibaigė 2021 m. liepos 12 d.

Teismui ieÅ¡kinys pateiktas 2021 m. birželio 10 d. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai dėl atsakovės atliktų darbų trÅ«kumų laikytini pareikÅ¡tais nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. 20.6. Dėl kokybės garantinio termino ieÅ¡kovė nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog pastato statybos rangos darbai buvo baigti 2015 m. gruodžio 8 d. Rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktyje ieÅ¡kovei atsakovė visam be iÅ¡imties pastato statybos darbų rezultatui (pastatui) suteikė kokybės garantinį terminÄ , skaičiuotinÄ nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos, nustatytinÄ pagal SÄ® 36 straipsnio 1 dalį ir CK 6.698 straipsnį.

Taip pat atsakovė užtikrino ieÅ¡kovę, kad visu kokybės garantiniu laikotarpiu pastatas, inter alia, pastato elektros inžinerinę sistemÄ sudaranti elektros įranga, atitiks ieÅ¡kovės reikalavimus, techninių specifikacijų ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei bus tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Rangos sutartimi Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė netaikyti SÄ® 36 straipsnio 4 dalyje numatytos iÅ¡lygos. Net ir darant hipotetinę prielaidÄ , kad pastato statybos metu panaudotiems produktams ir įrenginiams taikytinas jų gamintojo nustatytas kokybės garantinis terminas (SĮ 36 straipsnio 4 dalis), skydams, kaip savarankiÅ¡kiems elektros įrenginiams, Å¡i taisyklė netaikytina.

Skydai yra tiesiogiai susiję su SÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytais esminiais pastato reikalavimais, todėl jiems, kaip atskiriems įrenginiams, SĮ 36 straipsnio 4 dalis netaikytina. Teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino skyduose sprogusių baterijų sumontavimo, įskaitant jų gamybos ir parinkimo, rezultatÄ paslėptais statybos darbais, todėl Å¡iuo požiÅ«riu SÄ® 36 straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat netaikytinos. Atliekant pirmojo skydų gedimo Å¡alinimo darbus, atsakovė pripažino, kad skydams, kaip ir pastato elektros inžinerinės sistemos statybos rangos darbų rezultatui, taikomas ne trumpesnis nei penkerių metų kokybės garantinis laikotarpis. 20.7.

Pastato elektros inžinerinės sistemos (skydų) kokybės trÅ«kumai buvo nustatyti per rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktyje nustatytÄ kokybės garantinį laikotarpį. Todėl ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti kokybės trÅ«kumų bei jų nustatymo kokybės garantiniu laikotarpiu faktus. Atitinkamai atsakovė, atsikirsdama į tokį reikalavimÄ , privalėjo įrodyti faktÄ , kad pastato elektros inžinerinės sistemos trÅ«kumai atsirado dėl pastato ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo, ieÅ¡kovės pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl kitų ieÅ¡kovės pasamdytų asmenų kaltų veiksmų.

Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . 20.8. Teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis. Ekspertizės akte yra įvertintos projektavimo stadijos, atskiriant techninio projekto parengimÄ nuo darbo projekto parengimo stadijos. 20.9. Darbo projekto sprendiniai privalo atitikti techninio projekto sprendinius ir juos tiesiog detalizuoti. Techniniame projekte nėra numatyta konkreti pastato elektros inžinerinės sistemos įranga ir pateikiamos tik bendros tokios įrangos charakteristikos.

TokiÄ Ä¯rangÄ pagal techninio projekto sprendinius parinko ir jos techninius parametrus detalizavo atsakovė darbo projekte. Atsakovė nepateikė duomenų, kad rengiant darbo projektÄ buvo atlikti techniniame projekte nurodyti perskaičiavimai bei patikslinti skyduose naudojamų elementų techniniai parametrai. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, esÄ techninis projektas turėjo trÅ«kumų (jame numatyti sprendiniai nebuvo pakankami darbo projektui parengti), apie tokius trÅ«kumus atsakovė ieÅ¡kovės neįspėjo ir nesikreipė į UAB „Viltekta“ (techninio projekto rengėjÄ ) su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti ar patiksinti techninio projekto sprendinius.

Taigi, net jei techninis projektas ir turėjo trÅ«kumų, atsakovė, neinformavusi ieÅ¡kovės apie tokius trÅ«kumus, pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį yra atsakinga už skydų kokybės trÅ«kumus. 20.10. IeÅ¡kovės vertinimu, VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas iÅ¡ tiesų laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriais sukuriama pastato elektros inžinerinės sistemos atitikties kokybės reikalavimams prezumpcija. Tačiau Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigia pats skydų gedimo faktas bei ekspertizės akte ir Matavimų ataskaitoje nurodyti akivaizdÅ«s darbo projekto ir paslėpti skydų kokybės trÅ«kumai.

Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas nepaneigia ekspertizės akto ir Matavimų ataskaitoje nurodytų darbo projekto ir paslėptų skydų kokybės trÅ«kumų egzistavimo fakto. 20.11. Atsakovė ne tik rengė darbo projektÄ ir jame numatė konkrečiÄ pastate montuotinÄ elektros įrangÄ (Å¡alčio maÅ¡inas, generuojančias harmonikas), bet ir tokiÄ Ä¯rangÄ sumontavo. Žinodama parenkamos elektros įrangos techninius parametrus, atsakovė darbo projekto, kuriame numatyti skydų techniniai sprendiniai, rengimo metu galėjo ir privalėjo įvykdyti techniniame projekte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ patikslinus prijungiamų naudotojų galingumÄ atlikti schemų perskaičiavimÄ bei patikslinti skyduose panaudojamų elementų techninius parametrus ir magistralinių linijų kabelių skerspjÅ«vius.

Atsakovė Å¡io įpareigojimo neįvykdė. 20.12. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad skydai buvo netinkamai eksploatuojami ir prižiÅ«rimi. Atsakovė nesikreipė į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu pateikti duomenis apie vykdytÄ skydų eksploatavimÄ ir priežiÅ«rÄ . Atsakovė teigdama, kad skydų gedimai atsirado dėl netinkamo jų eksploatavimo ir priežiÅ«ros, šį savo teiginį privalėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ekspertizės akte ir Matavimų ataskaitoje pateikta vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad skydų eksploatavimas ir priežiÅ«ra nelaikytini skydų gedimų priežastimi, nes jų gedimus nulėmė dėl atsakovės netinkamai parengto darbo projekto skyduose esantis paslėptas defektas.

Gedimui iÅ¡oriniai veiksniai, kuriuos bÅ«tų galima pastebėti atliekant profilaktinę apžiÅ«rÄ (dulkės ar kontaktų laisvumas), jokios įtakos neturėjo. 20.13. Skydas neveikia pagal tiesioginę paskirtį (nekompensuoja reaktyviosios galios) ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė papildomai moka elektros energijos tiekėjui už nekompensuotÄ reaktyviÄ jÄ galiÄ . IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos elektros energijos tiekėjui sumokėjo 23 047,64 Eur sumÄ už nekompensuotÄ reaktyviÄ jÄ galiÄ .

Jei skydai bÅ«tų veikę tinkamai ir kompensuotų reaktyviÄ jÄ galiÄ , elektros energijos tiekėjas netaikytų ieÅ¡kovei mokesčio už reaktyviÄ jÄ galiÄ , nes naudojant skydus ji bÅ«tų kompensuota.

21. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Viltekta“ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės 2 772 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 21.1. UAB „Viltekta“ su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka, tačiau iÅ¡samiau pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens UAB „Viltekta“ rengto statinio techninio projekto tinkamumu. 21.2. Teismas tinkamai įvertino techninio ir darbo projekto tikslus, detalumÄ , rengėjų teises ir pareigas bei teisingai nustatė, kad už defektų atsiradimÄ ir dėl to kilusius neigiamus padarinius ieÅ¡kovei yra atsakinga atsakovė kaip statinio darbo projekto rengėja bei statybos darbų rangovė.

Teismas teisingai vertino, jog bÅ«tent darbo projekto rengėjos klaidos turėjo tiesioginę įtakÄ defektams atsirasti. 21.3. Nors darbo projektas rengiamas antruoju etapu kaip techninio projekto tÄ sa (pirmasis etapas), kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, techninio projekto sprendiniai buvo pakankami, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus bei užsakovo užduotį. Pagal techninį projektÄ buvo gautas statyba? leidžiantis dokumentas, parinktas statinio statybos rangovas, parengtas darbo projektas, kurio rengimo metu atsakovė dėl jokių techninio projekto trÅ«kumų ar sprendinių nepakankamumo nei į užsakovę, nei į techninio projekto rengėjÄ nesikreipė.

Taigi techninis projektas atitiko jam teisės aktų keliamus reikalavimus ir juo buvo pasiekti teisės aktų reikalaujami techninio projekto tikslai. Be to, nė vienas statinio statybos procese dalyvavęs dalyvis nesikreipė dėl techninio projekto sprendinių išaiškinimo. Nė vienas iš statybos procese dalyvavusių asmenų techninio projekto įgyvendinimo metu neteigė esant techninio projekto sprendinius nepakankamus sumanymui atskleisti bei įgyvendinti. Techniniam projektui buvo atlikta ekspertizė, kurios metu jokių techninio projekto spragų nebuvo nustatyta.

Techninio projekto sprendiniai taip pat buvo pakankami statinio statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti. 21.4. Pagal techninio projekto apimtį buvo numatyta ir pateikta visa galima informacija, kuriÄ UAB „Viltekta“ galėjo pateikti techninio projekto rengimo metu, taip pat įvadinio paskirstymo skydo schemos projekto dalyje „Elektrotechnikos (vidaus tinklai – magistraliniai ir jėgos tinklai)“ brėžinio E‑1522/0358-01-TP-E-2 pastabose numatė nurodymÄ darbo projekto rengėjui: „7. Darbo projekto stadijoje, kada bus patikslinti prijungiamų vartotojų galingumai, bÅ«tina atlikti schemos perskaičiavimÄ .

Patikslinti skyde panaudojamų elementų techninius parametrus ir magistralinių linijų kabelių skerspjÅ«vius“. Projektuotojas techniniame projekte, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, turi teisę numatyti bendruosius nurodymus atlikti reikalingus tyrimus prieÅ¡ rengdamas projekto dalies darbo projektÄ , o tai UAB „Viltekta“ ir padarė, taigi Å¡iuo konkrečiu atveju darbo projekto rengėjas privalėjo atlikti įrangos įvertinimÄ ir pagal tai patikslinti sprendinius darbo projekto rengimo metu.

Techniniame projekte nurodyta, kad elektros tiekimo įrenginiams taikomi visų standartų – LST, IEC, EN – reikalavimai. IeÅ¡kovės atstovas 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje patvirtino, kad reglamentuose yra nustatyti reikalavimai elektros tinklo kokybei, harmonikų lygiui įvertinti, tačiau Å¡i prievolė atsakovės įvykdyta nebuvo. Reikalavimai įvertinti visu? sistemų įtakÄ elektrotechninės įrangos naudojimui ir harmonikų susidarymui elektros tinkle buvo numatyti tiek techniniame projekte, tiek tokia pareiga nustatyta ir galiojančiuose reglamentuose. 21.5.

Atsakovė yra ne tik darbo projekto rengėja, bet ir visų statybos darbų rangovė. Ji įrengė ir (ar) sumontavo didžiÄ jÄ dalį į statinio tinklÄ jungiamos pastato įrangos, kurios parametrus ne tik galėjo, bet ir privalėjo įvertinti. 21.6. Teismo ekspertas aiÅ¡kiai pasisakė, kad techninis projektas yra tinkamai parengtas ir pakankamas. Tai, jog ekspertas mano, kad galėjo bÅ«ti apraÅ¡e pateiktos nuorodos į norminius aktus, negali bÅ«ti sutapatinta su nepakankamais sprendiniais techniniame projekte ir vertinama kaip pareiga, kurios neva techninio projekto rengėjas neįvykdė.

Netgi ir be papildomų nuorodų į norminius aktus, kurias mini ekspertas, darbo projekto rengėjas projektuodamas privalo tais aktais vadovautis. Be to, tai, kad nuorodos, eksperto nuomone, galėjo bÅ«ti pateiktos techninio projekto apraÅ¡e, nereiÅ¡kia, jog techninio projekto sprendiniai yra nepakankami, nes, kaip minėta, projektavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais darbo projekto rengėjas privalėjo vadovautis bet kuriuo atveju. Darbo projekto rengėjas yra toks pat profesionalas kaip ir techninio projekto rengėjas, todėl atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes, galinčias kilti ateityje, priklausomai nuo pasirinktos įrangos, kurios techninio projekto rengėjas neparinko, nėra techninio projekto rengėjo prievolė, kurios jis neįvykdė, o laikytina techninį projektÄ rengusio profesionalo papildoma nuoroda kitam profesionalui – darbo projekto rengėjui, kuris pagal savo kompetencijÄ ir be papildomų nuorodų privalo įvertinti visas projekto rengimo proceso metu iÅ¡kilusias aplinkybes bei jas tinkamai atspindėti ir individualizuoti darbo projekte.

Dėl to, kad viena iÅ¡ statybos rangos sutarties Å¡alių – rangovas – yra profesionalas, bÅ«tent jam suponuojama pareiga žinoti, kokie darbo atlikimo bÅ«dai gali bÅ«ti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų rangos sutarties reikalavimus, todėl darbo projekto rengėjas, kaip profesionalas, ir be techninio projekto rengėjo papildomų nuorodų privalėjo atsižvelgti į jau po techninio projekto parengimo naujai atsiradusias aplinkybes, jas įvertinti ir tinkamai parengti darbo projektÄ . 21.7.

UAB „Viltekta“ įvykdė savo pareigÄ ir informavo darbo projekto rengėjus, kad rengiant darbo projektÄ ir parinkus konkrečius įrenginius reikia patikslinti skyde panaudojamų elementų techninius parametrus. Pastaba apima visus gaminių parametrus, įskaitant ir reaktyviosios galios kompensavimo harmonikų filtrus. Be to, visÄ darbo projekto rengimo laikÄ bei pagal darbo projektÄ atliekant statybos darbus, taip pat ir parinkus įrangÄ , atsakovė nesikreipė į techninio projekto rengėjÄ paaiÅ¡kinti ar patikslinti techninio projekto sprendinius. 21.8.

Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės akto iÅ¡vadomis, teismo neprašė byloje skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pavieniais eksperto teiginiais, tačiau ne su ekspertizės akto iÅ¡vadomis. 21.9. Trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra mažesnės, nei galėjo bÅ«ti. UAB „Viltekta“ į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukta atsakovės praÅ¡ymu, dėl to atsakovė privalėjo numatyti, kad priėmus teismui nepalankų atsakovei sprendimÄ ji patirs neigiamų su tuo susijusių padarinių.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė padavė apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo. Taigi nagrinėjamoje byloje tikrinamas nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti pastato elektrotechninės dalies defektus ir susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl esminių faktinių aplinkybių 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos rangos darbų rezultato defektų pašalinimo ir susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo.

26. IeÅ¡kovė ir atsakovė 2013 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo ieÅ¡kovei (užsakovei) už sulygtÄ sutarties kainÄ tinkamai atlikti ir laiku užbaigti pastato statybos rangos darbus pagal Å¡iÄ sutartį ir per nustatytÄ terminÄ iÅ¡taisyti visus defektus, laikydamasi sutarties nuostatų (rangos sutarties 3 punktas). Atsakovė užtikrino, kad statybos objektas per visÄ garantinį laikÄ atitiks ieÅ¡kovės reikalavimų (techninių specifikacijų) ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei bus tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį (rangos sutarties konkrečiųjų sutarties sÄ lygų 11.12 papunktis). 27. 2015 m. gruodžio 8 d. buvo pasiraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas ir statinių statyba pripažinta baigta. 28. 2018 m. liepos 24 d. statinių elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-Ä®PÄ®-2 reaktyvinės galios kompensavimo įrenginyje RGKÄ®-H-700 kvar sprogo kondensatorius, o elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-Ä®PÄ®-1RGKÄ®-H-890(900) kvar įrenginyje dalis kondensatorių sugedo (iÅ¡sipÅ«tė), todėl skydai buvo iÅ¡jungti.

Atsakovė savo lėšomis atliko sugedusios statinių elektrotechninės įrangos remontÄ . 29. 2019 m. liepos 8 d. skydai sprogo prie antrųjų sekcijų prijungtos kondensatorių baterijos ir įvyko trumpasis jungimas bei dalis elektros įrenginių spintose esančių baterijų sugedo (suveikė elektros baterijų mechaninė virÅ¡slėgio apsauga), todėl skydai buvo iÅ¡jungti. 30. 2020 m. vasario 26 d. antstolis, dalyvaujant specialių technikos ir mokslo žinių turintiems specialistams (UAB „Energy Advice“), parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . 2020 m. vasario 26 d.

UAB „Energy Advice“ parengė Matavimų ataskaitÄ , kurioje konstatavo esminius skydų defektus, lemiančius pasikartojančius skydų gedimus, bei ieÅ¡kovės per vienerius metus papildomai patiriamus ne mažesnius nei 7 000 Eur dydžio nuostolius dėl netinkamai įrengtų elektros galios kompensavimo įrenginių. 31. 2020 m. balandžio 5 d. UAB „Energy Advice“ surašė pastato statybos darbo ir techninio projekto elektrotechninėje dalyje numatytų sprendinių bei faktiÅ¡kai pastate įgyvendintų sprendinių palyginamÄ jÄ ataskaitÄ , kurioje buvo identifikuoti bei įvardinti konkretÅ«s darbo projekto bei atliktų darbų esminiai trÅ«kumai, nulemiantys pasikartojančius gedimus skyduose, bei ieÅ¡kovo papildomai patiriami nuostoliai. 32. 2020 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ir kitus pastato statybos dalyvius su pretenzija dėl netinkamai atliktų darbų. 33. 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu atsakovė atsisakė atlikti skydų remonto darbus, nurodydama, kad skydų gedimas atsirado dėl netinkamos jų eksploatacijos. 34. 2021 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl įpareigojimo paÅ¡alinti pastato elektrotechninės dalies defektus ir susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo.

Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų 35. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylai aktualus gedimas įvyko energetikos įrenginiuose – skyduose, todėl ginčui taikytinos ne tik bendrosios teisės normos, reglamentuojančios statybos rangos teisinius santykius, bet ir specialiosios teisės normos, reglamentuojančios energetikos įrenginių eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ ir kitus privalomus reikalavimus. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skydus privalėjo pripažinti energetikos įrenginiais, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

36. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio yra kildinamas konkretus bylos Å¡alių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas Å¡iÄ savo iÅ¡imtinę teisę, tiksliau – netgi pareigÄ , nėra saistomas Å¡alių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiÅ«ra parenka įstatymÄ , kuris turi bÅ«ti taikomas sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

37. Energetikos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta Å¡io įstatymo paskirtis – Å¡is įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiÅ«ros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklÄ bendruosius kriterijus, sÄ lygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis.

38. Pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punktÄ energetikos įrenginiai tai – techninės konstrukcijos, tarp jų – mechanizmai, maÅ¡inos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos iÅ¡tekliams ir (ar) energijai žvalgyti, iÅ¡gauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos iÅ¡teklių ar energijos žvalgymÄ , gavybÄ , perdirbimÄ , gamybÄ , laikymÄ , transportavimÄ , perdavimÄ , skirstymÄ , tiekimÄ , prekybÄ , rinkodarÄ ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimÄ .

39. Taigi Energetikos įstatyme numatyta, kad energetikos įrenginiai yra techninės konstrukcijos, kurios skirtos energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, t. y. energetinei veiklai vykdyti. Nagrinėjamo ginčo atveju skydai nėra skirti energetinei veiklai vykdyti, t. y. elektros energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti, skirstyti.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės atliktų statybos rangos darbų rezultato defektų, t. y. sprendžiama, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę parengti pastato ir su juo susijusių statinių darbo projektÄ , ar tinkamai atliko sulygtus statybos darbus, taip pat dėl atsiradusių defektų iÅ¡taisymo. Tuo tarpu Energetikos įstatymas, kaip vieÅ¡osios teisės taikymÄ reglamentuojantis teisės aktas, nėra aktualus sprendžiant dėl atsakovės statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

41. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alis sieja statybos rangos teisiniai santykiai, t. y. ieÅ¡kovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2013 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parengti pastato ir su juo susijusių statinių darbo projektÄ , atlikti statybos darbus, o ieÅ¡kovė – už tai atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skydų, kaip statinio inžinerinės sistemos dalies, funkcija yra apibrėžta SÄ®.

42. SĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 61 punkte nurodyta, kad statinio inžinerinės sistemos – „statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: elektros <...>, ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos“.

43. Taigi SÄ® prasme skydai laikytini pastato inžinierinės sistemos (elektros) dalimi. Å iÄ inžinierinės sistemos dalį sudaro elektros įrenginiai, kuriems skydai priskirtini. Dėl to gedimas, dėl kurio skyduose įvyko sprogimas, yra pastato inžinerinės sistemos įrengimo (statybos rangos darbų rezultato) trÅ«kumas. Statybos rangos sutartis siejama su statinių statybos darbų visumos, įskaitant ir statinio inžinierinės sistemos, rezultatu.

44. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovę paÅ¡alinti statinio elektrotechninės dalies defektus, kurie siejami su statybos darbų rezultato trÅ«kumais. IeÅ¡kovė, sudarydama rangos sutartį, nesiekė įsigyti skydų ar jų montavimų darbų atskirai nuo pastato statybos darbų rezultato visumos. Taigi atsakovė nepagrįstai nurodo, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos Energetikos įstatymo teisės normos.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 45. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garantinius ir ieÅ¡kinio senaties terminus; pirmosios instancijos teismas nenustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, sutapatino ieÅ¡kinio senaties ir garantinius terminus, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai motyvavo iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pateiktas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.

47. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

48. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje – ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

49. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trÅ«kumų, nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminÄ ir apie trÅ«kumus buvo pareikÅ¡ta per šį garantinį terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pareiÅ¡kimo apie trÅ«kumus dienos.

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl to, jog CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡imtis, kurios taikymÄ lemia pareikÅ¡to reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trÅ«kumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminÄ ir apie trÅ«kumus buvo pareikÅ¡ta per šį garantinį terminÄ ) ir tam tikros sÄ lygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiÅ¡kiant apie trÅ«kumus per garantinį terminÄ ), taikant Å¡iÄ iÅ¡imtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiÅ¡kimo apie trÅ«kumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

51. Nagrinėjamu atveju rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktyje Å¡alys susitarė, kad atsakovė užtikrina, jog statybos objektas atitinka ieÅ¡kovės reikalavimų (techninių specifikacijų) ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį. Garantinis terminas nustatomas pagal SÄ® 36 straipsnio 1 dalį ir CK 6.698 straipsnį.

52. Pagal SĮ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Analogiški terminai įtvirtinti ir CK 6.698 straipsnyje.

53. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartomis Å¡alių sudarytos rangos sutarties sÄ lygomis ir ginčui iÅ¡spręsti aktualiu teisiniu reglamentavimu, pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties pradžiai nagrinėjamo ginčo atveju nustatyti svarbus tik objektyvusis momentas, t. y. ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo apie trÅ«kumus (pretenzijos) momentas. Ginčo Å¡alys susitarė, kad terminas pretenzijai pareikÅ¡ti yra ne trumpesnis nei penkeri metai; dėl užslėptų statinio elementų – deÅ¡imt metų; dėl tyčia paslėptų defektų – dvideÅ¡imt metų.

54. Rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktyje Å¡alys taip pat susitarė, kad garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Be to, užsakovė (ieÅ¡kovė), per garantinį laikÄ nustačiusi objekto defektus, privalo per protingÄ terminÄ nuo jų nustatymo pareikÅ¡ti pretenzijÄ rangovei (atsakovei).

55. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir statinių statyba buvo pripažinta baigta, todėl nuo šio momento prasidėjo garantinis kokybės terminas.

56. Byloje nustatyta, kad garantinio kokybės termino laikotarpiu pastato elektros įvadinio paskirstymo skyduose įvyko techniniai gedimai. Taigi ieÅ¡kovė turėjo teisę pareikÅ¡ti pretenzijÄ atsakovei, kuri pagal rangos sutartį atsako už pastato defektus bei užtikrina, kad pastatas bus tinkamas naudoti pagal rangos sutartyje nustatytÄ paskirtį.

57. Dar nesuėjus penkerių metų garantiniam kokybės terminui, t. y. 2020 m. liepos 13 d., ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ir kitus pastato statybos dalyvius su pretenzija dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau atsakovė raÅ¡tu atsisakė atlikti skydų remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė tinkamai, t. y. penkerių metų garantinio kokybės termino laikotarpiu, pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl pastato kokybės trÅ«kumų.

58. Jau nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo objektyvaus momento – užsakovo pareiÅ¡kimo apie trÅ«kumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022). Taigi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo pretenzijos pareiÅ¡kimo dienos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pirmosios instancijos teismui dienos. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė apie trÅ«kumus atsakovę informavo 2020 m. liepos 13 d., o ieÅ¡kinį teismui padavė 2021 m. birželio 10 d., t. y. nepraleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

59. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garantinius ir ieÅ¡kinio senaties terminus, tačiau padarė iÅ¡ esmės teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl atliktų darbų trÅ«kumų pareikÅ¡ti. Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti pastato elektrotechninės dalies defektus 60. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , neįvertino statinio projektavimo proceso ypatumų ir stadijų, netinkamai įvertino ekspertizės aktÄ ir kitus byloje pateiktus įrodymus.

61. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį.

62. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiÅ«rėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

63. Å ioje nutartyje jau konstatuota, kad pastato elektros inžinierinės sistemos (skydų) kokybės trÅ«kumai atsirado rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktyje nustatytu kokybės garantiniu laikotarpiu. Dėl to ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo, turi pareigÄ Ä¯rodyti kokybės trÅ«kumų bei jų nustatymo kokybės garantiniu laikotarpiu faktus, o atsakovė, siekdama atsikirsti į tokį reikalavimÄ , privalo įrodyti, kad pastato elektros inžinierinės sistemos trÅ«kumai atsirado dėl pastato ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo, ieÅ¡kovės pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl kitų ieÅ¡kovės pasamdytų asmenų kaltų veiksmų. IÅ¡analizavus bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ .

64. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su statinio projektavimo proceso ir stadijų vertinimu, byloje pateiktų įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė remdamasis visuma civilinėje byloje pateiktų įrodymų, tarp jų – ir teismo ekspertizės iÅ¡vada.

65. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas.

Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015, kt.).

66. Dėl eksperto iÅ¡vados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra jų prieÅ¡taravimų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba, prieÅ¡ingu atveju, motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų.

Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-313/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).

67. Nagrinėjamoje byloje atliktos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad techninio projekto principiniai techniniai sprendiniai bei nurodymai atsakovei (rangovei ir darbo projekto rengėjai) dėl reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių įrengimo iÅ¡ esmės yra pakankami (ekspertizės akto 34 psl.); darbo projektas iÅ¡ esmės yra perraÅ¡ytas techninis projektas, nėra bÅ«tinų darbo projekto sprendinių (ekspertizės akto 34 psl.); kadangi techninio projekto ir darbo projekto rengimÄ ieÅ¡kovė (užsakovė) yra atskyrusi, atsakovė (rangovė) negalėjo iÅ¡skirtinai vadovautis tik techninio projekto pagrindiniais ir dažnai preliminariais techniniais sprendiniais, kurie pradinėje projekto vykdymo stadijoje yra svarbÅ«s preliminarios kainos įvertinimui ir viešųjų pirkimų organizavimui; atsakovė (rangovė) ir jos darbo projekto rengėjas, pasirinkdami elektros tinklo komplektuojančiÄ sias dalis, privalėjo numatyti techninį projektÄ patikslinančius ir detalizuojančius techninius darbo projekto sprendinius (ekspertizės akto 35 psl.); darbo projekte (su reaktyviosios galios kompensavimu susijusiose dalyse) yra su UAB „Viltekta“ (projektuotoju) ir ieÅ¡kove (užsakove) nesuderintų techninio projekto sprendinių pakeitimų (ekspertizės akto 41 psl.); skydų gedimus galėjo nulemti netinkamai parengtas darbo projektas; techniniam projektui esminių pastabų nėra (ekspertizės akto 41 psl.).

Ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, kad tuo pačiu metų laikotarpiu (2018 m. liepos 24 d. ir 2019 m. liepos 8 d.) pasikartojančių skydų gedimų priežastis sietina su atsakovės (rangovės) prievole, atsižvelgiant į techninio projekto pagrindinius sprendinius, rengiant darbo projektÄ teisingai parinkti ir suprojektuoti eksploatacijos sÄ lygas atitinkančius elektros tinklo komponentus (ekspertizės akto 43 psl.).

68. Ekspertizės akto turinio ir padarytų iÅ¡vadų analizė leidžia teigti, kad atsakovė (rangovė) yra atsakinga už skydų gedimų priežastis. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, parengti, be kita ko, specialių žinių turinčių asmenų, t. y. UAB „Energy Advice“ 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. balandžio 5 d. ataskaitos, kuriose konstatuoti darbo projekto ir skydų kokybės trÅ«kumai.

69. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas laikytini oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriais sukuriama pastato elektros inžinerinės sistemos atitikties kokybės reikalavimams prezumpcija, tačiau sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog pats skydų gedimo faktas bei ekspertizės akte ir kituose įrodymuose konstatuoti darbo projekto ir paslėpti skydų kokybės trÅ«kumai iÅ¡ esmės paneigia tokiÄ atsakovės pozicijÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas nepaneigia ekspertizės akto iÅ¡vadų dėl darbo projekto ir paslėptų skydų kokybės trÅ«kumų, paaiÅ¡kėjusių garantiniu laikotarpiu, fakto.

70. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog skydų gedimas nulemtas atsakovės parengto darbo projekto ir skydų kokybės trÅ«kumų, pagrįsta ekspertizės akto ir kitų byloje esančių įrodymų analize, visiÅ¡kai atitinka įrodymų pakankamumo reikalavimus, nenustatyta pagrindo abejoti jos pagrįstumu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo 71. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai nepagrįstai priteisė 23 047,64 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ , grindžiamÄ papildomomis iÅ¡laidomis, patirtomis dėl skydų nekompensuojamos reaktyvinės galios. Be to, teismas neargumentavo, kodėl iÅ¡laidas už elektros energijÄ priteisė už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d., nors ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ 2019 m. liepos 8 d. įvykio.

72. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad subjektas, manantis, jog dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016).

73. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

74. Å ioje nutartyje jau konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai – atsakovė pažeidė Å¡alių rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 papunktyje įtvirtintÄ Ä¯sipareigojimÄ užtikrinti, kad statybos objektas atitinka ieÅ¡kovės reikalavimų (techninių specifikacijų) ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako dėl Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

75. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

76. Atsakovė iš esmės nekvestionuoja ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių fakto, tik nesutinka su tuo, kad nuostolių atlyginimas priteistas nuo 2016 m. vasario 1 d., nes ieškinio reikalavimas kildinamas iš 2019 m. liepos 8 d. įvykio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.

77. Pažymėtina tai, kad atsakovė neginčija ieÅ¡kovės pozicijos, jog tuo atveju, jeigu skydai bÅ«tų tinkamai įrengti ir tinkamai veiktų, jie kompensuotų reaktyvinę galiÄ , elektros energijos tiekėjas netaikytų ieÅ¡kovei mokesčio už reaktyvinę galiÄ , nes skydų dėka ji bÅ«tų kompensuota.

78. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. netinkamai parengtas darbo projektas ir skydų kokybės trūkumai, atlikti dar statinio projektavimo ir statybos darbų vykdymo procese, t. y. iki 2019 m. liepos 8 d. įvykio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas nuostolių atlyginimas skaičiuotinas nuo 2016 m. vasario 1 d., o ne nuo 2019 m. liepos 8 d. įvykio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

79. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

80. Įvertinus teismo ekspertizės akte nustatytas skydų gedimo priežastis, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad reaktyvinės galios nekompensavimas susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

81. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės kaltės prezumpcijÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

82. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus, prieina prie iÅ¡vados, kad, elektros energijos tiekėjui taikant ieÅ¡kovei reaktyvinės galios kompensavimo mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 23 047,64 Eur dydžio nuostolių, patirtų skydams nekompensuojant reaktyvinės galios, atlyginimÄ . Dėl CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje 83. IeÅ¡kovė padavė apeliacinį skundÄ , nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos, remiantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, pareikÅ¡tas reikalavimas – atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti pastato elektrotechninės dalies defektus per teismo nustatytÄ terminÄ , suteikti ieÅ¡kovei teisę atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo darbus atsakovės lėšomis, kartu iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės reikiamas iÅ¡laidas.

84. CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas.

85. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kuriais remiasi ieÅ¡kovė, yra susiję su CPK 771 straipsnio aiÅ¡kinimu, ir nėra aktualÅ«s aiÅ¡kinant CPK 273 straipsnį.

86. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 273 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad teismas, iÅ¡spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priimdamas sprendimÄ , gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti iÅ¡ieÅ¡kotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobÅ«džio ir iÅ¡ieÅ¡kotojas juos gali atlikti už skolininkÄ . Å iuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai suraÅ¡o aktÄ , perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta iÅ¡ieÅ¡kotojo teisė atlikti veiksmus už skolininkÄ , kai Å¡is jų neįvykdo, antstolio suraÅ¡ytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimÄ priėmusiam teismui, kuris iÅ¡sprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimÄ pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiÅ¡kia, kad sprendimÄ priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarkÄ ir nustato iÅ¡ieÅ¡kotojui teisę atlikti už skolininkÄ jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010).

87. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovui nevykdant teismo sprendimo, kuriame nėra numatyti teismo sprendimo neįvykdymo padariniai, antstolis suraÅ¡o sprendimo neįvykdymo aktÄ , kuris perduodamas sprendimÄ priėmusiam teismui, o teismas iÅ¡sprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimÄ pagal CPK 284 straipsnį (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, tuo atveju, kai jau teismo sprendime nurodomi priimto sprendimo neįvykdymo padariniai, yra iÅ¡vengiama papildomo kreipimosi į teismÄ , praÅ¡ant pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ .

88. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti yra numatyta teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas turi atsižvelgti į kilusio ginčo pobÅ«dį ir konkrečiai bylai svarbias, individualiu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymas, be kita ko, yra svarbi priemonė paskatinti atsakovÄ efektyviai ir operatyviai įvykdyti teismo sprendimÄ , nes, jam laiku neįvykdžius teismo sprendimo, ieÅ¡kovas įgyja teisę tai padaryti atsakovo lėšomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas.

89. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymas Å¡iuo atveju pažeistų atsakovės teises, nes bÅ«tų sudaryta galimybė iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡koti nepagrįstai dideles iÅ¡laidas. Pažymėtina tai, kad atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ turi galimybę įvykdyti teismo sprendimÄ tokiu bÅ«du ir tokiomis sÄ naudomis, kad kokybiÅ¡kas rezultatas bÅ«tų pasiektas kiek galima racionaliai ir ekonomiÅ¡kai.

Tik tuo atveju, jeigu ji per nustatytÄ terminÄ neįvykdys teismo sprendimo, ieÅ¡kovė įgis teisę tai padaryti atsakovės lėšomis. Nėra jokio pagrindo a priori (iÅ¡ anksto) abejoti ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumu, imantis defektų paÅ¡alinimo atsakovės lėšomis, t. y.  manyti, kad ieÅ¡kovė, įgyvendindama teisę paÅ¡alinti ginčo defektus atsakovės lėšomis, veiks neracionaliai ir neekonomiÅ¡kai, sumokėdama rinkos kainų neatitinkančias sumas. Kita vertus, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės reikalaujamas iÅ¡laidas atsakovė įvertintų kaip nepagrįstai dideles, neatitinkančias rinkos kainų, ji savo galbÅ«t pažeistas teises galėtų ginti kreipdamasi į teismÄ ir įrodinėdama, kad ieÅ¡kovės reikalaujamos iÅ¡laidos neatitinka rinkos kainų ir Å¡iuo konkrečiu atveju yra nepagrįstai didelės.

90. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, nusprendžia, kad yra pagrindas patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ : panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo teisines pasekmes, ir šį reikalavimÄ patenkinti – tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti pastato elektrotechninės dalies defektus per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, suteikti ieÅ¡kovei teisę atlikti elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo darbus atsakovės lėšomis, kartu iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės reikiamas iÅ¡laidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų 91. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-33-823/2020).

92. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , dėl ieÅ¡kinio reikalavimų įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti pastato elektrotechninės dalies defektus bei atlyginti nuostolius, kilusius dėl atsakovės netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįstai atsisakė nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes. Dėl to yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkinamas visa apimtimi.

93. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

94. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å ioje teisės normoje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas, kurio esmė – „pralaimėjęs moka“.

95. Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės interesas pirmosios instancijos teisme yra patenkintas 100 proc., taigi ieÅ¡kovė turi teisę gauti iÅ¡ atsakovės visų teismo pripažintų pagrįstomis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis).

96. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

97. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad žyminis mokestis, mokėtinas, už ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, yra 623 Eur. Kadangi ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 1 259 Eur dydžio žyminį mokestį, 636 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Ieškovė taip pat patyrė 8 017,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Įvertinus šias išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto kriterijus, jos pripažintinos būtinomis, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi.

99. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 8 640,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 100. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viltekta“ teismo prašė priteisti 7 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 325 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 101.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, trečiojo asmens statusÄ , suteiktas teisines paslaugas byloje, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, todėl neatlygintinos visa apimtimi. 102. IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. praÅ¡ymų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas matyti, kad UAB „Viltekta“ patyrė 7 100 Eur iÅ¡laidų, kurias sudaro: 193 Eur iÅ¡laidos už susipažinimÄ su civilinės bylos medžiaga (pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimali priteistina suma – 190 Eur (1 900,3 Eur x 0,1); 1 926 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimÄ (pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteistina suma – 4 815 Eur (1 900,3 Eur x 2,5); 321 Eur iÅ¡laidos už praÅ¡ymo priimti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, įskaitant nuomonės dėl teismo eksperto ir klausimų teismo ekspertui uždavimo, parengimÄ (pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma – 760,12 Eur (1 900,3 Eur x 0,4); 250 Eur iÅ¡laidos už susipažinimÄ su civilinėje byloje atlikta ekspertize (2 val.) (pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimali priteistina suma – 380 Eur (1 900,3 Eur x 0,1 x 2); 2 190 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį parengimÄ (pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteistina suma –4 815 Eur (1 900,3 Eur x 2,5); 6) 125 Eur iÅ¡laidos už susipažinimÄ su naujai pateiktais procesiniais dokumentais (pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimali priteistina suma – 190 Eur (1 900,3 Eur x 0,1); 1 000 Eur iÅ¡laidos už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų suraÅ¡ymÄ (pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma – 760,12 Eur (1 900,3 Eur x 0,4); 438 Eur iÅ¡laidos už atstovavimÄ teismo posėdyje (2 val.) (pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali priteistina suma – 380 Eur (1 900,3 Eur x 0,1 x 2); 657 Eur iÅ¡laidos už atstovavimÄ teismo posėdyje (3 val.) (pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali priteistina suma – 570 Eur (1 900,3 Eur x 0,1 x 3). 103.

Ä®vertinęs nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, trečiojo asmens atstovo parengtų procesinių dokumentų ir atliktų procesinių veiksmų apimtį, turinį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pagrįsta pripažinti iÅ¡laidų dalį, virÅ¡ijančiÄ pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiuotas maksimalias rekomenduojamas priteisti iÅ¡laidų už atitinkamas teisines paslaugas sumas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į nutarties 102 punkte nurodytus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pagrįsta pripažintina 6 712,12 Eur dydžio trečiojo asmens patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma.

Kadangi trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Viltekta“ nagrinėjant bylÄ dalyvavo ieÅ¡kovės, kurios reikalavimai patenkinti visa apimtimi, pusėje, jam iÅ¡ atsakovės priteistina visa pagrįstomis pripažintų iÅ¡laidų suma – 6 712,12 Eur. Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų 104. IeÅ¡kovė, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Viltekta“ pateikė praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 105.

Atsižvelgiant į proceso apeliacinės instancijos teisme rezultatÄ (ieÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas, atsakovės apeliacinis skundas atmestas), ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Viltekta“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės priteisiamos visa apimtimi, o atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). 106. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 105 Eur dydžio žyminį mokestį (2023 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 16747).

IÅ¡ ieÅ¡kovės 2023 m. kovo 28 d. praÅ¡ymo matyti, kad ji patyrė 2 934,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme: 125 Eur už komunikavimÄ ir susitikimÄ su klientu; 750 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ; 100 Eur už susipažinimÄ su atsakovės apeliaciniu skundu; 50 Eur už praÅ¡ymÄ nustatyti terminÄ atsiliepimui pateikti; 1 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ . Nurodytos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų rekomenduojamų atlyginti maksimalių sumų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , galimas atstovo darbo ir laiko sÄ naudas, yra pagrįstos ir protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

Dėl to ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 3 039,25 Eur (105 Eur + 2 934,25 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. 107. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Viltekta“ su 2023 m. sausio 27 d. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 2 772 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme: 250 Eur už susipažinimÄ su atsakovės apeliaciniu skundu (2 val.), 1 260 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ rengimÄ ; 1 260 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ rengimÄ .

Nurodytos trečiojo asmens iÅ¡laidos nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų rekomenduojamų atlyginti maksimalių sumų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , galimas atstovo darbo ir laiko sÄ naudas, yra pagrįstos ir protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Dėl to trečiajam asmeniui, dalyvaujančiam byloje ieÅ¡kovės pusėje, iÅ¡ atsakovės priteistina 2 772 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Ä®pareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Panevėžio statybos trestas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita parengti pastato – jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo projektÄ , pateikti projektÄ ieÅ¡kovei vieÅ¡ajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ ir pagal tokį projektÄ atlikti pastato – jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo darbus – paÅ¡alinti defektus ir juos sukėlusias priežastis.

Neįvykdžius teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti pastato – jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektus per teismo nustatytÄ terminÄ , suteikti ieÅ¡kovei vieÅ¡ajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ teisę atlikti pastato – jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektų Å¡alinimo darbus atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ lėšomis, kartu iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ reikiamas iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) ieÅ¡kovei vieÅ¡ajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ (juridinio asmens kodas 211950810) 23 047,64 Eur (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 64 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 640,50 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ (juridinio asmens kodas 122030381) 6 712,12 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius septynis Å¡imtus dvylika eurų 12 ct) atstovavimo iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei vieÅ¡ajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ (juridinio asmens kodas 211950810) 636 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡iuo teismo procesiniu sprendimu“. Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) ieÅ¡kovei vieÅ¡ajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ (juridinio asmens kodas 211950810) 3 039,25 Eur (tris tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ (juridinio asmens kodas 122030381) 2 772 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Tomas Venckus