2013-12-18 Nr. AB-10529-3-61-3-03184-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1996/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03184-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui 344-tajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viršus“ su skundu (I t., b. l. 1−6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2012 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) (toliau – ir Administracijos Sprendimas);

2) panaikinti 2012 m. rugsėjo 14 d. (skunde nurodė 2012 m. rugsėjo 24 d., tačiau tai laikytina technine klaida dėl neįskaitomos skundžiamo sprendimo datos (b. l. 23)) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento (toliau – ir Departamentas) rašto Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) dalį, kurioje UAB „Viršus“ įpareigotas nuo 2012 m. spalio 19 d. sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją (toliau – ir Departamento Sprendimas).

Nurodė, kad 1995 m. rugpjūčio 10 d. tarp pareiškėjo ir garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 263 (dabar – 344-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija) (toliau – ir Bendrija) buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl mokamos lengvųjų automobilių saugojimo aikštelės ant garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo įrengimo, eksploatavimo ir teisinės priklausomybės. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrijos pareiškimą dėl automobilių stovėjimo aikštelės virš garažų eksploatavimo ir stogo būklės, skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėją įpareigojo iki 2012 m. spalio 19 d. sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą, o Bendrijos pirmininką − organizuoti garažo pastato techninę priežiūrą ir nedelsiant organizuoti avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą (sustiprinimą pagal parengtą projektą), perdangos plokščių defektų šalinimą, perkloti naują stogo dangą.

Pareiškėjas Departamento Sprendimą apskundė Administracijai, kuri Administracijos Sprendimu skundo netenkino. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas neturėjo būti informuotas apie statinio apžiūrą, nes atsakovui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teisę. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 patvirtintų Statinių naudojimo priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.6, 9.1–9.2. punktus.

Bendrija nuo požeminių garažų su automobilių stovėjimo aikštele pastatymo dienos vengė pripažinti statinį tinkamu naudoti, todėl pareiškėjas negalėjo įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės Nekilnojamojo turto registre savo vardu. Be to, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti jokių statinio naudojimo priežiūros tikrinimui reikalingų dokumentų, tuo pačiu ir teismo ekspertizės išvadų, patvirtinančių statinio būklę. Nurodė, kad požeminio garažo su automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogas nėra avarinės būklės, o automobilių stovėjimo aikštelę galima eksploatuoti.

Departamentas, teikdamas argumentus apie stogo avarinę būklę, vadovavosi eksperto V. E. išvada, kuri parengta neatlikus viso požeminio garažo stogo būklės tyrimų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2660-129/2011 paskyrė teismo ekspertizę, kurios metu įvertinta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo būklė. Ekspertizės įstaigos „Tyrimai ir projektai“ ekspertas nustatė, jog pagal dabartinę stogo konstrukcijų techninę būklę automobilių aikštelės eksploatacija yra galima tose vietose, kur perdengimų plokščių būklė yra patenkinama, nes bendra asfalto dangos būklė yra patenkinama.

Tačiau ekspertas V. E., vertindamas įmonės „Tyrimai ir projektai“ atliktą ekspertizę, padarė priešingas išvadas. Tvirtino, kad ekspertizės akte nurodytus reikalavimus įvykdė, t. y. virš garažo boksų Nr. 57, Nr. 104 ir Nr. 109 esančios zonos yra aptvertos ir neeksploatuojamos. Pažymėjo, jog pagal Taisyklių 11.9 punktą, dokumentas, pagrindžiantis statinio techninę būklę, yra ekspertizė, bet ne išvada. Ekspertizės įstaiga „Tyrimai ir projektai“ nustatė, kad perdangos plokščių defektai yra atsiradę dėl gaisro požeminiame garaže bei dėl kritulių patekimo pro ne pagal projektinius sprendinius įrengtą požeminio garažo stogą.

Nei vienoje ekspertizėje nenustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės naudojimas kelia pavojų. Tai, kad garažo stogo būklės blogėjimui turi įtakos aplinkybė, jog požeminis garažas yra pastatytas ne pagal projektinius sprendinius, tik patvirtina, jog tarp automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimo ir garažo stogo būklės blogėjimo nėra priežastinio ryšio. Šiuos prejudicinę galią turinčius faktus nustatė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1840-611/2012 pagal Bendrijos apeliacinį skundą dėl sutarties nutraukimo.

Nors specialisto V. E. išvadoje nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimas įtakoja garažo stogo būklės blogėjimą, tačiau minėtoje byloje buvo patvirtinti UAB „Viršus“ teiginiai, kad vanduo prateka į garažus dėl ne pagal projektinius sprendinius įrengtos stogo dangos. Be to, specialisto V. E. išvadoje neįvertinta statinio statybos projektinė dokumentacija, galima ir esama garažo stogo apkrova. Pagal požeminio garažo su automobilių stovėjimo aikštele projektą, eksploatuojant automobilių stovėjimo aikštelę, galima 253 autotransporto priemonių – lengvųjų automobilių stogo apkrova, o šiuo metu aikštelėje saugomas 151 lengvasis automobilis.

Teigė, jog tinkamai prižiūri automobilių stovėjimo aikštelės techninę būklę ir pagal projektinius sprendinius eksploatuoja automobilių stovėjimo aikštelę, nuolat atlieka reikalingus asfaltbetonio dangos remonto darbus. Kadangi pareiškėjas yra automobilių stovėjimo aikštelės savininkas ir naudotojas, jis turėjo teisę pateikti ekspertizės aktą, kurį atsakovas, atlikdamas statinio apžiūrą ir priimdamas skundžiamus sprendimus, privalėjo vertinti. Tačiau atsakovas vertino tik specialisto V. E. išvadas ir nepasisakė dėl įmonės „Tyrimai ir projektai“ atliktos ekspertizės, kuri turi didesnę įrodomąją galią.

Atsakovas nepagrįstai reikalauja sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, neuždrausdamas naudojimosi garažais. Be to, pagal Taisyklių 7.11 punktą, jeigu statinys yra avarinės būklės, turi būti surašomas statinio pripažinimo avariniu aktas. Pažymėjo, kad yra suinteresuotas stogo dangos priežiūra, nuolat siekia bendradarbiauti su Bendrija, teikia jai pasiūlymus (savo lėšomis įrengti stogą virš automobilių saugojimo aikštelės pastatyti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę), tačiau Bendrija iki šiol nėra parengusi požeminių garažų stogo remonto projekto.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 145–151) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojas į statinio apžiūrą kviečia bendrojo naudojimo objektų valdytoją – statinio techninį prižiūrėtoją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomotojas ir jame esančio statinio bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra Bendrija. UAB „Viršus“ nėra registruotas kaip statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojas (bendrasavininkas), todėl statinių naudojimo priežiūros vykdytojai apie numatomus statinio techninės priežiūros patikrinimus UAB „Viršus“ informuoti neprivalo.

Be to, Administracija iš pareiškėjo nėra gavusi nei vieno dokumento, kuris patvirtintų jo automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teises, todėl teiginiai dėl Taisyklių 7.6, 9.1, ir 9.2 punktų, atliekant statinių naudojimo priežiūrą, nevykdymo nepagrįsti. Paaiškino, kad statinio apžiūros metu Bendrija pateikė specialisto V. E. išvadą, kuri buvo atlikta garažų tyrimų vietoje 2011 m. spalio 19 d. Tai paneigia pareiškėjo teiginį, kad atlikta vien kito eksperto ekspertizė. Teigė, jog atliekant statinio naudojimo apžiūrą, įmonės „Tyrimai ir projektai“ atlikta ekspertize remtis ir jos vertinti nebuvo privaloma.

V. E. išvadoje, priešingai negu įmonės „Tyrimai ir projektai“, buvo išnagrinėti visi klausimai, susiję su garažo stogo skaičiuojamąja, laikomąja galia ir garažo būklės tyrimu. Be to, V. E. nurodė, kad įmonės „Tyrimai ir projektai“ eksperto parengtas ekspertizės aktas yra nepilnos apimties ir neatspindi realios padėties. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad statinių priežiūros specialistas turėtų uždrausti viso statinio, t. y. ne tik automobilių stovėjimo aikštelės, bet ir garažų, naudojimą. Paaiškino, kad Administracijos statinių naudojimo priežiūros vykdytojai, surašydami statinio pripažinimo avariniu aktą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 676 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1024 redakcija) patvirtintu STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, neturi įgaliojimų surašyti statinio pripažinimo avariniu aktą, nes toks aktas surašomas tik savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuris pagal parengtą eksperto išvadą yra pripažintas avariniu. Atsakovas gali tik vykdyti statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

Šių įgaliojimų pagrindu pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai įpareigotas sustabdyti automobilių aikštelės naudojimą, kad Bendrija galėtų pašalinti perdangos plokščių, aikštelės dangos ir hidroizoliacijos defektus.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Bendrija atsiliepime skundą (I t., b. l. 113–119) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog požeminiai garažai buvo pastatyti su automobilių stovėjimo aikštele, nes automobilių stovėjimo aikštelę pastatė UAB „Viršus“ be išduoto statybos leidimo ir suderinto projekto. Statinys priimtas naudoti 1994 m. gruodžio 30 d. priėmimo naudotis aktu (toliau – ir Aktas), kuriuo patvirtinta, kad jokių nukrypimų nuo minėto projektavimo firmos „Provit“ parengto projekto Nr. PV-92-07K nenustatyta. Pagal Aktą statybos leidimas buvo išduotas tik požeminiams garažams su neeksploatuojamo stogo konstrukcija įrengti.

Teigė, jog net pripažinus pareiškėjo teisę įregistruoti statinį (automobilių stovėjimo aikštelę), jis negalėtų jos įregistruoti, nes negali pateikti viešojo administravimo subjekto sprendimo, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą. Teiginys, kad atsakovas pažeidė Taisykles, nes neinformavo pareiškėjo apie statinio patikrinimą, nepagrįstas, nes, minėta, pareiškėjo nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, jis iki šiol neturi nei statybos leidimo, nei suderinto statinio projekto, nei statinio užbaigimo akto, todėl negali vadintis nekilnojamojo daikto – automobilio stovėjimo aikštelės – savininku.

Pažymėjo, jog iš eksperto V. E. išvados 3 ir 5 dalių matyti, kad įmonės „Tyrimai ir projektai“ 2011 m. liepos 28 d. atliktą požeminių garažų ekspertizę jis kritikavo remdamasis būtent požeminių garažo 2011 m. spalio 19 d. tyrimu vietoje. Pareiškėjo teiginys, kad įmonės „Tyrimai ir projektai“ atlikta požeminių garažų ekspertizė nustatė galimybę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, jog ekspertas V. M., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio civilinėje byloje metu, pripažino, kad neatliko jokių paskaičiavimų, susijusių su perdengimo plokščių laikomąja galia.

Tuo tarpu eksperto V. E. parengtoje išvadoje paminėti visi klausimai, susiję su garažo stogo skaičiuojamąja laikomąja galia ir garažo perdangos būklės tyrimu, nustatyta, kad perdangos yra nepatikimos laikymo galios požiūriu, dėl to, jog stogas yra nesandarus ir garažų perdangos skaičiuojamoji apkrova yra visiškai išnaudota. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad įmonės „Tyrimai ir projektai“ ekspertizėje nustatyta, kad krituliai patenka ant plokščių per ne pagal projektinius sprendinius įrengto garažo stogą. Akte buvo nustatyta, kad atliktieji statybos ir montavimo darbai tenkina projektų, statybos normų ir taisyklių reikalavimus.

Nesutiko su teiginiu, kad nėra priežastinio ryšio tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir požeminio garažo naudojimo. Automobilių stovėjimo aikštelė įrengta ant požeminio garažo stogo, kuris kartu yra ir stovėjimo aikštelės pagrindas. Be to, kaip buvo nurodyta eksperto V. E. išvadoje, plokščių irimą skatina joje susikaupęs ir periodiškai užšalęs vanduo bei skirtingi plokščių įlinkiai, kintantys transportui judant, tad priežastinis ryšys akivaizdus. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas patvirtino jo teiginius, kad vanduo patenka ne dėl automobilių stovėjimo aikštelės eksploatacijos ar natūralaus nusidėvėjimo.

Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas ir nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl galimumo tokiomis sąlygomis naudotis požeminiais garažais ir automobilio stovėjimo aikštele, todėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nėra susijusios su šia byla. Nepritarė ir teiginiui, kad atsakovas nepagrįstai nesustabdė požeminių garažų naudojimo, nes grėsmę požeminių garažų perdangai/automobilių stovėjimo aikštelės pagrindui kelia būtent neatsakingas pareiškėjo naudojimas, tiesiogiai skatinantis perdangos plokščių irimą, iš apačios jie nėra veikiami ir požeminių garažų naudojimas su tuo nėra susijęs. Bendrija nesutiko su teiginiu, jog pareiškėjas nėra atsakingas už ne pagal projektinius sprendimus įrengtą požeminių garažų stogą.

Pažymėjo, kad požeminių garažų stogas įrengtas pagal suderintą projektą ir priimtas naudotis aktu, o automobilių stovėjimo aikštelės grindų konstrukcija įrengta be suderinto projekto ir ne pagal projektinius sprendimus. Bendrijai pareiškėjo pasiūlyti variantai nėra priimtini, nes yra nesaugūs, neišsprendžia esminio dalyko – galimybės saugiai įrengti ir naudotis automobilių stovėjimo aikštele.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu (I t., b. l. 191A−198) pareiškėjo UAB „Viršus“ skundą atmetė.

Aptaręs remiantis bylos medžiaga nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad požeminio garažo su automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogas nėra avarinės būklės, o automobilių stovėjimo aikštelę galima eksploatuoti, iš Departamento Būsto renovavimo skyriaus Pastatų naudojimo priežiūros poskyrio atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo 2012 m. rugsėjo 11 d. akto Nr. A32-1779-(2.9.2.13-AP2.) matyti, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. statinių naudojimo priežiūros vykdytojas vyriausiasis specialistas M.

D., patikrinęs statinio (pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje) naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą, nustatė priešingai, t. y. kad garažo pastato konstrukcijų ir inžinierinių sistemų būklė bloga: per perdangos betono blokų siūles į garažus patenka vanduo, šlampa elektros laidai, skydinės, drėgmės pažeistos perdangos plokštės, druskų paveiktas jų betonas, vietomis atvira armatūra; vietomis perdangos plokštės įlinkusios; ištrupėjusios perdangų plokščių siūlės; virš garažo esančios aikštelės asfaltas sutrukęs; vietomis atskilusios sienų apdailinių plytų dalys, todėl pastato perdangų plokštės yra galimai avarinės būklės (b. l. 154–155).

Taip pat konstatuota ir Bendrijos pateiktoje statybos inžinieriaus specialisto V. E., ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo, išvadoje (b. l. 134–141), jog požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdanga yra kritiškai perkrauta nuo ant jų stogo įrengtos ir naudojamos automobilių statymo aikštelės, kuri turi akivaizdžių avarinių požymių, todėl ji turi būti nedelsiant iškelta; vandens pralaidumui sustabdyti, stogo dangą būtina perkloti pagal naujai parengtiną projektą, prieš tai avarines perdangos plokštes pakeitus naujomis arba sustiprinus pagal parengtiną projektą.

Teismas darė išvadą, kad specialisto V. E. parengtoje išvadoje buvo paminėti visi klausimai, susiję su garažo stogo skaičiuojamąja laikomąja galia ir garažo perdangos būklės tyrimu. Nustatyta, kad perdangos yra nepatikimos laikymo galios požiūriu, o dėl to, jog stogas yra nesandarus ir stogo konstrukcijos medžiagos yra šlapios, garažų perdangos skaičiuojamoji apkrova yra pilnai išnaudota (b. l. 135). Be to, specialistas V. E., vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 17.1 punktu, pagal kurį įvažiavimą į plotus, suprojektuotus pagal F kategoriją, turi riboti į konstrukciją įtvirtintos įspėjimo ženklais pažymėtos fizinės priemonės, nustatė, kad tokių priemonių ties įvažiavimais į aikštelę nėra, todėl į ant stogo esančią aikštelę galintis patekti ir didesnio svorio autotransportas gali sukelti griūtį (b. l. 136).

Specialistas V. E. taip pat patvirtino, jog įmonės „Tyrimai ir projektai“ eksperto V. M. parengtas ekspertizės aktas (b. l. 27–35) yra nepilnos apimties, neatspindi realios padėties, neatitinka teisės aktų, yra neišsamus, turi esminių prieštaravimų, o šiais specialisto V. E. argumentais teismas neturi pagrindo abejoti. Kartu teismas pažymėjo, kad Bendrija, būdama statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techniniu prižiūrėtoju, atsakovui pateikė ir atsakovas vertino tik specialisto V. E. išvadas, atsakovas neprivalėjo vertinti įmonės „Tyrimai ir projektai“ atliktos ekspertizės.

Įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, teismas darė išvadą, kad UAB „Viršus“ Departamento Sprendime pagrįstai ir teisėtai buvo įpareigotas nuo 2012 m. spalio 19 d. sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją, informuotas, jog aikštelės naudojimas galimas tik pašalinus perdangos plokščių, aikštelės dangos, hidroizoliacijos defektus ir nustačius, kad garažo perdanga yra tinkama, pritaikyta naudoti automobilių stovėjimo aikštelei. Atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą sustabdyti automobilių aikštelės eksploataciją, nes minėtos aikštelės eksploatavimas, susiklosčius kritinei perdangos plokščių būklei (įskaitant ir dėl natūralaus asfalto dangos ir plokščių nusidėvėjimo), kelia pavojų tiek požeminio garažo, tiek pačios aikštelės naudotojams.

Dėl argumento, jog Bendrija vengė statinį pripažinti tinkamu naudoti, todėl pareiškėjas negalėjo įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės nekilnojamojo turto registre savo vardu, teismas pažymėjo, kad iš valstybės įmonės Registrų centro 2012 m. lapkričio 16 d. rašto (b. l. 143) matyti, jog kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. lapkričio 8 d. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – automobilių stovėjimo aikštelės, kadastro duomenis į Nekilnojamo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, 2012 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pareiškėjas negali pateikti viešojo administravimo subjekto sprendimo, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumo, t. y. statybos užbaigimo (statinio tinkamu pripažinimo) akto. Taigi, pareiškėjo nuosavybės teisės skundžiamų sprendimų priėmimo dienai nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, tad pareiškėjas negalėjo būti vertinamas kaip automobilių stovėjimo aikštelės savininkas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas, jo neinformuodamas apie statinio apžiūrą, pažeidė Taisyklių 7.6, 9.1–9.2 punktus, teismas vertino, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomotojas ir jame esančio statinio bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra Bendrija, o teisės aktų nustatyta tvarka statinių naudojimo priežiūros vykdytojas į statinio apžiūrą kviečia bendrojo naudojimo objektų valdytoją – statinio techninį prižiūrėtoją. Pareiškėjas tik 2013 m. sausio 29 d. (b. l. 179–180) buvo registruota valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registre kaip statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojas (bendraturtis), todėl statinių naudojimo priežiūros vykdytojai pagrįstai apie numatomus statinio techninės priežiūros patikrinimus pareiškėjo neinformavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad statinio, techninis prižiūrėtojas (naudotojas), t. y. Bendrija, apie numatomą statinio techninę priežiūrą buvo informuotas tinkamai ir jos buvo paprašyta apžiūros metu pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, kurie buvo patikrinti juos pateikus. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė anksčiau paminėtus Taisyklių punktuose nustatytą statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą tikrinimo tvarką.

Dėl garažo eksploatacijos uždraudžiant automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo, teismas pabrėžė, kad Administracija privalo vykdyti statinio naudojimo priežiūros funkcijas ir neturi teisės aktuose nustatytų įgaliojimų uždrausti viso pastato eksploatacijos, todėl skundžiamais sprendimas pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai įpareigotas sustabdyti automobilių aikštelės naudojimą, kad Bendrija galėtų pašalinti perdangos plokščių, aikštelės dangos, hidroizoliacijos defektus.

III. Pareiškėjas UAB „Viršus“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 3−11), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat pateiktas prašymas priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo teiginius, jog požeminio garažo su automobilių stovėjimo aikštele stogo būklė nėra avarinė, paneigia Departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. aktas Nr. A32-1779-(2.9.2.13-AP2.) ir specialisto V. E. išvados. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato atsakovui teisės pripažinti privatiems asmenims nuosavybės teise priklausantį statinį avariniu, todėl minėtas aktas negali būti vertinamas, kaip patvirtinantis statinio avarinę būklę, atsakovas turėjo reikalauti atlikti statinio konstrukcijos dalies (stogo perdangų plokščių) ekspertinę. O V. E. parengtos išvados neatitinka ekspertizės aktui ir ekspertizės atlikimui keliamų reikalavimų nustatytų STR Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė VIII, IX skirsniuose. Teismas priimdamas sprendimą šių argumentų nevertino.

2. Priimant skundžiamus sprendimus atsakovas vadovavosi specialisto neturinčio teisės ir kvalifikacijos atlikti statinio dalies konstrukcijos (stogo perdengimo plokščių) ekspertizę, išvadomis. Teisę atlikti statinio konstrukcijos dalies (stogo) ekspertizę turėjo tik V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ tai patvirtina byloje esantys duomenys, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nesutinka su teismo išvada, kad specialisto V. E. parengtoje išvadoje buvo paminėti visi klausimai, susiję su garažo stogo skaičiuojamąja laikomąja galia ir garažo perdangos būklės tyrimu. Pažymi, kad jose atliekant garažo perdangos būklės ir apžvalgos tyrimą nebuvo nustatytas nei vienas statinio avarinę būklę patvirtinantis rodiklis, neįvertinta reali garažo stogo laikomoji galia.

3. Teismas ginčijamame sprendime iš naujo vertindamas V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertizės aktą, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo teisėtumą bei jos poveikį požeminiam garažui, patvirtindamas V. E. išvadų teisėtumą ir pagrįstumą paneigė įsiteisėjusius 2011 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2660-129/2011 ir 2012 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1840-611/2012.

4. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas negalėjo būti vertinamas, kaip automobilių stovėjimo aikštelės savininkas, nes atsakovui nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių nuosavybės teises ir jo nuosavybės teisė nebuvo registruota, tad atsakovas neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo pateikto ekspertizės akto ir apie statinio apžiūrą informuoti pareiškėjo. Teigia, jog pareiškėjo nuosavybės ir naudotojo teisę į automobilių stovėjimo aikštelę patvirtino 1995 m. rugpjūčio 10 d. tarp pareiškėjo ir Bendrijos sudaryta jungtinės veiklos sutartis (Sutarties 2 d. 3, 4 p.) bei minėti įsiteisėję teismų sprendimai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nekilnojamojo turto registro duomenys atlieka teisę išviešinančią, bet ne teisę sukuriančią funkciją. Pagal Taisyklių 9.1 punktą, apie patikrinimą turi būti informuotas ne savininkas, o naudotojas, tad atsakovas atlikdamas statinio apžiūrą turėjo informuoti pareiškėją, o priimant ginčijamus sprendimus vertinti pareiškėjo pateiktą ekspertizės aktą.

5. Teismas darė išvadą, jog įmonės „Tyrimai ir projektai“ eksperto V. M. parengtas ekspertizės aktas yra nepilnos apimties, neatspindi realios padėties, neatitinka teisės aktų, yra neišsamus, turi esminių prieštaravimų, tačiau prieidamas prie šios išvados nepateikė nei vieno argumento pagrindžiančio atliktos ekspertizės, nepagrįstumą, nepilnumą ar neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Ši ekspertizė ir ekspertizės aktas tinkamu įrodymu įvertintas įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimi. Pažymi, jog spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų, teismas turėjo vertinti V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktą ekspertizę.

6. Nei V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“, nei V. E. išvadose nėra nustatytas faktas, jog visas stogas yra avarinės būklės, todėl atsakovo priimtas sprendimas įpareigoti pareiškėją sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją yra akivaizdžiai perteklinis, neproporcingas ir pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sukelia prielaidas pareiškėjo turtinei žalai atsirasti ar net bankrotui. Be to, jei iš tiesų būtų nustatytos aplinkybės, sąlygojančios požeminių garažų su automobilių stovėjimo aikštele naudojimo grėsmę bei pavojų aplinkai, žmonėms, statinių priežiūros specialistas turėtų uždrausti viso statinio, t. y. ne tik automobilių stovėjimo aikštelės, bet ir pačių garažų naudojimą.

Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 17−23), kuriuo prašo UAB „Viršus“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1. Pasisakydamas dėl atsakovo tinkamai įvykdytų pareigų atliekant statinių naudojimo priežiūrą, akcentuoja, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl Departamento bei Administracijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. sprendžiamas klausimas, ar atsakovas tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, atliko administracinę procedūrą ir pagrįstai priėmė pareiškėjo skundžiamus sprendimus. Pažymi, jog remiantis teisės aktų nuostatomis, atsakovas neturi teisės statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, pripažinti avarinės būklės ir uždrausti viso pastato eksploatacijos, tačiau teisės aktų priskirtų funkcijų ribose turi įgaliojimus vykdyti statinio naudojimo priežiūros funkcijas. Šių įgaliojimų pagrindu pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai įpareigotas sustabdyti automobilių aikštelės naudojimą, kad Bendrija galėtų pašalinti perdangos plokščių, aikštelės dangos, hidroizoliacijos defektus. Taip pat pažymi, kad teismas nurodė, jog skyriaus specialistų surašytas Aktas bei specialisto V. E. parengta išvada neleidžia sutikti su pareiškėjo argumentu, kad automobilių stovėjimo aikštelės eksploatacija yra galima, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Pažymi, jog tam, kad statinių priežiūrą vykdantys specialistai galėtų pasinaudoti jiems suteiktomis bei Taisyklių 11 punkte įtvirtintomis teisėmis, nebūtina statinio pripažinti avariniu. Nors šiuo atveju nebuvo konstatuota statinio avarinė būklė, teismas, įvertinęs bei visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus, neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad statinio būklė yra kritiška ir, siekiant užtikrinti saugumą, būtina pašalinti perdangos plokščių, aikštelės dangos bei kitus defektus. Pažymi, jog ekspertizė yra skiriama siekiant pripažinti statinį avariniu, ko, šiuo atveju, Skyriaus specialistai negali atlikti. Be to, priežiūros vykdytojas turi teisę, bet ne pareigą, pareikalauti statinio naudotoją atlikti statinio (jo dalies) ekspertizę ar statybinius tyrinėjimus.

2. Dėl Bendrijos pateiktos specialisto išvados statinio apžiūros metu, pažymi, jog remiantis teisės aktų nuostatomis, statinių naudojimo priežiūros vykdytojas apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą praneša statinio naudotojui (valdytojui). Surašant Aktą, vadovautasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, iš kurių buvo matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomotojas ir jame esančio statinio bendro naudojimo objektų valdytojas yra Bendrija. Pareiškėjas Nekilnojamojo turto registre kaip statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojas (bendraturtis) registruotas tik 2013 m. sausio 29 d., tad statinių naudojimo priežiūros vykdytojai neturėjo pareigos jo informuoti apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą, kviesti dalyvauti statinio apžiūroje, vadovautis V. M. atlikta ekspertize. Kartu pažymi, jog teisės aktai numato, kad atliekant patikrinimą dėl statinių vykdomos priežiūros, privaloma pateikti statinio techninės būklės ekspertizę. Nagrinėjamu atveju atliekant patikrinimą Bendrijos pateikta ekspertizė vertintina kaip papildoma informacija, skundžiami sprendimai nebuvo priimti vien jos pagrindu. Departamento darbuotojai, atliekantys statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas, yra specialistai, turintys specialių žinių ir galintys įvertinti statinio būklę, todėl net jei Bendrija nebūtų pateikusi V. E. atliktos statinio būklės išvados, specialistai vis tiek būtų konstatavę galimą statinio avarinę būklę.

3. Dėl kitų apelianto argumentų pažymi, jog teismas netyrė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo teisėtumo bei jos poveikio požeminiam garažui, taip pat nepasisakė dėl V. E. išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai nėra ginčo dalykas ir šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos. Dėl argumentų, jog teismas pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, pažymi, jog pareiškėjo nurodytose bylose bendrosios kompetencijos teisme buvo nagrinėjamas ginčas ne tarp tų pačių šalių ir ne dėl to paties dalyko, skirtingai nei yra nagrinėjama šioje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 25−30), kuriuo prašo UAB „Viršus“ apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pateiktas prašymas priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1. nei viename iš skundžiamų sprendimų atsakovas nekonstatavo, jog požeminių garažų stogo būklė yra avarinė, o tik nurodė, kad ji turi avarinės būklės požymių, yra blogos būklės kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai ar aplinkai. Atsakovo teisė ir nepripažinus statinio avariniu, sustabdyti apelianto veiklą ant statinio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įtvirtinta teisės aktuose.

2. Ribodamas naudojimąsi pavojų keliančiu statiniu, remiantis Taisyklių 11.9 punktu, atsakovas galėjo remtis statybiniais tyrinėjimais. Todėl teismas pagrįstai V. E. pateiktas išvadas pripažino pakankamomis ginčijamiems atsakovo sprendimams priimti. Šis ekspertas įrašytas į Statybos techninės veiklos (ypatingo statinio, pastatų energetinio naudingumo, teritorijų planavimo ir kt.) sąrašą, jam suteikta teisė eiti gyvenamųjų ir negyvenamųjų statinių projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, tad apelianto argumentai, dėl V. E. kvalifikacijos nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai, kad V. E. išvadose nurodyti teiginiai dėl statinio konstrukcijų būklės yra nepagrįsti niekuo neparemti.

3. Pažymi, jog pareiškėjo nurodyti teismo sprendimai civilinėje byloje negali turėti prejudicinės galios, nes ginčas civilinėje byloje vyko ne dėl to paties dalyko kaip ir administracinėje byloje, ne tarp tų pačių šalių, be to, teismai civilinėje byloje negalėjo konstatuoti apelianto nurodytos aplinkybės (stovėjimo aikštelės atitikimą projektui ir jos korektūrai), nes toje byloje, kaip nurodo pareiškėjas, pripažintame V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertinėje išvadoje buvo nustatyti priešingi faktiniai duomenis − „lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė priimta eksploatacijai nebaigtais darbais, tame tarpe neįrengta betonine atramine sienele (paslėptais neįrengtais darbais - 3 sluoksnių hidroizoliacijos), tačiau nebaigti darbai nebuvo pilnai įvykdyti pagal projektą ir neapiforminti dokumentais“.

4. V. E. savo išvadose pagrįstai teigia, jog statybos leidimas buvo išduotas tik garažui su neeksploatuojamu stogu, t. y. be automobilių stovėjimo aikštelės.

5. Apelianto skundo teiginiai, jog vanduo į garažus patenka dėl priežasčių nesusijusių su automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimu nepagrįsti.

6. Dėl argumento, jog pagal Taisyklių 9.1 punktą atsakovas turėjo informuoti ne savininką, bet naudotoją, pažymi, pirma, Taisyklių 9 punktas pirmiausia kalba apie savininką, o tik po apie naudotoją, antra, remiantis Taisyklių 5 punktu, atsižvelgiant į tai, kad Departamento Sprendimo priėmimo dienai statinio statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas tik požeminiams garažams, o automobilių stovėjimo aikštelė tuo metu kaip nekilnojamojo turto objektas dar nebuvo suformuota (deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą buvo užpildyta tik 2013 m. sausio 15 d.), atsakovas neturėjo teisinės pareigos informuoti teisiškai neegzistuojančio statinio naudotojo, tuo labiau eksploatuojančio statinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bylos šalys teismui pateikė įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir tirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teismo ekspertų sąrašo ištrauką (III t., b. l. 31−32), pareiškėjas pateikė valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ (III t., b. l. 37). Šie dokumentai prijungiami prie bylos.

Pareiškėjas taip pat pateikė pareiškimą dėl bylos sustabdymo (III t., b. l. 40−42), kuriuo prašė sustabdyti šią bylą iki kol įsiteisės teismo sprendimai (nutartys, nutarimai) Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-6023-142/2013 bei I-8164-565/2013, kartu pateikė pastarosiose bylose pateiktus skundus. Atsakovas pateikė savo nuomonę dėl šio prašymo, prašė pareiškėjo pareiškimo dėl bylos sustabdymo netenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą ir pareiškėjo pateiktą pareiškimą, atsakovo argumentus konstatuoja, jog nagrinėjama byla ir pareiškėjo pareiškime nurodytos bylos nėra susijusios prejudiciniu ryšiu, t. y. taip, kad sprendimai pareiškėjo nurodytose bylose darytų įtaką sprendimo šioje byloje priėmimui, būtų jo pagrindas, todėl pareiškėjo prašymas stabdyti šią bylą atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo (I t., b. l. 23−24) ir Administracijos Sprendimo (I t., b. l. 25−26) teisėtumo ir pagrįstumo.

Departamento Sprendimu pareiškėjas UAB „Viršus“, virš garažo pastato (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudotojas, įpareigotas iki 2012 m. spalio 19 d. sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą. Trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos pirmininkas įpareigotas organizuoti garažo pastato techninę priežiūrą, sustabdžius automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, nedelsiant organizuoti avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą (sustiprinimą pagal parengtą projektą), perdangos plokščių defektų pašalinimą, perkloti naują stogo dangą. Administracijos Sprendimu pareiškėjo skundas (prašymas) dėl Departamento Sprendimo panaikinimo buvo netenkintas.

Atsakovo teisė ir pareiga atlikti statinių naudojimo priežiūrą įtvirtinta Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be šio teisės akto, nagrinėjamam ginčui aktualios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 patvirtintos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės (Departamento Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija).

Taisyklių 6 punkte numatyta, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų (toliau – priežiūros vykdytojai) funkcijas vykdo Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai.

Taisyklių 11 punktas priežiūros vykdytojui nustato teises, be kita ko, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje) (11.1 p.); nustatyti terminus visiems 11.1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas) (11.2 p.).

Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004, „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 33 punkte nustatyta, kad statinio naudotojas, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, privalo imtis priemonių žmonėms, aplinkai ir statiniui apsaugoti nuo galimų pasekmių, sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia, – ir statinio sklype).

Iš Departamento Sprendimo argumentų, matyti, jog jis buvo priimtas atsižvelgiant į statinio apžiūros pagrindu surašytą 2012 m. rugsėjo 11 d. Atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-1779-(2.9.2.13-AP2) (I t., b. l. 154−155) taip pat atsižvelgiant į 2011 m. spalio 24 d. V. E. specialisto išvadą (I t., b. l. 134−141).

Patikrinimo akte atsakovo vyr. specialistas konstatavo, kad, vizualiai apžiūrėjus garažo pastatą, matyti, jog jo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų būklė yra bloga: per perdangos betono blokų siūles į garažus patenka vanduo, šlampa elektros laidai, skydinės, drėgmės pažeistos perdangos plokštės, druskų paveiktas jų betonas, vietomis atvira armatūra; vietomis perdangos plokštės įlinkusios; ištrupėjusios perdangų plokščių siūlės; virš garažo esančios aikštelės asfaltas sutrukęs; vietomis atskilusios sienų apdailinių plytų dalys. Pastato perdangų plokštės yra galimai avarinės būklės.

V. E. specialisto išvadoje, kurios objektas – požeminiai garažai (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., susietai su firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktu ekspertizės aktu – prieitos tokios bendros išvados: 1) firmos „Tyrimai ir projektai“ eksperto parengtas ekspertizės aktas parengtas nepilnos apimties, neatspindi realios padėties, neatitinka teisės aktų, yra neišsamus, turi esminių prieštaravimų; 2) požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. perdanga yra kritiškai perkrauta nuo ant jų stogo įrengtos ir naudojamos automobilių statymo aikštelės, ji turi akivaizdžių avarinių požymių, todėl aikštelė turi būti nedelsiant iškelta; 3) vandens pralaidumui sustabdyti, stogo dangą būtina perkloti naujai pagal parengtiną projektą, prieš tai avarines perdangos plokštes pakeitus naujomis, arba sustiprinus pagal parengtiną projektą.

Pareiškėjas skundžiamų sprendimų neteisėtą ir reikalavimą juos panaikinti grindžia iš esmės tuo, jog juos priimant buvo pažeisti Taisyklių reikalavimai – pareiškėjo atstovas nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti patikrinime ir surašant aktą (Taisyklių 7.6 p.), buvo remiamasi tik Bendrijos pateiktais dokumentais, įskaitant V. E. išvadą, neatsižvelgta į firmos „Tyrimai ir projektai“ išvadas (Taisyklių 9.1−9.2 p.), nebuvo surašytas statinio pripažinimo avariniu aktas (Taisyklių 7.11 p.).

Atsakant į šiuos argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 7.6 punktas numato, kad priežiūros vykdytojas apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą iš anksto registruotu laišku, faksu, elektroniniu paštu praneša statinio naudotojui. Ginčo dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą buvo iš anksto tinkamai informuota nėra. Tuo tarpu vertinant, ar apie tai turėjo būti pranešta pareiškėjui, pažymėtina, kad įrašas apie pareiškėjo nuosavybės teisę į ant požeminių garažų esantį kontrolės postą, automobilių stovėjimo aikštelę ir tvorą Nekilnojamojo turto registre galioja tik nuo 2013 m. sausio 29 d., įregistravimo pagrindas – 2013 m. sausio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Taigi vykdant statinio techninės priežiūros patikrinimą, apžiūrą, surašant statinio patikrinimo aktą ir priimant skundžiamus sprendimus, pareiškėjas dar nebuvo automobilių stovėjimo aikštelės savininku, pati aikštelė nebuvo suformuota ir įregistruota. Akivaizdu, jog kol aptartas įrašas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atsakovas negalėjo vertinti, kad pareiškėjas yra ginčo statinio savininkas (bendrasavininkis). Todėl atsakovas neturėjo pareigos pareiškėjo informuoti apie numatomą atlikti apžiūrą, kviesti joje dalyvauti ir prašyti pateikti ar priimti jo pateikiamus dokumentus.

Pareiškėjo argumentai, jog jo nuosavybės ir naudotojo teisę į automobilių stovėjimo aikštelę patvirtino 1995 m. rugpjūčio 10 d. tarp pareiškėjo ir Bendrijos sudaryta jungtinės veiklos sutartis (Sutarties 2 d. 3, 4 p.) bei įsiteisėję teismų sprendimai (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas c. b. 2-2660-129/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis c. b. 2A-1840-611/2012), atmestini kaip nepagrįsti. Jungtinės veiklos sutarties (I t., b. l. 78−81) II dalies 4 punkte nurodyta, kad aikštelės inventorizaciją ir teisinę registraciją Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ savo vardu atlieka UAB „Viršus“. Taigi, kol teisinė registracija nebuvo atlikta dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, minėtos sutarties pagrindu pareiškėjas negalėjo veikti kaip savininkas prieš trečiuosius asmenis. O tai, kad tos pačios sutarties 3 punkte nustatyta, kad aikštelę eksploatuoja UAB „Viršus“, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo neįformavus apie vykdomą apžiūrą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo nurodyta civilinė byla (joje priimtas sprendimas ir nutartis) nagrinėjamo atveju negali būti laikoma prejudicine, nes joje dalyvavo ne tie patys asmenys kaip šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Vertinant pareiškėjo nurodomus Taisyklių 9.1−9.2 punktų pažeidimus, tuo aspektu, kad atsakovas rėmėsi tik Bendrijos pateikta V. E. išvada ir neatsižvelgė į firmos „Tyrimai ir projektai“ išvadą, pažymėtina, pirma, manytina, jog vien iš patikrinimo akte aprašytos garažo pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklės (konstrukcijų ir inžinierinių sistemų būklė bloga: per perdangos betono blokų siūles į garažus patenka vanduo, šlampa elektros laidai, skydinės, drėgmės pažeistos perdangos plokštės, druskų paveiktas jų betonas, vietomis atvira armatūra; vietomis perdangos plokštės įlinkusios; ištrupėjusios perdangų plokščių siūlės; virš garažo esančios aikštelės asfaltas sutrukęs; vietomis atskilusios sienų apdailinių plytų dalys; pastato perdangų plokštės yra galimai avarinės būklės), atsakovas galėjo spręsti, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais (pavyzdžiui, tiek garažuose, tiek antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilius statančių) būnančių žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai.

Bendrijos pateikta V. E. specialisto išvada, vertintina tik kaip papildomas, atsakovo išvadas patvirtinantis dokumentas, kuris buvo vertintas ir į kurį atsižvelgta priimant skundžiamus sprendimus. Tai patvirtina ir paties Departamento Sprendimo turinys, t. y. nurodoma, kad Bendrija pateikė eksperto išvadą, tačiau nėra duomenų, kad skundžiamas sprendimas priimtas tik jos pagrindu, be to, tiek pareiškėjui, tiek Bendrijai suformuoti įpareigojimai nėra tokie patys, kaip siūloma eksperto išvadose. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad priimant skundžiamus sprendimus atsakovas vadovavosi specialisto neturinčio teisės ir kvalifikacijos atlikti statinio dalies konstrukcijos (stogo perdengimo plokščių) ekspertizę, išvadomis, be aukščiau išdėstytų argumentų, pažymėtina, kad V.

E. turi teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Atsakovui pateiktos specialisto išvados objektas buvo požeminiai garažai (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., susietai su firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktu ekspertizės aktu Nr. 11-72. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išvados objektą, laikytina, jog išvada duota tokią išvadą galinčio teikti specialisto.

Antra, aukščiau išdėstyti argumentai dėl to, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dar nebuvo automobilių stovėjimo aikštelės savininku, patvirtina, kad atsakovas neturėjo pareigos prašyti jo pateikti ar vertinti jo pateiktos firmos „Tyrimai ir projektai“ išvados. Be to, net ir tuo atveju, jei tokia išvada pareiškėjo būtų buvusi pateikta ir priimta, tai atsakovo savaime neįpareigotų ja vadovautis. Tai taip pat turėtų būti vertinama kaip dar vienas įrodymas, tačiau ne vienareikšmiškai nulemiantis priimą sprendimą dėl pastato įvertinimo.

Kaip minėta, vien patikrinimo akte aprašyta pastato būklė, laikytina pakankamu pagrindu spręsti apie pastato galimai keliamą pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekis apsaugoti šias ypatingai saugomas vertybes, jų prioritetas kitų vertybių (ūkinės veiklos nepertraukiamumo) atžvilgiu, lemia, kad esant tokiai pastato būklei atsakovo priimtas sprendimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad sprendimas įpareigoti pareiškėją sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją yra akivaizdžiai perteklinis, neproporcingas ir pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sukelia prielaidas pareiškėjo turtinei žalai atsirasti ar net bankrotui. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, pirma, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių administracinių aktų neteisėtumo aspektų nenustatė. Antra, manytina, jog tai, kad tam tikram laikotarpiui nutraukus pareiškėjo veiklą, bus tvarkomos pastato konstrukcijos, leis užtikrinti, kad ateityje, tiek Bendrijos, tiek pareiškėjo turtas bus saugus, nesukels pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei, o tai atitinkamai leis išvengti galimai dar didesnių išlaidų ar bankroto ateityje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad priimant sprendimą dėl įpareigojimo sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, turėjo būti uždraustas ir naudojimasis garažais. Teisėjų kolegijos nuomone, tai leistų užtikrinti, kad ginčo pastatas nesukels pavojaus ar žalos žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Tai neleidžia vertinti Departamento Sprendimo ar Administracijos Sprendimo kaip neteisėtų, tačiau atsakovas turėtų vertinti, ar įpareigojimas stabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą yra pakankamas siekiant užtikrini saugų pastato naudojimą, žmonių sveikatos ir gyvybės, aplinkos apsaugą, ir nustačius galimas grėsmes, įpareigoti laikinai sustabdyti ir požeminių garažų naudojimą.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog nebuvo surašytas statinio pripažinimo avariniu aktas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad statinys nebuvo pripažintas avarinės būklės, patikrinimo akte nurodyta, tik tai, kad pastato perdangų plokštės yra galimai avarinės būklės. Teisės aktai atsakovui nemato teisės surašyti statinio pripažinimo avariniu aktą ginčo pastatui, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-1024 redakcija) patvirtintu STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, toks aktas gali būti surašomas tik savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, kuris pagal parengtą eksperto išvadą yra pripažintas avariniu. Nagrinėjamu atveju remtasi Taisyklių nuostatomis, kurių 11.1−11.2 punktai, atsakovui suteikė teisę priimti skundžiamą Departamento Sprendimą su įpareigojimais pareiškėjui ir Bendrijai tais atvejais, kai statinys nepripažįstamas avariniu, tačiau paaiškėja, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius skundžiamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas objektyviai įvertino ginčo aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktus, todėl Administracijos Sprendimas ir Departamento Sprendimas dalyje, kuria UAB „Viršus“ įpareigotas nuo 2012 m. spalio 19 d. sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją, yra teisėti ir pagrįsti, o, remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais, skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo, t. y. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Ir pareiškėjas apeliaciniame skunde, ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Tačiau ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė savo patirtų išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jo prašymas šiuo metu taip pat negali būti tenkinamas. Tačiau, remiantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, jo teisė pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl bylinėjosi išlaidų atlyginimo išlieka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė