2021-10-06 Nr. AB-20561-3-63-3-02169-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-615-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02169-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 45

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pašalinti pažeidimą, pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir įpareigoti instituciją atlikti reikalaujamus veiksmus; 4) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir patirtą 50 000 Eur dydžio žalą dėl bylos dėl išlaikymo nepriteisimo tyčinio vilkinimo, negalėjimo tinkamai ir laiku apginti savo pažeistas teises neparengiant skundo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bei Ginčų Komisijos kaltės ir priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.

2021 m. vasario 26 d. pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2021 m. kovo 1 d., pirmosios instancijos teismui persiųstas tą pačią dieną), prašydama: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą; 2) atnaujinti dėl teismo kaltės praleistą terminą skundui paduoti; 3) nušalinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėją R. A. ir visus šio teismo teisėjus nuo pareiškėjos bylos nagrinėjimo ir išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas.

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjas, pavaduojantis šio teismo pirmininką, 2021 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl teisėjo R. A. ir kitų Klaipėdos rūmų teisėjų nušalinimo, nenustatęs nušalinimo pagrindų.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos 2021 m. vasario 26 d. atskirąjį skundą dėl 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties panaikinimo, kadangi pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 27 d. pateikė atskirąjį skundą (teisme gautas 2021 m. gegužės 3 d.), prašydama: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir patenkinti šį ir 2021 m. vasario 26 d. atskiruosius skundus, atnaujinti terminą, praleistą dėl teismo kaltės ir patyčių bei priimti nagrinėjimui pareiškėjos tinkamai ir laiku pateiktą skundą, persiųstą nagrinėti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo; 2) pripažinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų bylos vilkinimą, pripažinti teismo veiksmus neteisėtais ir išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2021 m. kovo 10 d. nutarties panaikinimo, kadangi buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl teisėjų nušalinimo. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjos prašymas perduoti bylą kitam teismui vertintinas kaip nušalinimas. Kadangi pareiškėjos analogiškais argumentais pareikštas nušalinimas jau buvo išnagrinėtas, šį klausimą sprendė vienas teisėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 2 dalimi. Teismas nenustatė nušalinimo pagrindų, kadangi, teismo teigimu, pareikštas nušalinimas buvo grindžiamas teismo (teisėjų) jurisdikcine veikla.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. birželio 18 d. (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2021 m. birželio 23 d., pirmosios instancijos teismui persiųstas 2021 m. birželio 28 d.) pateikė raštą (įvardintą „Skundas“), kuriame buvo prašoma: 1) išspręsti klausimą dėl teisėjo R. A. nušalinimo ir panaikinti jo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį; 2) esant interesų konfliktui nušalinti visus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjus; 3) išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui ir užtikrinti pareiškėjos teisę į nešališką, sąžiningą ir teisingą teismą; 4) išsprendus nurodytus klausimus, perduoti kitam teismui spręsti pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėja aptariamame rašte nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas R. A., piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai sprendė klausimą dėl savo paties nušalinimo, o tai pareiškėjai kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Atitinkamai ir teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis yra nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko rezoliucija pareiškėjos 2021 m. birželio 18 d. skundas perduotas Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkui priimti sprendimus vidaus administravimo tvarka.

II. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas 2021 m. liepos 7 d. nutarė: 1) pareiškimą dėl teisėjo R. A. ir kitų Klaipėdos rūmų teisėjų nušalinimo atmesti; 2) pareiškėjai paskirti 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Nutartyje nurodoma, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi išsprendė nušalinimo klausimą ir atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2021 m. kovo 10 d. nutarties panaikinimo. Dėl priimtos teismo nutarties pareiškėja reiškė nušalinimą atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendusiam teisėjui ir visiems Klaipėdos rūmų teisėjams. Konstatuota, kad teisėjas R. A., priimdamas 2021 m. gegužės 4 d. nutartį, vykdė ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje numatytus procesinius veiksmus (sprendė pakartotinio nušalinimo klausimą) ir išnagrinėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, nutartyje nurodė jos priėmimo motyvus ir pagrindą. Pažymėta, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja dėl 2021 m. gegužės 4 d. nutarties būtų pateikusi atskirąjį skundą. Nutartyje nurodyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas, spręsdamas teisėjų nušalinimo klausimą, negali vertinti skundo priėmimo klausimą sprendusio teisėjo priimtos nutarties motyvų ir dėl jų nepasisakė.

Teismo pirmininkas padaręs išvadą, kad jokių argumentų, patvirtinančių, jog atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendęs teisėjas ar kiti Klaipėdos rūmų teisėjai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, turėjo išankstinį nusistatymą, kerštavo, vengė nagrinėti pareiškėjos skundą, pareiškėja nepateikė, todėl vertino, kad teisėjų nešališkumo principas nebuvo paneigtas. Nenustačius nušalinimo pagrindų, pareiškimas dėl atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendusio teisėjo ir kitų Klaipėdos rūmų teisėjų nušalinimo buvo atmestas. Netenkinus pareiškimo dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų Klaipėdos rūmų teisėjų nušalinimo, klausimas dėl bylos perdavimo kitiems Regionų apygardos administracinio teismo rūmams nespręstas. Pakartotinai nespręstas ir atskirojo skundo priėmimo klausimas, nes jis išspręstas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, o dėl jos pareiškėja neteikė atskirojo skundo.

Nutartyje nurodyta, kad nepagrįstą nušalinimą teisėjui R. A. ir visiems šio teismo teisėjams pareiškėja reiškia antrą kartą, galimus teisėjų nušalinimo pagrindus ir įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisėjų nušalinimą, teismų praktiką šiuo klausimu teismas buvo išaiškinęs 2021 m. kovo 8 d. nutartyje. Nurodytoje nutartyje taip pat akcentuota, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti baudą. Nutartyje konstatuota, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl jai skirta 150 Eur bauda.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo tenkinti jos skundą ir panaikinti jai paskirtą baudą.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo pirmininkas negalėjo „įsikišti“ į kito teisėjo bylą ir išspręsti nušalinimo klausimą bei skirti pareiškėjai baudą. Pareiškėja neturėjo galimybės apsiginti nuo neteisėtai paskirtos baudos – pareiškėja nebuvo informuota, kur yra jos skundas (kad skundas nebus išnagrinėtas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme), jai nebuvo išaiškintos jos procesinės teisės, nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus apie jos sunkią materialinę padėtį. Pažymi, kad jos skundas buvo nepagrįstai perduotas Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkui, o klausimas dėl administracinės bylos perdavimo neišspręstas iki šiol. Pabrėžia, kad teisėjas R. A. negalėjo pats išspręsti klausimo dėl savo paties nušalinimo, be to, teisėjas vilkina bylą, o teismo pirmininkas nuslėpė faktą, kad pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jai taip pat nepateikė procesinių dokumentų (atsakymų į jos procesinius dokumentus). Pakartotinis pareiškėjos skundas (prašymas) nelaikytinas „pakartotinio nušalinimo klausimu“ ir negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas. Neteisėtais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjos teisės, be kita ko, teisė į teisingą teismą.

Pareiškėja nurodo, kad jokių teisės nuostatų ji nepažeidė ir veikė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis, kadangi šioje byloje buvo aktualūs kiti teisėjų nušalinimo pagrindai. Be to, teisės aktai nenumato, kiek kartų pareiškėjas gali nušalinti teisėją ir (ar) teismą nuo jo bylos nagrinėjimo. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepaneigė abejonių dėl teisėjų šališkumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai skirta 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis.

Pagal ABTĮ 45 straipsnio, nustatančio pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, 1 dalį, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems (kuriam) nušalinimas nėra pareikštas. Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas laikomas nušalintu. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės įgyvendinimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje AS-120-822/2015 ir kt.).

ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Šis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą ir kt.).

Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją). Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją).

Atkreiptinas dėmesys, kad baudų, kurias gali skirti administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas, skyrimo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise (5 p.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Išnagrinėjus pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo teisėjai buvo šališki, konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė teisėjų šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Iš pareiškėjos 2021 m. vasario 26 d. atskirojo skundo matyti, kad pareiškėja, be kita ko, prašydama panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, taip pat prašė nušalinti minėto teismo teisėją ir visus šio teismo teisėjus bei išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

Aptariamame atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad skundžiama nutartis yra tyčinė, šališka, buvo ieškoma išgalvotų priežasčių nenagrinėti pareiškėjos skundo bei neginti jos teisių, o tai pažeidžia įstatymus. Be to, ant skundžiamos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, pareiškėjos teigimu, buvo uždėtas antspaudas „įsiteisėjo“, o tai tik patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nenorėjo nagrinėti pareiškėjos skundo. Regionų apygardos administracinio teismo teisėjas, pavaduojantis teismo pirmininką, 2021 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo atmetė, kadangi nušalinimas buvo pareikštas dėl teisėjo priimto procesinio sprendimo (jurisdikcinės veiklos).

Pažymėtina, kad nutartyje akcentuota, jog teismas asmeniui, kuris piktnaudžiauja nušalinimo teise, gali skirti baudą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2021 m. vasario 26 d. atskirąjį skundą, kadangi pareiškėja praleido terminą nurodytam procesiniam dokumentui pateikti. Pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, 2021 m. balandžio 27 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama ne tik panaikinti minėtą nutartį, tačiau, be kita ko, ir „pripažinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų šios administracinės bylos akivaizdų vilkinimą ir nepagrįstą, neteisėtą atsisakymą atlikti įstatymu numatytas funkcijas bei veiksmus ir iš karto išspręsti klausimą dėl <...> bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui“.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2021 m. balandžio 28 d. atskirąjį skundą, kadangi pareiškėja praleido terminą jam pateikti. Be to, teismas pareiškėjos reikalavimą perduoti bylą kitam tos pačios instancijos teismui vertino kaip nušalinimą. Teismas nurodė, kad nušalinimas jau buvo išspręstas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi, o pareiškėja pateikė iš esmės analogiškus argumentus dėl teisėjų šališkumo. Kadangi nušalinimas buvo pareikštas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, teismas vadovavosi ABTĮ 45 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad tokiu atveju nušalinimo klausimą nedelsdamas išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija ir, nenustatęs nušalinimo pagrindų, pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, nesutikdama su minėta 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. birželio 18 d. pateikė, iš esmės, atskirąjį skundą (įvardintą „Skundas“), prašydama, be kita ko, nušalinti 2021 m. gegužės 4 d. nutartį priėmusį teisėją, ir, esant interesų konfliktui, nušalinti visus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjus. Pareiškėja nurodė, kad teisėjas negalėjo vienasmeniškai išspręsti nušalinimo klausimo, be to, jis turi išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir jos šeimos narius, teisėjas, pareiškėjos teigimu, nesivadovauja įstatymais.

Iš nurodyto matyti, kad pareiškėjos reiškiami nušalinimai, iš esmės, buvo grindžiami teisėjo (teismo) atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėja, t. y. pareiškimuose buvo keliamos abejonės dėl teisėjo jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo (atsisakymo priimti pareiškėjos skundą ir atskiruosius skundus, vienasmeniško nušalinimo išsprendimo).

Pagrįstų ir objektyvių įrodymų, jog teisėjas, nagrinėjęs pareiškėjos bylą, buvo šališkas (piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ar jos šeimą), pareiškėja nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliaciniam teismui.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Pareiškėja teigia, jog šiuo atveju neturėjo būti taikoma ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis, nes ji nustato atvejus, kai teisėjas privalo pats nusišalinti, o ne kai pareiškiamas nušalinimas. Tačiau minėta nuostata nustato atvejus, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą (be kita ko, būti nušalintas), todėl ši nuostata buvo aktuali nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo.

Pareiškėjos teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nepagrįsti jokiais argumentais, kurie atitiktų jau minėto EŽTT praktikoje nurodyto objektyviojo testo kriterijus. Pareiškėjos teiginiai yra siejami su teismo priimtais pareiškėjai nepalankiais procesiniais veiksmais (nutartimis) bei nesutikimu su teismo atliktų įrodymų vertinimu. Teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nors pareiškėja 2021 m. balandžio 27 d. atskirajame skunde ir nesuformulavo reikalavimo nušalinti konkretų teisėją ir visus teismo teisėjus, tačiau ji prašė perduoti bylą kitam teismui būtent dėl to, kad, jos manymu, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas (teisėjai) buvo šališkas (šališki), o teismas bandė užkirsti kelią pareiškėjai ginti savo teises. Šis reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjos reiškiamas nušalinimais pirmosios instancijos teismui. Taigi, sistemiškai įvertinus minėtą pareiškėjos atskirąjį skundą, matyti, kad jame dėstomi argumentai dėl teisėjų šališkumo, į kuriuos teismas turėjo atsakyti. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja savo 2021 m. birželio 18 d. rašte (įvardintame „Skundas“) taip pat prašė nušalinti pirmosios instancijos teisėją ir visą teismą, nenurodydama konkrečių, objektyvių teisėjo (teisėjų) šališkumo pagrindų.

Atsakant į argumentą, kad pareiškėja negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja aktyviai naudojosi minėta teise, teikdama atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų. Aplinkybė, kad skundai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pateikti praleidus tokiam procesiniam dokumentui pateikti nustatytus terminus, nereiškia, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė ginti jos galbūt pažeistas teises, kadangi jas realizuojant privaloma taip pat laikytis ABTĮ reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos argumentą, kad teisėjas negalėjo pats spręsti dėl nušalinimo, kadangi tokia nuostata įtvirtinta ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškus pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Įvertinus pareiškėjos pareikštus nušalinimus, nėra pagrindo vertinti, kad juose buvo nurodyti skirtingi pagrindai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjai Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi paskirtos baudos pagrįstumo, todėl teismas plačiau nepasisako dėl kitų argumentų (be kita ko, dėl to, kad nebuvo tinkamai išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo kitam teismui, dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo ir (ar) pirmosios instancijos teismo nutarčių neteisėtumo).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotini, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas ir (ar) teismo pirmininkas būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, nei reikšdama nušalinimus, nei teikdama šį atskirąjį skundą.

Pareiškėjos teiginys, jog reikšdama nušalinimus ji tik naudojosi savo teise, yra vertinami kritiškai, kadangi pareiškėjai 2021 m. kovo 8 d. nutartyje buvo nurodyti ABTĮ nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat tai, kad nustačius, jog pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise – teismas turi teisę skirti baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos nušalinimai pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjos pareiškimus, pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia paskirtos baudos neteisėtumo, konstatuoja, kad pareiškėjos pakartotinai teikiami nepagrįsti pareiškimai dėl pirmosios instancijos teisėjo ir (ar) viso teismo nušalinimo vertintini kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise, o pareiškėjai paskirta 150 Eur bauda yra pagrįsta ir teisinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius