e7854e8e-afb2-41c5-8b85-a388ea30e7cd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-348/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13961-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai JuciÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, E. G. praleistas laikinajame sulaikyme, tai yra nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 23 d. – vienÄ dienÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos E. G. dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d.; konfiskuotas automobilis „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumentų paėmimÄ nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. G. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2022 m. balandžio 22 d. apie 21.10 val. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus, konstatavo, kad E. G. pareikÅ¡ti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė tai, kad nėra nustatyta E. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padaryta viena nesunki nusikalstama veika, į iÅ¡nykusį teistumÄ bei į tai, jog buvo teistas Europos SÄ jungos valstybėse-narėse, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiÄ veiklÄ .

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas E. G. paskyrė areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatant Å¡iek tiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 3 (trejų) metų terminÄ ir transporto priemonės konfiskavimas.

3. Nuteistojo E. G. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti dalyje dėl E. G. paskirtos bausmės ir paskirti jam minimaliÄ baudÄ . Pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant šį terminÄ ne ilgesnį kaip vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iÅ¡ E. G. valstybės naudai pusę automobilio vertės, o automobilį grÄ Å¾inti E. G.. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas E. G. paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ , neatitinkančiÄ BK bendrosios dalies normų, bausmę. Skunde nurodomas Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas ir teigiama, jog vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Nuteistajam E. G. inkriminuoto baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta ne tik areÅ¡to bausmė, bet ir gana efektyvi bausmės rÅ«Å¡is – bauda.

Šios rūšies bausmė geriausiai įgyvendintų jos paskirtį. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kodėl apylinkės teismas E. G. paskyrė arešto bausmę, o ir jos dydį nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apylinkės teismui paskyrus arešto bausmę, nepritaikyta BK bendrosios dalies nuostatos, išdėstytos šio kodekso 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalyse. 3.2. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę, neįvertino visų aplinkybių, t. y., visų pirma, jog E. G. veika nesukėlė kitiems asmenims neigiamų materialinio pobūdžio pasekmių.

Be to, teismas neįvertino to, jog pagal nustatytas byloje aplinkybes E. G. jam inkriminuotame kaltinime nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau jo neblaivumas greičiausiai buvo tokio laipsnio, jog nesiekė baudžiamosios atsakomybės ribos, o buvo vertas administracinės Å¡io asmens atsakomybės. Praėjus kelioms valandoms po atsisakymo tikrintis neblaivumÄ , E. G. buvo nustatytas nesiekiantis 1,5 promilės neblaivumas. Teismų praktikoje net ir nustačius 3 promilių ar daugiau neblaivumÄ , skiriamos baudos bausmės ar netgi asmenys yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 3.3.

Skunde toliau teigiama, jog E. G. nors anksčiau ir teistas Lietuvos Respublikoje, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs, todėl tai negali nulemti bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio. Skunde teigiama, jog apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, jog E. G. buvo teistas Europos SÄ jungos valstybėse-narėse, ar tai, jog buvo baustas administracine tvarka, tai taip pat nesudaro pagrindo skirti tokiÄ griežtÄ bausmės rūšį. 3.4. Skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatuota, jog nuteistojo E. G. parodymai nepilnai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, tačiau, kadangi jis buvo neblaivus, tai apsunkino E. G. buvusių aplinkybių atstatymÄ jo atmintyje ir jų perteikimÄ .

Visgi, skunde teigiama, jog Å¡iuo atveju svarbiausia tai, jog nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 3.5. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog E. G. visokeriopai padeda pagalbos reikalingai jo motinai, kuri serga (duomenys neskelbtini) liga. Å ias aplinkybes patvirtina kartu su skundu pridedami dokumentai. 3.6. Skunde taip pat nesutinkama ir su E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones, nustatant jos terminÄ â€“ 3 metus. Skundu sutinkama, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė turėjo bÅ«ti paskirta, tačiau manoma, jog jos terminas nustatytas per griežtas.

Teigiama, jog apylinkės teismas uždrausdamas E. G. vairuoti transporto priemones net 3 metų laikotarpiui neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas pakankamai nemotyvavo tokio nustatyto ilgo termino. Manoma, jog nustatytas terminas neatitinka ir jau susiformavusios tokio pobÅ«džio bylose teisminės praktikos. Tokio pobÅ«džio bylose, paprastai skiriamos 12 mėnesių ar 24 mėn. terminui. Skunde cituojamu teismų praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos įvertinus proporcingumÄ , siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslas pasiekti. 3.7.

Skunde pakartotinai akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistasis dirba, turi padėti ir visokeriopai padeda pagalbos reikalingai, sunkiomis ligomis sergančiai, neįgaliai motinai. 3.8. Skunde nesutinkama ir su kita nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Nors nuteistasis dirba ir gauna pajamas, tačiau jo turtinė padėtis nėra gera. Be to, jis turi padėti kaip jau minėta anksčiau, savo sergančiai motinai, dėl ko jis norėtų iÅ¡saugoti minėtÄ automobilį.

Ä®vertinus jau ankstesnėse Å¡io apeliacinio skundo dalyje nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, jog bÅ«tų teisėta ir pagrįsta, jeigu iÅ¡ nuteistojo bÅ«tų priteista automobilio pusės vertės įmokÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ baudžiamÄ ja tvarka, teismo posėdyje nuteistojo E. G. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė tenkinti skundÄ , jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo E. G. gynėjas neginčija kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti E. G. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas iÅ¡samiau neanalizuojamas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės paskyrimo bei teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtÄ 60 parų areÅ¡to bausmę. Be to, apeliantas nesutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, teigiant, jog jos yra per griežtos. Dėl bausmės 6. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmę, nesilaikė BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimų bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ areÅ¡to bausmę. Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. G. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistajam E. G. paskirta areÅ¡to bausmės rÅ«Å¡is yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų, bausmės. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas E. G. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad E. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo teistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs, teistas Europos SÄ jungos valstybėse-narėse, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiÄ veiklÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , E. G. skirtina areÅ¡to bausmė.

9. Skunde nesutinkama su E. G. parinkta bausmės rÅ«Å¡imi, teigiant, jog teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , galimos ir kitos alternatyvios bausmės, o viena iÅ¡ jų yra bauda. Nors skundžiamu nuosprendžiu detaliai neanalizuojama, kodėl Å¡iuo atveju nuteistajam skirtina ne pati Å¡velniausia sankcijoje bausmės rÅ«Å¡is – bauda, tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados ir E. G. parinkti Å¡velnesnę bausmės rūšį.

Å iame kontekste svarbu įvertinti tai, kad nors E. G. teigimu Å¡is vykdo individualiÄ veiklÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie nuteistojo vykdomÄ darbinę veiklÄ , jos pobÅ«dį bei gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog E. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už nesunkų nusikaltimÄ skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, jog nuteistasis sugebėtų sumokėti jam skirtinÄ net ir minimaliÄ baudos bausmę, kuri yra 2500 Eur. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog pačiame apeliaciniame skunde praÅ¡ant skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ , pakeisti Å¡velnesne priemone, t. y. priteisiant iÅ¡ E. G. valstybės naudai pusę automobilio vertės, nurodyta, jog jo materialinė padėtis nėra gera. Be to, E. G. parenkant bausmės rūšį, svarbu įvertinti ir tai, jog iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, kad E. G. turi tris galiojančias administracines nuobaudas.

Už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ E. G. paskirta 245 Eur bauda, už ANK 484 straipsnio 2 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje – 120 Eur bauda, o už ANK 488 straipsnio 1 dalyje – 20 Eur bauda. IÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, jog informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra. Taigi, abejotina, jog Å¡iuo atveju E. G. paskyrus Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ , Å¡i taip pat bÅ«tų įvykdyta.

10. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistajam turėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jo nusikalstami veiksmai nesukėlė jokių materialinių padarinių. Å iuo atveju pabrėžtina, kad apylinkės teismo nustatyta, jog E. G. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę esant akivaizdžiai neblaiviam, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, dėl ko baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka nustatyti vairavimÄ esant neblaiviam faktÄ , todėl skundo argumentas, jog nuteistojo veiksmai nesukėlė jokių materialinių padarinių yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kilus padariniams, tokiu atveju keistųsi ir veikos kvalifikavimas, o šiuo atveju vien tai, kad dėl E. G. veiksmų nekilo jokių padarinių, tai nėra pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

11. VisiÅ¡kai nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam patikrinus blaivumÄ , nustatytas girtumo laipsnis greičiausiai nesiektų tokio, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė ir Å¡iuo atveju E. G. bÅ«tų taikoma administracinė atsakomybė. BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, jog baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. 21.10 val. E. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo motorinę transporto priemonę akivaizdžiai bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. 21.50 val. E. G. nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai.

Pastebėtina, jog E. G. 2022 m. balandžio 23 d. pristatytas į areÅ¡tinę ir tik 01.11 val. jam nustatytas 1,09 promilių neblaivumas, t. y. po įvykio praėjus beveik keturioms valandoms, kas iÅ¡ esmės yra nemažas laiko tarpas. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantui greičiausiai bÅ«tų kilusi administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Ir nors skunde nurodoma, jog teismų praktikoje net ir esant didesniam nustatytam girtumui skiriamos baudos bausmės arba asmenys yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau Å¡iuo atveju, skiriant E. G. bausmės rūšį, svarbu individualizuoti bausmę atsižvelgiant ne tik į jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

12. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, jog E. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo teistas, jam buvo paskirtos tiek terminuoto laisvės atėmimo, tiek baudos bausmės, kurias E. G. yra įvykdęs ir atlikęs. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog praeityje turėti E. G. teistumai yra išnykę, todėl jis yra laikomas neteistu, tačiau kaip jau minėta, individualizuojant kaltininkui bausmę, svarbu įvertinti visus jį charakterizuojančius duomenis.

Å iuo atveju nuteistojo praeityje turėtų teistumų vertinimas, svarbus parenkant ne tik pačios bausmės rūšį, bet ir jos dydį. E. G. charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog jis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atsitiktinai, kadangi kaip matyti iÅ¡ minėto registro iÅ¡raÅ¡o, nors Lietuvos Respublikoje nuteistajam teistumas ir yra iÅ¡nykęs, tačiau jis ne kartÄ yra įvykdęs nusikaltimus ir užsienio valstybėse, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus.

13. Taigi, aptarti duomenys nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, jos pagrįstumu bei teisingumu. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę gali suÅ¡velninti kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog nėra nustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. G. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau apylinkės teismas konstatavo, jog E. G. iÅ¡ esmės neigė esmines įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog jis automobilio nevairavo. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais Å¡ie nuteistojo teiginiai buvo paneigti. Taigi, apylinkės teismas, nenustatęs nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, E. G. paskyrė Å¡iek tiek didesnį už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį, bausmę.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimÄ nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to. Taigi, Å¡iuo atveju, E. G. paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė, Å¡iek tiek virÅ¡ija bausmės vidurkį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus duomenis, jų visumÄ , konstatuoja, kad toks bausmės dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams, paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

14. Apibendrinant visÄ tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimÄ padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. BÅ«tų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimÄ asmuo galėtų pasirinkti jam patogiÄ bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Tai, kad nuteistasis, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, rÅ«pinasi savo motina, dirba, nėra pagrindas nuteistajam skirti Å¡velnesnę bausmę negu paskyrė pirmosios instancijos teismas.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog E. G. yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirÅ«pinti savo neįgalia motina. Be to, visos Å¡ios aplinkybės, nuteistajam buvo žinomos ir iki padarant nusikalstamÄ veikÄ . Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo 15.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų.

Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, kiekvienÄ kartÄ svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis, taip pat humaniÅ¡kumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

16. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nekilo ginčo, jog E. G. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, tiek parenkant Å¡iÄ priemonę, tiek nustatant jos terminÄ , įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tai, kad E. G. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltės formÄ , veikos motyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus bei nėra per griežta ar neteisinga.

17. Skunde teigiama, jog vadovaujantis teismų praktika, paprastai skiriamas 12 ar 24 mėnesių draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas. Visgi, tokie apeliacinio skundo motyvai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Kaip jau minėta, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas E. G. paskyrė sankcijoje numatytÄ vidurkį – 3 metus. IÅ¡ esmės skunde nėra ginčijamas, kaip tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog Å¡i paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta.

Sprendžiant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimÄ , svarbu įvertinti ne tik veikos aplinkybes, tačiau ir pačio nuteistojo asmenybę. Kaip jau aptarta aukščiau Å¡ioje nutartyje, E. G. nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, o tai patvirtina jo ne tik ankstesni teistumui, kurie jau yra iÅ¡nykę, tačiau ir jo padaryti nusižengimai ir užsienio valstybėse. Å iuo atveju, itin svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nuteistasis ne pirmÄ kartÄ vairuoja transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o tai patvirtina įtariamųjų, kaltinamųjų bei nuteistųjų registras, iÅ¡ kurio matyti, jog 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. spalio 7 d. nuteistasis padarė nusikalstamas veikas Nyderlanduose, t. y. vairavo bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Be to, Å¡iame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad dar 2020 m. rugsėjo 28 d. E. G. nubaustas Vokietijoje už vairavimÄ neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti. Taigi, Å¡ie duomenys nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip ne itin drausmingÄ vairuotojÄ .

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Neginčijamai nustatyta, kad E. G. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumÄ kelyje ir užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad jo neteisėti veiksmai Å¡iuo atveju kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė E. G. 3 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ .

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam E. G. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų ir iÅ¡ esmės teisingai įvertinus Å¡iame klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumÄ , manytina, kad toks sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad galimai neblaivus asmuo automobiliu važinėja Å¡aligatviais, borteliais, daužo tvoras.

Taigi, nuteistojo pavojingas vairavimas buvo pastebėtas ir kitų asmenų, dėl ko apie tai pranešta policijos įstaigai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo 19. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam E. G. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skunde nurodoma, jog E. G. turtinė padėtis nėra gera, be to, jis turi padėti savo ligotai ir neįgaliai motinai. Mano, jog šiuo atveju būtų proporcingiau valstybės naudai konfiskuoti konfiskuotino automobilio pusę vertės.

20. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

21. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad E. G. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is automobilis pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

22. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. G.. VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Citroen“ pasirinkti gamybos metai 2010 m. vidutinė rinkos vertė su PVM yra 5 710,00 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų didesnę ar mažesnę Å¡ios transporto priemonės vertę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ tinkamai atsižvelgė į teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai iÅ¡dėstė motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga iÅ¡ kalto asmens konfiskuoti transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

23. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo klausimÄ svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su Å¡eimos interesų nukentėjimu. Skunde nurodoma, jog E. G. rÅ«pinasi savo neįgalia motina bei pateikė apie ligÄ patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 20–22). Neabejotina, jog automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus visus byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju automobilio konfiskavimas bÅ«tų neproporcingas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. G. yra nustatytas neįgalumas, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodytų jokių argumentų, kuo Å¡ie teismui pateikti duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant turto konfiskavimÄ . Net ir esant poreikiui rÅ«pintis savo motina, E. G. tai gali padaryti ir neturėdamas automobilio, t. y. pasinaudodamas pavežėjų paslaugomis ar vieÅ¡uoju transportu. Vertinant nuteistojo asmens interesus, neturėtų bÅ«ti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas.

24. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino automobilio vertės dalį. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog yra galimybė iÅ¡ieÅ¡koti ne visÄ , o dalį konfiskuotino turto (Å¡iuo atveju – transporto priemonės, kuria vairuodamas asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Tokiu atveju turi bÅ«ti įvertintos visos byloje esančios reikÅ¡mingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Visgi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, o ne jos vertę atitinkanti pinigų suma. Su Å¡ia apylinkės teismo iÅ¡vada, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti. Kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, o BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos iÅ¡imtys, kuomet teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių baudžiamojoje byloje nustatytų sÄ lygų: konfiskuotinas turtas yra paslėptas arba suvartotas, arba priklauso tretiesiems asmenims, arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

Jau aukščiau nustatytais duomenimis konstatuota, kad nagrinėjamu atveju yra privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių nėra galimas transporto priemonės konfiskavimas, to nenustatė ir teismas bylÄ nagrinėjantis apeliacine tvarka. Byloje nėra nustatyta, kad automobilis bÅ«tų paslėptas ar priklausytų tretiesiems asmenims, dėl ko reikėtų taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nesant jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ir vien tai, kad nuteistasis praÅ¡o nekonfiskuoti automobilio, tai nesudaro pagrindo Å¡ioje baudžiamojoje byloje taikyti automobilio vertės konfiskavimÄ . Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas ir pažeistų nuteistojo teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačiame skunde nurodyta, jog nuteistojo materialinė padėtis nėra gera, todėl priverstinis automobilio vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas, manytina, kad nuteistajam bÅ«tų per didelė finansinė naÅ¡ta.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams, dėl ko keisti skundžiamÄ nuosprendį ir Å¡ioje dalyje apelianto motyvais, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo E. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundÄ atmesti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas